Biurokratinės grimasos Lietuvos - Latvijos pasienyje
Senas straipsnis latviškame laikraštyje.
Jei nebūčiau kažko panašaus matęs šią vasarą pasienio punkte Ilzenbergas - Kacīte, tai atrodytų kaip Šengeno įvedimo kuriozai.
Nenustebsiu, jei ten padėtis iki šiol nepasikeitusi.
"Bauskas dzīve"
Vilnis Auzāns 08.02.2008. Latvijas un Lietuvas robeža atkal ir slēgta
Latvijos ir Lietuvos siena vėl uždaryta
Straipsnio esmė tokia:
2007.12.21 d. Lietuva ir Latvija įstojo į Šengeno erdvę. Pasienio grioviai keliuose buvo užpilti.
Bet jau po mėnesio, 2008.01.21 d. buvo gautas Jelgavos pasienio valdybos viršininko Valerijasus Širokovo (Valērijs Širokovs) įsakymas: «Atjaunojot ceļus Virši–valsts robeža–Kiemenai un Lībieši–valsts robeža–Didīsis Plonenas, bojāts valsts robežas robežgrāvis. Lūdzu steidzīgi atjaunot robežgrāvi.» , t.y. vėl išrausti pasienio griovius keliuose Virši-Kiemėnai ir Lībieši-Didysis Plonėnas tarp Bauskės ir Pasvalio rajonų.
Priežastis paaiškinta taip (apytikris vertimas):
...grāvjus vajadzējis aizbērt tāpēc, ka tie iezīmē valsts robežu. (...)Robežai ir jābūt redzamai dabā. Šajā gadījumā tie ir grāvji, kurus neviens nedrīkst nedz aizbērt, nedz kā citādi bojāt.
Saprotu, ka tādējādi ir apgrūtināta iedzīvotāju pārvietošanās, bet tā vairs nav robežsargu kompetence. Šis jautājums ir jārisina abu valstu ministrijām. Cik zināms, ir izveidota starpvaldību komisija. Kad būs rezultāti, nevaru pateikt.» ...griovius reikia iškasti tam, kad jie žymėtų valstybės sieną. Siena turi būti matoma vietovėje. Griovių negalima nei užberti, nei kitaip gadinti.
Suprantu, kad tai apsunkina gyventojų judėjimą, tačiau tai nėra sienos apsaugos kompetencija. Šis klausimas turi būti dviejų valstybių ministerijų žinioje. Kiek žinau, yra sukurta tarpvalstybinė komisija. Kada bus rezultatai, negaliu pasakyti"
Ruože tarp Saločių ir Žeimelio veikia keliai buvusiuose pasienio punktuose:
- Saločiai / Grenctāle
- Puodžiūnai / Krievgali
- Žeimelis / Adžūni
Nežinia, ar galima pervažiuoti sieną keliuose
- Kiemėnai /Virši
- Didysis Plonėnas / Lībieši
Pasienyje su Latvija vandalai apgadino keturis sienos ženklus
Valstybės sienos apsaugos tarnyba informuoja, kad sekmadienio pavakarę VSAT Šiaulių rinktinės Mažeikių užkardos pareigūnai, atlikdami Lietuvos–Latvijos sienos apžiūrą, pastebėjo, kad pasienio ruože, ties Akmenės rajono Velaičių kaimu, apgadinti keturi valstybės sienos liniją žymintys ženklai.
Siena čia pažymėta bendrais ženklais, ant kurių vienos pusės – Lietuvos simbolika, ant kitos – Latvijos. Vandalai nuo keturių bendrų Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos ženklų nuplėšė Latvijos herbo lenteles.
Apie apgadintus sienos ženklus Mažeikių užkardos pareigūnai pranešė Latvijos pareigūnams, kurie turėtų tirti šį atvejį.
Vietiniai papasakojo, kad kelias nebuvo suderintas tarp lietuvių ir latvių ir jis buvo užverstas.
Dar, tiesa jie įspėjo, kad Latvijoj prie sienos laksto palaidi šunys. Toje Latvijos sodyboje tie šunys išties įnirtingai lojo ir reikėjo būti atsargiam. Kacytės bažnyčios aplankymo teko atsisakyti.
Latvių pusėje nurodytas 30,51 km kilometražas - turbūt iki Viesytės (Viesīte)
Nr.1256 Siena iš arčiau.
Sukamės atgal.
Pirmiausia - informacija apie vinjetes. Tik nėra kas šią info skaito
Šiame ruože siena eina Ilgio ežero (Garais ez.) viduriu.
Senesniuose žemėlapiuose buvo žymimas kelias nuo Onuškio pro Alksnius į Latviją.
Naujesniuose žemėlapiuose jau geresnis kelias nuo Alksnių į kairę pro Ilzenbergą iki Ilzės bažnyčios (vietovė Kacīte) Latvijoje.
Už poros šimtų metrų nuo sienos - buvusio pasienio posto vieta
Žvilgsnis Lietuvos link
Informacija apie greičius Latvijoje.
Rekomenduojama neviršyti - ne dėl policijos baimės, o dėl kelių būklės
Ir su šengenine kaimyne Lietuva dar liko "pierobeža" ir "pierobežas josla"
Kažkodėl toks ženklas pastatytas prieš prasidedant asfaltui Aknystoje.
Šiaip jo reikėtų įvažiuojant į kaimyninę šalį
P.S. nepakenktų toks ženklas ir Lietuvoje
Aknystos (Aknystės) "pirštas" Kuršo gubernijos 1820 m. žemėlapyje.
Kad caro valdininkai į Kuršą (Kurzeme) atidavė Palangą, dar galima suprasti - visas pajūris vienoje gubernijoje. O kokia prasmė Kauno gubernijai buvo priskirti Aknystę, sunku paaiškinti. Gal, kad Tyzenhauzai turėjo dvarus ir Rokiškyje, ir Aknystoje...
Dabartinė Lietuvos- Latvijos siena nustatyta 1920-1921 m.
Vienareikšmiškai gerai, kad tą sieną patiesino.
Apie Aknystą gal tik tiek žinoma, kad ten gimė skulptorius Juozas Mikėnas.
Palanga ir Stelmužė vertesni, nei Aknysta ir keli lopinėliai atiduoti Latvijai (Ukrai ir kelios vietos Pasvalio r.)
Aknysta kaip ir Ukriai (valdė Petras Sebastijanovičius) atiteko LDK jau XVI a. Tikrai ne caro laikais (jei reikia galiu įkelti latvių istorikės straipsnio skeną rusų kalba). Aknystą 1561 m. Lietuvos didžiojo kunigaikštis paskyrė Panevėžio bajorui Jonui Krašinskiui.
Siena su Latvija galutinai buvo nustatyta 1921 m. Latvijai atiteko gerokai daugiau nei lopinėliai Pasvalio ir Joniškio r. Taip pat teritorijos ties Žeimeliu.
Aknyste vis tik buvo Lietuvoj, ją už pajūrio dalelę iškeitė.
Aknystos (Aknystės) "pirštas" Kuršo gubernijos 1820 m. žemėlapyje.
Kad caro valdininkai į Kuršą (Kurzeme) atidavė Palangą, dar galima suprasti - visas pajūris vienoje gubernijoje. O kokia prasmė Kauno gubernijai buvo priskirti Aknystę, sunku paaiškinti. Gal, kad Tyzenhauzai turėjo dvarus ir Rokiškyje, ir Aknystoje...
Dabartinė Lietuvos- Latvijos siena nustatyta 1920-1921 m.
Vienareikšmiškai gerai, kad tą sieną patiesino.
Apie Aknystą gal tik tiek žinoma, kad ten gimė skulptorius Juozas Mikėnas.
Palanga ir Stelmužė vertesni, nei Aknysta ir keli lopinėliai atiduoti Latvijai (Ukrai ir kelios vietos Pasvalio r.)
Ačiū nuotraukas. Ruožą Juodupė /Aknysta esu pravažiavęs arba pravežtas gal kokį 100 kartų, Obelių/Subatės ir Suvainiškių/Neretos gal tris kartus mažiau, bet vis vien traukia. Skaičiau, kad Juodupė/Aknysta jau asfaltas. Tuo labiau, kad Aknyste vis tik buvo Lietuvoj, ją už pajūrio dalelę iškeitė.
101-as pirmam kartui trukdo tik vis mažėjantys vaikai ir visuotinė trauka į Kurzemę...
Komentuoti: