[LT/LV] Lietuvos - Latvijos pasienis

[Romas]

Pēc Latvijas pievienošanās Šengenas zonai atjaunoti arī pārraktie ceļi. Arī Ječu – Skodas autoceļš.
Po Latvijos prisijungimo prie Šengeno zonos atidaryti ir pertraukti lauko keliukai. Jėčių - Skuodo kelias

Straipsnis latvių kalba: Atvērtās robežas rada problēmas 16.04.2008 http://www.liepajniekiem.lv/lat/zina...rada-problmas/

[Romas]

Kelio ženklas Tilžės (Zarasų r.) apylinkėse

Lietuvos - Latvijos - Baltarusijos sienų susikirtimas (Liudvinavas) 2007 m. kovo mėn.



Hugh's Border Blog
Border hunting related adventures
http://borderhunting.blogspot.com/20...1_archive.html

[Romas]

Starp Židikiem un Vaiņodi.
Uz 20 no 28 Lietuvas-Latvijas robežkontroles punktiem ved tikai lauku ceļi.

Tarp Židikų ir Vainiuodės.
Į 20 iš 28 Lietuvos-Latvijos pasienio punktų veda tik žvyrkeliai

Lietuvos ir Latvijos forumas / Latvijas un Lietuvas forums
http://www.lt-lv-forum.org/index.php...m.browse&mid=8

[Romas]

Germaniškis - Skaistkalne

Lietuviškas kelias 190 Biržai - Germaniškis
Latviškas kelias P56 (Rīga)-Ķekava-Skaistkalne.
Siena eina Nemunėlio (Memele) upės viduriu

Iki įstojimo į ES šioje vietoje neteko stovėti daugiau nei 15-20 minučių. Šis punktas buvo skirtas tik LT ir LV piliečiams.

Foto 2003 05

Anoje sienos pusėje yra labai graži katalikiška Skaistkalnės bažnyčia. Istoriškai susiklostė, kad čia, Lietuvos pasienyje, latviai yra katalikai, o ne liuteronai. Todėl Skaistkalnė kartais vadinama Žiemgalos Agluona (Zemgales Aglona).

Šiame pasienio punkte buvo skandalas, kai popiežiaus nuncijus Lietuvoje vyko į Skaistkalnės atlaidus. Mūsų pasieniečiai nuncijui (ne LT ir ne LV piliečiui) neleido kirsti sienos.
Teko visai oficialiai delegacijai žvyrkeliais važiuoti per Saločius ir Bauskę.

[Romas]

Saločiai - Grenctāle

Pagrindiniai Latvijos vartai į Europą.
Iki įstojimo į ES čia tekdavo pastovėti 1-2 valandas

Foto 2008 08

Lietuviško kelio A10 paskutinis (66-as) kilometras


Dešinėje - senoji Lietuvos muitinė. Už jos matosi pasienio stulpas




Nuo 2001 ar 2002 m. iki 2007.12 abiejų šalių muitininkai ir pasieniečiai dirbo Latvijos pusėje.
Nežinia, kaip bus panaudota ta infrastruktūra, kuriai išleista daugybė pinigų


Latviškas kelias A7. Iki Rygos - 85 km

[Romas]

Parengtas projekto „Kelių ir keliukų, kertančių Lietuvos – Latvijos sieną rekonstrukcijai reikalingos techninės dokumentacijos parengimas“ Investicijų projektas

Apie projektą. Projekto „Kelių ir keliukų, kertančių Lietuvos – Latvijos sieną rekonstrukcijai reikalingos techninės dokumentacijos parengimas“, Nr. SIV-133, pareiškėjas - Pakruojo rajono savivaldybės administracija. Įgyvendinant projektą, dalyvavo 11 partnerių iš Lietuvos ir Latvijos, kurie buvo parinkti atsižvelgiant į bendrus regionų poreikius. Projekte dalyvavo 5 partneriai iš Lietuvos (Pakruojo, Akmenės ir Joniškio rajonų savivaldybės, Lietuvos kelių direkcija prie Susisiekimo Ministerijos bei VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“) bei 6 partneriai iš Latvijos (Aizkrauklės, Bauskos, Dobelės, Jekabpilio ir Jelgavos rajonų savivaldybės bei VšĮ „Žemgalės regiono plėtros agentūra“).

Projekto tikslas – pagerinti vietinį susisiekimą, infrastruktūrą ir transportavimo tinklus pasienio regionuose, paruošiant investicijų projektą keliams Lietuvos – Latvijos pasienyje rekonstruoti.
Projektas taip pat turi didelę reikšmę, skatinant laisvesnį prekių, transporto ir žmonių judėjimą bei ekonomikos vystymąsi, kultūrinio bendradarbiavimo stiprinimą.

Projekto vykdymo laikotarpis: pradžia – 2006 m. rugsėjo 1 d., pabaiga – 2007 m. gruodžio 31 d.

Projekto vykdymo rezultatas – Investicijų projekto parengimas, kurį Pakruojo rajono savivaldybės administracijos užsakymu parengė konkursą laimėjusi Viešoji įstaiga „NPR“.
Investicijų projektas parengtas šiems keliams rekonstruoti:
· Jelgava (Latvija) – Tervete (Latvija) – Lietuvos pasienis;
· Suginčiai (Lietuva) – Aguoniai (Lietuva) – Latvijos siena;
· Saulete (Latvija) – Daunoriškės (Lietuva);
· Aknīste (Latvija) – Lietuvos pasienis;
· Bauska (Latvija) – Berzi (Latvija) – Adžūni (Latvija) – Lietuvos pasienis;
· Blankelfelde (Latvija) – Deni (Latvija);
· Žeimelis (Lietuva) – Vileišiai (Lietuva) – Adžūni (Latvija).
· Jekabpils (Latvija) – Lietuvos pasienis (Nereta);
· Zagetava (Latvija) – Nereta (Latvija) – Sleki (Latvija);
· Pandėlys (Lietuva) – Suvainiškis (Lietuva) – Nereta (Latvija).

http://www.lra.lt/lt.php/projektai/e...5#content_4342

[Romas]

Būtingė - Rucava

Vienas iš kelių "rimtų" pasienio punktų. Lietuviškas kelias A13 į Klaipėdą (apie 45 km), latviškas kelias A11 į Liepoją (apie 55 km). Sunku patikėti, kad kažkada tekdavo čia stovėti apie valandą

Latvių muitinė


Lietuvių muitinė

[Romas]

Tarp 0001 ir 0002 stulpų

Foto 2008.05

Pirmasis pasienio stulpas iš Latvijos pusės


Bandyta pažymėti sienos linija pakrantėje iki pirmojo stulpo


Vaizdas į Lietuvą. Iki Šventosios apie 6 km


Vaizdas į Latvijos Nidą


Senojo ženklo likučiai


Sausumos sienos linija. Dešinėje - Būtingės rezervuarai


Siena eina grioviu


Kliūtis sienos "pažeidėjams"


Užrašas užsilikęs nuo prieššengeninės eros


Stulpas turbūt nedažytas nuo pastatymo laikų

[Wycka]

Lietuvos - Latvijos siena - pati aiškiausia ir mažiausiai suvokiama kaip siena.
Sėlių, žiemgalių, kuršių ir kitas baltų gentis skyrė Livonijos ordino ir LDK siena. Po reformacijos artimos tautos turėjo skirtingas religijas. Caro laikais išliko sena siena, bet įstatymai anoje pusėje buvo liberalesni - dar 1917-1819 m. panaikinta baudžiava. Sienos linija caro laikais kiek pasikeitė - prie Kuršo gubernijos prijungta Palanga, o prei Kauno - Aknystė
Siena nustatyta 1920 m., dalyvaujant arbitrui iš Anglijos.
Mes atgavom Palangą ir Stelmužę, gavom latvių apgyvendintą Būtingę, latviai - Aknystę, Ukrus (Ukri) ties Žagare ir dar šiek tiek lietuvių gyvenamų žemių Bauskės apskrityje.
Apie teritorines pretenzijas, kai lietuviai norėjo Liepojos, Latgalos ir Augšzemės (Ilūkstės srities), o latviai - Mažeikių, nes ten ėjo geležinkelis iš Rygos į Liepoją, niekas dabar ir neprisimena.
Neprisimenamas ir tas faktas, kai lietuviai išvadavo Padauguvį nuo bolševikų 1919 metais, bet "užmiršo" išeiti iki pat 1920 m. spalio, kai grėsė pavojus Vilniui. Kai į tas vietas grįžo latviai, jie buvo apkaltinti nedraugiškais veiksmais.
LT-LV sieną beveik visada buvo galima kirsti laisvai.
Išimtis buvo du periodai:
1920-1941 m. pirmosios nepriklausomybės metais ir net antrosios sovietinės okupacijos metais. Hitlerinės okupacijos metais tarp Lietuvos ir Latvijos sienos atidarytos (ten gyvenančių žmonių prisiminimai, dokumentų neturiu)
1991-2007 m. antrosios nepriklausomybės metais iki įstojimo į Šengeno sutartį

Nepyk, Romai, bet truputį turiu pataisyti ir papildyti:
Siena tarp LT ir LV nustatyta 1921m. kovo 21d. tarpininkaujant anglų ginekologui O. Simpsonui (vėliau jis juokavo, esą jo darbas buvo palengvinti jaunų valstybių gimimo skausmus) , kuris užsirekomendavo pirmininkaudamas nustatant LV - EE sieną. Iš pradžių abi valstybės naujos sienos nepripažino, nes latviai prarado Palangą, Šventąją ir Būtingę, bet už tai gavo Alukstę (Alūkštą) ir Eglainę. Dar lietuviai reikalavo, kad siena eitų Bartuvos upe ir jiems atitektų Liepoja (Klaipėda dar nepriklausė Lietuvai, todėl reikėjo uosto), o latviai reikalavo Mažeikių, nes per juos ėjo tada vienintelis geležinkelis iš Liepojos į Rygą (tai būtų leidę maždaug dviem savaitėm greičiau permesti kariuomenę).
Dar įdomi smulkmena: kodėl LT - LV siena prasideda ne ties Šventosios žiotimis, o keturiais km šiauriau? Ten tuo metu negyveno nė vieno lietuvio, tik keliasdešimt latvių, bet Simpsonas tai argumentavo tuo, kad latviai ir taip turi pakankamai pajūrio, o Lietuvai norint įsirengti Šventosios uostą reikės abiejų upės krantų. Nors latviai argumentavo, kad liepos mėn šią upę galima perbristi (todėl netinkama rimtam uostui), bet abi valstybės netrukus ratifikavo tokią sieną.

[Romas]

Dabar visi sausumos sienos ruožai turi savo temas forume "Infrastruktūra ir susisiekimas"

[LT/LV] Lietuvos - Latvijos pasienis
[LT/BY] Lietuvos - Baltarusijos pasienis
[LT/PL] Lietuvos - Lenkijos pasienis (buv. tema "LT/PL pasienio infrastruktūra")
[LT/RU] Lietuvos - Kaliningrado srities pasienis (buv.tema "Pasienis")

Išskirtas ir turistinis pasienio objektas, kurį patogiausia pasiekti iš Lenkijos pusės [LT/PL/RU] Trijų sienų sankirta (pranešimai atkelti iš temų "[PL] Po Suvalkiją ir Mozūriją automobiliu" bei "[PL] Suvalkija / Suwalszczyzna"

[Romas]

Lietuvos - Latvijos siena - pati aiškiausia ir mažiausiai suvokiama kaip siena.

Sėlių, žiemgalių, kuršių ir kitas baltų gentis skyrė Livonijos ordino ir LDK siena. Po reformacijos artimos tautos turėjo skirtingas religijas. Caro laikais išliko sena siena, bet įstatymai anoje pusėje buvo liberalesni - dar 1917-1819 m. panaikinta baudžiava. Sienos linija caro laikais kiek pasikeitė - prie Kuršo gubernijos prijungta Palanga, o prei Kauno - Aknystė
Siena nustatyta 1920 m., dalyvaujant arbitrui iš Anglijos.

Mes atgavom Palangą ir Stelmužę, gavom latvių apgyvendintą Būtingę, latviai - Aknystę, Ukrus (Ukri) ties Žagare ir dar šiek tiek lietuvių gyvenamų žemių Bauskės apskrityje.

Apie teritorines pretenzijas, kai lietuviai norėjo Liepojos, Latgalos ir Augšzemės (Ilūkstės srities), o latviai - Mažeikių, nes ten ėjo geležinkelis iš Rygos į Liepoją, niekas dabar ir neprisimena.
Neprisimenamas ir tas faktas, kai lietuviai išvadavo Padauguvį nuo bolševikų 1919 metais, bet "užmiršo" išeiti iki pat 1920 m. spalio, kai grėsė pavojus Vilniui. Kai į tas vietas grįžo latviai, jie buvo apkaltinti nedraugiškais veiksmais.


LT-LV sieną beveik visada buvo galima kirsti laisvai.
Išimtis buvo du periodai:
1920-1941 m. pirmosios nepriklausomybės metais ir net antrosios sovietinės okupacijos metais. Hitlerinės okupacijos metais tarp Lietuvos ir Latvijos sienos atidarytos (ten gyvenančių žmonių prisiminimai, dokumentų neturiu)
1991-2007 m. antrosios nepriklausomybės metais iki įstojimo į Šengeno sutartį

Oficialiais duomenimis:

Lietuvos valstybės sienos ilgis su kaimyninėmis valstybėmis:
- Latvija – sausuma – 588,1 km, jūra – 22,2 km;

Valstyvbės sienos apsaugos tarnyba prie VRM http://www.pasienis.lt/index.php?2920072304


Siena daug kur eina upėmis, daugiausia - Nemunėliu (Mememle) ir Vadakstimi (Vadakste).

Siena prasideda Baltijos pajūryje tarp mūsų Būtingės (kurioje daugiausia gyvena latviai) ir latvių Nidos (kurioje daugumą jau sudaro naujai atsikėlę lietuviai)

Foto 2008 05
.

Pasienio stulpas Nr.0001.
Išlikęs ir prieškarinis pasienio stulpas



Siena baigiasi netoli Drūkšių ežero
LT / LV / BY sienų susikirtimo taškas atrodo taip:

VSAT http://www.pasienis.lt/index.php?2920072304