jei kam idomu, tai apie Kalviu posta galiu dar kiek prirasyti
Pastatymo metai 1920. cia buves vienas is Vlado Komaro Kalviu dvaro, plytu muro gyvenamuju pastatu. Kai nepriklausomoje Lietuvoje pradejo salia sienu kurtis muitines- pastate apie 1924m isikure Kalviu sienos perejimo punktas. iki sovietu okupacijos pastate veike muitine, antrame aukste gyveno muitininko seima. cia 1940 m. birzelio 16d, 10.20 val buvo pakelti ant sienos slagbaumai ir sovietu armija pradejo Latvijos okupacija. karo metu pastatas buvo apgadintas bombardavimo metu. po karo cia veike parduotuve, veliau irengta valgykla-svetaine "Elnio ragas".kitapus kelio po karo stovejo paminklas Stalinui, kuri po jo mirties nugriove (jis uzkastas netoliese, Latvijos puseje). kazkuruo metu cia gyveno 6 (atrodo) seimos. Lietuvai atgavus nepriklausomybe cia pirmi savo posta isirenge pasienieciai, o kiek veliau, pradejus steigtis muitinems, isikure ir muitininkai. lietuvai isiliejus i Sengeno erdve, pastatas nebeatlieka savo funkciju
cia taip Kalviu-Meitenes postas atrode pries metus (foto is boksto):
vaizdas is boksto i Latvijos puse. matomas kaireje namas- buvusi ikikarine Latvijos muitine. gerai nepamenu- lyg ir 1926 metais statyta (yra islikes zymuo ant namo pamatu)
Turim sutikt - "vaizdzialis" tiesiog nepakartojamas, kai sulig siena bėgiai pasibaigia. Atsiprašau, ne taip pasakiau: iki tos vietos tinkami naudoti, o toliau - "avarinės būklės", todėl nuardyti........
Lietuviai kelininkai suremontavo iki Latvijos sienos kelią Rokiškis–Ilzenbergas. Latviai žadėjo kelią remontuoti savo teritorijoje, bet apsigalvojo ir įkasė įvažiuoti draudžiantį ženklą.
Nors niekas keliu nevažiuoja, Lietuvoje dar likę informacinių ženklų. V. Balkūnas
Įvažiuoti iš Lietuvos į Latviją draudžia prieš mėnesį išdygęs ženklas. V. Balkūnas
Panorę kaimynų Latviją pasiekti keliu per Rokiškio rajone esantį Ilzenbergą keliautojai yra priversti sukti atgal ir ieškoti kito kelio.
Nors nuošalaus kelio ruožas prie Latvijos sienos nenaudojamas, Lietuvos kelininkai ir šiomis dienomis atlieka šio kelio ženklinimo darbus.
Jie vis dar tikisi, kad kaimynų latvių pozicija pasikeis.
Transportui į Latviją draudžiantis įvažiuoti kelio ženklas atsirado maždaug prieš mėnesį, o Lietuvoje likę informaciniai ženklai apie kelių mokestį, greičio ribojimus.
Įmonės „Panevėžio regiono keliai” Rokiškio kelių tarnybos viršininkas Stanislovas Dambrauskas neslėpė apmaudo dėl tokio kaimynų poelgio.
Prieš pradedant kelio remontą Rokiškio rajono meras Vidmantas Kanopa klausė Latvijos valdžios, ar tikslinga tvarkyti kelią. Kaimynai tikino, kad remontas būtinas, žadėjo darbus pratęsti savo teritorijoje.
Rokiškio kelininkai žvyravo kelią, sutvarkė ir nušienavo griovius. Greideris keliu pravažiuoja ir dabar.
Kai buvo baigtas remontas Lietuvoje, Latvijos teritorijoje ant kelio buvo sustatyta sunkiasvorė technika.
Po to kurį laiką latviai keliu leido naudotis, o dabar vėl uždraudė. Nesusipratimų būta ir anksčiau. Kelias iš Lietuvos į Latviją net buvo perkastas.
Paaiškėjo, kad prieš mėnesį draudžiamasis ženklas atsirado dėl to, kad vienas latvių pasienio ūkininkas atsiėmė žemę. Sklypo ribose atsidūrė ir kelias.
Apie tai, kad bus grąžinama žemė, Rokiškio rajono savivaldybės prieš kelio remontą Latvijos valdžia neinformavo.
Šiuo keliu Rokiškio rajono kaimų gyventojai važiuodavo į Aknystą Latvijoje.
Dabar jiems tenka sukti per Juodupę.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovo Roko Pukinsko žodžiais, nors sienos atviros, kelio ženklų paisyti privaloma.
Toje vietoje važiuojant per sieną lietuvių pasieniečiai keliautojų nebaustų.
Tačiau latvių pareigūnai gali skirti nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Landžiojęs per internetą radau tokį įdomu faktą, kad Palanga nuo 1919 iki 1921 priklausė latviams, bet paskui buvo perduota Lietuvai. kažkaip smulkiau nieko neradau. Įdomu, kodėl taip atsitiko ir kaip latviai žiūrėjo į šį reikalą?
XIX a. Rytų Prūsija ir Latvija įgavo bendrą sieną. Vokiečiai, kurių tuo metu šiaurinėje kaimynėje buvo gana daug ir įtakingi, išprašė caro, kad šias žemes skiriančią lietuvių gyvenamą sąsmauką perduotų Kuršui.
Landžiojęs per internetą radau tokį įdomu faktą, kad Palanga nuo 1919 iki 1921 priklausė latviams, bet paskui buvo perduota Lietuvai. kažkaip smulkiau nieko neradau. Įdomu, kodėl taip atsitiko ir kaip latviai žiūrėjo į šį reikalą?
Komentuoti: