Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[MedinisStrazdas]

Gali ir sumažėti, kai nereiks šiknom braukytis susiaurėjusiose šaligatvio vietose, jei jie taptų labai plačiais, būtų galima išsinešti kavinių staliukus ir tarp vienų staliukų iki kitų kitoj gatvės pusėj atstumas sutrumpėtų. Per mažiau juostų irgi greičiau gautųsi praeiti.

Šiaip jei dar šį projektą (vėl!) taisys, tai susidarys įspudis, kad absoliučiai beveik visus projektus savivaldybė taiso. Kažkoks siurelizmas.

Neisjaudink ,akvinės staliukais užstatys ir tuos susiaurėjimus kir tenka šiknom baukytis. Vilniujue visiška laisvė kavinėms, net ant dviračių takų statytis staliukus.

[Kristisz]

Šiaip jei dar šį projektą (vėl!) taisys, tai susidarys įspudis, kad absoliučiai beveik visus projektus savivaldybė taiso. Kažkoks siurelizmas.

Taisymas iš savęs nėra blogas dalykas. Yra modernioje vadyboje kalbama apie tai, kad fokusas turi pereiti iš ouput į outcome (gaila, nėra gerų vertimų lietuvių kalboj). Didžioji dalis miestiečių vertina savivaldybės darbą pagal output'ą - kiek darbų padaryta, tai taisymas atrodo blogai nes jis mažina output'ą. Tačiau taisymas gali pagerinti outcome - nutiesus siauresnę gatvę padidės teritorijos patrauklumas, iš vis netiesiant gal laisvi pinigai geriau bus panaudoti kitiems dalykams ir automobilio naudojimas bus mažiau skatinamas, kas prisidės prie VT ir dviračių populiarėjimo ir visi gyvensim jaukesniam švaresniam mieste. Jeigu pereini prie galvojimo apie outcome tai taisymas ir koregavimas nebeatrodo kaip stabdys, bet kaip ieškojimas rezultato, kuris tiks didžiajai daliai iš pusės milijono suinteresuotų šalių.

[mantasm]

ouput į outcome (gaila, nėra gerų vertimų lietuvių kalboj)

kokybė/kiekybė

[dondc]

Visgi ne visus projektus taisydami, taiso į gerą. Pvz. tas pats T. Narbuto g. takas, buvo PP stadijoj suderėtas ar iškart pristatytas 3,5 m pločio, slapta suprojektavo 3 m. Išlindus į viešumą, dabar piarinantis giriasi taisydami iki tų anksčiau numatytų 3,5 m – bet prisipažįsta, jog „platins” tik atskirose atkarpose, nors vietos ten visur yra. Aišku, numato atskirai ir kitų naujų smulkmenų.

Kaip tame posakyje: „Norėdamas padaryti geriau – padaryk blogiau, o po to atstatyk, kaip buvo.” Yra daugiau tokių suknisimo pavyzdžių, tiek remonto būdu tiesti takai Justiniškių g. (siaurino šaligatvius nuo pristatytų schemų), tiek viadukas per T. Narbuto g. visaip nupigintas.

[ssnaiperis]

kokybė/kiekybė

Kad toks įspūdis susidaro iš pastarųjų projektų, kad svarbiausia prakišti kiekį, o į kokybę vargiai ar atsižvelgiama.

[taccido]

Kurie Lietuvos miestai labiausiai automobilizuoti? Skaityti visą straipsnį

Kiek mačiau, dar niekur nebuvo Lietuvos miestų palyginimo pagal modalinį pasiskirstymą. Prireikė atsidaryti kiekvieną DJP, susirašyti skaičius į Excelį ir padaryti kelias diagramas. Deja, Druskininkus ir Tauragę teko išmesti, nes neaišku, kiek kelionių ten atliekama pėsčiomis. Taip pat įdomumo dėlei palikau atskirus Birštono miesto ir Birštono „vienkiemio“ (nemiesto) duomenis. Rezultatas toks (pradedant nuo labiausiai automobilizuotų iki mažiausiai):



TOP 4 labiausiai vaikščiojantys miestai:
Visaginas (47 % kelionių),
Vilniaus centras (41,7 %),
Birštonas (40,3 %),
Plungė (37 %).

TOP 3 labiausiai dviračius mėgstantys miestai:
Palanga (23 %, patys gyventojai tiek važinėja?),
Alytus (11 %),
Jonava (7,7 %).
Po to: Kėdainiai, Trakai ir Visaginas (7-6 %).

B. Viešojo transporto populiarumas
Šičia tiesiog išėmiau automobilių dalį ir išrikiavau miestus pagal VT:


Kuo mažesnis miestas, nuo nepatrauklesnis VT
Jeigu keturiuose didžiuosiuose miestuose VT kelionių dalis siekia 25-30 %, tai nuo Panevėžio prasideda garmėjimas į dugną: Panevėžyje dar 14 %, o visuos mažesniuose miestuose viso labo nuo 11 iki vos 3 %. Jeigu Visagine, Palangoje ar Plungėje dar nemažai žmonių vaikšto, tai kokioje Jonavoje belieka automobilis (spėju, tą lemia miestų (ne)kompaktiškumas).

Nuoroda į pilną tinklaraščio straipsnį

[Kristisz]

Kurie Lietuvos miestai labiausiai automobilizuoti? Skaityti visą straipsnį


TOP 3 labiausiai dviračius mėgstantys miestai:
Palanga (23 %, patys gyventojai tiek važinėja?),
Alytus (11 %),
Jonava (7,7 %).
Po to: Kėdainiai, Trakai ir Visaginas (7-6 %).

Kažkur buvo kalbėta, kad miestai skirtingai skaičiuoja keliones dviračiu - pvz Vilnius neįtraukia į statiską poilsinių/pramoginių kelionių, o skaičiuoja tik tikslines keliones (į darbą, parduotuvę ir pan), dauguma kitų miestų įtraukia visus pasivažinėjimus dviračiais. Ne veltui Palangos procentas toks didelis, net Kauno 4% atrodo smarkiai per didelis lyginant su Vilniaus 1% (iš akies Vilniuje dviratininkų daugiau).

[taccido]

Kažkur buvo kalbėta, kad miestai skirtingai skaičiuoja keliones dviračiu - pvz Vilnius neįtraukia į statiską poilsinių/pramoginių kelionių, o skaičiuoja tik tikslines keliones (į darbą, parduotuvę ir pan), dauguma kitų miestų įtraukia visus pasivažinėjimus dviračiais. Ne veltui Palangos procentas toks didelis, net Kauno 4% atrodo smarkiai per didelis lyginant su Vilniaus 1% (iš akies Vilniuje dviratininkų daugiau).

Na taip, bet ir šiaip duomenys nelabai patikimi. Bet kažkiek situacija matosi.
Vilniaus duomenys iš 2016 m., tai įdomu, kokiais tempais dviratininkų dalis paaugo/augs artimiausiais metais dėl geresnės infrastruktūros.

[MedinisStrazdas]

Pasirodo Birštono kaime nevaikštoma išvis

[lanxtot]

Tai kad ten niekur nenueisi, reik per greitkelį (tiksliau sakant, greitkeliuką) pereiti. Arba:

duomenys nelabai patikimi.

[Sula]

Tai kad ten niekur nenueisi, reik per greitkelį (tiksliau sakant, greitkeliuką) pereiti. Arba:

Pietiniame Vilniuje irgi tik viena kelionė iš 200-tų vyksta pėsčiomis.

[lanxtot]

Kaip suprantu pietų Vilnius dar apima (žemuosius) Panerius. Ten galima pėsčiomis vaikščioti, nes yra perėjos, kita pritaikyta įranga, juk šaligatviai ten yra. O Birštono vienkiemyje nieko nėra.

[taccido]

Kaip suprantu pietų Vilnius dar apima (žemuosius) Panerius. Ten galima pėsčiomis vaikščioti, nes yra perėjos, kita pritaikyta įranga, juk šaligatviai ten yra. O Birštono vienkiemyje nieko nėra.

Teisingai. Skirtingų Vilniaus dalių skaičius paėmiau iš čia, 5 paveiksliuko: https://judumas.vilnius.lt/informaci...es-keliaujame/

[index]

Teisingai. Skirtingų Vilniaus dalių skaičius paėmiau iš čia, 5 paveiksliuko: https://judumas.vilnius.lt/informaci...es-keliaujame/

Tai visai logiška, kad vaikščiojančių ten nedaug, nes be Vilkpėdės ir Panerių ten tik kaimai miškuose, o dar vietomis atskirti greitkelių ir geležinkelio.

[Zefyras]

MIesto magistralių šalininkams reiktų pasigilinti į šiuolaikinius miesto planavimo ir judėjimo mieste principus, pasižiūrėti Youtube video apie darnų judumą, galiausiai skirti dėmesio pačios Vilniaus miesto savivaldybės priimtam Darnaus judumo planui ir kokie tikslai ten keliami, nes toks jausmas, kad daug kas įsivaizduoja miestas realybėje turi kapšą pinigų, o inžinieriai dėlioja gatves ir magistrales taip pat kaip Cities: Skylines

[Tomizmas]

MIesto magistralių šalininkams reiktų pasigilinti į šiuolaikinius miesto planavimo ir judėjimo mieste principus, pasižiūrėti Youtube video apie darnų judumą, galiausiai skirti dėmesio pačios Vilniaus miesto savivaldybės priimtam Darnaus judumo planui ir kokie tikslai ten keliami, nes toks jausmas, kad daug kas įsivaizduoja miestas realybėje turi kapšą pinigų, o inžinieriai dėlioja gatves ir magistrales taip pat kaip Cities: Skylines

Visas tas darnumas neveiktų be magistralių, kurios nukrauna eismą nuo mažesnių gatvių. Tik jų dėka galime džiaugtis ramybe mažesnėse gatvėse, darnumu, judumu, dviračiais, paspirtukais ir kitais puikiais dalykais.

[MedinisStrazdas]

MIesto magistralių šalininkams reiktų pasigilinti į šiuolaikinius miesto planavimo ir judėjimo mieste principus, pasižiūrėti Youtube video apie darnų judumą, galiausiai skirti dėmesio pačios Vilniaus miesto savivaldybės priimtam Darnaus judumo planui ir kokie tikslai ten keliami, nes toks jausmas, kad daug kas įsivaizduoja miestas realybėje turi kapšą pinigų, o inžinieriai dėlioja gatves ir magistrales taip pat kaip Cities: Skylines

O gal reikėti miestus planuoti pagal realybę, o ne visokias neįgyvendinamas darnaus judumo plano fantazijas?

O jeigu miestas dėliotu gatves kaip per Cities: Skylines tia būtų labai gerai, deja situacija tokia, kad gatvės kaina paprastai būna dviguba vien iškraustyti visokius apleistų "nu bet niekaip neparduosiu" sklypų savininkams.

kokias jus pasakas pasakojat... triuksmas nuo VA girdisi ŠIMTAIS metru nuo jo. Dar jis atsimusa nuo namu ir toliau keliauja net po tokius kiemus, kur tiesiogiai net nesimato vietos kur tas aplinkelis eina.

Kadangi pats gyvenu šimtas metrų nuo to aplinkelio tai kaži kuris čia pasakas seka. Triukšmo buvo tik statybų metu.

[Sula]

Būtų gera apklausa gyvenančių prie Talino ar Pavilnonių gatvių, ar norite, kad Jūsų gatvės taip ir išliktų perkrautos ir naudojamos ne pagal savo paskirtį, kategoriją, ar reikia įrengti normalią jungtį su VA? Įdomu kiek iš jų palaikytų tų fantazuotojų, nenorinčių matyti realų poreikį pusę?

Jie sako, kad iki 2030 m. kelionių automobiliais sumažės 40%.

[Arunasx]

Jie sako, kad iki 2030 m. kelionių automobiliais sumažės 40%.

Turbūt rūkė Petro Gražulio parduotą marihuaną https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/...rotu-19030989/

[MedinisStrazdas]

Na o as 440 m nuo aplinkelio, jei pravesti statmena tiesia linija. Vakare, nakti ar tiesiog tylia diena triuksmas girdisi, jei atidarytas langas. Nors paties kelio nesimato. Turbut priklauso ir nuo to kokiame aukste gyveni.

P.S. tarybmeciu gatves ir buvo deliojamos pagal Cities: Skylines principa ir visokie "neparduosiu" nemaise, nes nebuvo privacios nuosavybes. Bet turbut ne butum pirmas atsisakyti teises valdyti savo NT vardan to kad salyje butu gatves tiesiamos kaip nusisviete kazkuriam cinovnikui?

Na taip, aukštis turės įtakos kiek duobė apsaugos. Aš gyvenu trečiame aukšte, nors ir devintame gyvenantys kaimynai neminėjo kad kas nors girdisi.

Sovietmečiu problema buvo ne tai kur galėjo dėlioti gatves o kokie urbanistikos standartai buvo (na dar ir tokie dalykai kaip antkapiai naudojami medžiagom kas aišku blogai). Vakaruose yra toks terminas eminent domain. Nesvarbu tu nori ar nenori atsisakyti teisės į savo NT, valstybės/miesto reikšmė yra svarbesnė.

Izoliuota magistrale kuri niekur is niekur neveda? Nuo ko ja reikia izoliuoti, nuo jos naudotoju, kurie gyvena salia? Tai ne jungiamoji gatve kuri jungtu nutolusius rajonus kaip Narbuto gatve, Laisves pr prie Litexpo ar Pilaities prospekta, ejusi savo laiku per laukus. Siaurine gatve yra grynai viduje rajonu tarp daugiabuciu, kokia prasme kazka ten izoliuoti?
Tokios minties net nebuvo, pagrindine dabartinio plano mintis kaip tik si karta buvo ta gatve kuo labiau integruoti i miesta pristatant aplink ofisu, dviraciu taku, paleidus VT ir t.t.

??? Tai kad čia kaip tik jungiamoji gatvė kurią pusė šiaurinės miesto dalies gyventoju važiuotu iki vakarinio aplinkelio.
Taip, dabar jungiamają gatvę pavadins C kategorija ir poto vėl stebėsis kodėl gavosi kaip ukmergės gatvėje.

Turbūt rūkė Petro Gražulio parduotą marihuaną https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/...rotu-19030989/

marihiana prekiauja VMS:
https://drive.google.com/file/d/1DpF...Nb_FN0P86/view
82 psl:

iki 2030 metų vienam gyventojui tenkantis kelionių automobiliu skaičius
sumažės 40%, žuvusiųjų miesto gatvėse skaičius – 77%, įprastiniu kuru varomų transporto priemonių rida –
53%, o lengvųjų automobilių ir viešojo transporto teršalų emisija – 80%.