[LT/LV] Lietuvos - Latvijos pasienis

[ignaloidas]

Nežinoma Lietuvos - Latvijos pasienio vietovė, nors kažkur ne kartą matyta.
Nedaug vietų Lietuvoje, kur stoties iešmas yra pačiame pasienyje
Įvykių data nurodyta 1935 m., nors tai 1939 m. ruduo (gali būti ir arba 1940 m. pavasaris)

Jei nemeluojama kad čia būtent Lietuvos ir Latvijos pasienyje, tai vienintelis variantas yra Turmantas - iki kol siena pajudinta buvo, iš tiesų iešmas ant sienos buvo, o vienintelis kitas geležinkelio pasienis ne ant tilto yra tarp Joniškio ir Meitenės, bet ten ant sienos stoties nebuvo. Bet iki sovietų atėjimo, Turmantas buvo Lenkijos dalimi, tai nelabai pasitikiu nuotraukos aprašymu.

[Romas]

Ieškome panašių tos "nežinomos vietos" rakursų

Fotopolska.pl
Turmont - Zemgale. Polsko-łotewskie kolejowe przejście graniczne
Kolejowa granica polsko-łotewska tuż za stacją graniczną Turmont. Foto ~1930

https://fotopolska.eu/274242,obiekt.html?map_z=11

Sienų eksperto Jan Krogh tinklalapis
Įdomus reportažas iš Turmanto stoties yra pasienių žinovo Jan Krogh tinklalapyje.
Siena su Latvija ties geležinkeliu 40-45 metrus įsiterpia gilyn į Latviją, kad Turmanto stoties iešmas priklausytų Lietuvai. Įleidžiamasis semaforas vis tiek liko Latvijos teritorijoje.

Jan S. Krogh's Geosite:
Latvia - Lithuania Boundary Points LT/LV-1521-1522 (Turmantas, LT / Kurcums, LV)

Pasienio stulpų schema


Foto 2012.07
Vaizdas Daugpilio link


Vaizdas Turmanto stoties link



http://geosite.jankrogh.com/borders/...-1521-1522.htm

Vieną 2019 balandžio vakarą valanda anksčiau atvykau į Visagino stotį važiuoti link Vilniaus. Kadangi stotyje laukti buvo gan nuobodoka, pasitaikė puiki galimybė susiorganizuoti trumpą kelionę Visaginas-Turmantas-Visaginas. (...)

Priartėjus prie iešmyno pradeda matytis Turmanto apendikso kontūrai:
Būtent tokia kvadratinė forma susitarus su Latvija atiteko mums, tačiau to neužteko, kad įleidžiamasis būtų mūsų teritorijoje (paspaudus - didesnis):


Ir grįžtant į stotį pasitinka LR ženklas:

[Romas]

Nežinoma Lietuvos - Latvijos pasienio vietovė, nors kažkur ne kartą matyta.
Nedaug vietų Lietuvoje, kur stoties iešmas yra pačiame pasienyje
Įvykių data nurodyta 1935 m., nors tai 1939 m. ruduo (gali būti ir arba 1940 m. pavasaris)

Lietuvos ir Latvijos pasienio policijos pareigūnai geležinkelio stotyje pasienyje
Nenustatyta vieta

Autorius: nenustatytas
LCVA apsk, Nr. P-56150
Įvykių data 1935
https://www.e-kinas.lt/ekinas-photos/photo/379004

[Romas]

Bernardinai. lt 2021.12
Būtingės pereinamasis punktas

Būtingės pereinamojo punkto Lietuvos ir Latvijos pasienyje istorija neatsiejama nuo jo viršininko Benedikto Bagdanavičiaus (1892–1961) profesinės veiklos (1920–1940) Lietuvos muitinėje ir jo šeimos gyvenimo istorijos.
Šios šeimos išsaugoti atsiminimai, archyvinė medžiaga ir fotografijos – unikali Lietuvos tarpukario muitinių istorijos dalis. 1921 m. kovo 31 d. Lietuvai susigrąžinus 19,5 km ilgio priėjimą prie Baltijos jūros tarp Nemirsetos ir Būtingės, jau 1921 m. gegužės 14 d. Rygoje Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Juozas Purickis ir Zygfrydas Mejerovicas (Zigfrids Meierovics) pasirašė konvenciją, kuria įsipareigojo nustatyti ir paženklinti šių valstybių bendrą sieną. (...)

1920 m. B.Bagdanavičius paskiriamas Darbėnų pereinamojo punkto, priklausiusio Skuodo muitinei, prie svarbaus tarpvalstybinio Klaipėdos–Liepojos kelio Būtingėje, viršininku organizuoti būsimos muitinės darbą. (...)

Darbėnų pereinamojo punkto, vėliau pervadinto Būtingės, viršininku paskirtas B. Bagdanavičius gyveno tame pačiame pastate, kur ir dirbo, turėjo vieną pavaldinį – savo pavaduotoją. (...)
Čia šeima gyveno iki 1939 m. Vėliau išsikėlė arčiau jūros, į 1935 m. įsigytoje žemėje pasistatytą naują sodybą su ūkiniais pastatais.

Bagdanavičių – (iš kairės) Benediktas, Laimutė, Katerina, Aldona ir Bagdonų – Salomėja ir Valerijonas – šeimos prie pasienio užtvaro.
Dešinėje – baltų plytų Latvijos muitinės pastatas apie 1936 m.

Aldonos Bagdonavičiūtės-Jankūnienės archyvo nuotrauka



Deja, palyginus ramus draugiškai gyvenusios darbščios šeimos gyvenimas tęsėsi neilgai.
1940 m. vasarą sovietinei kariuomenei okupavus Lietuvą, tarpvalstybinė siena tarp Lietuvos ir Latvijos buvo panaikinta, o perėjimo punkto pastatai nugriauti. Už savo veiklą – nepaisant gresiančio pavojaus sau ir šeimai gelbstint žūvančius žmones – K. ir B. Bagdanavičiai 2016 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais.

https://www.bernardinai.lt/butinges-...masis-punktas/

Išdidinti nuotraukų fragmentai
Pasienio obeliskai


Pasienio kelias

[Knope]

Pagaliau prisiruošiau parašyti Pasvalio savivaldybei. Metų metais tas nuvirtęs reklamų monstras guli prie Saločių. Kiekvieną vasarą važiuoju - "nu gal pašalintas". Ne.

[Romas]

Zarasai. Gimnazistai prie pakeliamo kelio užtvaro. XX a. 4 dešimtm.

https://www.tautosakos-rankrastynas.lt/lt/irasas/90828
Danutės Karalienės šeimos albumo nuotrauka.

[judosius]

2024 09 03

[Romas]

Lietuvos - Latvijos pasienis ties Subate. XX a. 3-4 dešimtm.
Autorius nežinomas

Rokiškio krašto muziejus, inv. Nr. RKM F 11027
https://www.limis.lt/valuables/e/805927/242830495

[Romas]

Žemaičių keliautojo ekspedicija pėsčiomis ir dviračiu buvusiu Mažeikių - Priekulės - Liepojos geležinkeliu tarp Lūšės stoties ir Liepojos.
Pasienio tiltas per Lušės (Lūšies) upelį


Paulius Samoška 2023.05.09
Traukinio bėgiais į Latviją





https://www.youtube.com/watch?v=RSVz...usSamo%C5%A1ka

[Romas]

Pabandžiau privažiuoti ties šiauriausio Lietuvos taško iš Latvijos pusės.


Foto 2024.07
Kelio P-73 Subate — Nereta—Vecumnieki sankryža su keliu V1003 Ozolaine–Skaistkalne–Straumes ties vietove Vecputnieki
Rodyklė Kurmene 5 km, Skaistaklne 17 km.


Vaizdas į Nemunėlio (Mēmele) nuo kelio V1003 ties vietove Jaunkrūmini




Toliau yra asfaltuotas kelias apie 5-6 km iki Kurmenės (Kurmene).
Kelias V1003 vingiuoja palei Nemunėlio upę, kurio vaga eina Lietuvos - Latvijos siena

Už Kurmenės yra pasienio stulpas Nr. 1104





Iš karto už šio pasienio stulpo prasideda žvyrkelis. Ir tik prieš pat Skaistkalnę (už ~10 km ) vėl atsiranda asfaltas.

[Romas]

Šiauriausias Lietuvos taškas yra Biržų rajone, ties Aspariškių kaimu.

www.mapy cz

FB Vieškeliu dundant 2024.06.30
15 min.lt 2024 .08.12
Šiauriausias Lietuvos kaimas Aspariškiai

O kurgi yra šiauriausias Lietuvos kaimas?
Tai – Biržų krašte esantis, kadaise vien tik totorius glaudęs ir Nemunėlio upės kilpos pašonėje įsikūręs Aspariškių kaimas (Biržų r.).
Teigiama, kad rašytiniuose šaltiniuose Aspariškiai pirmą kartą paminėti dar 1604 m. Apie solidų šio kaimo amžių galima įtarti jo dešinėje pusėje pamačius kažkokio senovinio dolomitinio statinio liekanas ar neapkabinamus kamienus turinčius medžius.
Aspariškių kaimas yra labai atokioje vietoje (iki jo dundėti vieškeliu prireiks tikrai nemenką atkarpą). Jo lokacija, be jokios abejonės, turėtų patikti gamtos mylėtojams – ramuma, miškai ir čia pat almanti upė. (...) Šiandien suskaičiuoti Aspariškių gyventojams užtektų vienos rankos pirštų, o štai prieš 100 metų jų buvo apie 50.


Tiesa, jei norėtumėte atsistoti tikslioje šiauriausioje Lietuvos vietoje – nepavyks, šis taškas yra Nemunėlio upės viduryje, tad įsiamžinti galima upės krante pažymėtoje vietoje, nuo aptariamo kaimo paėjėjus kairiau upės pakrante.


https://www.facebook.com/vieskeliudundant/
https://www.15min.lt/gyvenimas/nauji...1630-2287542#_

[Romas]

Obeliai - Subate
Foto 2024.07








Žvilgsnis atgal į Lietuvą




Sienos linija į vakarus. LT kairėje, LV dešinėje


Sienos linija į rytus. LV kairėje, LT dešinėje


Įvažiavimas į Latviją ties Subate

[Romas]

Didysis Plonėnas - Lībieši
Foto 2024.04
Siena žiūrint iš Lietuvos pusės. Matosi blokų likučiai


Siena rytuose


Siena vakaruose.


Pritrauktas vaisdas. Tolumoje matosi stulpas Nr. 959


Įvažiavimą į Latviją žymintys ženklai


Vaizdas Lietuvos link. Niekas nežymi įvažiavimo į Lietuvą


Einame link pasienio stulpo


Pasienio griovys ar upeliukas


Pasienio stulpas Nr. 960 yra tik Lietuvos pusėje

[Romas]

Didysis Plonėnas - Lībieši
Ikišengeninias laikais šis Pakruojo rajono rytiniame pakraštyje esantis punktas neveikė. Kai atsirado Šengenas, žmonės užpylė griovius ir patys sujungė kelius su kaimynais. Vėliau buvo kelerių metų laikotarpis kai dėl biurokratų nesusikalbėjimo punktas būdavo uždaromas perkasant kelią ar pridedant visokių kliūčių.
Po COVID-o tuo punktu nebėra kliūčių važiuoti.

www.mapy.cz

Foto 2013.06
Tuo metu punktas oficialiai buvo uždarytas, bet žmonės rado būdų važinėti vieni pas kitus


Siena žiūrint iš Lietuvos pusės


Pasienio stulpas Nr. 960

Daugiau senų nuotraukų - 7-me šios temos puslapyje

Palyginimas.
Foto 2024.04

[Romas]

Medumi / Smelynė (Zarasai)
Foto 2024.03

[Romas]

Grįžimas namo buvo pagrindiniu keliu per Zarasus.

Prieš 15 metų ten pavyko padaryti nuotrauką, kurią net buvo "pasiskolinusi" viena ministerija
Foto 2009.05

[Romas]

Tilžė - Demene
Prieš tai ten buvau vienintelį kartą prieš 15 metų
Nors jau buvo šengenas, bet ten budėjo latvių pasienečiai - visiškai šalia yra Baltarusijos pasienis

Foto 2009,05


Foto 2014,03
Nebeliko pastogės, nebeplazda Latvijos vėliava.
Nors nebėra pasieniečių, tačiau kameros fiksuoja vaizdus

[Romas]

Tilžė - Demene
Foto 2024.04
Kelias RK5313 Mištautai – Skirna – Demenė


Skirna


Kliūtis kelyje


Gervės / Dzerves / Grus grus




Artėjame prie pasienio

[Romas]

Tilžė - Demene
Latvijos sienos kirtimas per labiausiai į rytus nutolusį pasienio punktą

www.mapy.cz

Foto 2024.03
Tilžėje (Zarasų r.) yra bažnytėlė, nuo kurios atsiveria vaizdas į didžiausią Lietuvoje Drūkšių ežerą


Kelias 5303 (Zarasai)–Lupenka–Turmantas–Tilžė-LT/BY siena eina palei ežerą








Įdomus kelio ženklas. Latvija 2,5 km / Baltarusija 2,5 km

[Romas]

Ilzenbergo pasienio punktas apie 1930 m.
Fotografas nenurodytas

Rokiškio krašto muziejus Inv. Nr. RKM F 9356
https://www.limis.lt/valuables/e/805927/242894640