Kelių eismo taisyklės

[Panevezietis]

Bet ar keliai dalyvauja eisme

[dondc]

Tai yra ne kelių taisyklės, o eismo taisyklės. Kokio eismo? Kelių eismo, o ne vandens ar oro eismo taisyklės. Taigi, kelių eismo taisyklės.

[Al1]

Taip, pėsčiajam sužalojimai didesni.
BET: jeigu tarsime, kad pėsčiajam svarbu girdėti dviračius, paspirtukininkus, pėsčiuosius, bėgiotojus ir automobilius, tai turėsime uždrausti ausines ant abiejų ausų ne tik važiuojamojoje dalyje, bet ir šaligatvyje (nes juk kažkoks sportininkas gali atbėgti iš už nugaros arba paspirtukas atvažiuoti). Tačiau tai būtų absurdiško lygio draudimas – didžiojoje dalyje miesto būtų neįmanoma vaikščioti su ausinėmis! Net Šiaurės Korėjoje tokio draudimo turbūt nėra.

Šiaurės Korėjoje laisvai gali būti. Ten disciplina.

O ausinės ant abiejų ausų vaikštant mieste (čia įeina ir šaligatvis, ir perėjos) aplamai yra problema. Ne tiek dėl to, kad gali būti sužalotas, o dėl to,. kokio velnio jaunimui (o kartais ir ne tik jam) reikia atsitverti nuo realybės? Kito laiko ir vietos negali rasti? Tas pats ir nuolatinis sėdėjimas telefone. Tai viena iš priklausomybės formų, kuri pavojinga visu tuo, apie ką kalba specialistai psichiartai, bet ji dargi sukelia papildomą pavojų, jei ne vietoje ir ne laiku.

Pagal tokią gudragalvių logiką kurtieji išvis negali būti išleidžiami į gatvę. Bet sakau, logikos neieškokim. Dažnas vairavimas kaip ir kontaktinis sportas - turi savo kainą.

Kurtysis pats žino, kad yra kurčias ir jis natūraliai elgiasi atitinkamai, t.y. su didesniu atsargumu.

Tai nieko, tave jie tiesiog pravažiuoja, o pas mane kieme jie tą motociklą "remontuoja" 3 valandas akseleratorių maigydami. O šiaip tai viršijančius garso normas tiesiog turėtu neleisti parduoti lietuvoje kaip techniškai netvarkingus.

Tai ir neleidžiama parduoti. Bet visi jie yra "patobulinami", o jei reikia praeiti KET, vėl padaroma taip, kaip reikalauja normos.

[Tikras architektas]

kokio velnio jaunimui (o kartais ir ne tik jam) reikia atsitverti nuo realybės?s.

Realybė - virtinės burzgiančių mašinų, motociklų, variklių. Nieko tame romantiško nematau.

Po ilgos dienos miesto gatvėse norisi pailsėti.

[Ångstrom]

Jeigu geriname tik girdėjimą (atkemšame ausis, atidarome langus, įstatome aplinkos garsą atkartojančias mikrofonų bei garsiakalbių sistemas automobiliams), bet nemažiname garso šaltinių (variklių, padangų ir signalų garsai), gauname klasikinį lenktynių iki dugno (race to the bottom) pavyzdį, kai garsinė aplinkos kokybė vien bloginama, i. e., žmonių gyvenimo kokybė ir sveikata blogėja, i. e., vietos prie garso šaltinių tampa nebepatrauklios verslui, laisvalaikiui ir gyvenimui.

Tiesa, privalomi atidaryti langai ir aplinkos garsą atkartojančios automobilių sistemos neegzistuoja, todėl turime rezultatą, kad gyvenimo kokybė garso šaltinio vietoje bloginama visiems išskyrus tą vietą naudojantiems kaip tranzitą ir kurie yra pakankamai gerai izoliuoti nuo triukšmo, kurį patys sukelia. Jeigu šioje tranzitinėje vietoje sumažėja NT kainos, tai sumažėja ir žmonių (tiek skaičiumi, tiek socialiniu/politiniu kapitalu), kurie aktyviai ir sėkmingai gintų savo interesus mažinant garso taršą. Vairuotojai, naudojantys vietą kaip tranzitą ir sukeliantys garso taršą, tampa skaitlingesni bei turintys daugiau tiek socialinio, tiek politinio kapitalo (galimai ir turtinio, nes jie gyvena patrauklesnėse ir brangesnėse vietose), todėl nusveriami bet kokie sprendimai tą taršą mažinti per infrastruktūrą ar patruliavimą. Rezultate turime teigiamą grįžtamąjį ryšį, kuris nekeičia savo pobūdžio iki tol, kol neįvyksta didelis įsikišimas per privatų ar viešą kapitalą.

[Al1]

Realybė - virtinės burzgiančių mašinų, motociklų, variklių. Nieko tame romantiško nematau.

Po ilgos dienos miesto gatvėse norisi pailsėti.

Realybė - siekis išlikti sveikam ir gyvam. Aš tai priimčiau įstatymo pataisas, kad tas, kad ėjo su ausinėmis užsikišes ausis ir papuolė į avariją, yra kaltas, jei vairuotojas padarė viską, kad jos išvengti.

[Tikras architektas]

Realybė - siekis išlikti sveikam ir gyvam. Aš tai priimčiau įstatymo pataisas, kad tas, kad ėjo su ausinėmis užsikišes ausis ir papuolė į avariją, yra kaltas, jei vairuotojas padarė viską, kad jos išvengti.

Realybė - vairuoti 1.5t sveriantį metalo gabalą atsakingai, prisitaikyti prie natūralios žmonių aplinkos (o natūrali žmonių aplinka yra pėsčia) ir prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimą būti ratuotu. Ne pėsti turi slėptis po krūmais, o vairuotojų drausmė turi būti maksimaliai suvaržyta. Jei manote kitaip, prašom į rytus, ten visi kaip laukiniai įsispraudę tarp metalo laužo gyvena. Užteks šito šlamšto, jokių kompromisų nebus, nenori keistis, būsi pakeistas.

[PoDV]

Realybė - vairuoti 1.5t sveriantį metalo gabalą atsakingai, prisitaikyti prie natūralios žmonių aplinkos (o natūrali žmonių aplinka yra pėsčia) ir prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimą būti ratuotu. Ne pėsti turi slėptis po krūmais, o vairuotojų drausmė turi būti maksimaliai suvaržyta. Jei manote kitaip, prašom į rytus, ten visi kaip laukiniai įsispraudę tarp metalo laužo gyvena. Užteks šito šlamšto, jokių kompromisų nebus, nenori keistis, būsi pakeistas.

Dar JAV/Kanadoje daug mentaliteto, kad pėstysis turi slėptis nuo auto po krūmais.

[Al1]

Realybė - vairuoti 1.5t sveriantį metalo gabalą atsakingai, prisitaikyti prie natūralios žmonių aplinkos (o natūrali žmonių aplinka yra pėsčia) ir prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimą būti ratuotu. Ne pėsti turi slėptis po krūmais, o vairuotojų drausmė turi būti maksimaliai suvaržyta. Jei manote kitaip, prašom į rytus, ten visi kaip laukiniai įsispraudę tarp metalo laužo gyvena. Užteks šito šlamšto, jokių kompromisų nebus, nenori keistis, būsi pakeistas.

Oi, kaip dera pasakėlės apie "laukinius iš rytų" ir siūlymus keisti tuos, kurie nenori keistis...
Pėstieji irgi ne taip retai būna kalti dėl to, kas įvykstai. O ausinės kaip tik ta priemonė, dėl kurios gali įvykti nelaimė dėl pėsčiojo kaltės.

[Ångstrom]

Oi, kaip dera pasakėlės apie "laukinius iš rytų" ir siūlymus keisti tuos, kurie nenori keistis...
Pėstieji irgi ne taip retai būna kalti dėl to, kas įvykstai. O ausinės kaip tik ta priemonė, dėl kurios gali įvykti nelaimė dėl pėsčiojo kaltės.

Vairuotojas visada kaltas. Neteko girdėti atvejo, kad pėstysis rėžtųsi į automobilį ir savo mase užmuštų vairuotoją ar keleivius. Neneigiu, kad taip negali būti, bet čia ypatingas atvejis kaip į šaulį atgal atšokusi kulka nuo pašauto žmogaus diržo sagties.

Jei turi ginklą ir jį naudojį viešoje vietoje, tai nesvarbu, ar pasimaišys vaikas ar girtas asmuo ar šiaip koks nevisprotis – nušovęs kaltas lieka šaulys. Toliau tik galima išsiginti, ar tai buvo savigyna, tyčinė ar netyčinė žmogžudystė ar suluošinimas.

Nesuvokiama, kokia gali būti diskusija apie kažkokią vairuotojų ir pėsčiųjų atsakomybių lygybę. Čia praktiškai leidimas žudyti. Jei būčiau serijinis žudikas, tai tiesiog karts nuo karto automobiliu užmušinėčiau žmones situacijose, kai, pagal lietuvišką teisę, nėra mano kaltės. Tai daryčiau, be abejo, su vaizdo registratoriumi, kad neturėčiau jokių problemų ir negadinčiau nervų dėl įrodymų trūkumo.

[Tikras architektas]

Nesuvokiama, kokia gali būti diskusija apie kažkokią vairuotojų ir pėsčiųjų atsakomybių lygybę.

Priėjom tokį tašką, kai realybės vaizdas ant tiek iškreiptas, kad žmonės iki paskutinio laikosi šitos absurdiškai bukos idėjos.

[Al1]

Vairuotojas visada kaltas. Neteko girdėti atvejo, kad pėstysis rėžtųsi į automobilį ir savo mase užmuštų vairuotoją ar keleivius. Neneigiu, kad taip negali būti, bet čia ypatingas atvejis kaip į šaulį atgal atšokusi kulka nuo pašauto žmogaus diržo sagties.

Jei turi ginklą ir jį naudojį viešoje vietoje, tai nesvarbu, ar pasimaišys vaikas ar girtas asmuo ar šiaip koks nevisprotis – nušovęs kaltas lieka šaulys. Toliau tik galima išsiginti, ar tai buvo savigyna, tyčinė ar netyčinė žmogžudystė ar suluošinimas.

Nesuvokiama, kokia gali būti diskusija apie kažkokią vairuotojų ir pėsčiųjų atsakomybių lygybę. Čia praktiškai leidimas žudyti. Jei būčiau serijinis žudikas, tai tiesiog karts nuo karto automobiliu užmušinėčiau žmones situacijose, kai, pagal lietuvišką teisę, nėra mano kaltės. Tai daryčiau, be abejo, su vaizdo registratoriumi, kad neturėčiau jokių problemų ir negadinčiau nervų dėl įrodymų trūkumo.

Esmė ne tame, kad pėstysis rėžėsi į automobilį ir užmušė vairuotoją, o kad pats pėstysis nukentėjo pirmiausiai. O taip pat dėl pėsčiojo veiksmų gali žūti ir vairuotojas ar keleivis, tai tokie atvejai irgi galimi, jei vairuotojas dėl pėsčiojo kaltės ir bandydamas išvengti rėšis į stulpą ar nulėks nuo kelio į kelkraštį...

Ir svarbiausia ne rasti kaltininką įvykus nelaimei, o kad nelaimė neįvyktų iš viso. Kiekvienam savo - vairuotojas ir pėstysis atsako vieni prieš kitus. Taip, vairuotojo atsakomybė didesnė, bet nei begaline, o pėsčiojo - ne nulinė. Tyčinis užvažiavimas ant pėsčiojo lygiai kaip ir tyčinis palindimas po mašina irgi yra nusikaltimai ir baudžiami pagal BK. Visa kita demagogija.

[mantasm]

Vairuotojas visada kaltas. Neteko girdėti atvejo, kad pėstysis rėžtųsi į automobilį ir savo mase užmuštų vairuotoją ar keleivius. Neneigiu, kad taip negali būti, bet čia ypatingas atvejis kaip į šaulį atgal atšokusi kulka nuo pašauto žmogaus diržo sagties.

Jei turi ginklą ir jį naudojį viešoje vietoje, tai nesvarbu, ar pasimaišys vaikas ar girtas asmuo ar šiaip koks nevisprotis – nušovęs kaltas lieka šaulys. Toliau tik galima išsiginti, ar tai buvo savigyna, tyčinė ar netyčinė žmogžudystė ar suluošinimas.

Nesuvokiama, kokia gali būti diskusija apie kažkokią vairuotojų ir pėsčiųjų atsakomybių lygybę. Čia praktiškai leidimas žudyti. Jei būčiau serijinis žudikas, tai tiesiog karts nuo karto automobiliu užmušinėčiau žmones situacijose, kai, pagal lietuvišką teisę, nėra mano kaltės. Tai daryčiau, be abejo, su vaizdo registratoriumi, kad neturėčiau jokių problemų ir negadinčiau nervų dėl įrodymų trūkumo.

Buvo istorija kai girtas ėjo per autostradą, jį numušė ir kasko dar prisiteisė girtuoklio lūšną regresinė tvarka.

Su pėstysis-visada-teisus logika tuoj prieisim iki vedlio su vėliavėle kaip senais gerais laikais. Tik įdomu dviračiai/paspirtukai kurioje barikadų pusėje atsidurs Šiaip daugiausia nuotykių su pėsčiaisiais būtent važiuodamas dviračiu ir esu turėjęs. Kažkada vos vos nenumušiau bobulės, kuri prieš pat dviratį sumanė perbėgt per gatvę.

[Al1]

Čia sovietofobams pametėju. Būtent tarybiniais laikais buvo nuostata, galiojusi Lietuvoje iki XXI a. pradžios, kad vairuotojo atsakomybė visada yra didesnė. Net jei ir kaltas pėstysis, vairuotojas nešdavo tam tikrą atsakomybę. Aišku, į kalėjimą tokiu atveju jo nesodino, bet... Nes automobilis buvo laikomas padidinto pavojingumo objektu. Dar pamenu, kaip mums per teisės paskaitą (ne teisininkams) universitete apie tai aiškino dėstytojas.

[Ångstrom]

Atsiprašau – suklydau. Automobilio vairuotojas ne visada kaltas, o visada atsakingas.

[Tikras architektas]

Čia sovietofobams pametėju. Būtent tarybiniais laikais buvo nuostata, galiojusi Lietuvoje iki XXI a. pradžios, kad vairuotojo atsakomybė visada yra didesnė. Net jei ir kaltas pėstysis, vairuotojas nešdavo tam tikrą atsakomybę. Aišku, į kalėjimą tokiu atveju jo nesodino, bet... Nes automobilis buvo laikomas padidinto pavojingumo objektu. Dar pamenu, kaip mums per teisės paskaitą (ne teisininkams) universitete apie tai aiškino dėstytojas.

Tai nieks apie sovietmetį nekalba. Visas šitas autofanų klubas užsikūrė prichvatizacijų laikais. Kai viskas, kas ėjo iš vakarų buvo imama be kvestionavimo čia gerai ar blogai. O rytų valstybės labiausiai ir prisisiurbė to laukinio kapitalizmo. Kuo kultūra barbariškesnė, tuo daugiau prilipo.

Kaip vienas profesorius iš vienos vakarų šalies man kažkada pasakė: mes atidavėm šiukšlių maišus pilnus įvairiausių dalykų, puvenų, dar valgomų daiktų, vieną kitą netyčią įkritusią brangenybę, o jūs suvalgėte viską net nežiūrėdami.

[Ångstrom]

Jūs tikriausiai taip įsivaizduojate griežtą vairuotojų atsakomybę:

Nu ok, nesinervuokit taip: pradžiai galima nusileisti iki Nyderlandų lygio ir taikyti jų atsakomybės modelį, kur automobilistui susidūrusiam su nemotorizuotu asmeniu, automobilistui tenka mažiausiai 50% atsakomybės. Išimtis: kai įrodoma, kad nukentėjęs mažametis tyčia sukėlė avariją ir jos vairuotojas negalėjo išvengti. Tuomet visa atsakomybė tenka mažamečio tėvams.

Taip pat matyti, kad nukentėjus pačiam vairuotojui ar jo keleiviams, griežtos atsakomybės principas netaikomas.

O šiaip, pagal šį straipsnį, epaspirtukininkas/edviratininkas, susidūręs su dviratininku yra taip pat atsakingas kaip automobilio vairuotojas.

[Diim4iik]

Automobilio vairuotos gal ir visada atsakingas, bet pestisis ne visada gyvas. Nenuimineju atsakomybes nuo vairuotojo, bet ar pesčiajam ant tiek nusispjaut ant savo gyvybės kad net negali bent jau pasukt galva?

Jei kažkur šaudo protinga butu bent jau nebegt link šaulio...

[Ångstrom]

Kiekvienas savo gyvybę, sveikatą ir su tuo susijusias rizikas vertina ar neįvertina savo nuožiūra.

Jei bijai eiti į miestą, nes gali primušti – neik į miestą, būk labai budrus, nuolat sergėk save arba bent jau išmok greitai bėgti, gerai muštis arba įsigyk dujų balionėlį ar pistoletą savigynai. Nesilaikei šių priemonių, buvai neatsargus – primušė. Turbūt visi sutiksime, kad kalta ne auka. Na, bet visgi „kaltas, nes durnas“ – turėjo žinoti, po kokį rajoną vaikšto, todėl reikėjo tinkamai pasiruošti arba išvis ten nelįsti.

O dabar įsivaizduokime, kad tokiu principu taip mąstai ne tu, ne tavo artimieji ir draugai, bet policija, valstybės tarnautojai ir politikai, t. y., žmonės, kurie – bent teoriškai – turi mąstyti toliau savo nosies. Jie sakys, kad tu „kaltas, nes durnas“ – nesaugoji savo gyvybės ir sveikatos. Tas pavojingas rajonas yra natūrali pasaulio tvarka, su kuria turi susitaikyti ir prie jos prisitaikyti. Niekas nebus keičiama. Jei tokių kvailių, kurie nukenčia rajone atsiranda didelis skaičius, tai, žinoma, ne rajono banditus reikia pažaboti, bet įvesti lankytojams privalomas neperšaunamas liemenes, dujų balionėlius, apmokymus kaip elgtis rajone, vaikai į rajoną be suaugusiųjų priežiūros neįleidžiami ir pan. Arba tiesiog apriboti prieigas patekti į rajoną, panašiai kaip prie gatvių daromi atitvarai, naikinamos perėjos dėl pėsčiųjų saugumo. Ir, žiūrėk, rezultatas pasiektas – aukų skaičius sumažėja.

[mantasm]

Fizika ir stabdymo kelias yra labai netoli natūralios pasaulio tvarkos