Nedidelis papildymas
Vakar paskelbtuose 2018 m. LAKD projektuose numatytas ir kelio Žeimelis - Latvijos siena asfaltavimas.
Rezultato sulauksime turbūt tik 2019 metais
https://gis.eismoinfo.lt/webappbuilder/apps/19/
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[LT/LV] Lietuvos - Latvijos pasienis
Collapse
X
-
Latvijas ceļi 2018.06.04
Uzsākti ceļa būvdarbi Lietuvas pierobežā pie Neretas
Sākušies būvdarbi uz autoceļa Jēkabpils – Lietuvas robeža (P75) posmā no Neretas līdz Lietuvas robežai (56,08.-60,50. km) un uz autoceļa Nereta – Sleķi (V961) posmā no Neretas līdz autoceļam Vecumnieki – Nereta – Subate (P73) (0,10.-1,15. km). Būvdarbu laikā tiks izbūvēta šķembu izlīdzinošā kārta un veikta 3,5 kārtu un dubultā virsmas apstrāde, kā rezultātā viss ceļa posms būs ar melno segumu.
Šis ir viens no trim posmiem Latvijas pusē, kurus šogad plānots pārbūvēt sadarbībā ar Lietuvas autoceļu administrāciju. Lietuvas pusē jau tuvāko nedēļu laikā tiks uzsākta ceļa P75 turpinājuma – autoceļa Pandėlys – Suvainiškis – LV robeža (3647) (13.3 - 18.3 km) rekonstrukcija. Latvijas pusē rekonstrukcijas darbus plānots pabeigt jau jūlijā, savukārt Lietuvas pusē atjaunotais ceļa posms būs pabeigts decembrī, atvieglojot satiksmi starp Neretu un Rokišķiem. Robežas abās pusēs pārbūvēto posmu kopējais garums būs 10,5 km.
Šī pārbūve ir daļa no pārrobežu sadarbības projekta Easycrossing jeb Vieglās šķērsošanas. Tā ietvaros būvdarbi plānoti vēl uz diviem autoceļiem:
– Bauska–Bērzi–Lietuvas robeža (V1028) no Bērziem līdz robežai (7,44-14,62 km) un tam pretī autoceļa Žeimelis–Vileišiai–Latvijas robeža (2912) posms 0,0-5,1 km;
– Ezere–Embūte–Grobiņa (P106) posmā no Ezeres līdz Liepiņām (0,07-13.95 km) un tam pretī autoceļa Mažeikiai – LV robeža (163) posms 0.0-9.209 km;
https://lvceli.lv/uncategorized/uzsa...a-pie-neretas/
Šiuo metu ir Lietuvos pusėje asfaltuojamas kelių kilometrų žvyrkelio ruožas link sienos ties Suvainiškiu.
Bus alternatyvūs maršrutai važiuojant iš Lietuvos Jekabpilio ir Aizkrauklės - Rygos (Siguldos) kryptimis
2) Numatoma asfaltuoti Latvijos pusėje kelią Bauska (Bauskė) - Ādžūni (Adiūnai) - Žeimelis.
Lietuvos pusėje dar lieka žvyrkelis nuo Žeimelio (Pakruojo r.) iki sienos. Latviškas asfaltas nuo Bauskės iki Ādžūni yra labai prastas net pagal latviškus standatus
Kažkiek pagerės Pakruojo ir kaimyninių rajonų susisiekimas su Ryga. Turistams galima bandyti planuoti maršrutą aplankant Pakruojo dvarą ir Rundalės rūmus
3) Bus tvarkomi keliai prie Ežerės (Ezere) ties Mažeikiais
Žemėlapis iš www.baltocmaps.euPaskutinis taisė Romas; 2018.06.07, 22:14.
Komentuoti:
-
Kelias Bauska (Bauskė) - Ādžūni (Adiūnai) - Žeimelis.
Atstumas nedidelis - tik beveik 20 km. bet asfaltas tarp Bauskės ir Adiūnų labai pavargęs - kaip kokioje Ukrainoje.
Nuo Adiūnų (Ādžūni) iki sienos eina išmaltas žvyrkelis.
Lietuvos pusėje beveik iki Žeimelio - irgi žvyrkelis.
Buv. pasienio punktas Ādžūni - Žeimelis
Foto 2017.12
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Kilometrų stulpelis maždaug pusiaukelėje tarp tilto per Vadakstį ir Rengės pervažos. Kairėn - Lietuva.
Dar kiek paėjus Rengės link. Jau matosi veikiantis stoties šviesoforas iš Lietuvos pusės.
Vaizdas Lietuvos link.
Dar labiau priartėjus prie Rengės. Geležinkelis prižiūrimas iki pat tilto. Tas matyti. Žolė purškiama, ant bėgių matosi, kad jais pravažiuoja kokia drezina ar kita kelio mašina. O iki šio šviesoforo privažiuoja ir lokomotyvas, kai manevruoja stotyje su vagonais.
Vėl vaizdas Lietuvos link.
Dar arčiau Rengės pervažos ir stoties.
Nuo pervažos Lietuvos link.
Rengės stoties vaizdas nuo pervažos. Stovi nenaudojami vagonai.
Stoties pastatas.
Memorialinė lenta.
Šiukšlių dėžė ir gelžbetoninis "konteineris". Tokių Lietuvoje jau nebeišlikę naudojamose linijose, tačiau išlikę išardytoje linijoje Alytus - Varėna.
Tikriausiai buvęs tarpukarinis muitinės pastatas.
Pabaiga
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Tiltas per Vadakstį. Upe eina siena su Latvija. Iš Lietuvos pusės. Dar prieš metus (kaip matyti nuotraukose parovoz.com) ant tilto buvo bėgiai.
Latvijos pusėje atrama akmeninė.
Lietuvos pusėje betoninė.
Bendras vaizdas iš Latvijos pusės.
Lietuvos link.
Rengės link.
Komentuoti:
-
Laižuva.
Pervažoje palikti bėgiai.
Tačiau vietiniai išsuko visus varžtus.
Plastikinis kaištis, o ne ąžuolinė kaladėlė, kaip anksčiau.
Pastatas iš Laižuvos miestelio pusės.
Komentuoti:
-
Ciklas apie Latvijos pasienį: Aknysta.
100 лет назад Акнисте было еврейским местечком Каунасской губернии Российской империи и имело все шансы стать частью Литвы. Однако в 1921 году Латвия выменяла эти края на Палангу. Сегодня даже местные русские говорят между собой по-латышски, евреев в составе населения не числится, литовский языковой кружок закрыт, а древний способ покраски пряжи с помощью мочи утратил актуальность. Портал DELFI в рамках проекта “Люди на границе” отправился в Акнисте, чтобы узнать, как близость и (не)прозрачность изменчивых границ отражаются на жизни простых людей.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Pasirašyta sutartis dėl dviejų žvyrkelių ruožų link Latvijos sienos asfaltavimo.
Rangovas - AB "Panevėžio keliai"
Projekto „Valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 2912 Vileišiai–Žeimelis–Adiūnai ruožo nuo 0,00 iki 5,10 km ir Nr. 3647 Pandėlys–Suvainiškis–Nereta ruožo nuo 13,30 iki 18,30 km rekonstravimas
http://www.cvpp.lt/index.php?option=..._id=2003366066
Komentuoti:
-
Dar du asfaltuojami ruožai Latvijos pasienyje
Iš Lietuvos pusės bus galima nuvažiuoti asfaltu bent iki Latvijos sienos važiuojant iš Pakruojo ar Žeimelio į Bauskę ir iš Rokiškio ar Pandėlio į Neretą-Jekabpilį
Pirkimas 173213
Valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 2912 Vileišiai–Žeimelis–Adiūnai (Ādžūni) ruožo nuo 0,00 iki 5,10 km ir Nr. 3647 Pandėlys–Suvainiškis–Nereta ruožo nuo 13,30 iki 18,30 km rekonstravimas
http://www.cvpp.lt/index.php?option=...nder_id=280859
Kelias Rokiškio rajone tarp Suvainiškio ir Panemunio
Komentuoti:
-
Ilzenbergas - Kacīte
Šiandien "Lietuvos ryte" pasirodė žinutė, kad, atrodo, pasibaigė biurokratinė istorija Rokiškio rajone, Ilzenberge
Senas straipsnis
2012.08.08
URM: Lietuva ir Latvija sprendžia problemas dėl susisiekimo vietos keliais
(...) Praėjusią savaitę dienraštis "Lietuvos rytas" pranešė, kad lietuviai kelininkai suremontavo iki Latvijos sienos kelią Rokiškis-Ilzenbergas, tačiau žadėję remontuoti kelią savo teritorijoje latviai apsigalvojo ir įkasė įvažiuoti draudžiantį ženklą. Panorę kaimynų Latviją pasiekti keliu per Rokiškio rajone esantį Ilzenbergą keliautojai yra priversti sukti atgal ir ieškoti kito kelio.
Nors nuošalaus kelio ruožas prie Latvijos sienos nenaudojamas, Lietuvos kelininkai ir šiomis dienomis atlieka šio kelio ženklinimo darbus. Jie vis dar tikisi, kad kaimynų latvių pozicija pasikeis. Transportui į Latviją draudžiantis įvažiuoti kelio ženklas atsirado maždaug prieš mėnesį, o Lietuvoje likę informaciniai ženklai apie kelių mokestį, greičio ribojimus.
Prieš pradedant kelio remontą, Rokiškio rajono meras Vidmantas Kanopa klausė Latvijos valdžios, ar tikslinga tvarkyti kelią. Kaimynai tikino, kad remontas būtinas, žadėjo darbus pratęsti savo teritorijoje. Rokiškio kelininkai žvyravo kelią, sutvarkė ir nušienavo griovius.
(...) Paaiškėjo, kad prieš mėnesį draudžiamasis ženklas atsirado dėl to, kad vienas latvių pasienio ūkininkas atsiėmė žemę. Sklypo ribose atsidūrė ir kelias. Apie tai, kad bus grąžinama žemė, Rokiškio rajono savivaldybės prieš kelio remontą Latvijos valdžia neinformavo.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/86382
Foto 2009.08
Į Latvijos pusę
Į Lietuvos pusę
---
Straipsnyje kalbama apie asfaltuotą kelią Lietuvos pusėje, bet dėl to asfalto kyla abejonių - gyventojai kitur skundžiasi, kad labai prastas žvyrkelis. Be to pusės milijono (nesvarbu eurų ar litų) neužtektų išasfaltuoti net 3 km atkarpai iki Alksnių sankryžos. Turbūt žurnalistė vietoje nesilankė.
www.panskliautas.lt 2015.07.28
Nuo braliukų nebeskirs nei „plyta“, nei griovys
Už pusę milijono suremontuotu keliu iki pat sienos kelerius metus naudojosi tik latviai, o rokiškiečiams tekdavo sukti automobilius atgal. Pagaliau latviai tapo sukalbamesni ir akligatvis atsivėrė
„Plyta“ pagaliau nuimta
Kelerius metus truko akivaizdus kuriozas Rokiškio rajone: naujai išasfaltuotas kelias vedė į niekur, nes ties Latvijos siena prie Ilzenbergo Juodupės seniūnijoje pasitikdavo vadinamoji latvių pastatyta „plyta“. Šis ženklas draudžia bet kokį eismą.
Pavasarį dėl vis dar uždaryto kelio valdžiai skundęsi gyventojai pagaliau lengviau atsikvėpė – įvažiavimas pas kaimynus braliukus jau laisvas. (...) Rokiškio savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas sakė, kad dėl kelio su latviais buvo susitarta ambasadų lygiu, bet biurokratizmas ilgai truko. Mat kelias ėjo per latvių ūkininkų privačią valdą.
Žirgus laikantys ūkininkai nieku gyvu nenorėjo triukšmo savo kieme. Nepaisančius ženklo lietuvius jie drausmindavo pastatydami ant kelio traktorių ar pertempdami virvę su „stop“ juosta. Valdžia su ūkininkais susitarė tik pažadėjusi perkelti jų žemę.
Kainavo pusę milijono
Kaip jau esame rašę, dėl šio absurdo vairuotojams tekdavo automobilius apsukti ir daryti maždaug 30 kilometrų lankstą. Latviams gi eismas niekad nebuvo ribojamas.
Rokiškiečiai pirmiausia sutvarkė kelią, sukišo į jį pusę milijono litų, o po to paaiškėjo, kad latviai jį užtvėrė.
Rokiškio valdininkai tada tikino, kad latvių valdžia esą džiaugėsi tvarkomu keliu, bet paskui išaiškėjo, kad abiejų šalių diplomatiniame susirašinėjime jie nedavė jokių konkrečių pažadų, jog savo pusėje irgi tvarkys kelią.
Kam apsikasėme grioviais?
Rokiškietis seimūnas Vytautas Saulis pirmadienį sakė, kad, be šio kelio, buvo problema ir Obelių seniūnijoje.
„Tiesioginis išvažiavimas į Latviją keliu Lukštai–Garsenė rokiškiečiams buvo labai reikalingas, nes kitapus gyvena nemažai giminių, – sakė V.Saulis. – Bet, saugodamasi kontrabandininkų, valdžia buvo įsakiusi perkasti griovį.“
V.Saulis pasakojo, kad įstojus į Europos Sąjungą obeliečiams kilo klausimas, o kamgi mes apsikasę tais grioviais?
Gyventojai patys ėmėsi iniciatyvios. Dabar belieka įrengti pralaidas, ir kelias pas braliukus bus ir čia atidarytas.
http://www.panskliautas.lt/nuo-brali...ta-nei-griovys
Komentuoti:
-
Stulpas Nr. 0001 prie Latvijos ir Baltijos jūros į šiaurę nuo Šventosios. Keli metrai į Lietuvos pusę stovi aptvarkytas tarpukarinis stulpas.
Žmonės, bent iš Lietuvos pusės, iki jo eina kaip iki turistinio objekto. Manau, kada nors ateityje bus nutiestas ir padorus takas iki sienos.
Gaila, kad taip negalima aplankyti vakariausio Lietuvos taško.
Komentuoti:
-
Galiu "papyškinti" (pasistengsiu kiek trumpiau) naujausią ir patirintą informaciją apie Kalvių-Meitenės PKP. Tarpukariu Lietuvos Pusėje buvo Kalvių pereinamasis punktas. Pirmas jo viršininkas buvo Pranas Skyrius, kuris iki Punkto pastatymo gyveno netoliese- valdžios nusavintame Kalvių dvaro pastate. Tas pastatas buvo atiduotas punkto reikmėms 1923 metais, pridedenat ir pora ha žemės. Pasirodo, kad priskirtame plote "randasi 3330 kv.m. svetimos žemės, t.y. priklausančios Latvijos piliečiui Blėkiui, gyvenančiam Latvijoje". Ta Blėkio žemė tapo atskirta nuo jo ūkio ir atsirado tarp Kalvių sienos perėjimo punkto ir Latvijos sienos, nes naujai buvo pravesta valstybės siena nauja linija (maždaug 40 m nuo senosios). . Dėl pasikeitusios sienos ribos Blėkio apie 2 ha žemės atsidūrė Lietuvos pusėje. Jis nesutiko parduoti 33,3 aro is savų 2 ha...pasiūlydamas įsigyti visą Lietuvos pusėje atsidūrusį sklypą už 13000 latviškų rublių ir apmokant notaro išlaidas (520+106 litai). Visas šis sklypas buvo nupirktas Blėkio išdėstytomis sąlygomis lapkričio pabaigoje- sandorį pas Joniškio notarą Ačą pasiraso Prekybos departamento igaliotas Joniškio muitinės viršiniskas S. Naginionis.Taip punktui jau priklausė 4 ha žemės. Tų pačių metų vasarą komisija apsilano pasienyje tam, kad apžiūrėtų būsimą vietą punkto statybai. 1926 liepos 1 dieną inžinierius iš Kauno V. Ruškevičius suprojektuoja Kalvių pereinamojo punkto pastato statybai. Liepos 20 dieną ivyksta varžytinės dėl namo statymo, o lygiai po savaitės, liepos 17 Prekybos departamentas, atstovaujamas direktoriaus Jono Norkaičio, pasirašo su rangovu pil. Isaaku Kaplanu, gyvenančiu Kaune, Kęstučio 61, sutartį „Kalvių pereinamam punktui namui statyti prie plento Ryga- Joniškis, ties Lietuvos rubežiumi su Latvija, Departamento nurodytoje vietoje, sekančiomis sąlygomis...“. Namas, prižiūrint sudarytai komisijai, kilo sparčiai. gruodžio viduryje darbą jau naujame name galėjo pradėti raštinė. Punkto viršininkui ir raštininkui butai buvo įrenti veliau. Namas galutinai perduotas punkto žinion 1927m rudenį.
P.S. Valstybės siena čia yra 40 m. "pastumta" į Latvijos pusę...
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Senokas straipsnis, bet vis dėlto nebloga teigiama informacija
Lietuvos žinios 2014.02.01
Pasienio merijos pramušė kelius į Latviją
Sovietmečio jungą nusimetusios ir tapusios savarankiškos valstybės Lietuva bei Latvija tuomet suskubo kurti pasienio punktus, taip pat perkasė ne vieną žvyrkelį, kuris jungė su kaimynėmis valstybėmis. Net ir tada, kai abi šalys įstojo į ES ir nebeliko jas skiriančios sienos, žvyrkeliai liko perkasti.
(...)
V.Gailių neseniai pasiekė Latvijos Saeimos nario, Parlamentinio tyrimo komiteto pirmininko Romualdo Ražuko laiškas, kuriame išreiškiamas šios šalies parlamento sutikimas užlyginti keturis perkastus Lietuvą ir Latviją jungusius žvyrkelius.
(...)
Pakruojo rajono vicemeras Romas Medzveckas LŽ pasakojo, kad jo kova dėl perkastų kelių, vedusių į Latviją, truko septynerius metus. „Kovojau dėl kelio, kuris mūsų teritorijoje esantį Geručių kaimą atskyrė nuo Latvijoje esančios Svitenės bei Didžiojo Plonėno kaimą atitolino nuo kaimynų Libečių kaimo“, - pabrėžė politikas.
http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-k...latvija/172736
Komentuoti:
-
Įdomus reportažas iš Turmanto stoties yra pasienių žinovo Jan Krogh tinklalapyje.
Siena su Latvija ties geležinkeliu 40-45 metrus įsiterpia gilyn į Latviją, kad Turmanto stoties iešmas priklausytų Lietuvai. Įleidžiamasis semaforas vis tiek liko Latvijos teritorijoje.
Fotografuota 2012.07
Jan S. Krogh's Geosite:
Latvia - Lithuania Boundary Points LT/LV-1521-1522 (Turmantas, LT / Kurcums, LV)
Pasienio stulpų schema
Vaizdas Daugpilio link
Vaizdas Turmanto stoties link
http://geosite.jankrogh.com/borders/...-1521-1522.htm
Komentuoti:
-
Benarsydamas internete uztikau:
http://www.e-kinas.lt/objektas/kinas...eskarini-kauna
1938 metai. pirmas 24 sekundes veiksmas vyksta Lietuvos-Latvijos pasienyje.
"Automobilis važiuoja į Lietuvą iš Latvijos per Latvijos – Lietuvos „Kalvių“ pasienio postą. Lietuvoje automobiliui pagarbą atiduoda Lietuvos pasienio karininkas." cia isivelusi klaida- pagarba atiduoda ne pasienio policininkas, bet muitines tarnautojas
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Didysis Plonėnas - Lībieši
Pasienio stulpas Nr.0960
Latviško stulpo kitoje griovio pusėje nėra.
Gal taip buvo iš pat pradžių - kai abi valstybės pasidalino demarkuojamus pasienio ruožus.
Ten, kur siena eina platesnėmis upėmis, stulpai stovi iš abiejų pusių
Lietuviška simbolika ant stulpo iš visų pusių
Paskutinis taisė Romas; 2024.04.22, 19:55.
Komentuoti:
-
Didysis Plonėnas - Lībieši
Foto 2013.06
Prie sienos iš Lietuvos pusės
Dešinėje - pasienio stulpas
Vaizdas į rytus. Lietuva - dešinėje, Latvija - kairėje
Vaizdas į vakarus. Lietuva - kairėje, Latvija - dešinėje
Siena iš Latvijos pusės
Sieną žymi tik lietuviškas stulpas. Kitoje griovio pusėje nesimato jokios žymės, kad čia - jau Latvija
Paskutinis taisė Romas; 2024.04.22, 19:53. Priežastis: Atkurtas nuotraukų rodymas be "Photobucket" ženklų
Komentuoti:
Komentuoti: