Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Vilniaus šviesoforai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Na kol šviesoforas nesureguliuotas - be abejo yra bardakas, bet jei šnekant apie prijungimą prie šviesoforų sistemos jis buvo reikalingas: t.y. jis reikalingas tam kad mašinos važiuojančios iš šiaurės miestelio ir į jį nestabdytų srautų judančių Kalvarijų gatve esant sureguliuotai sistemai, kad pati sistema būtų efektyvi.
    Jei nepastebėjai daugelyje vietų, kur bus žalieji koridoriai, įrengta daug šviesoforų, kur, atrodo, jų net ir nereikėtų, tačiau čia būtent ir yra sistemos efektyvumas:kai srautas važiuoja netrukdomai, jis juda greičiau ir didėja gatvės pralaidumas, kitaip sakant gatvė efektyviau išnaudojama.

    Comment


      /\ Be reikalo apsunkinta šalia esanti ir taip problemiška Ozo - Kalvarijų g. sankryža.
      Vietoj to šviesoforo verčiau būtų praplatinta įvaža į dešinę iš Lukšio gatvės.

      Iš Šiaurės miestelio srautą į dešinę reikia praleisti. Tačiau sukimas į kairę visiškai beprasmis - ten net nėra vietos papildomai juostai.

      Tokiai nesąmonei padaryti nereikėjo švaistyti pinigų. Užtektų pasižiūrėti, kiek mašinų suka iš Lukšio g. į kairę.

      Visi iš Šiaurės miestelio labai gerai patenka į miestą važiuodami Ulonų-Apkasų gatvėmis. Apkasų/Kalvarijų sankryža yra "T" raidės formos ir pasukti į kairę nėra jokių problemų.

      Comment


        Sie sviesoforai neisivaizduoju kam skirti pagerinti. Galbut jie bus kazkiek, tikiuosi, kad nors kazkiek pora metu, taciau veliau augant automobiliu, gyventoju skaiciui jie gana to ne tik nepades nieko spresti, bet sudarines dar didesnes spustis.

        Comment


          Manau, kad negalima palikti nei vienos sankryžos be šviesoforo. Nes tada atsiras nenumatyti nereguliuojami automobilių srautai.

          Kai visur yra šviesoforai, tai jei kažkur sustabdei srautą, tai gali tuo pat metu visur jį sustabdyt, leist praeiti pėstiesiems ir k.t. Bet jau kai paleisi srautą, tada turi būt galimybė uždaryt visus šalutinius trukdžius, kad srautas kuo greičiau pasišalintų. Tad jei tarpuose bus nereguliuojamų sankryžų ar perėjų, nebus įmanoma suformuoti nekliudomo kuo greitesnio gatvės išsituštinimo

          Comment


            Šiandien teko apsilankyt eismo valdymo centre. Tai nors pirmasis koridorius (Oro uostas - Žaliasis tiltas) lyg ir baigtas, tačiau pilnai jis dar nefunkcionuoja. Jame netgi ne visi šviesoforai turi ryši su centru, o ir iki automatinės sistemos, kuri reguliuotu srautus pagal daviklių parodymus dar toloka. Šiuo metu sistema veikia tik taip, jog fazes galima keisti iš to centro, tačiau užprogramuotų yra po kelias kiekvienai sankryžai ir nustatoma tam tikra iš jų. Ateityje įdiegus automatine sistemą, šias fazes reguliuos kompiuteris atsižvelgiant į daviklių parodymus ir eismo srautus. Taigi kolkas vertinti efektyvumą neimanoma, o užbaigus manyčiau turėtu duoti teigiamų rezultatų

            Comment


              Šviesoforų sistemos rebusai

              Triakių eismo reguliuotojų sistema Vilniuje veiks tarsi vienas milžiniškas robotas

              Tadas Markevičius

              Pirmas pasaulyje šviesoforas pastatytas 1868 m. Londone (Anglija) priešais parlamento rūmus. Toks eismo reguliavimo įrenginys labiau panašėjo į daržo kaliausę: nuleistos jos „rankos“ reiškė „dėmesio“, pakeltos – „stop“. Naktį arba esant rūkui šviesoforo „galvoje“ degė dujinis žibintas: žalia šviesa turėdavo įspėti, o raudona sustabdyti.

              Prabėgus beveik pusei amžiaus, 1913 m. Klivlande (JAV) pasirodė elektrinis šviesos signalų žibintas su žalia ir raudona lemputėmis. Dar po penkmečio Niujorke atsirado ir trijų spalvų šviesoforas.

              Lietuvoje pirmas rankomis valdomas šviesoforas įrengtas 1947 m. Vilniuje, J.Basanavičiaus ir Pylimo gatvių sankryžoje. Prabėgus penkeriems metams ten pat pastatytas ir automatinis šviesoforas. Pirmųjų triakių eismo reguliuotojų išradėjai, ko gero, nepatikėtų savo akimis išvydę šiandienines šviesoforų sistemas, kurios valdo didmiesčių eismo srautus.

              Vienos sekundės reikšmė

              Prieš porą metų gimusi idėja Vilniuje įdiegti centralizuotą eismo valdymo sistemą pirmus vaisius žada duoti jau rudenį, o visi darbai turėtų būti baigti per metus. Stengiantis gelbėti spūsčių kamuojamą Vilnių šiuo metu pagrindinis tikslas – įvesti tvarką sankryžose.

              Akylesni vairuotojai pastebėjo, kad jau dabar naujai sutvarkytose gatvių sankirtose šviesoforų geltonas-raudonas signalas dega tik 1 sekundę, o anksčiau tai užtrukdavo iki 3 sekundžių. Be to, geltonas signalas, stabdantis eismą, bei geltonas-raudonas signalas, leidžiantis automobiliams važiuoti, anksčiau dažnai užsidegdavo kartu, o toks signalų derinys yra visiškai neleistinas. Dėl to kildavo daug problemų, nes važiuojantys skirtingomis pusėmis asmenys šiuos signalus vertindavo nevienodai: vieni dar užbaigdavo manevrą, o kiti jau norėdavo įvažiuoti į sankryžą. Dėl to įvykdavo daug avarijų.

              „Geltoną-raudoną signalą sutrumpinome iki 1 sekundės, tačiau jo galima ir visai atsisakyti, nes kai kuriais atvejais jis nereikšmingas. Kai kuriuose Lietuvos miestuose jo išvis nėra. Sutrumpinus geltono signalo laiką, laimimos 2 sekundės žalio, o tai yra daug. Per šį laiką spėja nuvažiuoti bent vienas automobilis, o suskaičiavus visos dienos rezultatą gautume kelis šimtus mašinų“, – aiškino vienas projekto „Vilniaus centrinė valdymo dalis“ specialistų Saulius Bartkevičius.

              Jo teigimu, automobilių pagreitis per kelis dešimtmečius stipriai pasikeitė, todėl reikia prie šių pokyčių pritaikyti ir šviesoforų darbą.

              Kai kur Vilniuje jau galima pastebėti, kad baigiantiems įveikti sankryžą jau užsidega raudonas signalas, o laukiantiems, kada galės pajudėti, žalia šviesa užsidega kiek vėliau. Šios naujovės geriausiai matyti pėsčiųjų perėjose prie Kalvarijų turgaus, Antakalnio gatvės pabaigoje prie Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės ir kai kuriose sankryžose, iš kurių automobiliams išvažiuoti užtrunka ilgiau.

              Čia, vieniems užsidegus raudonam šviesoforo signalui, kitiems vairuotojams žalios šviesos dar tenka palaukti apie 6–10 sekundžių. „Taip sutvarkyta todėl, kad net ir itin lėtai judantys pėstieji, įėję į perėją žaliam signalui degant paskutinę sekundę, spėtų pereiti gatvę. O anksčiau pėstieji būdavo priversti vos ne bėgčia lėkti į kitą gatvės pusę“, – pasakojo automatizavimo sistemų specialistas S.Bartkevičius.

              Senų įpročių įtaka

              Dėl šviesoforo geltonos spalvos signalo kyla ir daugiau mįslių. Viena jų – kodėl kai kurių miestų šviesoforo sistemose yra geltonas-raudonas signalas, o kitose ne? Atsakymas gali pasirodyti netikėtas: tai priklauso nuo vairuotojų įpročių. Pavyzdžiui, Vilniuje geltonas-raudonas šviesoforo signalas įprastas, o Kaune priešingai, jis nenaudojamas.

              Kitas aspektas: geltono šviesoforo signalo, degančio po žalio, trukmė priklauso nuo to, koks sankryžoje leistinas greitis. Pavyzdžiui, jei galima važiuoti 50 km/val. greičiu, geltona šviesa dega 3 sekundes; jei 60 km/val. – 4 sekundes; jei 70 km/val. ir daugiau – 5 sekundes.

              Kas nutiktų, jeigu ir Vilniuje būtų panaikintas geltonas-raudonas šviesoforo signalas? „Žmonėms būtų labai neįprasta, nors žinoma, prie to galima priprasti. Vis dėlto palikta 1 sekundė geltono-raudono signalo tikrai nekenkia“, – tvirtino S.Bartkevičius.

              Pripažįstama, kad susiformavę vairuotojų įpročiai yra neigamas dalykas diegiant naujas šviesoforų sistemas. Vienas to pavyzdžių – neseniai pertvarkytas judėjimas Ozo, Kalvarijų ir Kareivių sankirtoje. Anksčiau važiuojantiems nuo Kalvarijų gatvės į Ozo gatvę buvo galima sukti iš ketvirtos ir trečios juostų, o pastaruoju ruožu buvo galima važiuoti ir tiesiai. Tad jei nors vienas automobilis ketindavo važiuoti tiesiai ir jam degdavo raudona šviesa, ta pačia juosta važiuojantys negalėdavo sukti į kairę, nors jiems degdavo žalia.

              Nuo šiol iš šių juostų galima judėti tik į kairę. Be to, pirma juosta seniau buvo skirta sukantiems į dešinę, ir tik miesto keleiviniam transportui ja buvo galima važiuoti tiesiai. Dabar abiem dešinėmis juostomis galima važiuoti tiesiai visiems. Vis dėlto vairuotojai dar nespėjo prisitaikyti prie naujovės ir pirma gatvės juosta visada būna gerokai tuštesnė nei ketvirta.

              Važiuos „žaliąja banga“

              Nemažai mitų vis dar sklando ir apie „žaliąją bangą“. Kai kas įsivaizduoja, kad įdiegus modernią eismo reguliavimo sistemą užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir važiuojant leistinu greičiu tam tikrą atstumą bus galima įveikti nesustojant. Tačiau dėl nevienodos Vilniaus gatvių konfigūracijos praktiškai neįmanoma to padaryti.

              „Tarkime, jei vienoje sankryžoje žalia šviesa dega 40 sekundžių, o į šią sankirtą pataikysite įvažiuoti tarp 10 ir 28 sekundės, pakliūsite į vadinamąją žaliąją bangą. Jei ne, teks stoti ir prie kažkurio kito koridoriaus šviesoforo“, – teigė S.Bartkevičius.

              Pabaigus diegti centralizuotą eismo sistemą, Vilniuje iš viso bus apie 220 šviesoforų reguliuojamų sankryžų. Vakarų Europos valstybėse tūkstančiui gyventojų vidutiniškai tenka viena šviesoforais reguliuojama sankryža. Tai reiškia, kad įrengus 500–600 reguliuojamų sankryžų eismą Vilniaus mieste būtų galima valdyti tikrai efektyviai.

              „Pavyzdžiui, Antakalnio gatvėje turėtų itin gerai veikti „žalioji banga“. Daug šviesoforų reikia tam, kad užkirstume galimybę chaotiškai išvažiuoti automobiliams iš šalutinių gatvių. Kol degs žalia šviesa judantiems pagrindine gatve, iš šalutinio kelio negalės išsukti niekas, net ir pėstieji. Visi turės laukti tam tikrą laiką ir tik tuomet vienu metu bus leidžiama pajudėti automobiliams iš šalutinių gatvių. Pėstiesiems taip pat“, – sistemos ypatumus vardijo projekto „Vilniaus centrinė valdymo dalis“ specialistas.

              Itin sudėtinga organizuoti eismą „žaliosios bangos“ principu dviem kryptimis. Todėl atsižvelgiant į transporto srautą dieną ir vakare, Vilniuje eismas bus planuojamas pagal keturias programas. Specialios eismo organizavimo programos reikia ir naktimis, kai gatvės ištuštėja.

              „Vertinant platesniu mastu, šviesoforų reguliavimo sistema yra tarsi milžiniškas robotas. Prie kiekvienos naujai įrengiamos sankryžos montuojami jutikliai, kurių vieni fiksuoja prie sankryžos besirikiuojančius automobilius, kiti skaičiuoja artėjančius iš šalutinio kelio, matuoja transporto judėjimo greitį. Visi duomenys siunčiami į duomenų bazę, kuri automatiškai perskirsto visos sistemos darbą pagal aplinkybes“. – pasakojo automatizavimo sistemų specialistas S.Bartkevičius.

              Pradžia per lėta

              Iš užsienio atvykę transporto sistemų specialistai atkreipia dėmesį, kad mažinant spūstis galėtų prisidėti ne tik šviesoforų sistema, bet ir didinama lietuvių vairavimo kultūra. Svečiai trauko pečiais stebėdami, kaip lėtai į žalią signalą reaguoja mūsų šalies vairuotojai.

              „Daug kas mano, kad lėtai įsi-bėgėjant sutaupoma degalų, tačiau iš tiesų taip nėra. Įrodyta, kad įsibėgėjant aukštesne pavara prireikia daugiau laiko, o žemesne įsibėgėjama greičiau, tad degalų sąnaudos pirmuoju atveju būna didesnės, arba bent jau tikrai nesumažėja. Vakarų šalyse vos tik užsidegus žaliam signalui sugaudžia varikliai ir visi staigiai nurūksta į priekį, stengdamiesi pabėgti nuo transporto srauto“, – pastabomis dalijosi S.Bartkevičius.

              „Sąžiningus vairuotojus nepaprastai erzina automobiliai, važiuojantys viešojo transporto juostomis, remontuojamomis juostomis arba kita kryptimi judėti skirtomis juostomis, o vėliau bandantys įlįsti į reikiamą juostą. Tai labai stabdo eismą, sukelia daug avarinių situacijų ir verčia visus piktintis. Žmonės turėtų suprasti, jog važinėdami protingai padėtume ne tik sau, bet ir kitiems. Akivaizdu, kad pažeisdamas taisykles greičiau niekur nenuvažiuosi: vis tiek teks sustoti prie kurio nors šviesoforo, o jei važiuoji neleistinu greičiu, stoti teks dar dažniau“, – teigė pašnekovas.

              Naujai diegiama sistema turėtų pagelbėti ir viešojo transporto eismui. Visuose autobusuose ir troleibusuose bus montuojama įranga, fiksuojanti jo padėtį, o prieš kiekvieną sankryžą bus įrengti tam tikri registracijos taškai, pagal kuriuos bus žiūrima, ar neatsiliekama nuo grafiko. Jei paaiškės, kad autobusas ar troleibusas vėluoja, informacija pateks į eismo valdymo centrą ir bus ieškoma galimybių padėti viešajam transportui prasibrauti pro spūstis – pratęsiant, paankstinant ar sutrumpinant žalią signalą.

              www.klaipeda.daily.lt

              Comment


                /\ Šiandien tas straipsnis buvo ir "Vilniaus dienoje" http://vilniausdiena.lt/naujienos/pr...stemos_rebusai
                Parašė fatG Rodyti pranešimą
                Šviesoforų sistemos rebusai
                Pripažįstama, kad susiformavę vairuotojų įpročiai yra neigamas dalykas diegiant naujas šviesoforų sistemas. Vienas to pavyzdžių – neseniai pertvarkytas judėjimas Ozo, Kalvarijų ir Kareivių sankirtoje. Anksčiau važiuojantiems nuo Kalvarijų gatvės į Ozo gatvę buvo galima sukti iš ketvirtos ir trečios juostų, o pastaruoju ruožu buvo galima važiuoti ir tiesiai. Tad jei nors vienas automobilis ketindavo važiuoti tiesiai ir jam degdavo raudona šviesa, ta pačia juosta važiuojantys negalėdavo sukti į kairę, nors jiems degdavo žalia.

                Nuo šiol iš šių juostų galima judėti tik į kairę. Be to, pirma juosta seniau buvo skirta sukantiems į dešinę, ir tik miesto keleiviniam transportui ja buvo galima važiuoti tiesiai. Dabar abiem dešinėmis juostomis galima važiuoti tiesiai visiems. Vis dėlto vairuotojai dar nespėjo prisitaikyti prie naujovės ir pirma gatvės juosta visada būna gerokai tuštesnė nei ketvirta.
                Be reikalo kaltinami įpročiai - išleidus krūvą pinigų šviesoforų sistemai, gal galėtų nupirkti ir dažų dėžutę, kad juostų žymėjimas atitiktų naujus kelio ženklus.
                http://www.miestai.net/forumas/showp...&postcount=111



                Dar vienas žurnalistų "perliukas"
                Tad jei nors vienas automobilis ketindavo važiuoti tiesiai ir jam degdavo raudona šviesa, ta pačia juosta važiuojantys negalėdavo sukti į kairę, nors jiems degdavo žalia.
                Ten viskas atvirkščiai - jei bent vienas sukdavo į kairę link Akropolio, važiuojantys tiesiai turėdavo laukti.

                Comment


                  „Sostinė“, 2008-07-09

                  Aurelija JONUŠAITĖ
                  Mieste išbandoma naujovė

                  Vilniaus gatvėse diegiama moderni šviesoforų valdymo sistema blaško vairuotojų dėmesį. Kai kurie prie naujovių kol kas nepripratę vilniečiai vos nesukėlė avarijų. Sumažinti mieste automobilių spūstis turėsiantys naujieji šviesoforai šiuo metu labiau trukdo nei gerina eismą. Daugelyje sankryžų naujai pastatyti šviesoforai kol kas neveikia. Šviesoforai rodo tik geltoną signalą.

                  Darbų dar nebaigė
                  „Kol kas vadinamieji žalieji koridoriai dar nėra iki galo baigti, ne visi naujieji šviesoforai yra sujungti į vieną sistemą. Dėl to dar negalime tų šviesoforų įjungti. Jei juos dabar įjungtume, būtų daugiau bėdos nei naudos. Visi šviesoforai veiktų skirtingai, nesusidarytų žalioji juosta, kuria vairuotojai galėtų per sankryžas važiuoti nesustodami. Būtent dėl to kol kas naujieji šviesoforai tik rodo geltoną signalą“, – teigė bendrovės „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Vaidotas Antanavičius.

                  Geltonu signalu vairuotojus pasitinka ir Olandų žiede įrengti šviesoforai. Tai bus pirmasis žiedas Vilniuje, kuriame eismą reguliuos šviesoforai. Prieš kelias dienas nuo šio žiedo Antakalnio gatvės link esantys šviesoforai buvo įjungti.

                  „Neseniai buvo atvykę specialistai iš Vokietijos, kurie tikrino, kaip veikia žaliosios juostos. Trumpam buvome įjungę šviesoforus Antakalnio žaliojoje juostoje. Jokių keblumų tąkart nekilo“, – teigė V.Antanavičius.

                  Įsijungė netikėtai
                  Tačiau trumpam įjungtus šviesoforus pastebėjo ne visi vairuotojai. Prie geltono signalo mirksėjimo įpratę vairuotojai nesižvalgydami drąsiai per sankryžą važiavo ir tada, kai šviesoforai veikė.

                  „Net nespėjau sureaguoti, kai užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Labai nedaug trūko, kad būčiau nesuvaldęs automobilio ir padaręs avariją. Buvau jau įpratęs, kad naujai pastatytas šviesoforas Antakalnio gatvėje neveikia, tad visada toje vietoje važiuodavau nesižvalgydamas. Negi negalima tų naujųjų šviesoforų išjungti išvis, kad neblaškytų vairuotojų dėmesio?“ – piktinosi vilnietis Aivaras Raučius.

                  Reikia daugiau budrumo

                  Pasak V.Antanavičiaus, per naujai tvarkomas sankryžas važiuojantys vairuotojai turėtų būti budresni. Čia šviesoforai tai įjungiami, tai vėl išjungiami. Taip bandoma, ar gerai veikia šviesoforų valdymo sistema. Visi mieste esantys šviesoforai į vieną sistemą turėtų būti sujungti iki rugsėjo pabaigos.
                  http://www.lrytas.lt/?data=20080709&...n080709&view=2

                  Comment


                    /\
                    O tai ką siūlai šiuo atveju? man irgi tokios situacijos nepatinka važiuojant, bet darbus tokius reikia atlikti, kad vėliau būtų gerai.
                    Flickr

                    Comment


                      „Net nespėjau sureaguoti, kai užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Labai nedaug trūko, kad būčiau nesuvaldęs automobilio ir padaręs avariją. Buvau jau įpratęs, kad naujai pastatytas šviesoforas Antakalnio gatvėje neveikia, tad visada toje vietoje važiuodavau nesižvalgydamas. Negi negalima tų naujųjų šviesoforų išjungti išvis, kad neblaškytų vairuotojų dėmesio?“ – piktinosi vilnietis Aivaras Raučius.
                      Vairuotojas PRIVALO stebėti ženklus. Ir pasikeitusio ženklo nepastebėjimas negali turėti jokių pasiteisinimų. Ir aišku vairavimo egzamino tikrai neišlaikytum, jei nepastebėtum vakar pasikeitusio ženklo

                      Tas pats ir su šviesoforais. Jei vairuotojas neskiria geltonos spalvos nuo raudonos reikėtų pasitikrinti sveikatą arba tiesiog slėptis iš gėdos nepurkštaujant
                      Arba patarimas - nevažiuoti Antakalnio gatve 70 km/h, tada sustojimo kelias bus trumpesnis

                      Comment


                        Privalėt tai privalo, bet kiek iš važiuojančių pastebi juos ? Elementarus pavyzdys Kareivių/Kalvarijų/Ozo sankryža. Ne karta buvau apipypintas kuomet iš pirmos juostos norėjau važiuoti tiesiai, o pavažiavus taip tiesiai ner kur toliau važiuot kadangi iš antros visi varo į pirmą juostą, o tau telieka į stotelę "lįst"

                        Comment


                          Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimą
                          Vairuotojas PRIVALO stebėti ženklus. Ir pasikeitusio ženklo nepastebėjimas negali turėti jokių pasiteisinimų. Ir aišku vairavimo egzamino tikrai neišlaikytum, jei nepastebėtum vakar pasikeitusio ženklo

                          Tas pats ir su šviesoforais. Jei vairuotojas neskiria geltonos spalvos nuo raudonos reikėtų pasitikrinti sveikatą arba tiesiog slėptis iš gėdos nepurkštaujant
                          Arba patarimas - nevažiuoti Antakalnio gatve 70 km/h, tada sustojimo kelias bus trumpesnis
                          Siuo atveju linkciau nesutikti. Isivaizduok, kad vaziuoji, arteji prie sankryzos, matai kaip ir iprasta mirksinicia geltona sviesa (juk visuomet jin mirksi) ir staiga likus 5m iki sankryzos persijungia i raudona. Nesitikejai?

                          Comment


                            Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimą
                            Vairuotojas PRIVALO stebėti ženklus. Ir pasikeitusio ženklo nepastebėjimas negali turėti jokių pasiteisinimų.
                            Pripažįstant ir tai, atrodo diskusijoj visvien dauguma sutinka kad tokios situacijos nėra gerai, ir jei jų įmanoma išvengti, galėtų atsakingos institucijos tuo retkarčiais pasirūpint. Po įstatymo "raide" visada galima viska sušluoti. Nu vat neturėtų vairuotojai daryt avarijų, visaip kaip turi jų išvengt, kokia sankryža bebūtų. Teoriškai. Bet kadangi realybėj taip nėra ir negali būti, tai ir statom visokius viadukus, greitėjimo - lėtėjimo juostas, ir t.t.. Ties kelių žymėjimu ir eismo paskirstymo pakeitimais tikrai dar daug trūkumų yra. Gal ne taip griežtai kaip John sakyčiau, bet kol kas tikrai įspūdis susidaro kad kelių projektuotojam ir kelininkam atrodo jog gatve važiuoja tik tie kurie tik joje ir gyvena ir kasdien ją akylai stebi

                            Comment


                              Kai ženklai nebus pastatyti idiotiškose vietose, kai jų neužstos apgailėtinos reklamos, troleibusai, autobusai, fūros, mikrai, kiti ženklai, medžiai, pėstieji ir t.t., kai ženklai "will make sense", tada ir pradėsiu jų laikytis. Ir apskritai, ženklinimas Lietuvoje dažnai prasilenkia su sveiku protu, todėl daugeliui į juos nusispjaut.
                              Vilnius yra nuostabus!

                              Comment


                                Parašė sleader Rodyti pranešimą
                                Privalėt tai privalo, bet kiek iš važiuojančių pastebi juos ? Elementarus pavyzdys Kareivių/Kalvarijų/Ozo sankryža. Ne karta buvau apipypintas kuomet iš pirmos juostos norėjau važiuoti tiesiai, o pavažiavus taip tiesiai ner kur toliau važiuot kadangi iš antros visi varo į pirmą juostą, o tau telieka į stotelę "lįst"
                                žinau tą vietą ir jausmą. tuo atveju nelieka nieko kito kaip atsakyti dar didesniu Pyyyyp

                                Comment


                                  Čia ko gero truputį "off-topic", bet dėl tų ženklų tai dievaži kraujas užverda :/ Prieš porą metų po Indiją keliavau, ir Kolkatos (Kalkutos) centre pamačiau sakryžą su tokiu žymėjimu kad kilo noras kelti trečiojo pasaulio šalį kaip teigiamą pavyzdį Lietuvai. Pamąstykim kiek panašių ženklų Lietuvoj yra? Man tai tik viadukų išsišakojimas prie IX forto šauna į galvą. O pvz. Pedagoginio žiedas Vilniuj, kur tikrai tokių reikėtų? WV reklamos...

                                  O šiaip dėl naujų šviesoforų tai norėčiau gal netgi pasidžiaugt. Kiek mačiau visi tie nauji valdymo sistemai skirti ant "štangų" iškelti virš sankryžų, tai bus daugiau progų juos pamatyt, ne tai kaip tuos šonuose kur amžinai visokios furos užstoja.

                                  Pavyzdingas žymėjimas Kolkatoj:

                                  iš kitos pusės:

                                  Comment


                                    Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimą
                                    Vairuotojas PRIVALO stebėti ženklus. Ir pasikeitusio ženklo nepastebėjimas negali turėti jokių pasiteisinimų. Ir aišku vairavimo egzamino tikrai neišlaikytum, jei nepastebėtum vakar pasikeitusio ženklo
                                    Civilizuotuose kraštuose, kai eismas sankryžoje pakeičiamas, prieš ją pastatomas ryškiaspalvis informacinis ženklas - "DĖMESIO, SANRYŽA MODIFIKUOTA, EISMAS PAKEISTAS". Tai paprasčiausias mandagumas ir pagarba žmonėms, kurie tuo keliu važiuos. Vairuotojui padedama laikytis taisyklių, jis iš anksto įspėjamas, jam nereikia spręsti rebusų.

                                    O mažiau civilizuotuose kraštuose už modifikuotos sankryžos stovi pareigūnai ir bauduoja.

                                    Comment


                                      Tas tiesa, teko tokių matyti ženklų matyti UK, Olandijoj.
                                      Vilnius yra nuostabus!

                                      Comment



                                        Kaip gali lyginti Pekiną su Vilniumi? Lygink su tokio pat dydžio Kinijos miestais. Šiaip visi Lietuvos didesni miestai turi aplinkelius, Vilniuje jau irgi ledai pajudėję. Apskritai nemanau, kad Vilniuje infrastruktūrai skiriama per mažai pinigų lyginant su bendru biudžetu.
                                        Flickr

                                        Comment


                                          Na bet situacija tikrai gerėja, iš dalies fūros ir yra kaltos dėl tų griovių, prie sovietų, kai buvo nutiestas visas Lietuvos ir miestų kelių tinklas ašinė asfalto apkrova buvo skaičiuojama žymiai mažesnė, nes fūros būdavo daug lengvesnės, o viską atnaujinti iš karto neįmanoma ir pats žinai kiek tas kainuoja. Tad negalima lyginti mūsų gatvių su Pekino, kur viskas nutiesta naujai.
                                          Flickr

                                          Comment

                                          Working...
                                          X