[LT/LV] Lietuvos - Latvijos pasienis

[Romas]

Pasienio stulpas Ilzenbergo dvare (Rokiškio r.)
Lietuvos - Latvijos siena eina Ilgojo ežero (Garais ezers) viduriu.
Visiškai šalia - tiltas į Meilės salą, kuri priklauso Lietuvai





Daugeliui mažai žinomas faktas, kad Ilzenbergas yra vienas iš trijų 1921 metais gautų iš Latvijos ruožų.
Latvijai buvo perduotas didesnis žemių plotas ties Aknysta, Ukrais ir Saločiais.
Lietuva gavo tris nedidelius žemės ruožus - Palangą, Stelmužę ir Ilzenbergą

1915 m. žemėlapis Karte des Westliches Rußlands, lapas R17 Oknißta

http://maps.mapywig.org/m/German_map...915_400dpi.jpg

Dabartinė Lietuvos-Latvijos siena nustatyta 1921 metais

Žemėlapis iš www.balticmaps.eu

[Romas]

vz.lt 2019.02.09
Lietuva ir Latvija gerins 3 jungiamuosius kelius

Lietuvos automobilių kelių direkcijoje (LAKD) vykusiame susitikime su projekto „Easycrossing“ partneriais iš „Latvijas Valsts ceļi” (Latvijos valstybinių kelių), kurio metu aptarti abi valstybes jungiančių kelių rekonstrukcijos planai. Projekto vykdymo laikotarpiu bendrai su Latvijos kelininkais bus rekonstruoti 6 Lietuvos ir Latvijos valstybinių kelių ruožai, kurių bendras ilgis 45,93 km, iš kurių 19,28 km yra Lietuvoje.

Per projektą planuojama rekonstruoti 3 Lietuvos kelių ruožus, t.y.
- valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 163 Ežerė–Mažeikiai ruožas nuo 0,00 iki 6,89 km ir ruožas nuo 6,89 iki 9,188 km,
- valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2912 Žeimelis–Vileišiai–Adžiūnai ruožas nuo 0,0 iki 5,1 km
- ir valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3647 Pandėlys–Suvainiškis–Nereta ruožas nuo 13,30 iki 18,30 km.
Pasirašius ir įvykdžius rangos darbų sutartis planuojama visus darbus atlikti iki 2019 m. pabaigos.

https://www.vz.lt/transportas-logist...#ixzz5gcORJ4Bn

[Romas]

Viename pranešime klaidingai parašiau Eleja - Kalviai. Turi būti Meitene - Kalviai.

Oficialus Elejos miestelyje esančios geležinkelio stotes ir kelio pasienio punkto pavadinimas yra Meitene (latviškai tai reiškia mergaitę).
Geležinkelį ten nutiesė vokiečių okupantai per I pasaulinį karą. Stoties pavadinimas kilo nuo Elejos dvaro Dukrų smuklės (Meitu krogs), kur iš pradžių buvo siauruko stotis. Pati geležinkelio stotis pastatyta 1923 metais. Prieš 1940 m. neįvykusią Helsinkio olimpiadą Meitenės stotis buvo išpuošta. Tas freskas galima pamatyti Rygos geležinkelio muziejuje.

Stacija nosaukumu ieguvusi no Elejas muižas Meitu kroga, kas šajā vietā atradies pirms Pirmā pasaules kara
https://lv.wikipedia.org/wiki/Meitene_(stacija)

Kažkodėl tas pavadinimas Meitene atiteko ir kelio muitinei, nors nuo Elejos yra tik 3-4 km, o geležineklio stotis su savo gražiu Meitenės pavadinimu važiuojantiems nerūpi, nes ten keleivinio eismo nėra nuo 2008 metų.

Lietuviams pasienio Elėjoje rūpi kiti dalykai. Pasienio prekyba - neatsiejama pasienio specifikos dalis

[Romas]

Meitene-Kalviai
Foto 2018.09
Vaizdas į Lietuvos pusę






Prieškarinė Lietuvos muitinė


Kelias E77 / A12 nuo kitos kelio pusęs


Lietuvos-Latvijos sienos vaizdas į vakarus

[Romas]

Benarsydamas internete uztikau:
http://www.e-kinas.lt/objektas/kinas...eskarini-kauna

1938 metai. Pirmas 24 sekundes veiksmas vyksta Lietuvos-Latvijos pasienyje.
"Automobilis važiuoja į Lietuvą iš Latvijos per Latvijos – Lietuvos „Kalvių“ pasienio postą.

Galima palyginti, kaip ta vieta atrodo šiais laikais
Foto 2018.09

Kelias E77 "Via Hanseatica". Pasienio punktas Eleja - Kalviai
Vaizdas į Latvijos pusę




Kelias E77 / A8 ir latvių muitinės pastatas






Latvijos - Lietuvos sienos linija į rytus nuo kelio

[Romas]

Latvijas valsts ceļi (Latvijos valstybiniai keliai) savo laikraščio 2018 m. spalio numeryje rašo apie rekonstruojamus Latvijos-Lietuvos pasienio kelius. Iš viso rekonstruojama 46 km kelių (27 km Latvijoje ir 19 km Lietuvoje):

Latvijoje rekonstruojami keliai:
P75 Nereta - Lietuvos siena 56,09-60,50 km
V961 Nereta-Sleki (Neretos rytinis aplinkkelis)
P106 Ezere-Grobiņa 0-14 km
V1028 Bauska-Bērzi 7,44-14,62 km (dar pernai buvusi beviltiška buvusio asfalto ir žvyro tarka nuo Bauskės link Žeimelio) - bus baigtas 2019 m.

Lietuvos pusėje rekonstruojami keliai:
KK 163 Mažeikiai-Ežerė (0,0-9,2 km)
RK 2912 Žeimelis-Vileišiai-Ādžūni (0-5,1 km)
RK 3647 Pandėlys -Suvainiškis (13,3-18,3)


https://lvceli.lv/wp-content/uploads...2018_final.pdf

[Romas]

Nedidelis papildymas
Vakar paskelbtuose 2018 m. LAKD projektuose numatytas ir kelio Žeimelis - Latvijos siena asfaltavimas.
Rezultato sulauksime turbūt tik 2019 metais

https://gis.eismoinfo.lt/webappbuilder/apps/19/

[Romas]

Latvijas ceļi 2018.06.04
Uzsākti ceļa būvdarbi Lietuvas pierobežā pie Neretas

Sākušies būvdarbi uz autoceļa Jēkabpils – Lietuvas robeža (P75) posmā no Neretas līdz Lietuvas robežai (56,08.-60,50. km) un uz autoceļa Nereta – Sleķi (V961) posmā no Neretas līdz autoceļam Vecumnieki – Nereta – Subate (P73) (0,10.-1,15. km). Būvdarbu laikā tiks izbūvēta šķembu izlīdzinošā kārta un veikta 3,5 kārtu un dubultā virsmas apstrāde, kā rezultātā viss ceļa posms būs ar melno segumu.

Šis ir viens no trim posmiem Latvijas pusē, kurus šogad plānots pārbūvēt sadarbībā ar Lietuvas autoceļu administrāciju. Lietuvas pusē jau tuvāko nedēļu laikā tiks uzsākta ceļa P75 turpinājuma – autoceļa Pandėlys – Suvainiškis – LV robeža (3647) (13.3 - 18.3 km) rekonstrukcija. Latvijas pusē rekonstrukcijas darbus plānots pabeigt jau jūlijā, savukārt Lietuvas pusē atjaunotais ceļa posms būs pabeigts decembrī, atvieglojot satiksmi starp Neretu un Rokišķiem. Robežas abās pusēs pārbūvēto posmu kopējais garums būs 10,5 km.

Šī pārbūve ir daļa no pārrobežu sadarbības projekta Easycrossing jeb Vieglās šķērsošanas. Tā ietvaros būvdarbi plānoti vēl uz diviem autoceļiem:
– Bauska–Bērzi–Lietuvas robeža (V1028) no Bērziem līdz robežai (7,44-14,62 km) un tam pretī autoceļa Žeimelis–Vileišiai–Latvijas robeža (2912) posms 0,0-5,1 km;
– Ezere–Embūte–Grobiņa (P106) posmā no Ezeres līdz Liepiņām (0,07-13.95 km) un tam pretī autoceļa Mažeikiai – LV robeža (163) posms 0.0-9.209 km;

https://lvceli.lv/uncategorized/uzsa...a-pie-neretas/

1) Latvijos pusėje jau asfaltuojamas kelias nuo Neretos iki Suvainiškio (Rokiškio r.).
Šiuo metu ir Lietuvos pusėje asfaltuojamas kelių kilometrų žvyrkelio ruožas link sienos ties Suvainiškiu.
Bus alternatyvūs maršrutai važiuojant iš Lietuvos Jekabpilio ir Aizkrauklės - Rygos (Siguldos) kryptimis

2) Numatoma asfaltuoti Latvijos pusėje kelią Bauska (Bauskė) - Ādžūni (Adiūnai) - Žeimelis.
Lietuvos pusėje dar lieka žvyrkelis nuo Žeimelio (Pakruojo r.) iki sienos. Latviškas asfaltas nuo Bauskės iki Ādžūni yra labai prastas net pagal latviškus standatus
Kažkiek pagerės Pakruojo ir kaimyninių rajonų susisiekimas su Ryga. Turistams galima bandyti planuoti maršrutą aplankant Pakruojo dvarą ir Rundalės rūmus

3) Bus tvarkomi keliai prie Ežerės (Ezere) ties Mažeikiais


Žemėlapis iš www.baltocmaps.eu

[Romas]

Kelias Bauska (Bauskė) - Ādžūni (Adiūnai) - Žeimelis.
Atstumas nedidelis - tik beveik 20 km. bet asfaltas tarp Bauskės ir Adiūnų labai pavargęs - kaip kokioje Ukrainoje.
Nuo Adiūnų (Ādžūni) iki sienos eina išmaltas žvyrkelis.
Lietuvos pusėje beveik iki Žeimelio - irgi žvyrkelis.

Buv. pasienio punktas Ādžūni - Žeimelis
Foto 2017.12

[Al1]

Kilometrų stulpelis maždaug pusiaukelėje tarp tilto per Vadakstį ir Rengės pervažos. Kairėn - Lietuva.



Dar kiek paėjus Rengės link. Jau matosi veikiantis stoties šviesoforas iš Lietuvos pusės.



Vaizdas Lietuvos link.



Dar labiau priartėjus prie Rengės. Geležinkelis prižiūrimas iki pat tilto. Tas matyti. Žolė purškiama, ant bėgių matosi, kad jais pravažiuoja kokia drezina ar kita kelio mašina. O iki šio šviesoforo privažiuoja ir lokomotyvas, kai manevruoja stotyje su vagonais.



Vėl vaizdas Lietuvos link.



Dar arčiau Rengės pervažos ir stoties.



Nuo pervažos Lietuvos link.



Rengės stoties vaizdas nuo pervažos. Stovi nenaudojami vagonai.



Stoties pastatas.



Memorialinė lenta.



Šiukšlių dėžė ir gelžbetoninis "konteineris". Tokių Lietuvoje jau nebeišlikę naudojamose linijose, tačiau išlikę išardytoje linijoje Alytus - Varėna.



Tikriausiai buvęs tarpukarinis muitinės pastatas.



Pabaiga

[Al1]

Tiltas per Vadakstį. Upe eina siena su Latvija. Iš Lietuvos pusės. Dar prieš metus (kaip matyti nuotraukose parovoz.com) ant tilto buvo bėgiai.



Latvijos pusėje atrama akmeninė.



Lietuvos pusėje betoninė.



Bendras vaizdas iš Latvijos pusės.



Lietuvos link.



Rengės link.

[Al1]

Laižuva.



Pervažoje palikti bėgiai.



Tačiau vietiniai išsuko visus varžtus.



Plastikinis kaištis, o ne ąžuolinė kaladėlė, kaip anksčiau.



Pastatas iš Laižuvos miestelio pusės.

[Salvijus]

Ciklas apie Latvijos pasienį: Aknysta.

100 лет назад Акнисте было еврейским местечком Каунасской губернии Российской империи и имело все шансы стать частью Литвы. Однако в 1921 году Латвия выменяла эти края на Палангу. Сегодня даже местные русские говорят между собой по-латышски, евреев в составе населения не числится, литовский языковой кружок закрыт, а древний способ покраски пряжи с помощью мочи утратил актуальность. Портал DELFI в рамках проекта “Люди на границе” отправился в Акнисте, чтобы узнать, как близость и (не)прозрачность изменчивых границ отражаются на жизни простых людей.

http://rus.delfi.lv/news/ludi-na-gra....d?id=48549471

[Romas]

Pasirašyta sutartis dėl dviejų žvyrkelių ruožų link Latvijos sienos asfaltavimo.
Rangovas - AB "Panevėžio keliai"

Projekto „Valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 2912 Vileišiai–Žeimelis–Adiūnai ruožo nuo 0,00 iki 5,10 km ir Nr. 3647 Pandėlys–Suvainiškis–Nereta ruožo nuo 13,30 iki 18,30 km rekonstravimas
http://www.cvpp.lt/index.php?option=..._id=2003366066

[Romas]

Dar du asfaltuojami ruožai Latvijos pasienyje

Iš Lietuvos pusės bus galima nuvažiuoti asfaltu bent iki Latvijos sienos važiuojant iš Pakruojo ar Žeimelio į Bauskę ir iš Rokiškio ar Pandėlio į Neretą-Jekabpilį



Pirkimas 173213

Valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 2912 Vileišiai–Žeimelis–Adiūnai (Ādžūni) ruožo nuo 0,00 iki 5,10 km ir Nr. 3647 Pandėlys–Suvainiškis–Nereta ruožo nuo 13,30 iki 18,30 km rekonstravimas

http://www.cvpp.lt/index.php?option=...nder_id=280859

Kelias Pakruojo rajone. Buv. pasienio punktas Ādžūni-Žeimelis


Kelias Rokiškio rajone tarp Suvainiškio ir Panemunio

[Romas]

Ilzenbergas - Kacīte

Šiandien "Lietuvos ryte" pasirodė žinutė, kad, atrodo, pasibaigė biurokratinė istorija Rokiškio rajone, Ilzenberge



Senas straipsnis
2012.08.08
URM: Lietuva ir Latvija sprendžia problemas dėl susisiekimo vietos keliais

(...) Praėjusią savaitę dienraštis "Lietuvos rytas" pranešė, kad lietuviai kelininkai suremontavo iki Latvijos sienos kelią Rokiškis-Ilzenbergas, tačiau žadėję remontuoti kelią savo teritorijoje latviai apsigalvojo ir įkasė įvažiuoti draudžiantį ženklą. Panorę kaimynų Latviją pasiekti keliu per Rokiškio rajone esantį Ilzenbergą keliautojai yra priversti sukti atgal ir ieškoti kito kelio.

Nors nuošalaus kelio ruožas prie Latvijos sienos nenaudojamas, Lietuvos kelininkai ir šiomis dienomis atlieka šio kelio ženklinimo darbus. Jie vis dar tikisi, kad kaimynų latvių pozicija pasikeis. Transportui į Latviją draudžiantis įvažiuoti kelio ženklas atsirado maždaug prieš mėnesį, o Lietuvoje likę informaciniai ženklai apie kelių mokestį, greičio ribojimus.

Prieš pradedant kelio remontą, Rokiškio rajono meras Vidmantas Kanopa klausė Latvijos valdžios, ar tikslinga tvarkyti kelią. Kaimynai tikino, kad remontas būtinas, žadėjo darbus pratęsti savo teritorijoje. Rokiškio kelininkai žvyravo kelią, sutvarkė ir nušienavo griovius.

(...) Paaiškėjo, kad prieš mėnesį draudžiamasis ženklas atsirado dėl to, kad vienas latvių pasienio ūkininkas atsiėmė žemę. Sklypo ribose atsidūrė ir kelias. Apie tai, kad bus grąžinama žemė, Rokiškio rajono savivaldybės prieš kelio remontą Latvijos valdžia neinformavo.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/86382

Foto 2009.08
Į Latvijos pusę


Į Lietuvos pusę


---

Straipsnyje kalbama apie asfaltuotą kelią Lietuvos pusėje, bet dėl to asfalto kyla abejonių - gyventojai kitur skundžiasi, kad labai prastas žvyrkelis. Be to pusės milijono (nesvarbu eurų ar litų) neužtektų išasfaltuoti net 3 km atkarpai iki Alksnių sankryžos. Turbūt žurnalistė vietoje nesilankė.

www.panskliautas.lt 2015.07.28
Nuo braliukų nebeskirs nei „plyta“, nei griovys

Už pusę milijono suremontuotu keliu iki pat sienos kelerius metus naudojosi tik latviai, o rokiškiečiams tekdavo sukti automobilius atgal. Pagaliau latviai tapo sukalbamesni ir akligatvis atsivėrė

„Plyta“ pagaliau nuimta
Kelerius metus truko akivaizdus kuriozas Rokiškio rajone: naujai išasfaltuotas kelias vedė į niekur, nes ties Latvijos siena prie Ilzenbergo Juodupės seniūnijoje pasitikdavo vadinamoji latvių pastatyta „plyta“. Šis ženklas draudžia bet kokį eismą.

Pavasarį dėl vis dar uždaryto kelio valdžiai skundęsi gyventojai pagaliau lengviau atsikvėpė – įvažiavimas pas kaimynus braliukus jau laisvas. (...) Rokiškio savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas sakė, kad dėl kelio su latviais buvo susitarta ambasadų lygiu, bet biurokratizmas ilgai truko. Mat kelias ėjo per latvių ūkininkų privačią valdą.

Žirgus laikantys ūkininkai nieku gyvu nenorėjo triukšmo savo kieme. Nepaisančius ženklo lietuvius jie drausmindavo pastatydami ant kelio traktorių ar pertempdami virvę su „stop“ juosta. Valdžia su ūkininkais susitarė tik pažadėjusi perkelti jų žemę.

Kainavo pusę milijono
Kaip jau esame rašę, dėl šio absurdo vairuotojams tekdavo automobilius apsukti ir daryti maždaug 30 kilometrų lankstą. Latviams gi eismas niekad nebuvo ribojamas.
Rokiškiečiai pirmiausia sutvarkė kelią, sukišo į jį pusę milijono litų, o po to paaiškėjo, kad latviai jį užtvėrė.

Rokiškio valdininkai tada tikino, kad latvių valdžia esą džiaugėsi tvarkomu keliu, bet paskui išaiškėjo, kad abiejų šalių diplomatiniame susirašinėjime jie nedavė jokių konkrečių pažadų, jog savo pusėje irgi tvarkys kelią.

Kam apsikasėme grioviais?
Rokiškietis seimūnas Vytautas Saulis pirmadienį sakė, kad, be šio kelio, buvo problema ir Obelių seniūnijoje.
„Tiesioginis išvažiavimas į Latviją keliu Lukštai–Garsenė rokiškiečiams buvo labai reikalingas, nes kitapus gyvena nemažai giminių, – sakė V.Saulis. – Bet, saugodamasi kontrabandininkų, valdžia buvo įsakiusi perkasti griovį.“

V.Saulis pasakojo, kad įstojus į Europos Sąjungą obeliečiams kilo klausimas, o kamgi mes apsikasę tais grioviais?
Gyventojai patys ėmėsi iniciatyvios. Dabar belieka įrengti pralaidas, ir kelias pas braliukus bus ir čia atidarytas.

http://www.panskliautas.lt/nuo-brali...ta-nei-griovys

[Kitas Džiugas]

Stulpas Nr. 0001 prie Latvijos ir Baltijos jūros į šiaurę nuo Šventosios. Keli metrai į Lietuvos pusę stovi aptvarkytas tarpukarinis stulpas.




Žmonės, bent iš Lietuvos pusės, iki jo eina kaip iki turistinio objekto. Manau, kada nors ateityje bus nutiestas ir padorus takas iki sienos.

Gaila, kad taip negalima aplankyti vakariausio Lietuvos taško.

[marivs]

Klaipėda – Liepoja (A13)

[begidijus]

Galiu "papyškinti" (pasistengsiu kiek trumpiau) naujausią ir patirintą informaciją apie Kalvių-Meitenės PKP. Tarpukariu Lietuvos Pusėje buvo Kalvių pereinamasis punktas. Pirmas jo viršininkas buvo Pranas Skyrius, kuris iki Punkto pastatymo gyveno netoliese- valdžios nusavintame Kalvių dvaro pastate. Tas pastatas buvo atiduotas punkto reikmėms 1923 metais, pridedenat ir pora ha žemės. Pasirodo, kad priskirtame plote "randasi 3330 kv.m. svetimos žemės, t.y. priklausančios Latvijos piliečiui Blėkiui, gyvenančiam Latvijoje". Ta Blėkio žemė tapo atskirta nuo jo ūkio ir atsirado tarp Kalvių sienos perėjimo punkto ir Latvijos sienos, nes naujai buvo pravesta valstybės siena nauja linija (maždaug 40 m nuo senosios). . Dėl pasikeitusios sienos ribos Blėkio apie 2 ha žemės atsidūrė Lietuvos pusėje. Jis nesutiko parduoti 33,3 aro is savų 2 ha...pasiūlydamas įsigyti visą Lietuvos pusėje atsidūrusį sklypą už 13000 latviškų rublių ir apmokant notaro išlaidas (520+106 litai). Visas šis sklypas buvo nupirktas Blėkio išdėstytomis sąlygomis lapkričio pabaigoje- sandorį pas Joniškio notarą Ačą pasiraso Prekybos departamento igaliotas Joniškio muitinės viršiniskas S. Naginionis.Taip punktui jau priklausė 4 ha žemės. Tų pačių metų vasarą komisija apsilano pasienyje tam, kad apžiūrėtų būsimą vietą punkto statybai. 1926 liepos 1 dieną inžinierius iš Kauno V. Ruškevičius suprojektuoja Kalvių pereinamojo punkto pastato statybai. Liepos 20 dieną ivyksta varžytinės dėl namo statymo, o lygiai po savaitės, liepos 17 Prekybos departamentas, atstovaujamas direktoriaus Jono Norkaičio, pasirašo su rangovu pil. Isaaku Kaplanu, gyvenančiu Kaune, Kęstučio 61, sutartį „Kalvių pereinamam punktui namui statyti prie plento Ryga- Joniškis, ties Lietuvos rubežiumi su Latvija, Departamento nurodytoje vietoje, sekančiomis sąlygomis...“. Namas, prižiūrint sudarytai komisijai, kilo sparčiai. gruodžio viduryje darbą jau naujame name galėjo pradėti raštinė. Punkto viršininkui ir raštininkui butai buvo įrenti veliau. Namas galutinai perduotas punkto žinion 1927m rudenį.
P.S. Valstybės siena čia yra 40 m. "pastumta" į Latvijos pusę...

[Romas]

Senokas straipsnis, bet vis dėlto nebloga teigiama informacija

Lietuvos žinios 2014.02.01
Pasienio merijos pramušė kelius į Latviją

Sovietmečio jungą nusimetusios ir tapusios savarankiškos valstybės Lietuva bei Latvija tuomet suskubo kurti pasienio punktus, taip pat perkasė ne vieną žvyrkelį, kuris jungė su kaimynėmis valstybėmis. Net ir tada, kai abi šalys įstojo į ES ir nebeliko jas skiriančios sienos, žvyrkeliai liko perkasti.
(...)
V.Gailių neseniai pasiekė Latvijos Saeimos nario, Parlamentinio tyrimo komiteto pirmininko Romualdo Ražuko laiškas, kuriame išreiškiamas šios šalies parlamento sutikimas užlyginti keturis perkastus Lietuvą ir Latviją jungusius žvyrkelius.
(...)

Pakruojo rajono vicemeras Romas Medzveckas LŽ pasakojo, kad jo kova dėl perkastų kelių, vedusių į Latviją, truko septynerius metus. „Kovojau dėl kelio, kuris mūsų teritorijoje esantį Geručių kaimą atskyrė nuo Latvijoje esančios Svitenės bei Didžiojo Plonėno kaimą atitolino nuo kaimynų Libečių kaimo“, - pabrėžė politikas.

http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-k...latvija/172736