Pasaulio laivybos naujienos

[Tylus]

Hamburgo konteineriai Baltijos jūroje

Hamburgas išlieka pagrindiniu uostu iš kur konteineriai keliauja į Baltijos jūros regioną.

Pernai jame krauta 8,9 mln. TEU konteinerių. Tai vienu procentu daugiau nei 2015-aisiais. Bendra Hamburgo uosto krova pernai siekė 138,2 mln. tonų (+0,3 proc.).

Iš viso į Baltijos jūros šalis išgabenta 1,8 mln. TEU konteinerių.

Iš Hamburgo uosto 2016 m. 4,5 proc. padaugėjo konteinerių į Rusiją. Iš viso jų krauta 453 tūkst. TEU.

Tuo pat metu sumažėjo konteinerių į Švediją (mažiau 10,6 proc., iš viso 243 tūkst. TEU) ir Lenkiją (mažiau 9,7 proc., iš viso krauta 214 tūkst. TEU). Mažėjimas į Švedijos ir Lenkijos uostus siejamas su tuo, kad gerokai padaugėjo tiesioginių didelių konteinerinių laivų reisų Geteborgą ir Gdanską. O tai reiškia, kad Hamburgą dalis konteinerių aplenkia. Trečiu Baltijos jūros konteinerių paskirstymo uostu turi galimybių tapti Klaipėdos uostas.

Pernai didėjo konteinerių apyvarta tarp Hamburgo ir Azijos šalių (+1,3 proc. iki 4,7 mln. TEU, tame tarpe su Kinija + 1,6 proc. iki 2,6 mln. TEU). Net 2,9 proc. (iki 1,2 mln. TEU) padidėjo Hamburgo apyvarta su Šiaurės ir Pietų Amerikos šalimis. Iš jų su JAV net 11,1 proc. iki 363 tūkst. TEU.

[Tylus]

Britų jūrininkai stumiami iš laivyno

Jūrininkų profsąjunga „Nautilus International“ kreipėsi į Didžiosios Britanijos transporto ministeriją keldama problemą, kad britų jūrininkai vis labiau išstumiami iš darbo rinkos.

Laivus su Didžiosios Britanijos vėliava perima užsienio operatorių kompanijos. Jos laivuose masiškai keičia brangesnius jūrininkus britus.

Laiške, kurį „Nautilus International“ generalinis sekretorius Markas Dikinsonas nusiuntė Jungtinės karalystės transporto ministrui Džonui Heisui teigiama: „Mūsų profsąjunga yra ypač susirūpinusi, kad laivuose, kurie dirba Didžiosios Britanijos vandenyse, vyksta nesąžininga konkurencija ne tik britų jūrininkams, bet ir britų laivams“.

Tuo pat metu jūrininkai, ne tik Didžiosios Britanijos, mano, kad „pigesnių jūrininkų plūsmas į senųjų Europos šalių kompanijas yra neišvengiamas, nes jūrininkų kvalifikacija laivų savininkams vis mažiau rūpi. Laivai yra apdrausti, juose įdiegtos naujausios technologijos, įrengti elektroniniai jūrlapiai, kitos techninės priemonės, todėl manoma, kad nuo jūrininkų kvalifikacijos laivo veikla vis mažiau priklauso. Todėl ir keičiami brangūs, galbūt geresnės kvalifikacijos jūrininkai pigesniais.

[Tylus]

Jūrininkų praktikai – specialus fondas

Singapūro jūrininkų sąjunga sukūrė specialų fondą, kuris rūpintųsi, kad apie 240 kursantų galėtų vykdyti jūrinę praktiką Singapūro kompanijų laivuose.

Kur atlikti jūrinę praktiką tampa vis didesne problema daugelyje šalių, nes sunkiai besilaikančios laivybos kompanijos nenori imti į laivus jūrininkus be patirties.

Palyginti neblogoje situacijoje dėl jūrininkų praktikos yra Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Jos studentus į praktiką priima apie 20 laivybos kompanijų.

Lietuvoje, skirtingai nei kitose šalyse, kol kas nesvarstoma galimybė, kad reikėtų steigti kokį nors būsimųjų jūrininkų praktikos fondą.

[Tylus]

Laivybos saugumo principai nesikeitė

Vienas iš Baltijos jūrų tarybos vadovų (BIMCO) Piteris Lundalas Rasmusenas mano, kad laivybos saugumo principai nesikeitė nuo „Titaniko“ laikų. Tai jis pateikė po to, kai išanalizavo 2016 metų laivybos avarijų priežastis.

Ir toliau lieka neišspręstos laivų ir jų įgulų saugumo problemos.

Didžiausią nuogąstavimą kelia tai, kad pasaulyje padaugėjo atvejų incidentų su gelbėjimo valtimis. Dėl intensyvios laivybos, laiko stokos įgulų nariams nebelieka laiko laivuose vykdyti mokymus su gelbėjimo valtimis.

Padaugėjo atvejų, kai nuleidžiant gelbėjimosi valtis jos krenta ir žūva jūrininkai.

[Tylus]

Vokietijos teismas sustabdė Elbės gilinimą

Vokietijos aukščiausiasis administracinis teismas sustabdė Elbės upės gilinimo darbus.

Teismas rėmėsi argumentais, kad gilinimas padidins sūraus vandens tekėjimą į Elbę iš Šiaurės jūros ir tai pakenks žuvims ir retiems vandens augalams. Taip pat nustatyta, kad Elbės gilinimas iššaukė dalies Vokietijos gamtos draustinių užsėmimą per potvybius.

Teismo sprendimas lėmė Hamburgo uosto konteinerių logistikos kompanijos HHLA akcijų kritimą. Mat didžiausi į Hamburgo uostą plaukiantys laivai, kuriems reikia didesnių gylių yra kaip tik konteineriniai laivai.

[Tylus]

Keičiasi Ukrainos uostų pavadinimai

Su Klaipėda tiesioginę konteinerinę geležinkelio liniją „Vikingas“ turintis Iljičovsko uostas tapo Černomorsko jūrų uostu.

Taip pat pasikeitė ir netoli jo esančio uosto Oktiabrskas pavadinimas į Olvija.

Uostų ir kiti pavadinimai keičiami Ukrainoje įgyvendinant komunistinių pavadinimų keitimo įstatymą.

[Tylus]

Piečiausio plaukimo pasaulio rekordas

Privatus kruizinis laivas „The World“ pagerino piečiausio plaukiojimo rekordą.

Jis su 145 keleiviais atliko 22 dienų ekspediciją Roso jūroje prie Antarktidos, kur įveikė 5000 jūrmylių ir pasiekė ledynų šelfą. Buvo pasiektos 78°43,997’S ir 163°41,421’W platumos.

Iki tol piečiausiai pasiekta platuma buvo 78°43,971’S. Ją 2016 m. vasarį buvo pasiekęs poliarinių ekspedicijų laivas „Akademik Šokalskij“.

Laivo „The World“ kapitonas Dagas Sevikas teigė, kad pasirengimas ekspedicijai, kurios metu pasiektas piečiausio plaukimo rekordas, truko net dvejus metus.

[Tylus]

Jūrininkų interesas krante – internetas

Tarptautinis jūrininkų paramos fondas „ITF Seafarers Trust“ pernai atliko jūrininkų paslaugų tyrimus įvairiuose uostuose.

Pagal tyrimų programą „Port-Based Welfare Services Survey 2016“ buvo apklausti 957 jūrininkai.

Paaiškėjo, kad į uostus atplaukusiems jūrininkams svarbiausias klausimas yra toks – kur rasti vietą, kur būtų galima per internetinį ryšį susisiekti su artimaisiais.

[Tylus]

Baltijos jūroje bus hibridinis laivas

Po poros metų Baltijos jūroje pasirodys pirmasis keleivinis jūrų keltas, kuris bus varomas vėjo energija.

Atlikus įvairius tyrimus keltų laivybos kompanija „Viking Line“ nusprendė laive „Viking Grace“ įdiegti naujovę. Jame bus sumontuotas 24 metrų aukščio 4 metrų diametro cilindras, vadinamas rotorine bure. Cilindrą iš abiejų pusių „aptekanti“ vėjo jėga suks aplinki ašį taip suteikdama laivui papildomą eigos galią. Tai yra vadinamasis Magnuso efektas, kai besisukantį cilindrą iš dviejų pusių spaudžiantis vėjas kelis kartus padidina savo jėgą. Šį įrenginį dar 1922 metais užpatentavo inžinierius Antonas Fletneris iš Vokietijos.

Naują technologiją specialiai šiam jūrų keltui parengė suomių kompanija „Norsepower“. Jame A.Fletnerio išradimas gerokai patobulintas. „Norsepower“ įrenginys 2016 metais pasaulinėje laivybos technologijų parodoje „Electric and Hybrid Marine World Expo“, kuri vyko Amsterdame, buvo įvertinta „Metų inovacijos“ prizu.

Patobulintą „Norsepower“ cilindrą laive „Viking Grace“ planuojama įdiegti 2018 metais. Šį Suomijos inžinierių kompanijos „Norsepower“ darbą itin gerai įvertino Europos Sąjungos institucijos. Projektas gavo finansinę paramą pagal ES tyrimų ir inovacijų programą „Europos Sąjungos horizontai 2020“.

Nepriklausomi ekspertai tikina, kad laive įrengus rotorinę jėgainę (Rotor Sail Solution) per metus, priklausomai nuo vėjo, galima sutaupyti iki 20 proc. kuro.

„Viking Line“ laivas „Viking Grace“ jau ir taip yra nemažai naujovių. Jo korpusas yra tokios formos, kuri plaukiant nesukelia bangos. Baltijos jūroje „Viking Grace“ yra vienintelis dujomis varomas jūrų keltas. Bet jo karaliavimas naudojant suskystintas gamtines dujas (SGD) tęsis nebeilgai. Dar vieną dujomis varomą laivą statosi ta pati „Viking Line“. Apie dujinių laivų naudojimą jūrų keltuose yra paskelbusi ir Estijos kompanija „Tallink“.

Įdiegus šiame laive dar ir rotorinį vamzdį, jis greičiausiai taps pačiu ekologiškiausiu laivu pasaulyje.

Pirmasis dujomis varomas jūrų keltas „Viking Grace“ statytas 2013 metais. Jis buvo pritaikytas specialiam maršrutui tarp Švedijos Stokholmo ir Suomijos Turku uostų pakeliui užsukant į Alandų salų Mariehamno uostą.

[Tylus]

Kruizinė laivyba taps pelningesnė

Kruizinės laivybos kompanija „Carnival Corporation“ paskelbė, kad 12 metų sudarė 900 mln. eurų vertės kontraktą su kompanija „Wartsila“ dėl laivų variklių eksploatavimo.

Ji aptarnaus apie 400 laivų variklių. Iš viso „Carnival Corporation“ turi 79 kruizinius laivus.

Ši sutartis sudaryta tam, kad būtų užtikrintas „Carnival Corporation“ laivų patikimumas. Laivui, kuriame yra 2-4 tūkstančiai keleivių, plaukiant ypač svarbu, kad nebūtų gedimų. Kruiziniame laive įvykus gedimui kyla didžiulės problemos. Turistams tenka sugrąžinti išleistus pinigus. Todėl laivo mechanizmų patikimumas tampa itin svarbus.

Neatsitiktinai laivų patikimumą „Carnival Corporation“ patikėjo žinomai kompanijai. „Wartsila“ kompanijos „Carnival Corporation“ laivuose ne tik aptarnaus laivų variklius, bet ir vykdys jų patikimumo tyrimus naudojant naujausias skaitmenines technologijas.

Pati „Carnival Corporation“ rūpinsis jūrų turistų aptarnavimų. Jų tikisi sulaukti net 11 mln. keleivių.

[Tylus]

Piratai dažniau grobia jūrininkus

Tarptautinio jūrų biuro duomenimis, 2016 m. pasaulyje užregistruoti 191 piratų išpuoliai prieš laivus.

Dažniausiai laivai buvo apšaudomi. Piratams pavyko užgrobti 7 laivus.

Dabar dažniau grobiami ne laivai, o jūrininkai. Dėl išpirkos pernai pagrobti 62 jūrininkai. Tai buvo didžiausias jūrininkų pagrobimų kiekis per vienerius metus pastarąjį dešimtmetį.

Žmonių grobimai iš baržų, vilkikų, žvejų laivelių dažniausiai vyko Malaizijos ir Indonezijos zonoje. Tie laivai yra žemų bortų, lėti, todėl juos lengviausia užpulti.

Daugėja žmonių grobimų ir iš didesnių prekybinių laivų. Ypač įsiminė atvejis Sulu jūroje, kai iš prekybinio laivo buvo pagrobta 12 žmonių įgula.

Iš viso įkaitais 2016 m. pabaigoje buvo 151 jūrininkas. Indonezijos zonoje įkaitais buvo laikomi 49 jūrininkai, Nigerijoje – 36, Gvinėjos įlankos zonoje – 34, Somalio zonoje – 11.

Pasaulyje atsiranda vis nauji piratavimo židiniai. Pavojingomis zonomis tampa Peru, Vietnamo, Bangladešo vandenys.

[Tylus]

Jūrininkų darbo laikas ilgėja

Jūrininkai laivuose dirba nepateisinamai daug ir tai pradeda kelti problemų dėl laivybos saugumo. Nustatyta, kad mažėjant laivų įguloms, jūrininkų darbo laikas ilgėja.

Varšuvos jūrų akademija kartu su analitine kompanija „InterManager“ ištyrė, kad Europos laivų operatorių jūrininkai laivuose per parą dirba vidutiniškai 10,2 valandas. Tuo tarpu Kinijos jūrininkų darbo laikas net 15,1 val.

Taip pat tyrimais nustatyta, kad Kinijos laivų savininkų laivuose jūrininkai labiau jaučia nuovargį, nei europiečių savininkų laivuose.

Nustatyta, kad toliau nuo namų dirbantys jūrininkai jaučia didesnį nuovargį, sumažėja jų darbo motyvacija.

Kita nuostata, kuri išryškėjo iš jūrininkų apklausų, yra ta, kad artėjant kontrakto pabaigai jūrininkai jaučia vis didesnį nuovargį ir stresą, kai kurie jūrininkams antroje jo reiso pusėje sutrinka miegas.

[Tylus]

Kaliningrado valdžia jūrų keltais apeis Lietuvą

Rusijos Kaliningrado srities administracija paskelbė, kad linijai Baltijskas – Ust Luga aptarnauti statys 3 naujus keltus.

Taip Rusija aprūpindama Kaliningrado sritį stengiasi apeiti Lietuvą, kad kuo mažiau reikėtų naudotis per Lietuvą einančiais geležinkeliais.

Kiekvieno planuojamo statyti kelto vertė po 3,7 mlrd. rublių arba po 58 mln. eurų. Apie pusę sumos skirtu Rusijos Vyriausybė, likusiai reikės pritraukti investuotojus. Įvardinama, kad galimu investuotoju ir keltų linijų operatoriumi būtų Rusijos transporto milžinė – Rusijos geležinkelių kompanija (RŽD).

Kaliningrado srities administracija yra gavusi nurodymą iki šių metų kovo 1 dienos sudėlioti visą keltų statybos finansavimo struktūrą.

Pirmą keltą planuojama pastatyti 2019 m. pradžioje. Tai būtų 200 metrų ilgio keltai, kurie galėtų priimti 66 geležinkelio vagonus, šiek tiek automobilių ir apie 150 keleivių.

Skelbiama, kad visiškai Kaliningrado srities nepriklausomybei nuo Lietuvos geležinkelių užtikrinti reikėtų, kad linijoje tarp Baltijsko ir Ust Lugos kursuotų 6 keltai. Kol kas bus statomi pirmieji trys, o po to vertinamas jų veiklos efektyvumas.

[Tylus]

Konteinerinių laivų toliau daugėja

Konteinerinis laivynas šiais metais pasipildys naujais laivais, kurių bendra talpa 1,69 mln. TEU. Iš jų 78 proc. sudarys dideli laivai, kurių talpa daugiau nei 10 tūkst. TEU.

Per 2017 m. planuojama utilizuoti 750 tūkst. TEU tonažo laivų kiekį. Nors tai bus rekordinis utilizuojamų laivų kiekis, bet konteinerinių laivų tonažas toliau augs. Per 2017 metus konteinerinio laivyno tonažas išaugs 3,4 proc.

Tai toliau gilins frachtų krizę. Vis daugiau konteinerių gabenimo kompanijų taps nemokiomis.

Konteinerių gabenimo krizė pasaulyje prasidėjo 2008 metais, bet didžiausias apimtis įgijo po 2013 metų.

[Tylus]

Laivininkysčių skolos toliau didėjo

Viso pasaulio laivybos kompanijos yra atsidūrusios prie sunkumų ribos.

Vidutinis jų skolų portfelis siekia 124 proc. nuo kapitalo vertės. Tačiau kai kurių kompanijų skolos itin įspūdingos.

Taivanio laivybos kompanija „Yang Ming“ įsiskolinusi net 437 proc. Šiais metais jai prognozuojamas bankrotas. Nuo 2009 metų skaičiuojami bendri šios kompanijos nuostoliai jau perkopė 1,2 mlrd. JAV dolerių.

„Yang Ming“ yra devinta pasaulyje konteinerių gabenimo laivybos kompanija. Ji valdo 101 konteinerinį laivą, kurių konteinerių gabenimo talpa yra 579 tūkst. TEU

.

[Tylus]

Graikija sieks susigrąžinti laivus ir jūrininkus

Graikijos transporto ministerija pakvietė savus jūrininkus dirbti į laivyną su šios šalies vėliava.

Vienas didžiausių nacionalinių laivynų pasaulyje yra su Graikijos vėliava.

Po krizės šioje šalyje, kai laivams buvo įvesti papildomo mokesčiai, dalis Graikijos laivų savininkų ėmėsi pervesti laivus į kitus registrus.

„Spręsime visas verslo ir įstatymines problemas ir sieksime padėti laivų savininkams pervesti savo laivyną į Graikijos vėliavos registrą. Bet tuo pat metu ir kitų Europos šalių atstovai turi suprasti, kad Graikijos laivynas egzistuoja ne tik dėl šios šalies, bet ir dėl visos Europos galos“, - teigė Graikijos transporto ministras Panajotis Karumblis.

Laivybos problemoms spręsti Graikija tikisi gauti paramos iš ES.

[Tylus]

Lenkai perkas Aistmarių neriją

Lenkijos Seime pristatytas 880 mln. zlotų (203 mln. eurų) vertės projektas, kuriuo būtų perkasta Baltijsko (Vislos) kopą ir įrengtas laivybos kanalas iš Gdansko įlankos į Vislos įlanką (Lenkijos Aistmarių dalis).

Būtų atvertas tiesus laivų kelias į Lenkijos Elblongo, Fromborgo ir kitus pakrantės uostelius. To reikia Lenkijos ekonomikai, o ypač gynybai Rusijos Kaliningrado srities pašonėje vystyti. Lenkija kalba apie tai, kad šioje dalyje intensyviau turėtų patruliuoti Lenkijos pasienio apsaugos patruliniai laivai.

Planuojama, kad laivybos kanalas perkasant kopą galėtų būti įrengtas iki 2022 metų.

Dabar norint patekti į Vislos įlanką laivams tenka plaukti per karinį ir pusiau uždarą Rusijos Baltijsko uostą, taip pat Aistmarėmis, kuri Kaliningrado srityje vadinama Kaliningradskij zaliv. Nuo Baltijsko iki Elblongo plaukti Aistmarėmis tenka apie 80-90 kilometrų. Šios marios itin seklios. Vidutinis jų gylis yra 2,7 metrai, o didžiausias vos 5,2 metrai, neskaitant pagal Aistmarių kraštą einančio Kaliningrado uosto laivybos kanalo.

Apie 56 proc. Aistmarių dalis priklauso Rusijai, likusi Lenkijai.

[Tylus]

Daugėja DFDS kompanijos keltų reisų

DFDS kompanija nuo vasario 1 d. padidino laivų reisų skaičių tarp Estijos Paldiski ir Švedijos Kapelskaro uostų.

Vietoje šešių savaitinių reisų bus septyni. Sprendimas priimtas dėl padidėjusio krovinių ir keleivių srauto. Šiais maršrutais ypač naudojasi keleiviai vykstantys su lengvaisiais automobiliais.

Liniją aptarnauja keltas „Liverpool Seaways“, kuriame dirba jūrininkai iš Klaipėdos.

Taip pat ne taip seniai iš Estijos Paldiski uosto į Suomijos Hanko pradėjo plaukioti DFDS naudojamas laivas „Sailor“. Šią liniją DFDS perpirko stiprindama savo verslą Estijos rinkoje.

[Tylus]

Laivų savininkai privalės grąžinti jūrininkus

Nuo sausio 18 d. pradėjo veikti konvencijos „Dėl darbo jūrų laivyboje“ nuostata, kuri įpareigoja pamestų laivų jūrininkams teikti garantuotą paramą ir grąžinti juos namo kompanijos lėšomis.

Laivuose matomoje vietoje turės būti liudijimas, kuriuo laivo savininkas patvirtins, kad yra numatęs lėšas jūrininkų grąžinimui. Taip pat garantija apims ir jūrininkų kompensacijas tais atvejais, kai jie nukentės darbe dėl nelaimingų atvejų.

Jūrininkams rekomenduojama prieš einant į reisą pasidomėti ar laivuose yra minėtas liudijimo dokumentas. Jei laivo administracija jį atsisakytų jūrininkui parodyti, jam rekomenduojama kreiptis į laivybos teisių gynimo organizacijas.

Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos generalinis sekretorius Stivas Kotonas tikina, kad naujos pataisos yra ypatingai svarbios, padėsiančios stiprinti pasaulinės laivybos prestižą.

„Dabar visos jūrininkų darbo kokybe suinteresuotos pusės turi siekti, kad konvencijos „Dėl darbo jūrų laivyboje“ pakeitimai duotų palankius rezultatus praktikoje“, - akcentavo S.Kotonas.

[Tylus]

Kylio uoste – nauji rekordai

Kylio uostas 2016 metais pasiekė kelis rekordus.

Jis krovė 6,5 mln. tonų krovinių arba 5,3 proc. daugiau nei 205 metais. Tai geriausias visų laikų Kylio uosto krovos rezultatas. Keltų laivybos linijomis iš Kylio į Oslą, Geteborgą ir Klaipėdą gabenta per 5 mln. tonų krovinių.

Tai taip pat geriausias rezultatas.

Pernai Kylio uoste lankėsi laivais plaukęs 2,1 mln. žmonių. Tai 3,4 proc. daugiau nei 2015 metais.

Pernai į Kylį 147 kartus įplaukė kruiziniai laivai ir tai taip pat rekordas. Su kruiziniais laivais atplaukė 485,5 tūkst. keleivių – 6 proc. daugiau nei 2015 metais.