[VLN] Dviračių takai Vilniuje

[alga]

Taip. Kol kas Vilniuje dviračių takai tinkami tik entuziastams (kaip mes čia) arba, geriausiu atveju, trumpiems rekreaciniams maršrutams. Su pėsčiųjų situacija, beje, panašiai. Pabandykit normaliu šaligatviu nueiti iš Šeškinės į Centrą. Ar net į Fabijoniškes.

Easy peasy. Tik nereikia pėdint Ukmergės gatve, o reikia eiti pėsčiųjų/dviračių taku, kur pro Šeškinės kiemus ir pro Miglos gatvę. Tada maloni Žvėryno dalis, Tada Gedimino prospektas. Kokie nusiskudimai?

[John]

Easy peasy. Tik nereikia pėdint Ukmergės gatve, o reikia eiti pėsčiųjų/dviračių taku, kur pro Šeškinės kiemus ir pro Miglos gatvę. Tada maloni Žvėryno dalis, Tada Gedimino prospektas. Kokie nusiskudimai?

Ehm... jokių. Išskyrus, kad tu esi turbūt vienas iš kokių 5 Vilniaus gyventojų, kuris žino arba naudojasi tokiu maršrutu.

[Ginthus]

T. Kosciuškos g. dviračių takas nėra numatomas nei specialiajame plane, nei naujai rengiamame BP. Visur takas eina žemyn link upės.

O tai kaip nuo pašto nuvažiuoti iki parduotuvės... ai pala, taigi taip reikia tik selektyviai ten kur man reikia, o kitur, tai nereikia, nes... Panašu, kad meras taip ir nesuprato, kas yra dviračių takų tinklas ir takų kategorijos.

[Creatium]

/\ Oi, neklausk. Nežinau atsakymo. Mano nuomone dviračių takai turėtų būti kiekvienoje gatvėje.

Bet klausimas kaip tą dviračių taką įtalpinti šioje gatvėje (nors to vis tiek niekas nedarys - atmaskė bus, kad niekur planuose čia dviračių tako nėra). Gal variantas būtų siaurinti gatvę atimant vieną juostą nuo srauto, važiuojančio link Senamiesčio?

[senasnamas]

Mano nuomone dviračių takai turėtų būti kiekvienoje gatvėje.

Ne. Net ir idealus dviračių takų tinklas mažiausiai pusę metų bus pustuštis vien dėl klimato. Nebent dangos bus šildomos ir sausos ištisus metus . Todėl nereikia žiūrėti į dviračių takus kaip į panacėją, kuris išspręs visas eismo, fizinio aktyvumo ir pan. problemas. Pirmumas turi būti skiriamas magistraliniams takams, kurie kažkur veda. Kai tiesiama/renovuojama gatvė ir nutiesiama niekur nevedanti dviračių tako atkarpa, ja tiesiog niekas nesinaudoja. Atrodo gražiai, investicijų daug, o naudos nelabai. Man atrodo, kad tokių primėtytų, bet į tinklą nesujungtų, dviračių takų atkarpų Vilniuje pernelyg daug.

[Creatium]

Ne. Net ir idealus dviračių takų tinklas mažiausiai pusę metų bus pustuštis vien dėl klimato. Nebent dangos bus šildomos ir sausos ištisus metus . Todėl nereikia žiūrėti į dviračių takus kaip į panacėją, kuris išspręs visas eismo, fizinio aktyvumo ir pan. problemas. Pirmumas turi būti skiriamas magistraliniams takams, kurie kažkur veda. Kai tiesiama/renovuojama gatvė ir nutiesiama niekur nevedanti dviračių tako atkarpa, ja tiesiog niekas nesinaudoja. Atrodo gražiai, investicijų daug, o naudos nelabai. Man atrodo, kad tokių primėtytų, bet į tinklą nesujungtų, dviračių takų atkarpų Vilniuje pernelyg daug.

Kvailas mąstymas.

1. Aš nesiūlau pirmenybine tvarka tiesti ne magistralinius dviračių takus.

2. Dviračių takus užtenka valyti - jais jau dabar naudojasi žmonės net žiemą. Faktas.

3. Dviračių takai turi būti kiekvienoje gatvėje, kad užtikrintų sklandų susisiekimą su visais objektais mieste. Panašiai kaip pėsčiųjų takai turi būti kiekvienoje gatvėje, tam kažkodėl niekas neprieštarauja... Tai dažnu atveju užtikrina, kad dviračių takai eis tiesiausiu įmanomu keliu (pvz., palei Ukmergės g., vietoje vingiavimo pro kiemus ar šalutines gatveles).

4. Jeigu rengiamas projektas rekonstruoti gatvę, tai būtų daugiau nei logiška joje rasti vietos ir dviračių takui. Net jeigu tai bus labai trumpa ir niekur nevedanti atkarpa, ilgainiui tos atkarpos susijungs į vieną tinklą. Tai vadinama lėšų taupymu ir darbų planavimu. Kad nebūtų taip, kad šiemet rekonstruojam gatvę, o po dviejų metų vėl viską rausiam, nes pamiršom dviračių taką nutiesti.

[Ginthus]

/\ Oi, neklausk. Nežinau atsakymo. Mano nuomone dviračių takai turėtų būti kiekvienoje gatvėje.

Bet klausimas kaip tą dviračių taką įtalpinti šioje gatvėje (nors to vis tiek niekas nedarys - atmaskė bus, kad niekur planuose čia dviračių tako nėra).

Tai vat tame ir bajeris, kad bendrame plane suskirstė į kažkokias kategorijas jau suplanuotus takus, matyt pagal tai, kokio pločio takas ten telpa. Ir įsivaizduokite, vietinio susisiekimo takų, ten yra mažiausiai (WTF?). Aš vietinio susisiekimo takus įsivaizduoju, kaip privažiavimus nuo magistralinių takų prie atskirų objektų ir jie turėtų būti įrenginėjami prie progos praktiškai visur, kur tik yra visuomeninių pastatų. Tik nebūtinai iš raudono asfalto. Užtektų kad ir tas pačias trinkeles atskirti kita spalva, nes tai ir nėra greito eismo takas. O magistraliniai takai, jau tegul būna suplanuoti pagal bendrąjį planą ir tiesiami kaip atskiri objektai.
P.S. Prireikė kelių dešimtmečių, pakol įprato projektuoti žymėjimus silpnaregiams, negi dar tiek pat prireiks, kol atsiras žymėjimai dviračiams?

/\ Gal variantas būtų siaurinti gatvę atimant vieną juostą nuo srauto, važiuojančio link Senamiesčio?

Mano supratimu vietos yra vakarinėje pusėje tarp šaligatvio ir tvoros. Medžius į metalines grotas. Pėsčiuosius prie tvoros, dviračius - prie gatvės.

[senasnamas]

2. Dviračių takus užtenka valyti - jais jau dabar naudojasi žmonės net žiemą. Faktas.

Yra žmonių, kurie žiemą maudosi ir ežere/jūroje. Faktas . Tik kažkodėl nei gelbėtojai, nei pliažai dėl jų žiemą nepradeda dirbti.

[Ginthus]

Yra žmonių, kurie žiemą maudosi ir ežere/jūroje. Faktas . Tik kažkodėl nei gelbėtojai, nei pliažai dėl jų žiemą nepradeda dirbti.

Nu taip, šaligatvių tuomet irgi nereikia valyti. Gal jie durni žiemą pėsčiom vaikščioti...

[senasnamas]

Reikėtų pirmiau apskaičiuoti, kokia populiacijos dalis šiuo metu naudojasi dviračiais žiemą ir kokia būtų linkusi jais naudotis, esant geram ir nuvalytam takų tinklui. Lyginimas su pėsčiaisiais nėra adekvatus. Net tokiomis vėsesnėmis ir lietingesnėmis vasaros dienomis kaip dabar plika akimi matyti, kaip sumažėja dviratininkų skaičius.

[Ginthus]

Reikėtų pirmiau apskaičiuoti, kokia populiacijos dalis šiuo metu naudojasi dviračiais žiemą ir kokia būtų linkusi jais naudotis, esant geram ir nuvalytam takų tinklui. Lyginimas su pėsčiaisiais nėra adekvatus. Net tokiomis vėsesnėmis ir lietingesnėmis vasaros dienomis kaip dabar plika akimi matyti, kaip sumažėja dviratininkų skaičius.

Gera mintis. Organizuojam konkursą konsultacijai ar verta valyti žiemą takus? Už kokius 9999€, po to pasidalinsim. Tapinai, šito neskaityk.

[kutas]

Kaimyninėse Šiaurės šalyse dviračiais važinėjama kiaurus metus. Sumažėja tik važinėjančių rekreaciniais tikslais. Pats važinėjau kiekvieną dieną, sniegas ir žema temperatūra nėra kliūtis. Vienintelis skirtumas, kad dviračių takus ten valo ir barsto. Kartais pasitaikydavo, kad po pūgos greičiau nuvalomas dviračių takas, nei gatvė.

[dondc]

Reikėtų pirmiau apskaičiuoti, kokia populiacijos dalis šiuo metu naudojasi dviračiais žiemą ir kokia būtų linkusi jais naudotis, esant geram ir nuvalytam takų tinklui. Lyginimas su pėsčiaisiais nėra adekvatus. Net tokiomis vėsesnėmis ir lietingesnėmis vasaros dienomis kaip dabar plika akimi matyti, kaip sumažėja dviratininkų skaičius.

Skaičiai tokie, kad Amsterdame, Utrechte ar Kopenhagoje, gal 2016–2017 m., atliekamų kelionių dviračiais buvo daugiau nei automobiliu. Iliustracija irgi iškalbinga (pasigedus važiuotojų atkreiptinas dėmesys į provėžas):

[senasnamas]

Olandijoje ir Danijoje žiemos švelnesnės nei Lietuvoje ir reljefas lygesnis nei, pvz., Vilniuje. Mentalitetui pasikeisti reikia daugiau laiko nei takui nutiesti. Kai kuriems ir +10 temperatūra jau atrodo per žema važiuoti dviračiu. Kol taip galvojama, jokio skirtumo, ar žiemą takas nuvalytas, ar nenuvalytas ir ar jis išvis yra. Aišku, gera infrastruktūra yra rimtas stimulas, bet apie Danijos ir Olandijos skaičius dar per anksti svajoti.

Pats važinėjau kiekvieną dieną, sniegas ir žema temperatūra nėra kliūtis.

Aš žiemą bėgioju. Šaligatviais, nes stadionai nėra valomi ar barstomi. Tarkim, būtų pradėta žiemą valyti ir barstyti stadionus. Ar bėgikų dėl to žymiai padaugėtų? Ne, nes didžioji dalis išbėga į lauką ne kai nutirpsta sniegas, o kai temperatūra persirita +10. Dviračiams irgi panašūs dėsniai galioja.

[kutas]

Prašau, Švedija, kur nei žiemos švelnesnės, nei reljefas lygesnis - žmonės darbą dirba (pašto dviratis).



Bet man regis sutinkam, kad problema įpročiuose ir požiūryje, o tai nėra priežastis nekurti infrastruktūros jeigu ji naudinga visuomenei ir puikiai veikia kaimyninėse šalyse.

[MindesAcc]

Daug miestu Nyderlanduose tiek Danijoje, centrines miesto dalys yra nepasiekiamos automobiliu, taip turetu buti daroma ir Lietuvos miestuose. Iskarto butu spaudimas zmonem rinktis dvirati ar VT. Deja as abejoju kad tokie drastiski pokyciai bus priimami kada Vilniuje ar kitame Lietuvos gale.

[senasnamas]

Tai jis priverstas važiuoti dviračiu, nes turbūt paštininkams tarnybinių automobilių niekas nedalina . Taip, daugiausia lemia požiūris. Norint masiškesnio persėdimo ant dviračių vien takų neužtenka: reikia švietimo, soc. reklamos, finansinių paskatų (pvz., įsigyjant dviratį) ir pan. Kol tas požiūris atsilieka, prižiūrėti dviračių takus žiemą būtų lėšų švaistymas.

Daug miestu Nyderlanduose tiek Danijoje, centrines miesto dalys yra nepasiekiamos automobiliu, taip turetu buti daroma ir Lietuvos miestuose.

Automobilių naudojimo apribojimai irgi viena iš priemonių. Nepaisant to, Švedijoje ar Olandijoje vis tiek yra daugiau automobilių 1000 gyventojų nei Lietuvoje. Tik Danijoje jų mažiau. Turbūt vien dėl drastiškų registracijos mokesčių.

[Robertas]

Tai jis priverstas važiuoti dviračiu, nes turbūt paštininkams tarnybinių automobilių niekas nedalina . Taip, daugiausia lemia požiūris. Norint masiškesnio persėdimo ant dviračių vien takų neužtenka: reikia švietimo, soc. reklamos, finansinių paskatų (pvz., įsigyjant dviratį) ir pan. Kol tas požiūris atsilieka, prižiūrėti dviračių takus žiemą būtų lėšų švaistymas.

Automobilių naudojimo apribojimai irgi viena iš priemonių. Nepaisant to, Švedijoje ar Olandijoje vis tiek yra daugiau automobilių 1000 gyventojų nei Lietuvoje. Tik Danijoje jų mažiau. Turbūt vien dėl drastiškų registracijos mokesčių.

Realūs pavyzdžiai kalba ką kitą.

Italijos mieste Sevilijoje 2006 metais dviračiu atliktos kelionės sudarė 0,5% visų kelionių mieste.
2006-2007 metais miesto valdžia "buldozerio" metodu (nekreipdama dėmesio į skeptikų protestus) įrengė 80km dviračių takų.
Jau 2011 metais dviračiais atliktos kelionės sudarė 5,7% visų kelionių, dabar tas skaičius yra apie 10%.
(edukacinis video apie Sevilijos dviračių infrastruktūrą)

Nereikėjo soc reklamų, nereikėjo finansinių paskatų, nereikėjo švietimo. Reikėjo tik normalios infrastruktūros.

Kaip olandai mėgsta sakyti, kalbėdami apie dviračius mieste: "Build it and they will come".

[Creatium]

"Vien dviračių takų neužtenka" - taigi pripažįsti, kad dviračių takai turi būti visose gatvėse, kad prisidėtų prie skatinimo

[senasnamas]

Pietiečiai yra gerokai apsileidę, kad neišnaudoja klimato ir nelabai turi takų. Klimatas labai svarbu. Pvz., Danijoje ir Olandijoje atliekama gerokai daugiau kelionių dviračiu nei Norvegijoje ar Suomijoje. Tai ar Suomijos ir Norvegijos infrastruktūra kalta, ar klimatas/reljefas ir pan. dalykai? Tai tarpusavyje koreliuoja. Bent jau Helsinkyje dviračių takų man rodos yra užtektinai.

"Vien dviračių takų neužtenka" - taigi pripažįsti, kad dviračių takai turi būti visose gatvėse, kad prisidėtų prie skatinimo

Prisideda. Dviračių takai su žiemą šildoma danga prisidėtų dar labiau , tik yra tam tikros ribos, kur ir kiek apsimoka tai daryti. Pvz., miesteliuose daug suinvestuojama į naują infrastruktūrą, bet tai nereiškia, kad visur tai atsiperka ir kad padaugėja naudotojų. Pirmiau padaroma, o paskui skaičiuojama.