Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[LT/LV] Lietuvos - Latvijos pasienis

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Romas
    replied
    Nedidelis papildymas
    Vakar paskelbtuose 2018 m. LAKD projektuose numatytas ir kelio Žeimelis - Latvijos siena asfaltavimas.
    Rezultato sulauksime turbūt tik 2019 metais

    https://gis.eismoinfo.lt/webappbuilder/apps/19/

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Latvijas ceļi 2018.06.04
    Uzsākti ceļa būvdarbi Lietuvas pierobežā pie Neretas

    Sākušies būvdarbi uz autoceļa Jēkabpils – Lietuvas robeža (P75) posmā no Neretas līdz Lietuvas robežai (56,08.-60,50. km) un uz autoceļa Nereta – Sleķi (V961) posmā no Neretas līdz autoceļam Vecumnieki – Nereta – Subate (P73) (0,10.-1,15. km). Būvdarbu laikā tiks izbūvēta šķembu izlīdzinošā kārta un veikta 3,5 kārtu un dubultā virsmas apstrāde, kā rezultātā viss ceļa posms būs ar melno segumu.

    Šis ir viens no trim posmiem Latvijas pusē, kurus šogad plānots pārbūvēt sadarbībā ar Lietuvas autoceļu administrāciju. Lietuvas pusē jau tuvāko nedēļu laikā tiks uzsākta ceļa P75 turpinājuma – autoceļa Pandėlys – Suvainiškis – LV robeža (3647) (13.3 - 18.3 km) rekonstrukcija. Latvijas pusē rekonstrukcijas darbus plānots pabeigt jau jūlijā, savukārt Lietuvas pusē atjaunotais ceļa posms būs pabeigts decembrī, atvieglojot satiksmi starp Neretu un Rokišķiem. Robežas abās pusēs pārbūvēto posmu kopējais garums būs 10,5 km.

    Šī pārbūve ir daļa no pārrobežu sadarbības projekta Easycrossing jeb Vieglās šķērsošanas. Tā ietvaros būvdarbi plānoti vēl uz diviem autoceļiem:
    – Bauska–Bērzi–Lietuvas robeža (V1028) no Bērziem līdz robežai (7,44-14,62 km) un tam pretī autoceļa Žeimelis–Vileišiai–Latvijas robeža (2912) posms 0,0-5,1 km;
    – Ezere–Embūte–Grobiņa (P106) posmā no Ezeres līdz Liepiņām (0,07-13.95 km) un tam pretī autoceļa Mažeikiai – LV robeža (163) posms 0.0-9.209 km;

    https://lvceli.lv/uncategorized/uzsa...a-pie-neretas/
    1) Latvijos pusėje jau asfaltuojamas kelias nuo Neretos iki Suvainiškio (Rokiškio r.).
    Šiuo metu ir Lietuvos pusėje asfaltuojamas kelių kilometrų žvyrkelio ruožas link sienos ties Suvainiškiu.
    Bus alternatyvūs maršrutai važiuojant iš Lietuvos Jekabpilio ir Aizkrauklės - Rygos (Siguldos) kryptimis

    2) Numatoma asfaltuoti Latvijos pusėje kelią Bauska (Bauskė) - Ādžūni (Adiūnai) - Žeimelis.
    Lietuvos pusėje dar lieka žvyrkelis nuo Žeimelio (Pakruojo r.) iki sienos. Latviškas asfaltas nuo Bauskės iki Ādžūni yra labai prastas net pagal latviškus standatus
    Kažkiek pagerės Pakruojo ir kaimyninių rajonų susisiekimas su Ryga. Turistams galima bandyti planuoti maršrutą aplankant Pakruojo dvarą ir Rundalės rūmus

    3) Bus tvarkomi keliai prie Ežerės (Ezere) ties Mažeikiais


    Žemėlapis iš www.baltocmaps.eu
    Paskutinis taisė Romas; 2018.06.07, 22:14.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Kelias Bauska (Bauskė) - Ādžūni (Adiūnai) - Žeimelis.
    Atstumas nedidelis - tik beveik 20 km. bet asfaltas tarp Bauskės ir Adiūnų labai pavargęs - kaip kokioje Ukrainoje.
    Nuo Adiūnų (Ādžūni) iki sienos eina išmaltas žvyrkelis.
    Lietuvos pusėje beveik iki Žeimelio - irgi žvyrkelis.

    Buv. pasienio punktas Ādžūni - Žeimelis
    Foto 2017.12


    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Kilometrų stulpelis maždaug pusiaukelėje tarp tilto per Vadakstį ir Rengės pervažos. Kairėn - Lietuva.



    Dar kiek paėjus Rengės link. Jau matosi veikiantis stoties šviesoforas iš Lietuvos pusės.



    Vaizdas Lietuvos link.



    Dar labiau priartėjus prie Rengės. Geležinkelis prižiūrimas iki pat tilto. Tas matyti. Žolė purškiama, ant bėgių matosi, kad jais pravažiuoja kokia drezina ar kita kelio mašina. O iki šio šviesoforo privažiuoja ir lokomotyvas, kai manevruoja stotyje su vagonais.



    Vėl vaizdas Lietuvos link.



    Dar arčiau Rengės pervažos ir stoties.



    Nuo pervažos Lietuvos link.



    Rengės stoties vaizdas nuo pervažos. Stovi nenaudojami vagonai.



    Stoties pastatas.



    Memorialinė lenta.



    Šiukšlių dėžė ir gelžbetoninis "konteineris". Tokių Lietuvoje jau nebeišlikę naudojamose linijose, tačiau išlikę išardytoje linijoje Alytus - Varėna.



    Tikriausiai buvęs tarpukarinis muitinės pastatas.



    Pabaiga




    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Tiltas per Vadakstį. Upe eina siena su Latvija. Iš Lietuvos pusės. Dar prieš metus (kaip matyti nuotraukose parovoz.com) ant tilto buvo bėgiai.



    Latvijos pusėje atrama akmeninė.



    Lietuvos pusėje betoninė.



    Bendras vaizdas iš Latvijos pusės.



    Lietuvos link.



    Rengės link.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Laižuva.



    Pervažoje palikti bėgiai.



    Tačiau vietiniai išsuko visus varžtus.



    Plastikinis kaištis, o ne ąžuolinė kaladėlė, kaip anksčiau.



    Pastatas iš Laižuvos miestelio pusės.


    Komentuoti:


  • Salvijus
    replied
    Ciklas apie Latvijos pasienį: Aknysta.
    100 лет назад Акнисте было еврейским местечком Каунасской губернии Российской империи и имело все шансы стать частью Литвы. Однако в 1921 году Латвия выменяла эти края на Палангу. Сегодня даже местные русские говорят между собой по-латышски, евреев в составе населения не числится, литовский языковой кружок закрыт, а древний способ покраски пряжи с помощью мочи утратил актуальность. Портал DELFI в рамках проекта “Люди на границе” отправился в Акнисте, чтобы узнать, как близость и (не)прозрачность изменчивых границ отражаются на жизни простых людей.
    http://rus.delfi.lv/news/ludi-na-gra....d?id=48549471

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Pasirašyta sutartis dėl dviejų žvyrkelių ruožų link Latvijos sienos asfaltavimo.
    Rangovas - AB "Panevėžio keliai"

    Projekto „Valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 2912 Vileišiai–Žeimelis–Adiūnai ruožo nuo 0,00 iki 5,10 km ir Nr. 3647 Pandėlys–Suvainiškis–Nereta ruožo nuo 13,30 iki 18,30 km rekonstravimas
    http://www.cvpp.lt/index.php?option=..._id=2003366066

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Dar du asfaltuojami ruožai Latvijos pasienyje

    Iš Lietuvos pusės bus galima nuvažiuoti asfaltu bent iki Latvijos sienos važiuojant iš Pakruojo ar Žeimelio į Bauskę ir iš Rokiškio ar Pandėlio į Neretą-Jekabpilį



    Pirkimas 173213
    Valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 2912 Vileišiai–Žeimelis–Adiūnai (Ādžūni) ruožo nuo 0,00 iki 5,10 km ir Nr. 3647 Pandėlys–Suvainiškis–Nereta ruožo nuo 13,30 iki 18,30 km rekonstravimas

    http://www.cvpp.lt/index.php?option=...nder_id=280859
    Kelias Pakruojo rajone. Buv. pasienio punktas Ādžūni-Žeimelis


    Kelias Rokiškio rajone tarp Suvainiškio ir Panemunio

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Ilzenbergas - Kacīte

    Šiandien "Lietuvos ryte" pasirodė žinutė, kad, atrodo, pasibaigė biurokratinė istorija Rokiškio rajone, Ilzenberge



    Senas straipsnis
    2012.08.08
    URM: Lietuva ir Latvija sprendžia problemas dėl susisiekimo vietos keliais

    (...) Praėjusią savaitę dienraštis "Lietuvos rytas" pranešė, kad lietuviai kelininkai suremontavo iki Latvijos sienos kelią Rokiškis-Ilzenbergas, tačiau žadėję remontuoti kelią savo teritorijoje latviai apsigalvojo ir įkasė įvažiuoti draudžiantį ženklą. Panorę kaimynų Latviją pasiekti keliu per Rokiškio rajone esantį Ilzenbergą keliautojai yra priversti sukti atgal ir ieškoti kito kelio.

    Nors nuošalaus kelio ruožas prie Latvijos sienos nenaudojamas, Lietuvos kelininkai ir šiomis dienomis atlieka šio kelio ženklinimo darbus. Jie vis dar tikisi, kad kaimynų latvių pozicija pasikeis. Transportui į Latviją draudžiantis įvažiuoti kelio ženklas atsirado maždaug prieš mėnesį, o Lietuvoje likę informaciniai ženklai apie kelių mokestį, greičio ribojimus.

    Prieš pradedant kelio remontą, Rokiškio rajono meras Vidmantas Kanopa klausė Latvijos valdžios, ar tikslinga tvarkyti kelią. Kaimynai tikino, kad remontas būtinas, žadėjo darbus pratęsti savo teritorijoje. Rokiškio kelininkai žvyravo kelią, sutvarkė ir nušienavo griovius.

    (...) Paaiškėjo, kad prieš mėnesį draudžiamasis ženklas atsirado dėl to, kad vienas latvių pasienio ūkininkas atsiėmė žemę. Sklypo ribose atsidūrė ir kelias. Apie tai, kad bus grąžinama žemė, Rokiškio rajono savivaldybės prieš kelio remontą Latvijos valdžia neinformavo.

    http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/86382

    Foto 2009.08
    Į Latvijos pusę


    Į Lietuvos pusę


    ---

    Straipsnyje kalbama apie asfaltuotą kelią Lietuvos pusėje, bet dėl to asfalto kyla abejonių - gyventojai kitur skundžiasi, kad labai prastas žvyrkelis. Be to pusės milijono (nesvarbu eurų ar litų) neužtektų išasfaltuoti net 3 km atkarpai iki Alksnių sankryžos. Turbūt žurnalistė vietoje nesilankė.

    www.panskliautas.lt 2015.07.28
    Nuo braliukų nebeskirs nei „plyta“, nei griovys
    Už pusę milijono suremontuotu keliu iki pat sienos kelerius metus naudojosi tik latviai, o rokiškiečiams tekdavo sukti automobilius atgal. Pagaliau latviai tapo sukalbamesni ir akligatvis atsivėrė

    „Plyta“ pagaliau nuimta
    Kelerius metus truko akivaizdus kuriozas Rokiškio rajone: naujai išasfaltuotas kelias vedė į niekur, nes ties Latvijos siena prie Ilzenbergo Juodupės seniūnijoje pasitikdavo vadinamoji latvių pastatyta „plyta“. Šis ženklas draudžia bet kokį eismą.

    Pavasarį dėl vis dar uždaryto kelio valdžiai skundęsi gyventojai pagaliau lengviau atsikvėpė – įvažiavimas pas kaimynus braliukus jau laisvas. (...) Rokiškio savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas sakė, kad dėl kelio su latviais buvo susitarta ambasadų lygiu, bet biurokratizmas ilgai truko. Mat kelias ėjo per latvių ūkininkų privačią valdą.

    Žirgus laikantys ūkininkai nieku gyvu nenorėjo triukšmo savo kieme. Nepaisančius ženklo lietuvius jie drausmindavo pastatydami ant kelio traktorių ar pertempdami virvę su „stop“ juosta. Valdžia su ūkininkais susitarė tik pažadėjusi perkelti jų žemę.

    Kainavo pusę milijono
    Kaip jau esame rašę, dėl šio absurdo vairuotojams tekdavo automobilius apsukti ir daryti maždaug 30 kilometrų lankstą. Latviams gi eismas niekad nebuvo ribojamas.
    Rokiškiečiai pirmiausia sutvarkė kelią, sukišo į jį pusę milijono litų, o po to paaiškėjo, kad latviai jį užtvėrė.

    Rokiškio valdininkai tada tikino, kad latvių valdžia esą džiaugėsi tvarkomu keliu, bet paskui išaiškėjo, kad abiejų šalių diplomatiniame susirašinėjime jie nedavė jokių konkrečių pažadų, jog savo pusėje irgi tvarkys kelią.

    Kam apsikasėme grioviais?
    Rokiškietis seimūnas Vytautas Saulis pirmadienį sakė, kad, be šio kelio, buvo problema ir Obelių seniūnijoje.
    „Tiesioginis išvažiavimas į Latviją keliu Lukštai–Garsenė rokiškiečiams buvo labai reikalingas, nes kitapus gyvena nemažai giminių, – sakė V.Saulis. – Bet, saugodamasi kontrabandininkų, valdžia buvo įsakiusi perkasti griovį.“

    V.Saulis pasakojo, kad įstojus į Europos Sąjungą obeliečiams kilo klausimas, o kamgi mes apsikasę tais grioviais?
    Gyventojai patys ėmėsi iniciatyvios. Dabar belieka įrengti pralaidas, ir kelias pas braliukus bus ir čia atidarytas.

    http://www.panskliautas.lt/nuo-brali...ta-nei-griovys

    Komentuoti:


  • Kitas Džiugas
    replied
    Stulpas Nr. 0001 prie Latvijos ir Baltijos jūros į šiaurę nuo Šventosios. Keli metrai į Lietuvos pusę stovi aptvarkytas tarpukarinis stulpas.




    Žmonės, bent iš Lietuvos pusės, iki jo eina kaip iki turistinio objekto. Manau, kada nors ateityje bus nutiestas ir padorus takas iki sienos.

    Gaila, kad taip negalima aplankyti vakariausio Lietuvos taško.

    Komentuoti:


  • marivs
    replied
    Klaipėda – Liepoja (A13)

    Komentuoti:


  • begidijus
    replied
    Galiu "papyškinti" (pasistengsiu kiek trumpiau) naujausią ir patirintą informaciją apie Kalvių-Meitenės PKP. Tarpukariu Lietuvos Pusėje buvo Kalvių pereinamasis punktas. Pirmas jo viršininkas buvo Pranas Skyrius, kuris iki Punkto pastatymo gyveno netoliese- valdžios nusavintame Kalvių dvaro pastate. Tas pastatas buvo atiduotas punkto reikmėms 1923 metais, pridedenat ir pora ha žemės. Pasirodo, kad priskirtame plote "randasi 3330 kv.m. svetimos žemės, t.y. priklausančios Latvijos piliečiui Blėkiui, gyvenančiam Latvijoje". Ta Blėkio žemė tapo atskirta nuo jo ūkio ir atsirado tarp Kalvių sienos perėjimo punkto ir Latvijos sienos, nes naujai buvo pravesta valstybės siena nauja linija (maždaug 40 m nuo senosios). . Dėl pasikeitusios sienos ribos Blėkio apie 2 ha žemės atsidūrė Lietuvos pusėje. Jis nesutiko parduoti 33,3 aro is savų 2 ha...pasiūlydamas įsigyti visą Lietuvos pusėje atsidūrusį sklypą už 13000 latviškų rublių ir apmokant notaro išlaidas (520+106 litai). Visas šis sklypas buvo nupirktas Blėkio išdėstytomis sąlygomis lapkričio pabaigoje- sandorį pas Joniškio notarą Ačą pasiraso Prekybos departamento igaliotas Joniškio muitinės viršiniskas S. Naginionis.Taip punktui jau priklausė 4 ha žemės. Tų pačių metų vasarą komisija apsilano pasienyje tam, kad apžiūrėtų būsimą vietą punkto statybai. 1926 liepos 1 dieną inžinierius iš Kauno V. Ruškevičius suprojektuoja Kalvių pereinamojo punkto pastato statybai. Liepos 20 dieną ivyksta varžytinės dėl namo statymo, o lygiai po savaitės, liepos 17 Prekybos departamentas, atstovaujamas direktoriaus Jono Norkaičio, pasirašo su rangovu pil. Isaaku Kaplanu, gyvenančiu Kaune, Kęstučio 61, sutartį „Kalvių pereinamam punktui namui statyti prie plento Ryga- Joniškis, ties Lietuvos rubežiumi su Latvija, Departamento nurodytoje vietoje, sekančiomis sąlygomis...“. Namas, prižiūrint sudarytai komisijai, kilo sparčiai. gruodžio viduryje darbą jau naujame name galėjo pradėti raštinė. Punkto viršininkui ir raštininkui butai buvo įrenti veliau. Namas galutinai perduotas punkto žinion 1927m rudenį.
    P.S. Valstybės siena čia yra 40 m. "pastumta" į Latvijos pusę...
    Attached Files

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Senokas straipsnis, bet vis dėlto nebloga teigiama informacija

    Lietuvos žinios 2014.02.01
    Pasienio merijos pramušė kelius į Latviją
    So­viet­me­čio jun­gą nu­si­me­tu­sios ir ta­pu­sios sa­va­ran­kiš­kos vals­ty­bės Lie­tu­va bei Lat­vi­ja tuo­met su­sku­bo kur­ti pa­sie­nio punk­tus, taip pat per­ka­sė ne vie­ną žvyr­ke­lį, ku­ris jun­gė su kai­my­nė­mis vals­ty­bė­mis. Net ir ta­da, kai abi ša­lys įsto­jo į ES ir ne­be­li­ko jas ski­rian­čios sie­nos, žvyr­ke­liai li­ko per­kas­ti.
    (...)
    V.Gailių ne­se­niai pa­sie­kė Lat­vi­jos Saei­mos na­rio, Par­la­men­ti­nio ty­ri­mo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko Ro­mual­do Ra­žu­ko laiš­kas, ku­ria­me iš­reiš­kia­mas šios ša­lies par­la­men­to su­ti­ki­mas už­ly­gin­ti ke­tu­ris per­kas­tus Lie­tu­vą ir Lat­vi­ją jun­gu­sius žvyr­ke­lius.
    (...)

    Pa­kruo­jo ra­jo­no vi­ce­me­ras Ro­mas Medz­vec­kas LŽ pa­sa­ko­jo, kad jo ko­va dėl per­kas­tų ke­lių, ve­du­sių į Lat­vi­ją, tru­ko sep­ty­ne­rius me­tus. „Ko­vo­jau dėl ke­lio, ku­ris mū­sų te­ri­to­ri­jo­je esan­tį Ge­ru­čių kai­mą at­sky­rė nuo Lat­vi­jo­je esan­čios Svi­te­nės bei Di­džio­jo Plo­nė­no kai­mą ati­to­li­no nuo kai­my­nų Li­be­čių kai­mo“, - pa­brė­žė po­li­ti­kas.

    http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-k...latvija/172736

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Įdomus reportažas iš Turmanto stoties yra pasienių žinovo Jan Krogh tinklalapyje.
    Siena su Latvija ties geležinkeliu 40-45 metrus įsiterpia gilyn į Latviją, kad Turmanto stoties iešmas priklausytų Lietuvai. Įleidžiamasis semaforas vis tiek liko Latvijos teritorijoje.
    Fotografuota 2012.07

    Jan S. Krogh's Geosite:
    Latvia - Lithuania Boundary Points LT/LV-1521-1522
    (Turmantas, LT / Kurcums, LV)

    Pasienio stulpų schema


    Vaizdas Daugpilio link


    Vaizdas Turmanto stoties link


    http://geosite.jankrogh.com/borders/...-1521-1522.htm

    Komentuoti:


  • begidijus
    replied

    1935 metai. Kalviu pasienio punktas. rasta internete. foto originalas yra Latvijos nacionalineje bibliotekoje
    Paskutinis taisė begidijus; 2013.10.17, 20:15.

    Komentuoti:


  • begidijus
    replied
    Benarsydamas internete uztikau:





    http://www.e-kinas.lt/objektas/kinas...eskarini-kauna

    1938 metai. pirmas 24 sekundes veiksmas vyksta Lietuvos-Latvijos pasienyje.
    "Automobilis važiuoja į Lietuvą iš Latvijos per Latvijos – Lietuvos „Kalvių“ pasienio postą. Lietuvoje automobiliui pagarbą atiduoda Lietuvos pasienio karininkas." cia isivelusi klaida- pagarba atiduoda ne pasienio policininkas, bet muitines tarnautojas
    Paskutinis taisė Romas; 2014.10.19, 20:30. Priežastis: Įdėti kadrai

    Komentuoti:


  • begidijus
    replied
    per Mindaugo diena vaizdas is Kalviu PKP boksto

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Didysis Plonėnas - Lībieši

    Pasienio stulpas Nr.0960
    Latviško stulpo kitoje griovio pusėje nėra.
    Gal taip buvo iš pat pradžių - kai abi valstybės pasidalino demarkuojamus pasienio ruožus.
    Ten, kur siena eina platesnėmis upėmis, stulpai stovi iš abiejų pusių


    Lietuviška simbolika ant stulpo iš visų pusių


    Paskutinis taisė Romas; 2024.04.22, 19:55.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Didysis Plonėnas - Lībieši
    Foto 2013.06

    Prie sienos iš Lietuvos pusės


    Dešinėje - pasienio stulpas


    Vaizdas į rytus. Lietuva - dešinėje, Latvija - kairėje


    Vaizdas į vakarus. Lietuva - kairėje, Latvija - dešinėje


    Siena iš Latvijos pusės


    Sieną žymi tik lietuviškas stulpas. Kitoje griovio pusėje nesimato jokios žymės, kad čia - jau Latvija


    Paskutinis taisė Romas; 2024.04.22, 19:53. Priežastis: Atkurtas nuotraukų rodymas be "Photobucket" ženklų

    Komentuoti:

Working...
X