Asmeniškai žiauroka, kad net tokie dalykai nėra sutvarkyti Latvijoje. Žmonės priversti klausytis fūrų triukšmo, uostyti sunkiasvorių auto smarvę dėl tokio tranzito.
Ne į temą, bet prisiminiau per filmus kelis kartus girdėtą motyvą - miesteliai priešinasi aplinkeliams, nes tada parrandama daug pajamų.
Turbūt nėra tik scenaristų fantazijos, bet ir realybėje taip JAV būdavo.
Iš temos "Latvijos ir Estijos aktualijos" atkelta virš 30 pranešimų apie Latvijos kelius. Dalis pranešimų tinka ir bendrai diskusijai apie žiedinės sankryžas.
Latvijoje prasčiau nei Lietuvoje su horizontaliu ženklinimu: neišskirtos A juostos aiškia linija, keisto dizaino sustojimo vietų žymėjimai, tie keistieji kelkraščiai kur visi verčiami pasitraukti, etc. Taip pat su šviesoforais, jie vieninteliai naudoja rusišką kairiąją sekciją naujoms sankryžoms, kai Estija jos atsisakė 200X m., o Lietuva 2012 m.
Vienas dalykas, kuris yra geriau tai vertikalusis ženklinimas. Naudojamas vokiškas šriftas ir ryškesni kontūrai, gražaus dizaino rodyklės. Įspėjamųjų ir draudžiamųjų ženklų raudoni rėmai platesni. Uždėkit latviškus ženklus pvz. A5 Marijampolė-Kaunas ir vaizdas būtų dar labiau europietiškas.
Sutinku, kad Latvijoje su žiedais tikrai prastokai. Lietuvoje kiek geriau, tačiau chaotišku ženklinimo žiedų turi Kaunas, Klaipėda ir keletas rajonų centrų.
Pas mus iki žiedų pertvarkos kelių juostų žieduose buvo pamėgę daryti kiekvieną išvažiavimą dviem juostom, o čia įdomiai kai kur dvi juostos išsukime, kai kur viena, bet pagal video tai ženklinimo nėra, reiškias išsukti tik pirma juosta gali visuose išvažiavimuose.
Žinau lietuvaitį kuris Latvijoje išsukinėdamas iš antros juostos nukirto pirma juosta norėjusį važiuoti toliau žiedu, nes buvo įpratęs kaip LT jog gali ir antra juosta išsukinėti jeigu išsukimas dviejų juostų, bet ženklo tai leidžiančio daryti nebuvo...
Mano nuomone šitą žiedą dar galima toleruoti, nes jame galioja paprasčiausios taisyklės. Turi būti žieduose arba taip arba kaip pas mus dabar Vilniuje bet ne taip kaip Vilniuje buvo anksčiau kur nei iš šio nei iš to paskutinę akimirką važiuodamas žiede pamatai ženklą jog pirma juosta gali tik išsukti į dešinę.
Šitam latviškam žiede labiau prisikabinčiau ar apskritai jame reikia dviejų juostų.
Man kaip tik patinka minimalistiniai latviški žiedai. Kai Lietuvoje artėju prie žiedo, mane ima purtyti – nes jau kokį puskilometrį prieš žiedą jau reikia stebėti kelio ženklus, kur ir kaip persirikiuoti, iš kokios juostos įvažiuoti, nes paskui rizikuoji užsirauti ant kokio borto ir išvažiuoti ne ten kur tau reikia. Latvijoje tuo tarpu jokių parkių – atvažiuoji kaip nori, išvažiuoji kur nori.
P.S. Olandijoje turbo žiedai naudojami retai.
Lietuvoje kaip tik labai patogu - pasižiūrėjai į ženklus, ir viskas aišku. Vilniuje daug kur ženklai prieš žiedus išskirtinai protingiems pastatyti net kelis kartus. Viskas subraižyta, visur rodyklės - tiesiog neįmanoma susipainioti.
Dėl panašios priežasties, kaip Latvijoje, prieš keletą metų teko prasikeikti Paryžiaus žieduose. Beje, aplink Triumfo arką einančiame žiede linijos nusitrynusios, ir ilgai stovėjau, žiūrėjau ir negalėjau suprasti:
1. Kiek šiame žiede juostų,
2. Iš kur vietiniai žino, kaip įsukti ir išsukti,
3. Kaip jie sugeba nesusidurti vienas su kitu.
Latvija eina link Paryžiaus, nors kiek girdėjau, dabar ir ten didelės pertvarkos - greitis mažinamas, gatvės siaurinamos, gal pagaliau ir žiedus padarė normalius.
Man kaip tik patinka minimalistiniai latviški žiedai. Kai Lietuvoje artėju prie žiedo, mane ima purtyti – nes jau kokį puskilometrį prieš žiedą jau reikia stebėti kelio ženklus, kur ir kaip persirikiuoti, iš kokios juostos įvažiuoti, nes paskui rizikuoji užsirauti ant kokio borto ir išvažiuoti ne ten kur tau reikia. Latvijoje tuo tarpu jokių parkių – atvažiuoji kaip nori, išvažiuoji kur nori.
Dėl kelių dar. Ar nekeista, kad visiškai naujai rekonstruoti keliai, įskaitant žiedus, daromi pagal maždaug 1980 standartus? Horizontalus ženklinimas, saugumo priemonės etc. Jie naujuose keliuose daro tas gal 2.5m pločio asfaltuotas šalikeles, kurių dėka eismo kultūra tampa panaši į Bangladešo arba Lenkijos prieš 20 metų. Jie realiai sunaudoja kokiu 1/3 daugiau asfalto ir moka daugiau pinigų tam, kad padarytų BLOGIAU ir nesaugiau. Nauji žiedai ženklinami panašiai kaip, tarkim, Vilniaus pedagoginio žiedas prieš 20 metų. Visiškas nindfuck ir šalies dydžiu to niekaip neina paaiškinti.
Šitą pastebėjau. Važiavau šią ir praėjusią vasarą iš Rygos į Taliną, tai kas mane užknisdavo, tai važinėjimas pagal "paniatkes" - jeigu tau iš galo kažkas privažiuoja, esi vos ne psichologiškai prievartaujamas trauktis į kelkraštį (prisiklijuoja iš galo, net mirksi), kad tave aplenktų, bet kas dar blogiau - atlekia kas nors iš priekio, ir turi pasitraukti. O jeigu ten kelkraštyje kažkas su dviračiu važiuoja, kokių ten gana nemažai? Arba gal kažkas nepatyręs ir dar neišmokęs žiūrėti periferiniu matymu, ramiai važiuodamas savo juosta kelias sekundes atitrauks dėmesį šilumai pareguliuoti? Tokie dalykai gali baigtis tragiškai. Net ramiau pasidarė, kai pagaliau kelkraščiai susiaurėjo (kiek pamenu, dar nepasiekus Estijos).
Kam taip daryti? Tai tada arba pilnavertiškas 2+2 kelias, arba visai nereikia tokių kelkraščių. Dabar realiai pusantros juostos. Bent bauduotų žostkai už tokius "manevrus", bet kad ne, važinėja taip visi.
Kaip atrodo neseniai rekonstruotas/renovuotas žiedas Latvijos A5 (aplinkkelio) ir A7 sankryžoje. Atkreipkit dėmesį į Sovietmečio laikų horizontalųjų ženklinimą. Paskutiniai tvarkymai (nauja danga, stulpeliai, žvyruotos šalikelės) daryta kažkada po 2019, nes tų metų Google Street view dar atrodė šiek tiek kitaip.
Žodžiu, jei Lietuvoje žiedai jau kokius 10 metų tvarkomi panašiu stiliumi ir su panašiomis saugumo priemonėmis, kaip Nyderlanduose ar kitose normaliose šalyse, tai Latvijoje 2021 kelius tvarko maždaug taip, kaip tvarkė Rusijoje kokiais 1980. Čia buvo turbūt labiausiai šokiruojantis dalykas, kokį mačiau Latvijoje per praėjusio savaitgalio kelionę
Būtent šitame žiede, toje pačioje vietoje, turėjau labai keistą ir lengvai sudiorginusią situaciją. Pristabdžiau, kas manau yra normalu - įsitikinti, ar žiedu niekas nevažiuoja, ir saugiai į jį įsukti. Nesustojau gi pilnai, nekirtau staiga per stabdžius, kas tikrai galėjo sukelti važiuojantiems iš galo nepatogumų - tiesiog normaliai, sklandžiai šiek tiek sumažinau greitį. Iš paskos važiavęs pilietis (numeriai latviški) staiga pradėjo signalinti, davė staiga į kairę, įlėkė į žiedą nepristabdęs ir nulėkė link Jūrmalos. Likau absoliučiai nesupratęs.
Ta prasme Kaune pbz 6 forto žiedas, Urmo bazės žiedas kaip 1 pavyzdys. O tokių kaip antras esu matęs tarpmiestiniuose keliuose, o pačiame mieste nelabai.
Galvojau lyginai paprastų juostų žiedus Lv su paprastų juostų žiedais Lg, tik, kad ženklinimas skiriasi.
Čia labiau kalbu apie užmiesčio žiedus. Bet dėl Kauno, tai taip. Aš kaskart važiuodamas Kaune pro žiedus keikiuosi ir galvoju, kas čia per velniava ir kodėl iki šiol nesutvarkė. VI forto žiede, beje, lyg bandyta padaryti normaliai, tik nežinau, ar iki galo padaryta. Klaipėdos žiedai berods irgi nesutvarkyti dar. Bet visi kiti Lietuvoje, kiek mačiau, arba turbo, arba tokie kaip didieji 4 žiedai Vilniuje (jie gal irgi turbo skaitosi?) arba tie mažiukai su viena juosta ir trinkelėmis arčiau vidurio. Estijoj, kiek permečiau Google streetview, irgi einama panašiu keliu, kaip Lietuva t.y. daromi arba turbo arba vienos juostos žiedai, nors senų dar irgi matosi. O Latvijoje vis dar kaip prie Brežnevo.
Detalizuok kas ten kitokio nei Lt mažiau pastabiems detalėms
O jei konkrečiai dėl žiedų, tai jie ten žymimi taip, kaip pas mus buvo prieš kokiue 15-20 metų t.y. pagal Sovietmečio standartus, kai visas žiedas yra 2 arba net 3 juostos be jokios papildomos navigacijos ir saugumo logikos. Nu maždaug toks (čia tas pats žiedas Latvijoje, beje)
Kaip atrodo neseniai rekonstruotas/renovuotas žiedas Latvijos A5 (aplinkkelio) ir A7 sankryžoje. Atkreipkit dėmesį į Sovietmečio laikų horizontalųjų ženklinimą. Paskutiniai tvarkymai (nauja danga, stulpeliai, žvyruotos šalikelės) daryta kažkada po 2019, nes tų metų Google Street view dar atrodė šiek tiek kitaip.
Žodžiu, jei Lietuvoje žiedai jau kokius 10 metų tvarkomi panašiu stiliumi ir su panašiomis saugumo priemonėmis, kaip Nyderlanduose ar kitose normaliose šalyse, tai Latvijoje 2021 kelius tvarko maždaug taip, kaip tvarkė Rusijoje kokiais 1980. Čia buvo turbūt labiausiai šokiruojantis dalykas, kokį mačiau Latvijoje per praėjusio savaitgalio kelionę
Baltijos pr. juk stato net du viadukus (kurie mano nuomone visiškas absurdas ir pinigų išmetimas), bet o prie ko šitos gatvės? Iš kur į kur važiuojant tranzitu per Klaipėdą reiktų lįsti į šias gatves?
Baltijos pr. problema, kad tai yra visiškai naujai sukurta problema į dabartinę vietą perkėlus CKT. Per Jūrininkų pr. ir Šilutės pl. fūros juda iš pietinės uosto dalies (kurioje numatoma intensyvi plėtra poto kai buvo išesmės atsisakyta išorinio uosto idėjos) link autostrados.
Pagal tokį argumentą ir Vilniui nereikia naujų aplinkelių. Juk tranzitinis eismas per Katedros aišktę nevyksta, bet apie Mykolo Lietuvio gatvę oi kiek prirašytą. Dar pridėsiu Tauragę ir Karmėlavą.
Klaipėdos Baltijos pr. Jūrininkų pr. ir Šilutės pl. turbūt daug nenusileidžia. Labai nekažka ir Lietuvoje su aplinkeliais.
Baltijos pr. juk stato net du viadukus (kurie mano nuomone visiškas absurdas ir pinigų išmetimas), bet o prie ko šitos gatvės? Iš kur į kur važiuojant tranzitu per Klaipėdą reiktų lįsti į šias gatves?
Centrinėmis miestų aikštėmis pagrindinėmis šalies magistralėmis? Tikrai ne.
Pagal tokį argumentą ir Vilniui nereikia naujų aplinkelių. Juk tranzitinis eismas per Katedros aišktę nevyksta, bet apie Mykolo Lietuvio gatvę oi kiek prirašytą. Dar pridėsiu Tauragę ir Karmėlavą.
Kelias per zarasus nėra visiškai tas pats, kas Via Baltica, pro kur ištisom kolonom 24/7 varo fūros.
Klaipėdos Baltijos pr. Jūrininkų pr. ir Šilutės pl. turbūt daug nenusileidžia. Labai nekažka ir Lietuvoje su aplinkeliais.
"Aš tame nieko keisto nematau. Šalis dydžio kaip Lietuva, o gyventojų vos ne milijonu mažiau. Ir tie biednesni, jei per capita skaičiuoti. Tai net ir su EU kofinansavimu - keliai pakenčiami tik aplink Rygą. Nier pinionzų."
Tiesiog latviai ne tokie "verslūs" kaip lietuviai ir neįvaldė kelių remonto pinigų "įsisavinimo" mechanizmų kuriant perteklinę struktūrą.
Dėl tualetų teisybė, pastebėjau, kad latviai gerau su tuo tvarjkosi. Be kita ko, su parkingu daugiabučių kiemuose jie irgi geriau tvarkosi ir už tai gauna kreditą nuo manęs. Bet tai, nors ir malonios, bet visgi smulkmenos. Kai važiuoji Via Baltica, ir vietoj aplinkkelių reikia naviguoti miestų gatvelėmis, supranti, kad kažkas toje šalyje nepaėjo biškį smarkiau, nei tualetai. Kai per Bauską ar kitus miestelius tranzitinės fūros važiuoja tūkstančiais per centrinę aikštę, supranti, kad kažkas čia, b**t, negerai su ta šalimi.
O tranzitas nevyksta Klaipėdos, Kretingos, Kuršėnų, Vilniaus, Zarasų gatvėmis?
Aš tame nieko keisto nematau. Šalis dydžio kaip Lietuva, o gyventojų vos ne milijonu mažiau. Ir tie biednesni, jei per capita skaičiuoti. Tai net ir su EU kofinansavimu - keliai pakenčiami tik aplink Rygą. Nier pinionzų.
O dėl bendros Latvijos situacijos ir perspektyvos - nesiginčiju. Šalis išgyvena ilgalaikę identiteto krizę ir kažkokių rimtesnių prošvaisčių nenusimato. Kas mums šiaip yra nieko gero. Liekame iš visų pusių apsupti arba atvirų priešų, arba paliegelių. Lenkija vienintelė dar džiugina, bet pas anuos irgi belekas dabar su EU darosi.
Dėl kelių dar. Ar nekeista, kad visiškai naujai rekonstruoti keliai, įskaitant žiedus, daromi pagal maždaug 1980 standartus? Horizontalus ženklinimas, saugumo priemonės etc. Jie naujuose keliuose daro tas gal 2.5m pločio asfaltuotas šalikeles, kurių dėka eismo kultūra tampa panaši į Bangladešo arba Lenkijos prieš 20 metų. Jie realiai sunaudoja kokiu 1/3 daugiau asfalto ir moka daugiau pinigų tam, kad padarytų BLOGIAU ir nesaugiau. Nauji žiedai ženklinami panašiai kaip, tarkim, Vilniaus pedagoginio žiedas prieš 20 metų. Visiškas nindfuck ir šalies dydžiu to niekaip neina paaiškinti.
Komentuoti: