[LT] Aplinkkeliai Lietuvoje

[Romas]

Ukmergės pietrytinis aplinkelis gal kažkada pajudės, jei jis bus įtrauktas į karinio mobilumo projektus.
Jis papildytų maršrutus iš Pabradės į Ruklą.
Šiuo metu rekonstruojamas kelias KK173 nuo Pabradės iki Molėtų, yra Molėtų pietvakarinis aplinkkelis, o kelias KK 115 keliose atkarpose yra neseniai rekonstruotas.

Visas brėžinys:http://foto.terpe.lt/inkelti/2018081... BP file 9.jpg
http://www.ukmerge.lt/go.php/lit/Raj...ndrasis-planas

[goolfietis]

Gal pirmiausia LAKD galėtų esamą Ukmergės aplinkelį davesti iki pravažiuojamo kelio? Ten vietom beveik tanko reikia, norint pravažiuoti.

[Romas]

Šiaip tai LAKD planuose iki 2035 m. aplinkkelio lyg ir nėra (yra tik "poreikis").

Liūdniausia, kad Lietuvos Radarų direkcijos (buv. Kelių direkcijos) planuose išvis nėra jokių planų tiesti aplinkkelius.
Nebent pajudės Jonavos pietrytinis aplinkkelis, kuris finansuojamas iš kariniam mobilumui skirtų pinigų.

[Sula]

https://www.ukzinios.lt/politika/sav...as#addcomments


Ukmergėje, ties Gėlių rajonu, kur planuojama tiesti naują aplinkkelį, pradėti miško kirtimo darbai. Čia ruošiama trasa naujam keliui.

Darbus vykdo Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninis padalinys. Padalinio vadovas Virginijus Šalčiūnas informavo, kad ruošiamos trasos ilgis viršija 2 km.

Šioje atkarpoje reikės iškirsti 8 ha miško, iš viso – 3 tūkst. kubinių metrų medienos. Į kertamą ruožą patenka įvairus miškas – nuo krūmų, jaunuolynų iki brandžių pušynų. Darbus planuoja baigti iki rugsėjo 1-osios.

Šiaip tai LAKD planuose iki 2035 m. aplinkkelio lyg ir nėra (yra tik "poreikis").
Taip kad teks po keliolikos ar keliasdešimt metų vėl kirsti.

[vygandazz]

https://www.ukzinios.lt/politika/sav...as#addcomments


Ukmergėje, ties Gėlių rajonu, kur planuojama tiesti naują aplinkkelį, pradėti miško kirtimo darbai. Čia ruošiama trasa naujam keliui.

Darbus vykdo Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninis padalinys. Padalinio vadovas Virginijus Šalčiūnas informavo, kad ruošiamos trasos ilgis viršija 2 km.

Šioje atkarpoje reikės iškirsti 8 ha miško, iš viso – 3 tūkst. kubinių metrų medienos. Į kertamą ruožą patenka įvairus miškas – nuo krūmų, jaunuolynų iki brandžių pušynų. Darbus planuoja baigti iki rugsėjo 1-osios.

Pasak padalinio vadovo, dėl vykdomų darbų konkrečių nepatogumų gyventojams neturėtų kilti, tačiau miško kirtimas gali kelti neigiamas asociacijas dėl žmonių moralinių įsitikinimų. Vis tik, aplinkkelis yra rajono savivaldybės projektas, kurio įgyvendinimo siekiama jau kelis dešimtmečius. Šiuo metu savivaldybės prašymu padalinys vykdo miško kirtimo darbus, ruošiama trasa, o pati kelio statyba prasidės vėliau.

Pasidomėjus, kur bus dedama mediena, V. Šalčiūnas sakė, kad ji bus parduota aukcione.

Rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė patikslino: kadangi kelias – ne vietinės reikšmės, projektą rengia ir įgyvendins ne rajono savivaldybė, o AB Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Direktorė informavo, jog miško kirtimas vykdomas pagal Kelių direkcijos nurodytas ribas tiek, kiek reikalinga projektui.

Pasiteiravus, kada numatoma kelio statyba, direktorė sakė, kad šiuo metu dar tik vyksta projektavimas. „Projektas rengiamas. Vėliau jį reikės viešinti, derinti su įvairiomis institucijomis, gauti statybos leidimą. Apie rangą dar nėra net kalbos. Jei viskas eisis pagal planą, parengiamieji darbai turėtų būti baigti iki kitų metų birželio mėnesio. Tuomet, gavus statybos leidimą, jau bus galima ieškoti rangovų. Bet visa tai daro Kelių direkcija“, – sakė I. Pračkailė.

Priminsime, kad projektas išties ambicingas – planuojama nutiesti valstybinės reikšmės kelio jungtį nuo krašto kelio Vytinė–Vaitkuškis–Ukmergė 5,152 km iki miesto Kauno ir Žiedo gatvių sankryžos.

Numatomas naujo kelio ilgis – apie 4,2 km. Visame jo ruože, dešinėje pusėje, projektuojamas pėsčiųjų ir dviračių takas, 3,6 km – visų laukiamas tiltas per Šventosios upę, už jo – viadukas virš vietinės reikšmės kelio.

Prieš dvejus metus buvo patvirtinti „Pietinio Ukmergės aplinkkelio su tiltu per Šventosios upę specialiojo plano koregavimo“ sprendiniai, todėl kelio ir tilto vietos jau yra numatytos.

[Romas]

Tauragė A12 atžvilgiu santykinai nepatogiai išsiplėtus į šonus, reiktų gana ilgo aplinkkelio.

Tai kartais pafantazuoju, kad Šiaulių kryptimi aplinkkelis eina atsišakojęs nuo esamo A12 palei geležinkelio liniją, kuri nors eitų miesto teritorija, bet izoliuotas nuo jau sukurto gatvių tinklo (+triukšmo sienutės) ir vėl įsilieja į A12 miške į šiaurės rytus nuo Tauragės. Tada gaunasi tiesesnis maršrutas ir pvz. ateityje būtų statomas E77 greitkelis Ryga-Karaliaučius-Gdanskas(-Berlynas) tada galbūt pavyktų įkišt ir greitkelį, galbūt geležinkelį paslepiant po žeme. Nereiktų tiesti daug naujos trasos, kai esamas A12 yra beveik tiesus kaip styga, mažai kerta gyvenviečių.

Kas liečia planuojamą trasą, šiaip įdomu kas įrengs aplinkkelį, koks būtų jo statusas (krašto kelias, magistralinis). Manyčiau esamam variantui gal net nebūtinas magistralinio kelio statusas (būtų 147 ir 164 krašto kelių jungtis). Jeigu aplinkkelį rengtų LAKD, tai klausimas ar ne geriau prioritetas tranzitui Latvija-Lenkija ir Lietuva-Baltijos jūra, pvz. prioritetas Šiaulių šiaurės rytiniam aplinkkeliui, kol santykiai su Baltarusija, Rusija išlieka labai neapibrėžtais.

Kitomis aplinkybėmis būtų galima diskutuoti dėl to, kuri A12 trasa aplenkiant Tauragę būtų geręsnė - tiesi (20 km) ar "apvali" (15 km).
Deja, dėl Susisiekimo ministerijos ir LAKD "proritetų" kol kas VISI aplinkeliai Lietuvoje yra fantazijos arba vien proto mankšta bent iki 2035 metų.
Tas pats bus ir su Tauragės pietiniu aplinkkeliu.

[Romas]

Tauragės pietinis aplinkkelis

Tauragės rajono valdžia politikai galvoja apie aplinkelius labiau nei tam tikslui įsteigta Susisiekimo ministerija
Jei liks tokia pati apie kelis beveik negalvojanti Susisiekimo ministerija, tai apie Pietinį Tauragės aplinkkelį anksčiau 2035 nėra ką ir svajoti.

Tauragės žinios 2022.07.18
Tauragės rajono politikai apsisprendė – tam, kad miesto centre sumažėtų intensyvus eismas ir spūstys, užteks ir trumpesnio aplinkkelio nei buvo planuojama iš pradžių.

Liepos 7-ąją Tauragės rajono tarybos nariai pritarė miesto bendrojo plano II koncepcijai, pagal kurią Tauragėje planuojamas tiesti aplinkkelio turėtų kiek sutrumpėti.
Kaip pažymima bendrajame plane, šiuo metu magistralinis kelias A12, kertantis Tauragės miestą, turi neigiamos įtakos – jis driekiasi per miesto centrą ir visą miesto teritoriją, todėl čia vyksta intensyvus eismas, piko metu susidaro spūstys.

Nors numatytas pietinis aplinkkelis dar nepradėtas tiesti, bendrajame plane nurodyta, kad siekiant pagerinti susisiekimo padėtį ir sumažinti tranzitinių automobilių eismą Tauragės mieste aplinkkelį nutiesti kone būtina. Tikimasi, kad Naująja gatve pavadintas aplinkkelis šiaurės rytinėje miesto dalyje nukreiptų tranzitinį eismą nuo centrinės dalies – Dariaus ir Girėno gatvės.

Patvirtinus miesto bendrojo plano II koncepciją paaiškėjo ir tai, kokio ilgio turėtų būti naujasis aplinkkelis. Planuojama, kad jis prasidėtų ties Joniškės kaimu, bet būtų trumpesnis nei planuota anksčiau ir įsijungtų į magistralinį kelią A12. Nors iš pradžių buvo skelbiama, kad aplinkkelis turėtų būti 20 kilometrų, apsispręsta, kad jis trumpės ir tęsis 15 kilometrų.

https://taurageszinios.lt/naujienos/...planuota-17228

Anksčiau buvusi I alternatyva (tokia buvo ir anktesniuose Tauragės rajono bei Tauragės apskrites bendruosiuose planuose)
Pradžia - kelyje KK 164 Tauragė-Šilalė, kerta A12 Šiaulia -Tilžė, geležinkelį KK 147 Tauragė - Jurbarkas ties Stragute, buvo numatyti tiltai per Šešuvį ir Jūrą(ties dvarviečiu) ir į kelią A12 link Tilžės turėjo įsilieti už Lauksargių.


Pernai patvirtinta II alternatyva (tvirtinant bendrąjį planą)
Trasos pradžia tokia pati, o nuo Dacijonų (RK 4505 Tauragė - Sakalinė / Žukai) aplinkelio trasa suktų dešiniau - kirstų Jūros upę ties Šešuvies žiotimis, dar kartą kirstų geležinkelį ir į A12 link Tilžės įsilietų ties kelio KK 199 Tauragė- Vainutas-Šilutė sankryža.

https://taurageszinios.lt/naujienos/...planuota-17228

[Romas]

Mažeikių vakarinio aplinkkelis
Pristatymas Mažeikių r. savivaldybėje 2022.01.25

Ties Mažeikių miesto šiaurės vakarine riba planuojama įrengti aplinkkelį – paruošiamieji darbai juda į priekį. Visuomenei nuotoliniame viešajame susirinkime pristatyti planuojamo aplinkkelio projektiniai pasiūlymai. (...) Su visuomene buvo svarstomi Pumpurų, Troškučių gatvių, S. Nėries ir Laisvės gatvių sankryžos, Troškučių ir Skuodo gatvių sankryžų rekonstravimo projektiniai pasiūlymai bei planuojamo aplinkkelio sankirtos su geležinkeliu naujos statybos projektiniai pasiūlymai. Juos parengė ir pristatė UAB „Realprojektas.“




S. Nėries ir Laisvės g. sankryžą planuojama rekonstruoti į mažą žiedinę sankryžą, o Troškučių g. ir Skuodo g. sankryžą – į turbožiedinę (didesnio pralaidumo).
Aplinkkelio sankirtoje su geležinkeliu planuojama įrengti tunelį po geležinkeliu.


https://www.mazeikiai.lt/savivaldybe...si%C5%ABlymai/

[Romas]

Mažeikių r. savivaldybė 2021 m. užsakė Mažeikių vakarinio aplinkkelio projektą
Aplinkelio trasa eitų dabartinėmis Troškučių ir Pumpurų gatvėmis. Jis sujungų kelius KK170 į Skuodą ir KK163 į Buknaičius / Ezerę (LT/LV).

Žemėlapis iš www.mapy.cz


Aplinkkelio projektas
https://www.realprojektas.lt

[Romas]

Mes turbūt net ir 3000 metais nesulauksim Zarasų aplinkkelio ir stebėsime ]fūrų viršauscentrinėmis Simno gatvėmis, leidžiant smarvingą dyzelio dvoką ir keliant triukšmą tūkstančiams gyventojų...

Gi latviai realiai planuoja be Kėkavos dar kelis aplinkkelius: Bauskos, Iecavos ir t.t.
Pradėtas statyti aplinkkelis. Pabaigs berods 2023.

https://lvceli.lv/aktualitates/top-p...em-autoceliem/

Tai tuoj kelių srityje ir nuo latvių atsiliksime - bent aplinkkelių srityje.

Latvija su naujų kelių ir platinimo situacija stipriai užsistagnavo po P80/E22 statybų.
Kekavos aplinkkelis buvo laiko klausimas ir didelis prioritetas. Aplinkkelis beje turi trūkumą, nelabai suprantama, kodėl kelias bus 2x2 tik tarp Rygos ir Rygos aplinkkeliui, o kitur liks tik 1+1, čia kažkoks wtf tiesą sakant. (...)
Lietuva (...) pasistatė su tokia pačia PPP schema Palangos aplinkkelį visai neseniai
(...)
Aplinkkelių gal ir reikia, bet kol kas matau situaciją, kad kartais neužtikrinamas esamų kelių reikiamas lygis ir ergonomiškumas, ypač vietomis ženklinimas. Aplinkkeliai čia gali ir palaukti kažkiek. Tai nėra super panacėja. Zarasai ir Simnas tai ne Via Baltica..

Tiesą sakant, vietoj "visai neseniai" būtų geriau parašyti, kad Palangos aplinkkelis buvo pastatytas 2014-2015 metais. Jau 6 metai praėjo ir per tą laiką Lietuvoje turbūt neatsitrado nė vieno naujo aplinkelio.

Gal latviai bė Kekavos aplinkkelio ir nespės artimiausiu metu nutiesti Bauskės aplinkkelio ar naujo aplinkkelio su tiltu per Dauguvą.
Tačiau jie ne tik svajoja, bet ir planuoja

Iš 16½ būtiniausių aplinkkelių senojoje 2019 m. LAKD Kelių plėtros ir priežiūros strategijoje buvo numatyta ½ aplinkelio (A19 tęsinys), o naujoje 2021 m. Kelių plėtros strategijoje iki 2035 metų nenumatyta nė vieno aplinkkelio. Su sąlyga, kad liks tas pats ministras. bet tai kitos temos - pastaruoju metu itin suaktyvėjusios- objektas.

[Romas]

Dar vienas 2019 m. Kelių direkcijos (LAKD) Kelių plėtros ir priežiūros strategijos ir naujos Susisiekimo ministerijos ir LAKD strategijos -2021 palyginimas.

Aplinkkeliai
Prieš lyginant dvi versijas nuoroda į kaimyninės šalies kelininkų vizijas ir vykdomus projektus.
Per 2020-2030 metus Lenkijoe numatoma nutiesti 100 aplinkellių, neskaitant autostradų. ir greiteklių
.
https://www.gov.pl/web/infrastruktur...ta-2020---2031

Lietuvoje pagal 13 kartų gyventojų skaičių ir 4,8 karto mažesnį teritorijos dydį atitiktų apie 12-14 aplinkklių.
LAKD 2019 m. strategijoje paminėta 15 svarbiausių aplinkelių ir absoliuti dauguma jų buvo nukelti po 2035 metų.
Apskričių ir savivaldybių bendruosiuose planuose yra kelios dešimtys aplinkkelių vizijų.

Per 30 metų, neskaitant nuošaliau nuo miestų einančios Via Balticos trasos, buvo nutiesti 6 (šeši ) aplinkeklliai ir dauguma jų apie 2010-2012 metus: A9 Kairių apklinkkelis, A13 Palangos aplinkeklis, A18 Šiaulių aplinkkelis (nebaigtas), A19 Vilniaus Pietinis aplinkelis, KK141 Priekulės aplinkkelis (nebaigtas) ir KK207 Joniškio aplinkkelis. Per 30 metų pagerintos kai kurių aplinkeklių charakteristikos (pvz. A13 Klaipėdos aplinkkelis)..

LAKD stategija-2019 m. atrodė, kad yra beviltiškai neambicinga.
Per 16 metų numatyta nutiesti 1 (vieną) aplinkkellį - A19 Vilniaus pietinį aplinkkelį pratęsti iki A3 Minsko plento ar bent iki A15 Lydos plento.

https://lakd.lrv.lt/lt/naujienos/ilg...-tinklo-pletra
https://sumin.lrv.lt/lt/teisine-info...tra-iki-2035-m

Dabar pramuštas dugnas.
Nenumatyta nė vieno aplinkkelio.

Tiesa, naujoje strategijoje numatytas A9 rekonstrukcija, kuri gal apims ir Karčemų ar Radviliškio aplinkelius, o gal ir ne.

https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/su...ija-iki-2035-m
https://www.slideshare.net/Susisiekimoministeri/marius-skuodis-pristat-alies-keli-pltros-strategija-iki-2035-m

Tačiau tai, kad "strategijoje" išvis nėra užuominų apie aplinkkelius, yra pasibaisėtina.
Ministerijos ir LAKD požiūriu geriau kokioje nors "firmoje" nupirkti 100 radarų nei nutiesti bent kilometrą aplinkkelio.

[Romas]

Dar vienas nežinia kada numatotomas realizuoti projektas.
KK 143 (Elektrėnai) Mijaugonys - Žasliai - Jonava. Žaslių - Guronių (Žaslių g. st. aplinkkelis.

Etaplius 2020.10.05
Žaslių geležinkelio stoties (Guronių) aplinkkelis įtrauktas į „Lietuva 2030“ sprendinius

Kaišiadorių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Darius Vilimas 2020 m. spalio 2 d. informavo, kad iš Aplinkos ministerijos vadovų gavo ilgai lauktą žinią – į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius yra įtrauktos nuostatos suprojektuoti ir nutiesti Žaslių aplinkkelį (krašto kelias Nr.143), pastatant transporto estakadą per magistralinį geležinkelį ir panaikinant esamą geležinkelio pervažą Guronių (Žaslių gelež. stoties) gyvenvietėje ir išlaisvinti gyvenvietę nuo tranzitinio transporto eismo.

Žaslių aplinkkelio įrengimas buvo planuojamas dar sovietiniuose planuose ir 2010 metais galiojusiame Kaišiadorių rajono bendrajame plane. Tačiau visi planai ir geri sumanymai taip ir liko gulėti biurokratijos stalčiuose. (...)

Nutiesus Žaslių aplinkkelį (krašto kelias Nr.143) ir pastačius transporto estakadą per magistralinį Vilnius֬–Kaunas geležinkelį, būtų pagerintos Žaslių miestelio, Guronių gyvenvietės ir aplinkui gyvenančių gyventojų ir ūkininkų gyvenimo kokybė (...). Džiugu ir tai, kad dabartiniai Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniai sutaps ir su rengiamu Kaišiadorių rajono savivaldybės bendruoju planu.



https://www.etaplius.lt/zasliu-aplin...30-sprendinius

[Romas]

Galima surasti visokiausių pateisinimų Lietuvos kelininkų ambicijų nebuvimui.
Gal tam bejėgiškumui įtakos turi klampios žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūros. Pinigų srautai iš ES keliams Lietuvoje ir Lenkijoje nedaug skyrėsi, tik kelių būklės pažanga labai skiriasi.

Per du dešimtmečius Lietuvoje buvo pastatyti 4 aplinkkeliai: A19 Vilniaus pietinis, A13 Palangos aplinkkelis, A9 Kairių, KK 141 Priekulės aplinkkelis. Visi jie buvo nutiesti apie 2011-2013 metus.

Sunku įrodyti, kad šioje šalyje per 15 metų reikalingas tik vienas aplinkkelis.

Iš 15 aplinkkelių gal abejotino reikalingumo yra tik Šakių vakarinis aplinkkelis. Kiti yra reikalingi ir dėl eismo patogumo bei saugumo, ir dėl tų gyvenviečių gyventojų interesų.
Šioje temoje galima surasti ir daugiau aplinkkelių, kurie nepateko į tą LAKD penkioliktuką.

[PoDV]

Reikia skaičiuoti perspektyvinius srautus, įdomu kiek iš lietuvių suplanuotų aplinkkelių su jų numatomais srautais po 10-15 metų patys lenkai įtrauktų į savo sąrašą. Lenkai spėju tikisi, jog srautai pas juos augs, pas mus daugeliu atveju - mažės. Mažėjimo priežastys kompleksinės ir merkti pinigus vien į kelius neverta, jeigu tai prasilenkia su valstybės strategija visose kitose srityse. Galima diskutuoti, ar ji teisinga, bet ištraukti iš konteksto kelius neobjektyvu, ypač kai jų tiesimo kainos auga dideliais tempais ir išlaidos jiems būtų našta, kurią privaloma pagrįsti.

Tai va, aš irgi galvoju, kad demografija visai kita tose miesteliuose, kuriuose tikimasi aplinkkelių. Geriausia palaikyti esamą kelių būklę, miestuose ir visur kitur gerinti kitų eismo dalyvių sąlygas. Netgi manau, kad ateityje kaip tik tranzitinis srautas neštų mažesnėms miestams šiek tiek gyvybės, o aplinkkeliai juos apmarintų.

Iš plėtros planų geriausia būtų, kad sutvarkytų Via Baltica.

[themanual]

Liūdna darosi lyginant Lenkijos ir Lietuvos kelininkų planus. Mūsų politikai, kelininkai ir ministerijos valdininkai yra visiškai praradę ambicijas - dar "geriausio ministro" laikais per 15 metų numatė nutiesti net 1 (vieną) aplinkkelį. Kai ministerijai vadovauja "blogiausias ministras", iš kurio kas netingi atiminėja biudžeto pinigus, tai nieko ir nelieka tikėtis.
Tačiau Lietuvos kelių reikalai yra kitos temos objektas.

Reikia skaičiuoti perspektyvinius srautus, įdomu kiek iš lietuvių suplanuotų aplinkkelių su jų numatomais srautais po 10-15 metų patys lenkai įtrauktų į savo sąrašą. Lenkai spėju tikisi, jog srautai pas juos augs, pas mus daugeliu atveju - mažės. Mažėjimo priežastys kompleksinės ir merkti pinigus vien į kelius neverta, jeigu tai prasilenkia su valstybės strategija visose kitose srityse. Galima diskutuoti, ar ji teisinga, bet ištraukti iš konteksto kelius neobjektyvu, ypač kai jų tiesimo kainos auga dideliais tempais ir išlaidos jiems būtų našta, kurią privaloma pagrįsti.

[Romas]

Lenkijoje vakar paskelbta 100 aplinkkelių programa 2020-2030 metais
Program budowy 100 obwodnic na lata 2020 - 2030

Per 10 metų numatoma nutiesti 820 km aplinkkelių.
Programos įgyvendinimas kainuos 28 mlrd PLN (apie 7 mlrd EUR).

Konkretūs į programą įtraukti projektai - vaivadijų aplinkkelių projektų nuorodose.


https://www.gov.pl/web/infrastruktur...ta-2020---2031

Jei bus įgyvendinta bent pusė programos, tai labai pagerins eismo pagrindiniuose keliuose ir tranzitinių gyvenviečių gyventojų sąlygas.

Patys lenkai Skyscrapercity abejoja, ar programa bus įgyvendinta
Tačiau kiekvienas veiksmas prasideda nuo noro ir tikslo siekimo; o jei bus noro pinigai kada nors atsiras.

---
Nedidelis nukrypimas nuo temos.

Lietuvoje pagal šalies dydį turėtų būti tikslas per 10 metų nutiesti 6 - 9 aplinkkelius. Realybė yra kuklesnė

http://sumin.lrv.lt/uploads/sumin/do...0projektas.pdf

Liūdna darosi lyginant Lenkijos ir Lietuvos kelininkų planus. Mūsų politikai, kelininkai ir ministerijos valdininkai yra visiškai praradę ambicijas - dar "geriausio ministro" laikais per 15 metų numatė nutiesti net 1 (vieną) aplinkkelį. Kai ministerijai vadovauja "blogiausias ministras", iš kurio kas netingi atiminėja biudžeto pinigus, tai nieko ir nelieka tikėtis.
Tačiau Lietuvos kelių reikalai yra kitos temos objektas.

[lukass]

Ukmergės pietvakarinis aplinkkelis – dar vienu žingsniu arčiau

...Ukmergės miesto pietvakarinio aplinkkelio su tiltu per Šventosios upę techninis projektas bus rengiamas 2020–2021 m., statybos darbai įgyvendinami 2022–2023 m.

Tilto per Šventąją remonto techninis projektas bus rengiamas 2021–2022 m., statybos darbai įgyvendinami 2023–2024 m...

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/vilnius....d?id=82726185

[Sula]

Žiūrint realiai, ypač atsižvelgiant į demografines tendencijas, daugybės tų aplinkkelių poreikis yra gana žemas.[*]Vilniaus pietinis aplinkkelis II etapas.[/LIST]

Šiaip jau tik II etapas užsibaigia akligatviu iš esmės, ir savo tikslų aplinkelis nepasiekia. O kada bus III etapas iki Minsko pl.? 2050-2055 m. perspektyvoje?

[Romas]

Labai apgailėtina, kad Lietuvos Radar.. tfu, Kelių direkcija visiškai nebeturi ambicijų.

Per porą dešimtmečių numatyti tik vieną aplinkkelį - tai po 15 metų rezultatas bus lygus 0 (nuliui)
Jei artimiausių metų projektuose LAKD numatytų kokius 5 prioritetinius aplinkelius, tai po kelerių metų atsirastų pinigų 2 ar 3 aplinkkeliams.

Kai toje nėra direkcijoje jokio noro ne tik kažką daryti, bet ir norėti, tai tą būseną labiau apibūdina medicininis terminas.

[PoDV]

Žiūrint realiai, ypač atsižvelgiant į demografines tendencijas, daugybės tų aplinkkelių poreikis yra gana žemas.

Kai kurie projektai netgi šiek tiek keistoki (4):

• Ukmergės pietvakarinis aplinkkelis. Nežinau kokiu Dubaju reikia būt, kad tokio reiktų Nebent pati Ukmergė pradės augti, tada gal po 2040 m. ir apsimokės, bet aš iš vis bijau kažką planuoti toliau 2040 m., nes neaišku kaip keisis technologijos ir kokie bus poreikiai keliams. Ukmergė jau turi du aplinkkelius.
• Mažeikių vakarinis aplinkkelis. Woow... Žiūrint į žemėlapį atrodo, gal jie nori vystyti alternatyvią Klaipėdos-Rygos magistralę?
• Plungės vakarinis aplinkkelis. Ta pati situacija kaip su Ukmergės aplinkkeliu. Gal kažkiek ten namų ir pagerintume sąlygas, bet irgi kažkaip nerealus projektas.
• Šakių pietinis aplinkkelis. Gal geriau jau Sintautų aplinkkelį padarytų, o 3814 išasfaltuotų. Planui minimum, užtektų 3814 išasfaltuoti.

Kiti aplinkkeliai (6):

• Karčemų aplinkkelis. Gal per tiek metų susipras iš karto tiesti visą Radviliškio aplinkkelį, o ruožą iki Šeduvos įgyvendinti atskiru projektu?
• Klaipėdos pietvakarinis aplinkkelis. Kai nebuvo to laivų terminalo ties Smiltynės perkėla, atrodė tas projektas labiau svarbus. Dabar sunku kažką pasakyti, nes nežinau situacijos. Gal šiems laikams užtenka sutvarkytų Jūrininkų pr. ir Šilutės pl., su Klaipėdos LEZ jungtimi į 141.
• Priekulės aplinkkelio pabaigimas. Atrodo, reikėtų šios jungties, bet kai verkiama, kad su Lietuvos keliais situacija yra nelabai gerai, tai šiems laikams galima pakentėti ir su keletu posūkiu. Ir visas kelias eina ne gyvenvietėse.
• Karmėlavos aplinkkelis. Gal ir reikėtų, bet bent jau turime sutvarkytą gatvę, kuria malonu važiuoti. Eina tiesus platus 2+2 kelias.
• Raudondvario aplinkkelis. Dvejopi jausmai. Kyla abejonių ar jo reikia, nes Nemuno slėnis jau virsta rekreacine ramia vieta.
• Rietavo vakarinis aplinkkelis. Rietavas kita kalba, nes nėra aplinkkelio šiaurės-pietų kryptimi, bet toks neprioritetinis. KK164 gyvenvietę kerta tiesiai, nedarydama posūkių.

Reikalingi aplinkkeliai (5):

• Šiaulių šiaurinis aplinkkelis. Čia, sakyčiau, reiktų gerinti tranzito sąlygas. Nemažai daliai Lietuvos jis būtų reikalingas. Tikiuosi, tai bus antras aplinkkelio projektas po Vilniaus pietinio aplinkkelio II etapo.
• Trakų ir Zarasų aplinkkeliai. Tam, kad dar sklandžiau vystyti turizmą, manau, jiems taip pat būtini aplinkkeliai. Zarasuose kelias eina per patį miesto centrą, o Trakuose labai vinguriuoja.

• Simno aplinkkelis. Ateityje bus pagrindinis kelias iš Alytaus į Lenkiją, o eina vinguriuodamas Simno gatvelėmis.
• Karsakiškio aplinkkelis. Buvo daug apie jį šnekama, ne kaip apie Rietavo aplinkkelį apie kurį pirmą kartą girdžiu, tai nesinori kažkaip keisti nuomonės apie jį.

Statomi aplinkkeliai (nuo 2033 m.):

• Vilniaus pietinis aplinkkelis II etapas.