Šiandien leidau sau papramogauti. Sėdau į autobusą Šiauliai-Žagarė-Naujoji Akmenė ir nuvažiavau pasižvalgyti po Žagarę.
Šiek tiek brūkštelsiu apie Lietuvos-Latvijos pasienį ties Žagare. Ties Žagare ne tik praeina Lietuvos-Latvijos siena, bet ir susikerta etnografinė, tarminė riba tarp Aukšatitijos ir Žemaitijos. Čia vieta kur susikirto įvairios kultūros lietuvių - žemaičių ir aukštaičių, latvių, vokiečių, žydų.
Siena tarp LDK ir Livonijos pro Žagarę pirmą kartą nustatyta 1426 m. ir kaip orientyras buvo minimas Raktuvės kalnas. XIII a. pabaigoje - XIV a. dabartinė Žagarė priklausė Livonijos ordinui. Iš čia 1348 m. buvo organizuojamas žygis į Šiaulių žemę. Siena buvo tikslinama per visą XVI a.: 1529 m. nedaug pastūmėta į Šiaurę. Prieš subyrant Livonijai paskutinį kartą ši siena buvo nustatyta 1541/1542 m. ir 1545 m., tačiau ginčai dėl jos tęsėsi. 1587 m. nustatyta siena tarp kunigaikščiui priklausiusios Mežmuižos (Augstkalnės) ir Foko dvaro (Bukaičių) iš vienos pusės ir lietuvių Žagarės ir Ukrių iš kitos pusės.
1742 m. kilo konfliktas tarp Senosios Žagarės savininko ir Kuršo dvaro, ir baigėsi tuo, kad karaliaus teismas 1756 m. Senąją Žagarę paskyrė kaip kompensaciją už padarytus nuostolius. Kunigaikščiui Žagarė priklausė iki 1767 m. Netvarka pasienyje kėlė abipusį nepasitenkinamą ir todėl 1766 m. Seime Lietuvos atstovai iškėlė klausimą dėl Kuršo-Lietuvos sienos revizijos. Abiejų valstybių komisija darbą pradėti turėjo 1769 m. gegužės 1 d., tačiau dėl vidinių Respublikos problemų ji savo darbo taip ir nepradėjo. Vėliau - iki pat XVIII a. pabaigos didesnių konfliktų dėl sienų nebekildavo, iškilę nesutarimai buvo sprendžiami teismuose.
Įdomu tai, kad dalis sienos ties Žagare 3-4 km eina Švėtės upe. Švėtės upė kaip skiriamoji riba buvo jau nuo XII-XIII a. - skyrė žiemgalių Žagarės ir Raktuvės pilių apygardas. Vėliau XVI-XVIII a. Tarnavo kaip skiriamoji riba tarp Šiaulių pavieto ir Beržėnų valsčiaus.
Siena tarp Lietuvos ir Latvijos buvo nustatyta 1921 m. Vadovaujant arbitrui škotui Džeimsui Jangui Simpsonui - čia jis žagariečių buvo pavašintas alumi. Ar tai alutis nebuvo geras, ar kitos priežastys lėmė tai, kad dalis buv. Žagarės valsčiaus - Ukriai su apylinkėmis buvo priskirti prie Latvijos.
Sienos perėjimo punktai apie 1930 m. tarp Lietuvos ir Latvijos buvo pažymėta tipiniais gelžbetoniniais stulpeliais (išliko ir prie Žagarės-Tervetės-Jelgavos plento), o siena didžiaisiais ir mažaisiais mediniais stulpeliais.
1 km link Jelgavos nuo sienos (žr. prisegtą nuotrauką 7) yra XVIII-XIX a. mūrinio akmeninio pastato (karčemos) griūvėsiai. Jis vadintas "Veca muita" ("Senoji muitinė") arba dar ir "Katrinmuiža" ("Jekaterinos dvaras"). Pamenu vaikystėje jis dar sveikas stovėjo apie 1985 m. kol nesudegė.
Nuo šios karčemos veda senas kelias į Žagarės Švedpolės palivarką, išliko akmeninio tilto griūvėsiai (žr. prisegtą nuotrauką 5, 8, 9). Siena čia eina palei minėtą Švėtės upę. Švedpolėje XIX a. buvo alaus bravoras, kurio produkcija garsėjo Kuršo gubernijoje ir Rygoje.
Žagarė XVIII-XIX a., kaip liudija rašytiniai šaltiniai, garsėjo kaip kontrabandos centras - buvo gabenami arkliai, Visockis - arbatą, bolševikai gabeno kontrabandą.
Apie Žagarę apysaką "1905 m. Lietuvos pasienyje" parašė gretimoje Augstkalnėje gimęs ir gyvenes garsus latvių rašytojas Robertas Sėlis. joje gausi įvairių realių gyvenimo akimirkų iš to meto gyvenimo Kauno gubernijos pasienio miestelio.
Senasis Latvijos muitinės-pasienio pastatas "Muita".
Naujasis ir senasis sieną žymintis stulpelis
Dalis sienos eina Švėtės upe
Senasis Lietuvos muitinės pastatas (1925 m.). Sovietmečiu jame buvo gėrimų parduotuvė.
Attached Files
, kuris užsirekomendavo pirmininkaudamas nustatant LV - EE sieną. Iš pradžių abi valstybės naujos sienos nepripažino, nes latviai prarado Palangą, Šventąją ir Būtingę, bet už tai gavo Alukstę (Alūkštą) ir Eglainę. Dar lietuviai reikalavo, kad siena eitų Bartuvos upe ir jiems atitektų Liepoja (Klaipėda dar nepriklausė Lietuvai, todėl reikėjo uosto), o latviai reikalavo Mažeikių, nes per juos ėjo tada vienintelis geležinkelis iš Liepojos į Rygą (tai būtų leidę maždaug dviem savaitėm greičiau permesti kariuomenę).
Komentuoti: