[VLN] Dviračių takai Vilniuje

[dondc]

Sutinku, kad gal teoriškai ir tilptų. Bet nepamirškim: reikėtų ne vienpusių, o dvipusių takų (minimumas 2.5 metro - tokio pločio tiesia dabar kitoje pusėje). Be to, takas būtų prie pat tikrai intensyvios gatvės. Žiemą bus taškymo, o ir suverstų smėlio bei sniego krūvų gali tekti neišvengti. Taip pat stoteles perprojektuoti vis tiek tektų.

Aš nelabai matau kuo dabartinis variantas yra blogas. Taip, siaurų vietų yra. Bet ties dauguma stotelių sustatyti atitvarai, kurie tikrai veikia (bent kiek aš mačiau). O naujai tiesiamuose takuose padarius, kad šaligatvis tęstųsi ir už stotelės (ir už dviračių tako), sumažės taką kertančiųjų skaičius. Ir žmonės tikrai nevaikšto takais, kaip anksčiau ant tų baltų linijų "takų".

1. Porą lapų anksčiau pateiktose projektavimo rekomendacijose rašoma, jog vienpusiai takai yra didesniam greičiui per trumpesnį laiką pasiekti kelionės tašką, ką ir John rašė iš asmeninės patirties. Tai skatina žmones naudoti dviratį susisiekimui, o ne šiaip pasivažinėjimams. Kaip ir argumentavau, Justiniškės yra nutolusios nuo centro ir darbo vietų, aktualu yra greičiau ir lengviau nuvaryt iki darbo – užsidirbt pinigų, o tada, jau ateityje važinėti po rajono kavines leisti tuos pinigus, kai darnaus judrumo plane esančios papildomos dviračių trasos bus įgyvendintos palei visą rajoną.

2. Dabartinis variantas reikalauja nukasinėti šlaitus, gal net betonuoti (Žvėryne irgi nesitikėjo, jog teks), vadinasi kirs krūmus ir medžius. Teks pritaikyti stačius laiptus į dar statesnius arba / ir vėl kišti papildomai pinigų. Finiše takas žymiai brangesnis, vingiuos ir bus lėtesnis bei nebus atskirtas nuo pėsčiųjų apsaugine zona.

https://www.google.lt/maps/@54.71043...7i13312!8i6656

https://www.google.lt/maps/@54.70762...7i13312!8i6656

[digital]

Nebūtų ten jokių problemų, apšvietimo stulpus vistiek tuoj keis, tai nebent laidus pratęsti po metrą link medžių.

Iš kur tokios žinios? Kad bus nauja apšvietimo sistema, nereiškia automatiškai, kad visur keis stulpus. O čia dar ir storesni stulpai, laikantys troleibusų laidus.

[John]

musu expecteishn iz very low, pradekim nuo to. O kai nera expekteishn, tai ir valdzia nedirba. Reikia pradet dorot zuvi nuo galvos - t.y. atleist Simasiu ir pastatyt Poderski. Va tada bus FOR THE WIN as you said, mr John

O ką siūlai? Apsiseilėjus iš laimės sėdėti ir žiūrėti, kaip už Europietiško lygio mokesčius daroma Čelyabinsko lygio infrastruktūra?

[John]

Man iš tikrųjų įdomu, kiek yra broko, nes, pvz., Laisvės prospekte aš matau kiek (grubiai pora vietų problemos su smėliu ir suskilinėjęs asfaltas vienoje vietoje Karoliniškėse), tu gal apvažinėjęs kitus takus daugiau.

Kol kas visiškai random ir neieškodamas pastebėjau tokius brokus

- trumpa tako atkarpa prie Lidl Stanevičiaus gatvėje (statyta pernai). Visame keliasdešimties metrų ruože išilgai suskilinėjęs asfaltas
- Suskilinėjusi keliasdešimties metrų naujo tako atkarpa ties Liubarto tiltu Goštauto g. Analogiška situacija pirmąjai ties LIdl. Tikriausiai darė ta pati chebra pagal tuos pačius kokybės standartus
- Tujos takas
- Vileišio g. įgriuva

Visi šie atsitiktiniai atvejai pastebėti takuose, kurie pastatyti pernai arba šiemet, kas neišvengiamai kelia labai didelius klausimus apie statybos darbų kokybę. Ir neišvengiamai kelia klausimus, kaip yra visur kitur, nes kokybes standartai matyt visur yra panašūs.

Ateityje (t.y. tikriausiai jau ateinantį savaitgalį) pabandysiu patikrinti daugiau naujų takų, tai iš tikrųjų įdomu, kokie bus rezultatai.

[Creatium]

1. Porą lapų anksčiau pateiktose projektavimo rekomendacijose rašoma, jog vienpusiai takai yra didesniam greičiui per trumpesnį laiką pasiekti kelionės tašką, ką ir John rašė iš asmeninės patirties. Tai skatina žmones naudoti dviratį susisiekimui, o ne šiaip pasivažinėjimams. Kaip ir argumentavau, Justiniškės yra nutolusios nuo centro ir darbo vietų, aktualu yra greičiau ir lengviau nuvaryt iki darbo – užsidirbt pinigų, o tada, jau ateityje važinėti po rajono kavines leisti tuos pinigus, kai darnaus judrumo plane esančios papildomos dviračių trasos bus įgyvendintos palei visą rajoną.

2. Dabartinis variantas reikalauja nukasinėti šlaitus, gal net betonuoti (Žvėryne irgi nesitikėjo, jog teks), vadinasi kirs krūmus ir medžius. Teks pritaikyti stačius laiptus į dar statesnius arba / ir vėl kišti papildomai pinigų. Finiše takas žymiai brangesnis, vingiuos ir bus lėtesnis bei nebus atskirtas nuo pėsčiųjų apsaugine zona.

https://www.google.lt/maps/@54.71043...7i13312!8i6656

https://www.google.lt/maps/@54.70762...7i13312!8i6656

Reikia skatinti ir tolimąjį važiavimą ir artimajį. T.y. ir į darbą ir į parduotuvę/paslaugas dviračiu. Vienpusiai takai gal ir gerai mažose gatvėse, kur eismo juostų ne daugiau 2 ir teoriškai galima labai greitai patekti į kitą gatvės pusę (nereikia daryti lanksto per artimiausią šviesoforą). Pavyzdys būtų Kęstučio g. arba Vytauto g. Žvėryne. Justiniškių g. tikrai nėra ta gatvė. Čia dvipusiai turi būti abiejose gatvės pusėse tam, kad būtų patogiau ir greičiau patekti ten, kur reikia.

Negalim statyti atskirų takų tik tiems, kurie plentiniais dviračiais važinėja 40+ km/h greičiu. Juos reikia statyti ir tiems, kurie į mokyklas veža (veš) vaikus, tiems, kurie su vaikais važiuoja į parką ir tiems, kurie važiuoja į darbą.

[kutas]

Kiek man teko Skandinavijoje susidurti, tai ten principai maždaug tokie:

1) Dvipusiai takai vienoje gatvės pusėje (dažniausi, prie didesnių gatvių arba toliau nuo jų)
2) Vienpusiai takai abejose gatvės pusėse (retesni, mažesnėse gatvėse, kur neįmanoma įrengti dvipusio tako vienoje gatvės pusėje)
3) Dvipusiai takai abejose gatvės pusėse (rečiausi, ten kur gatvės plačios, o dviračių srautai dideli)

Man asmeniškai dvipusis takas tik vienoje gatvės pusėje jokių sunkumų nekelia - blogiausiu atveju gatvę kirsti dėl to reikės tik du kartus. Tikėtina, kad per ilgesnę kelionę vistiek kirsi dar bent 10 gatvių.

[senasnamas]

Kiek man teko Skandinavijoje susidurti, tai ten principai maždaug tokie:

Paradoksas, bet Skandinavijoje dviračių takai labiau reikalingi ne dviratininkams, o vairuotojams (kad dviratininkai jiems nesimaišytų ). Esu važiavęs Danijoje užmiesčio keliais (kur nebuvo dviračių takų), tai vairuotojai lenkia dviratininką taip atsargiai ir pagarbiai, kad net mintis nekyla, jog važiuojant keliu gali grėsti kažkoks pavojus. Vis tik saugumas daug priklauso ne tik nuo infrastruktūros lygio, bet ir mentaliteto. Nors šiaip infrastruktūra su mentalitetu neblogai koreliuoja .

[mantasm]

Yra ir daug infrastruktūros/mentaliteto nekoreliavimo atvejų. Greičiau požiūris į dviratininkus koreliuoja su tuo, kiek procentų visuomenės važinėja dviračiais. Jei pats ar tavo artimieji važinėja - apvažinėji gražiai. Jei dviratis yra kažkoks neaiškus vaikų ir chronių transportas - požiūris atitinkamas. Pvz Japonijos atvejis. Infrastruktūra dviratininkams visiškai apgailėtina net Lietuvos mąstais. Bet su dviratininkais elgiasi labai pagarbiai. Dviračių daugybė, bent savam rajone pavažiuot iki mokyklos/darželio/parduotuvės/stoties. Visi mina gatvėmis ar šaligatviais (kur jie yra, nes dažnai jų net nedaro mažose gatvelėse) ir nedaro problemų.

[senasnamas]

Dėl Japonijos paaiškinimas turbūt toks: visi tiek kultūringi ir mandagūs, kad net nemato reikalo kurti atskirą infrastruktūrą tokiai transporto priemonei kaip dviratis - šie puikiai telpa keliuose ar šaligatviuose ir nekyla problemų. O kai visuomenėje populiaru lipti vienas kitam ant galvos, tada reikia krūvos saugos sprendimų, atribotų takų, draudžiančių ženklų, užtvarų, kalnelių, šviesoforų ir t. t.

[Creatium]

Daug duoda ir tai, kaip suprojektuoti miestai. Japonijoje auto turėjimas turbūt yra prabanga jau. Bent Tokijuje esu skaitęs, kad automobilio parkavimo vieta kainuoja laaaabai brangiai.

[mantasm]

Tokijuje ne centriniuose rajonuose prie dažno namuko stovi viena-dvi auto. Centrinėse dalyse taip, nepigus malonumas - parkuojant gatvėje kainuos kokius €200 per mėnesį. Bet palyginus su būsto kaina tuose rajonuose - tai nėra kosminė suma. Aišku deficitinėse vietose bus dar brangiau. Bet ir ten dažnai po butu/namu yra parkavimo vieta. Rezultate auto nėra tiek daug kaip Europoje, bet įskaičiavus gyventojų tankumą - eismo per akis. O priemiesčiuose ar užmiestyje automobilizacija ne mažesnė nei pas mus sodininkų bendrijose ar provincijoje.

Dviračiai ne tiek telpa, kiek ramiai palaukia už jų. Teko nemažai praminti priemiesčių keliais. Eismo ir kelio pralaidumo santykis turbūt kaip Vilniuje Žaliųjų ežerų gatvė Nieko, laukia. Nepypina. Kai yra proga - pralenkia ar praleidi. Tiesa, nemažai užmiesčio kelių turi labai griežtus greičio apribojimus dėl reljefo bei užstatymo, 40-50-60km/h. Bet didelė dalis srauto važiuoja +10 ar +20. Kam reikia greičiau - yra keli mokami greitkeliai.

Miesto projektavimas aišku nemažai duoda. Vidinės gyvenamųjų kvartalų gatvelės yra tiesiog asfaltas nuo namo iki namo. Siauros, vos telpa prasilenkti dvi auto (o kartais ir netelpa). Pėstieji ir dviratininkai dalinasi tuo pačiu pločiu. Bet yra daug plačių 2-3 juostų į vieną pusę gatvių, su užgrūstais šaligatviais (parduotuvių prekės, šiukšlių maišai, stulpai, pėstieji ir pan ir t.t.), kuriose ramiai važiuojama su eismu. Dar ir nardant į gretimą juostą, nes autobusų stotelės neturi įvažų - tiesiog stoja pirmoje juostoje, taksi irgi. Tokių gatvių profilis panašus į Laisvės prospekto šviesoforinę dalį ar Ateities gatvę. Auto važiuoja 50-60, prie sekančio šviesoforo su dviračiu pasiveji

Esminis skirtumas - didelė dalis tranzitinio eismo važiuoja greitkeliais, kurie įrengti virš minėto stiliaus gatvių. Neteko matyti GV stiliaus gatvės, kuri nebūtų fiziškai izoliuota. Bet jų nėra daug ir toli gražu ne visuose Tokijo vietose.

Nemanau, kad Vokietijoje ar Olandijoje daug populiariau lipti kitam ant galvos. Tiesiog labiau rūpinamasi saugumu ir kiekviena gyvybe. Kartais net per daug. O Japonijoje jaučiasi azijietiškas mentalitetas kai vienos kitos gyvybės kaina palyginus nedidelė. Išskyrus atvejus kai kažkieno gyvybės praradimas kitiems sukeltų daug nepatogumų. Bet toks jausmas, kad prioritetas yra ne žmonių gyvybės, o darnus visuomenės funkcionavimas. Nors kartais paliktos saugumo spragus atrodo šiurpiai, net pripratus prie Vilnius ypatybių.

[John]

Dėl Japonijos paaiškinimas turbūt toks: visi tiek kultūringi ir mandagūs, kad net nemato reikalo kurti atskirą infrastruktūrą tokiai transporto priemonei kaip dviratis - šie puikiai telpa keliuose ar šaligatviuose ir nekyla problemų. O kai visuomenėje populiaru lipti vienas kitam ant galvos, tada reikia krūvos saugos sprendimų, atribotų takų, draudžiančių ženklų, užtvarų, kalnelių, šviesoforų ir t. t.

Kaip bebūtų keista, senasnamas yra spot on. Mane Japonijoje stebino tai, kad, nors nemažai žmonių važinėja dviračiais, daug kur nėra jiems dedikuotos infrastruktūros. Geriausiu atveju, kaip Londone, pabraižytos linijos ant kai kurių gatvių. Nepaisant to, dviračiai puikiai įsitenka tiek ant šaligatvių (kur beveik visada daug žmonių), tiek gatvėse. Tiesiog tvarkos laikymasis duoda savo. Ir tai net nėra kažkas labai keisto ar neįprasto. Pas mus tas gali veikti su šiek tiek daugiau visuomenės brandos.

[mantasm]

Kaip bebūtų keista, senasnamas yra spot on. Mane Japonijoje stebino tai, kad, nors nemažai žmonių važinėja dviračiais, daug kur nėra jiems dedikuotos infrastruktūros. Geriausiu atveju, kaip Londone, pabraižytos linijos ant kai kurių gatvių. Nepaisant to, dviračiai puikiai įsitenka tiek ant šaligatvių (kur beveik visada daug žmonių), tiek gatvėse. Tiesiog tvarkos laikymasis duoda savo. Ir tai net nėra kažkas labai keisto ar neįprasto. Pas mus tas gali veikti su šiek tiek daugiau visuomenės brandos.

Daugeliu atvejų net linijos nėra. Dažniausiai prie bortelio papaišyta mėlynų dviračio ženkliukų ir tiek. Nors ir į juos mažai kas kreipia dėmesio ir ramiai ant jų parkuojasi. Kaip suprantu jie nežymi neužstatomo dviračių tako, o tiesiog priminimas dviratininkams laikytis arčiau kairiojo krašto. Gal sukantiems į kairę primena, kad paliktų tarpą dviratininkams pravažiuot į priekį.

[alga]

Esu važiavęs Danijoje užmiesčio keliais (kur nebuvo dviračių takų), tai vairuotojai lenkia dviratininką taip atsargiai ir pagarbiai, kad net mintis nekyla, jog važiuojant keliu gali grėsti kažkoks pavojus.

Ispanijoj, Fuerteventuroj, kartą ~6m pločio tiesiu asfaltiniu keliu puškavau į įkalnę gal 12 km/h greičiu. Mane prisivilo automobilis. Nors važiavau beveik balta kelio krašto linija, kokią pusę minutės važiavo iš paskos, nes prieky matėsi kita atvažiuojanti mašina. Kai kelias buvo visai laisvas, aplenkė dideliu lanku su posūkio signalais. Tai gan tipiška Ispanijoj. Bet buvo Ispanijoj nemalonių pralėkimų, kartą Mersas su Maskvos numeriais vos neperbraukė netoli Malagos.

[John]

Ispanijoj, Fuerteventuroj, kartą ~6m pločio tiesiu asfaltiniu keliu puškavau į įkalnę gal 12 km/h greičiu. Mane prisivilo automobilis. Nors važiavau beveik balta kelio krašto linija, kokią pusę minutės važiavo iš paskos, nes prieky matėsi kita atvažiuojanti mašina. Kai kelias buvo visai laisvas, aplenkė dideliu lanku su posūkio signalais. Tai gan tipiška Ispanijoj. Bet buvo Ispanijoj nemalonių pralėkimų, kartą Mersas su Maskvos numeriais vos neperbraukė netoli Malagos.

Ispanai neskuba. Lietuviai meanwhile turi labai keistą polinkį skubėti, nepaisant to fakto, kad jų laikas dažniausiai nekainuoja labai brangiai.

[Creatium]

Ispanai neskuba. Lietuviai meanwhile turi labai keistą polinkį skubėti, nepaisant to fakto, kad jų laikas dažniausiai nekainuoja labai brangiai.

Ir galiausiai vis tiek niekur nenuskuba Kaip dažnai vairuodamas esu lenkiamas skubančiųjų, o aš juos vis pasiveju prie raudono šviesoforo

[SoulMulticast]

FB (Jonas Juškaitis)
Vileišio gatvės update: atrodo, kad visas takas pramintas ir išakėtas sunkvežimių žymių

[Ginthus]

FB (Jonas Juškaitis)
Vileišio gatvės update: atrodo, kad visas takas pramintas ir išakėtas sunkvežimių žymių

O kokia proga ten sunkvežimiai važinėjasi?

[digital]

Gal čia dabar link tos įgriuvos važiuoja?

[dondc]

Verkt norisi visas šias nesąmones matant. Keisčiausia, kad tame Vileišio g. take, bent 3-jose vietose prieš tai buvo mega dydžio lietaus surinkimo grotos, kokių Vilniuj daugiau niekur nemačiau. Jei akivaizdžiai jau anksčiau buvo suprojektuota atraminė sienutė su tokiom grotom akivaizdžiai priimti visą nutekantį vandenį iš aukščiau esančių kiemų – tai kodėl dar sovietmečiu taip dažnai naudotų vandens surinkimo latakų dabar neįrengė šaligatvio (su nusklembtu bortu) išorėje? Net jei paskaičiavo ir pridarė daug grotelių jau pačiame raudoname asfalte, tai ant to tako baseinas tiesiog gaunasi bet kuriuo atveju, elementariai absoliučiai nepraktiškai padaryta.

https://www.google.lt/maps/@54.71523...7i13312!8i6656