Didysis Plonėnas - Lībieši
Šis pasienio kelias vietovėje nepažymėtas.
Važiuojant 209 keliu Pasvalys - Žeimelis prie D. Plonėno dvaro reikia pasukti link Saločių ir iškart sukti į kairę
Šis neoficialus pasienio keliukas yra tarp tų, kuriais, įsigaliojus Šengenui, žmonės pradėjo savarankiškai važinėti.
Kadangi per 5 metus abiejų šalų valdininkai nesugebėjo įteisinti šio kelio, buvo tokių laikotarpių kai pasieniečiai vėl užversdavo kelius ir iškasdavo pasienio griovius.
Foto 2013.06
Vaizdas į pasienio keliuką nuo Didžiojo Plonėno - Saločių vieškelio
Iš toliau atrodė, kad kelias per sieną yra užverstas, ir iki jos teks eiti pėsčiomis.
Iki sienos - tik 200-300 metrų. Dešinėje matosi pasienio stulpas
Iš anos sienos pusės atlėkė latviškas golfiukas.
Galima bandyti važiuoti į Latviją
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[LT/LV] Lietuvos - Latvijos pasienis
Collapse
X
-
Parašė Vilnietizz Rodyti pranešimąGal nelabai teisinga juos veikiančiais vadinti?
Juk nuo 2007 m. ten nuolatinė kontrolė nebevykdoma, taigi ir nebeliko nuolat budinčių pasieniečių.
Sutikčiau tik dėl Saločių punkto- ten, berods, dabar veikia kontaktinis abiejų šalių pasieniečių punktas.
O kitais keliais dėl biurokratinių priežasčių eismas yra trikdomas - net iki griovių kasimo ar kelių užvertimo.
Komentuoti:
-
Parašė Vilnietizz Rodyti pranešimąGal nelabai teisinga juos veikiančiais vadinti?
Juk nuo 2007 m. ten nuolatinė kontrolė nebevykdoma, taigi ir nebeliko nuolat budinčių pasieniečių.
Sutikčiau tik dėl Saločių punkto- ten, berods, dabar veikia kontaktinis abiejų šalių pasieniečių punktas.
Gana dažnai (man pasitaiko 80-90 proc.) latviai tikrina Kalvių-Meitenės poste.
Komentuoti:
-
Parašė Romas
Ratuku pažymėti veikiantys pasienio punktai
Saločiai - Grenctāle
Puodžiūnai - Krievgaļi
Žeimelis - Ādžūni
Juk nuo 2007 m. ten nuolatinė kontrolė nebevykdoma, taigi ir nebeliko nuolat budinčių pasieniečių.
Sutikčiau tik dėl Saločių punkto- ten, berods, dabar veikia kontaktinis abiejų šalių pasieniečių punktas.
Komentuoti:
-
Žeimelis - Ādžūni
Į Lietuvą
Kur baigiasi asfaltas - prasideda Lietuva (dažniau būna atvirkščiai)
Latvijos pusėje asfaltas - tai lopinėlis aikštelės, kelis kartus mažesnės už lietuviškąją.
Iki kokių 1999-2000 metų pasieniečiai būdavo abiejose sienos pusėse
Sienos vaizdas į vakarus
Sienos vaizdas į rytus
Lietuviškas žvyrkelis į Žeimelį
Šis kelias ateityje galėtų būti dalimi trasos, jungiančios žymiausius Latvijos rūmus, esančius Rundalėje (Rundales pils), ir didžiausią Lietuvoje Pakruojo dvarą, pakeliui aplankant Bauskė pilį (Bauskas pils) ar Kaucmindės dvarą (Kaucmindes pils), Žeimelio miestelį, siauruko likučius ir Pakruojo krašto malūnus.Paskutinis taisė Romas; 2024.04.22, 19:46. Priežastis: Atkurtas nuotraukų rodymas be "Photobucket" ženklų
Komentuoti:
-
Žeimelis - Ādžūni
Į Latviją
Siena šioje vietoje yra lygiai 5 km nuo Žeimelio
Kelias į Bauskę yra tarp stulpų Nr.0931 ir Nr.0932
Ši nelabai įspūdinga nuotrauka yra šiek tiek simboliška. Vis dėlto geriau surūdijęs stovas nei šviežiai nudažytas šlagbaumas
Paskutinis taisė Romas; 2024.04.22, 19:44. Priežastis: Atkurtas nuotraukų rodymas be "Photobucket" ženklų
Komentuoti:
-
Žeimelis - Ādžūni
Foto 2013.06
Atvažiuojant nuo Žeimelio Lietuvos pusėje yra didelė aikštelė.
Ikišengeniniais laikais (iki 2007.12) kertantys sieną buvo tikrinami vienoje pusėje. Turbūt šis punktas priklausė lietuviams
Dabar buvusioje pasienio patikros aikštelėje liko tik pasieniečių būdelių pamatų likučiai ir stulpas; tačiau atsirado keli pasodinti medžiai ir užrašas "Šiukšles versti draudžiama. Bauda 200 Lt"
Vaizdas Žeimelio link
Komentuoti:
-
Lietuvos - Latvijos siena Pakruojo ir Pasvalio rajonuose.
Abu šie rajonai ribojasi su Latvijos Bauskės nuovadu (Bauskas novads)
Žemėlapis iš http://latvijas-karte.zl.lv/
Ratuku pažymėti veikiantys pasienio punktai
Saločiai - Grenctāle
Puodžiūnai - Krievgaļi
Žeimelis - Ādžūni
Raudonu tašku pažymėti užversti vietiniai keliai, dėl kurių nesugeba susitarti Lietuvos ir Latvijos valdininkai:
Kiemėnai - Virši (Uzvara)
Didysis Plonėnas - Lībieši
Komentuoti:
-
-
Balsas.lt 2013.05.26
Lietuvai ir Latvijai reikia užkasti jas skiriančius griovius
Vakar Joniškyje Lietuvos ir Latvijos tarpparlamentinių grupių atstovai ir Latvijos ambasadorius Lietuvoje aptarė svarbiausias bendradarbiavimo problemas.
Seimo nariai siūlė atstatyti istorinius pasienio kelius, kurie tebėra perkirsti griovių, plėsti galimybes vaikams mokytis kaimyninės šalies kalbos, stiprinti kultūrinius, turizmo ryšius.
Perkasti keliai
Seimo narys Vitalijus Gailius iškėlė keletą pasienio zonai svarbių problemų, kurias nutarta adresuoti Latvijos ir Lietuvos Vyriausybėms.
Seimo narys pastebėjo, kad vietos gyventojai negali nuvykti pas kaimynus, su kuriais per gyvenimą bendravo ar aplankyti artimųjų kapų, nes lietuvių kapai atsidūrė Latvijos teritorijoje, latvių – Lietuvoje, o jų pasiekti tiesiogiai negalima dėl perkastų pasienio griovių.
Nors Lietuva ir Latvija 2007 metais tapo Šengeno erdvės narėmis, iki šiol minėtas klausimas vis aptarinėjamas, išleista nemažai pinigų susitikimams, bet realių veiksmų nesiimta.
Žeimelio seniūnijoje (Pakruojo rajonas) gyventojai buvo užkasę pasienio zonos griovį, bet po Vidaus reikalų ministerijos įspėjimo Pakruojo rajono savivaldybė kelią vėl perkasė. Dabar gyventojai savavališkai perkasą užlygino.
Nuo Kriukų miestelio (Joniškio rajonas) iki Latvijoje esančio gausiai lankomo turistinio objekto Rundalės pilies tėra penki kilometrai, tačiau ir čia kelią užkerta pasienio griovys. Tad atvykę užsienio turistai jį kerta sėdę ant dviračių
http://www.balsas.lt/naujiena/735152...ncius-griovius
Komentuoti:
-
Į Latviją – patogiu asfaltuotu keliu
Iš Naujosios Akmenės pasukus Latvijos artimiausio rajono centro Aucės link iki valstybinės sienos jau penkeri metai riedama asfaltu. Būtent tuo keliu, kuriam pinigų Akmenės rajono savivaldybė prašė beveik nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.
Tačiau šalies biudžete keliolika metų vis nesurasta lėšų. Išgelbėjo Europos Sąjungos struktūrinė parama.
Vykdant Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuotą Žvyrkelių asfaltavimo programą, kelias nuo Naujosios Akmenės per Vegerius iki Lietuvos–Latvijos sienos išasfaltuotas dviem etapais – 2,27 kilometro 2007 metais , o likę 6,94 kilometro baigti 2008 metų pabaigoje.
http://www.skrastas.lt/?data=2013-04...&id=1367251818Paskutinis taisė Romas; 2013.04.30, 21:47.
Komentuoti:
-
Parašė Salvijus Rodyti pranešimąGal paprasčiau padaryti esam maršrutui sustojimą.
o šiaip poreikio nebėra - pasienyje komunikacijos nebeliko, tarsi geležinė uždanga.
kazkada pasienyje buvo autobusu stotele, bet sustodavo tik vietinis- "Joniskis-Eleja". kitu marsrutu vairuotoju tekdavo prasyti, kad ten sustotu.
autobusu stotele:
o cia siena tarp tada buvusiu "brolisku" respubliku:
(foto mano paties darytos)
Komentuoti:
-
jei kam idomu, tai apie Kalviu posta galiu dar kiek prirasyti
Pastatymo metai 1920. cia buves vienas is Vlado Komaro Kalviu dvaro, plytu muro gyvenamuju pastatu. Kai nepriklausomoje Lietuvoje pradejo salia sienu kurtis muitines- pastate apie 1924m isikure Kalviu sienos perejimo punktas. iki sovietu okupacijos pastate veike muitine, antrame aukste gyveno muitininko seima. cia 1940 m. birzelio 16d, 10.20 val buvo pakelti ant sienos slagbaumai ir sovietu armija pradejo Latvijos okupacija. karo metu pastatas buvo apgadintas bombardavimo metu. po karo cia veike parduotuve, veliau irengta valgykla-svetaine "Elnio ragas".kitapus kelio po karo stovejo paminklas Stalinui, kuri po jo mirties nugriove (jis uzkastas netoliese, Latvijos puseje). kazkuruo metu cia gyveno 6 (atrodo) seimos. Lietuvai atgavus nepriklausomybe cia pirmi savo posta isirenge pasienieciai, o kiek veliau, pradejus steigtis muitinems, isikure ir muitininkai. lietuvai isiliejus i Sengeno erdve, pastatas nebeatlieka savo funkciju
Komentuoti:
-
cia taip Kalviu-Meitenes postas atrode pries metus (foto is boksto):
vaizdas is boksto i Latvijos puse. matomas kaireje namas- buvusi ikikarine Latvijos muitine. gerai nepamenu- lyg ir 1926 metais statyta (yra islikes zymuo ant namo pamatu)
Paskutinis taisė begidijus; 2013.03.16, 20:51.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Salvijus Rodyti pranešimąVakar važiuojant į Rygą pastebėjau, kad buvusi Kalvių muitinė-pasienio punktas, 2 aukštų betoninis pastatas nugylintas su žeme.
Po kazkurio laiko sutvarkys kelia ir stovejimo aikstele (taip, kaip buvo seniau)
Foto "neprisisege, tai idedu nuoroda is griovimo darbu:
http://public.fotki.com/begidijus/muitines-pastato-gr/
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Komentuoti:
-
Šaltinis: Žagarė, 1897–1945: albumas (sud. Leonas Karaliūnas). – Kaunas: Judex, 2006
Komentuoti:
Komentuoti: