Kažkada, per "atsisveikinimo su Ikarusais" šventę, KA vadas žadėjo vieną 260-ąjį restauruoti. Gal 2109 tam ir skirtas, bet labai jau daug laiko jis rūdyja kieme, greit neliks ką restauruot.
Kažkada, per "atsisveikinimo su Ikarusais" šventę, KA vadas žadėjo vieną 260-ąjį restauruoti. Gal 2109 tam ir skirtas, bet labai jau daug laiko jis rūdyja kieme, greit neliks ką restauruot.
Tas pulsuojanis kaukimas budavo nuo susidevejusio reduktoriaus. O siap Ikarusuose budavo silta, kol neisvogdavo peciu. Dar ir dabar galima rasti kur nors apsildoma garaza butent panaudojant Ikarusini peciu.
Negi buvio išvogti visi pečiai iš visų Vilniaus miestinių Ikarusų, nes kažkaip nepamenu nei vieno šilto Ikaruso su neužšalusiais langais.
Kad ir kaip malonų prisiminti jaunystę, bet miestinių Ikarusų tikrai neverta gailėtis. Pamenu apie 1990 - 1991 metus Vilniuje atsirado keli vakarietiški autobusai. Juos buvo padovanoję danai, o gal norvegai, dabar jau nepamenu. Autobuse buvo lentelė su tos šalies vėliava ir parašyta, kad jis padovanotas. Keleiviai įlipę į juos jausdavosi kaip kitame pasaulyje. Jie labai skyrėsi ir pranoko įprastus Ikarusus.
Miestiniuose Ikarusuose žienmą budavo labai šaltą, langai iš vidaus visada būdavo apšalę, norin pamatyti kur autobusas važiuoja kelieviai prsisgrandydavo nedidelį lopinėlį lango ir žiūrėdavo.
Dar vienas didelis miestinių Ikarusų trūkumas buvo tas, kad jų dyzelio virbraciją labai persiduodavo į kėbulą, sutojus vibracija pesiduodavo į visą sėdynes, turėklus, ypač senesniuose, nudėvėtuose autobusuose. Keleviams ši vibracija labai nemaloni. Dar vienas trūkumas - prastas kvapas salone, nuo kurio galėdavo ir galva įsiskaudėti. Apie miestinius Ikarus, deja, tik blogi prisiminimai.
Minkštieji Ikarusai buvo ir šiltesni ir kvapo blogo neturėjo ir vibracijų nebuvo. Vienas trūkumas kurį prisimenu kaip keleivis, tai važiuojant auščiausia pavarą - pulsuojauntis kaukimas.
Tas pulsuojanis kaukimas budavo nuo susidevejusio reduktoriaus. O siap Ikarusuose budavo silta, kol neisvogdavo peciu. Dar ir dabar galima rasti kur nors apsildoma garaza butent panaudojant Ikarusini peciu.
Tik nepamenu kaip budavo su Ikarusais žiema, šalta salone ar šilta?
Miestiniuose Ikarusuose žiemą budavo labai šaltą, langai iš vidaus visada būdavo apšalę, norin pamatyti kur autobusas važiuoja keleiviai prsisgrandydavo nedidelį lopinėlį lango ir žiūrėdavo.
Dar vienas didelis miestinių Ikarusų trūkumas buvo tas, kad jų dyzelio virbraciją labai persiduodavo į kėbulą, sutojus vibracija persiduodavo į sėdynes, turėklus, ypač senesniuose, nudėvėtuose autobusuose. Keleiviams ši vibracija labai nemaloni. Dar vienas trūkumas - prastas kvapas salone, nuo kurio galėdavo ir galva įsiskaudėti. Apie miestinius Ikarus, deja, tik blogi prisiminimai.
Minkštieji Ikarusai buvo ir šiltesni ir kvapo blogo neturėjo ir vibracijų nebuvo. Vienas trūkumas kurį prisimenu kaip keleivis, tai važiuojant auščiausia pavarą - pulsuojauntis kaukimas.
Komentuoti: