[LT/LV] Lietuvos - Latvijos pasienis

[begidijus]

Galiu "papyškinti" (pasistengsiu kiek trumpiau) naujausią ir patirintą informaciją apie Kalvių-Meitenės PKP. Tarpukariu Lietuvos Pusėje buvo Kalvių pereinamasis punktas. Pirmas jo viršininkas buvo Pranas Skyrius, kuris iki Punkto pastatymo gyveno netoliese- valdžios nusavintame Kalvių dvaro pastate. Tas pastatas buvo atiduotas punkto reikmėms 1923 metais, pridedenat ir pora ha žemės. Pasirodo, kad priskirtame plote "randasi 3330 kv.m. svetimos žemės, t.y. priklausančios Latvijos piliečiui Blėkiui, gyvenančiam Latvijoje". Ta Blėkio žemė tapo atskirta nuo jo ūkio ir atsirado tarp Kalvių sienos perėjimo punkto ir Latvijos sienos, nes naujai buvo pravesta valstybės siena nauja linija (maždaug 40 m nuo senosios). . Dėl pasikeitusios sienos ribos Blėkio apie 2 ha žemės atsidūrė Lietuvos pusėje. Jis nesutiko parduoti 33,3 aro is savų 2 ha...pasiūlydamas įsigyti visą Lietuvos pusėje atsidūrusį sklypą už 13000 latviškų rublių ir apmokant notaro išlaidas (520+106 litai). Visas šis sklypas buvo nupirktas Blėkio išdėstytomis sąlygomis lapkričio pabaigoje- sandorį pas Joniškio notarą Ačą pasiraso Prekybos departamento igaliotas Joniškio muitinės viršiniskas S. Naginionis.Taip punktui jau priklausė 4 ha žemės. Tų pačių metų vasarą komisija apsilano pasienyje tam, kad apžiūrėtų būsimą vietą punkto statybai. 1926 liepos 1 dieną inžinierius iš Kauno V. Ruškevičius suprojektuoja Kalvių pereinamojo punkto pastato statybai. Liepos 20 dieną ivyksta varžytinės dėl namo statymo, o lygiai po savaitės, liepos 17 Prekybos departamentas, atstovaujamas direktoriaus Jono Norkaičio, pasirašo su rangovu pil. Isaaku Kaplanu, gyvenančiu Kaune, Kęstučio 61, sutartį „Kalvių pereinamam punktui namui statyti prie plento Ryga- Joniškis, ties Lietuvos rubežiumi su Latvija, Departamento nurodytoje vietoje, sekančiomis sąlygomis...“. Namas, prižiūrint sudarytai komisijai, kilo sparčiai. gruodžio viduryje darbą jau naujame name galėjo pradėti raštinė. Punkto viršininkui ir raštininkui butai buvo įrenti veliau. Namas galutinai perduotas punkto žinion 1927m rudenį.
P.S. Valstybės siena čia yra 40 m. "pastumta" į Latvijos pusę...

[Romas]

Senokas straipsnis, bet vis dėlto nebloga teigiama informacija

Lietuvos žinios 2014.02.01
Pasienio merijos pramušė kelius į Latviją

Sovietmečio jungą nusimetusios ir tapusios savarankiškos valstybės Lietuva bei Latvija tuomet suskubo kurti pasienio punktus, taip pat perkasė ne vieną žvyrkelį, kuris jungė su kaimynėmis valstybėmis. Net ir tada, kai abi šalys įstojo į ES ir nebeliko jas skiriančios sienos, žvyrkeliai liko perkasti.
(...)
V.Gailių neseniai pasiekė Latvijos Saeimos nario, Parlamentinio tyrimo komiteto pirmininko Romualdo Ražuko laiškas, kuriame išreiškiamas šios šalies parlamento sutikimas užlyginti keturis perkastus Lietuvą ir Latviją jungusius žvyrkelius.
(...)

Pakruojo rajono vicemeras Romas Medzveckas LŽ pasakojo, kad jo kova dėl perkastų kelių, vedusių į Latviją, truko septynerius metus. „Kovojau dėl kelio, kuris mūsų teritorijoje esantį Geručių kaimą atskyrė nuo Latvijoje esančios Svitenės bei Didžiojo Plonėno kaimą atitolino nuo kaimynų Libečių kaimo“, - pabrėžė politikas.

http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-k...latvija/172736

[Romas]

Įdomus reportažas iš Turmanto stoties yra pasienių žinovo Jan Krogh tinklalapyje.
Siena su Latvija ties geležinkeliu 40-45 metrus įsiterpia gilyn į Latviją, kad Turmanto stoties iešmas priklausytų Lietuvai. Įleidžiamasis semaforas vis tiek liko Latvijos teritorijoje.
Fotografuota 2012.07

Jan S. Krogh's Geosite:
Latvia - Lithuania Boundary Points LT/LV-1521-1522 (Turmantas, LT / Kurcums, LV)

Pasienio stulpų schema


Vaizdas Daugpilio link


Vaizdas Turmanto stoties link


http://geosite.jankrogh.com/borders/...-1521-1522.htm

[begidijus]

1935 metai. Kalviu pasienio punktas. rasta internete. foto originalas yra Latvijos nacionalineje bibliotekoje

[begidijus]

Benarsydamas internete uztikau:





http://www.e-kinas.lt/objektas/kinas...eskarini-kauna

1938 metai. pirmas 24 sekundes veiksmas vyksta Lietuvos-Latvijos pasienyje.
"Automobilis važiuoja į Lietuvą iš Latvijos per Latvijos – Lietuvos „Kalvių“ pasienio postą. Lietuvoje automobiliui pagarbą atiduoda Lietuvos pasienio karininkas." cia isivelusi klaida- pagarba atiduoda ne pasienio policininkas, bet muitines tarnautojas

[begidijus]

per Mindaugo diena vaizdas is Kalviu PKP boksto

[Romas]

Didysis Plonėnas - Lībieši

Pasienio stulpas Nr.0960
Latviško stulpo kitoje griovio pusėje nėra.
Gal taip buvo iš pat pradžių - kai abi valstybės pasidalino demarkuojamus pasienio ruožus.
Ten, kur siena eina platesnėmis upėmis, stulpai stovi iš abiejų pusių


Lietuviška simbolika ant stulpo iš visų pusių

[Romas]

Didysis Plonėnas - Lībieši
Foto 2013.06

Prie sienos iš Lietuvos pusės


Dešinėje - pasienio stulpas


Vaizdas į rytus. Lietuva - dešinėje, Latvija - kairėje


Vaizdas į vakarus. Lietuva - kairėje, Latvija - dešinėje


Siena iš Latvijos pusės


Sieną žymi tik lietuviškas stulpas. Kitoje griovio pusėje nesimato jokios žymės, kad čia - jau Latvija

[Romas]

Didysis Plonėnas - Lībieši
Šis pasienio kelias vietovėje nepažymėtas.
Važiuojant 209 keliu Pasvalys - Žeimelis prie D. Plonėno dvaro reikia pasukti link Saločių ir iškart sukti į kairę


Šis neoficialus pasienio keliukas yra tarp tų, kuriais, įsigaliojus Šengenui, žmonės pradėjo savarankiškai važinėti.
Kadangi per 5 metus abiejų šalų valdininkai nesugebėjo įteisinti šio kelio, buvo tokių laikotarpių kai pasieniečiai vėl užversdavo kelius ir iškasdavo pasienio griovius.

Foto 2013.06
Vaizdas į pasienio keliuką nuo Didžiojo Plonėno - Saločių vieškelio


Iš toliau atrodė, kad kelias per sieną yra užverstas, ir iki jos teks eiti pėsčiomis.
Iki sienos - tik 200-300 metrų. Dešinėje matosi pasienio stulpas


Iš anos sienos pusės atlėkė latviškas golfiukas.
Galima bandyti važiuoti į Latviją

[laimutis]

Lietuvos pasienio Šiaulių ruožas

ebay.de

[Romas]

Gal nelabai teisinga juos veikiančiais vadinti?
Juk nuo 2007 m. ten nuolatinė kontrolė nebevykdoma, taigi ir nebeliko nuolat budinčių pasieniečių.
Sutikčiau tik dėl Saločių punkto- ten, berods, dabar veikia kontaktinis abiejų šalių pasieniečių punktas.

Vadinu juos veikiančiais, nes ten galima kirsti sieną.
O kitais keliais dėl biurokratinių priežasčių eismas yra trikdomas - net iki griovių kasimo ar kelių užvertimo.

[Salvijus]

Gal nelabai teisinga juos veikiančiais vadinti?
Juk nuo 2007 m. ten nuolatinė kontrolė nebevykdoma, taigi ir nebeliko nuolat budinčių pasieniečių.
Sutikčiau tik dėl Saločių punkto- ten, berods, dabar veikia kontaktinis abiejų šalių pasieniečių punktas.

Kad karts nuo karto patikrina ir čia.
Gana dažnai (man pasitaiko 80-90 proc.) latviai tikrina Kalvių-Meitenės poste.

[Vilnietizz]

Ratuku pažymėti veikiantys pasienio punktai
Saločiai - Grenctāle
Puodžiūnai - Krievgaļi
Žeimelis - Ādžūni

Gal nelabai teisinga juos veikiančiais vadinti?
Juk nuo 2007 m. ten nuolatinė kontrolė nebevykdoma, taigi ir nebeliko nuolat budinčių pasieniečių.
Sutikčiau tik dėl Saločių punkto- ten, berods, dabar veikia kontaktinis abiejų šalių pasieniečių punktas.

[Romas]

Žeimelis - Ādžūni
Į Lietuvą


Kur baigiasi asfaltas - prasideda Lietuva (dažniau būna atvirkščiai)
Latvijos pusėje asfaltas - tai lopinėlis aikštelės, kelis kartus mažesnės už lietuviškąją.
Iki kokių 1999-2000 metų pasieniečiai būdavo abiejose sienos pusėse


Sienos vaizdas į vakarus


Sienos vaizdas į rytus


Lietuviškas žvyrkelis į Žeimelį


Šis kelias ateityje galėtų būti dalimi trasos, jungiančios žymiausius Latvijos rūmus, esančius Rundalėje (Rundales pils), ir didžiausią Lietuvoje Pakruojo dvarą, pakeliui aplankant Bauskė pilį (Bauskas pils) ar Kaucmindės dvarą (Kaucmindes pils), Žeimelio miestelį, siauruko likučius ir Pakruojo krašto malūnus.

[Romas]

Žeimelis - Ādžūni

Į Latviją
Siena šioje vietoje yra lygiai 5 km nuo Žeimelio


Kelias į Bauskę yra tarp stulpų Nr.0931 ir Nr.0932


Ši nelabai įspūdinga nuotrauka yra šiek tiek simboliška. Vis dėlto geriau surūdijęs stovas nei šviežiai nudažytas šlagbaumas

[Romas]

Žeimelis - Ādžūni

Foto 2013.06
Atvažiuojant nuo Žeimelio Lietuvos pusėje yra didelė aikštelė.
Ikišengeniniais laikais (iki 2007.12) kertantys sieną buvo tikrinami vienoje pusėje. Turbūt šis punktas priklausė lietuviams


Dabar buvusioje pasienio patikros aikštelėje liko tik pasieniečių būdelių pamatų likučiai ir stulpas; tačiau atsirado keli pasodinti medžiai ir užrašas "Šiukšles versti draudžiama. Bauda 200 Lt"


Vaizdas Žeimelio link

[Romas]

Lietuvos - Latvijos siena Pakruojo ir Pasvalio rajonuose.
Abu šie rajonai ribojasi su Latvijos Bauskės nuovadu (Bauskas novads)

Žemėlapis iš http://latvijas-karte.zl.lv/

Ratuku pažymėti veikiantys pasienio punktai
Saločiai - Grenctāle
Puodžiūnai - Krievgaļi
Žeimelis - Ādžūni

Raudonu tašku pažymėti užversti vietiniai keliai, dėl kurių nesugeba susitarti Lietuvos ir Latvijos valdininkai:
Kiemėnai - Virši (Uzvara)
Didysis Plonėnas - Lībieši

[Salvijus]

Tas pats pirminiame šaltinyje - http://www.skrastas.lt/?data=2013-05...&id=1369413453

[Romas]

Balsas.lt 2013.05.26
Lietuvai ir Latvijai reikia užkasti jas skiriančius griovius

Vakar Joniškyje Lietuvos ir Latvijos tarpparlamentinių grupių atstovai ir Latvijos ambasadorius Lietuvoje aptarė svarbiausias bendradarbiavimo problemas.
Seimo nariai siūlė atstatyti istorinius pasienio kelius, kurie tebėra perkirsti griovių, plėsti galimybes vaikams mokytis kaimyninės šalies kalbos, stiprinti kultūrinius, turizmo ryšius.

Perkasti keliai

Seimo narys Vitalijus Gailius iškėlė keletą pasienio zonai svarbių problemų, kurias nutarta adresuoti Latvijos ir Lietuvos Vyriausybėms.

Seimo narys pastebėjo, kad vietos gyventojai negali nuvykti pas kaimynus, su kuriais per gyvenimą bendravo ar aplankyti artimųjų kapų, nes lietuvių kapai atsidūrė Latvijos teritorijoje, latvių – Lietuvoje, o jų pasiekti tiesiogiai negalima dėl perkastų pasienio griovių.

Nors Lietuva ir Latvija 2007 metais tapo Šengeno erdvės narėmis, iki šiol minėtas klausimas vis aptarinėjamas, išleista nemažai pinigų susitikimams, bet realių veiksmų nesiimta.

Žeimelio seniūnijoje (Pakruojo rajonas) gyventojai buvo užkasę pasienio zonos griovį, bet po Vidaus reikalų ministerijos įspėjimo Pakruojo rajono savivaldybė kelią vėl perkasė. Dabar gyventojai savavališkai perkasą užlygino.

Nuo Kriukų miestelio (Joniškio rajonas) iki Latvijoje esančio gausiai lankomo turistinio objekto Rundalės pilies tėra penki kilometrai, tačiau ir čia kelią užkerta pasienio griovys. Tad atvykę užsienio turistai jį kerta sėdę ant dviračių

http://www.balsas.lt/naujiena/735152...ncius-griovius

[Mørtã]

Cia apie 1001 kelia? Pernai ten vaziavau asfalto nepastebejau. Keista.