[LT] Lietuvos keliai

[Romas]

Taip, bet finansavimo klausimas lieka. (...) Tačiau "bapkių nėra" ir sprendžiant iš planų, bus dar mažiau.

15 min.lt 2019.11.18
Susisiekimo ir Energetikos ministerijoms – perspėjimas dėl nepanaudotų ES lėšų

Daugiausiai 2019 metams skirtos Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų iki rugsėjo buvo nepanaudojusios Susisiekimo ir Energetikos ministerijos. Pasak Finansų ministerijos, kyla reali rizika, kad lėšos nebus įsisavintos.

Vyriausybei pateiktoje ataskaitoje, kurią ji svarstys trečiadienį, nurodoma, kad Susisiekimo ministerija nesuplanavo 41 proc. numatytų ES lėšų, Energetikos ministerija – 26 proc.
Finansų ministerija pabrėžia, kad atsiliekama įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšomis finansuojamus projektus – suplanuota 61 proc., pasirašyta sutarčių 21 proc. ir investuota 13 proc. Susisiekimo ministerijai skirtų ES lėšų.

https://www.15min.lt/verslas/naujien...su-662-1233456

Va tai tau ir buvęs "geriausias ministras"
Naujas irgi neblogas.

[mantasm]

Skraidančius elementus sunkiau valdyti nei važiuojančius Ekologiškam transportui nebūtų poreikio aplinkkeliams, nes neterštų oro, o eismo saugumu jau vis labiau pasirūpintų AI AI turbūt progresuos, bet lėtai, kiekvieno nenuspėjamo dunduko manevro nenumatysi

Ekologiškas transportas nereiškia dirbtinio intelekto Čia du skirtingi dalykai. Net ir ekologiškas transportas važiuodamas per miestą teršia aplinką bei reikalauja atitinkamos infrastruktūros. Nepamirškime, kad yra ir garso, šviesos bei vizualinė tarša, elektromobiliai taip pat turi stabdžių kaladėles ir padangas. Važiuojančių tranzitu laikas irgi turėtų būti svarbu. Nebent norisi bausti žmones už keliavimą ir bandyti nuo to atpratinti.

[PoDV]

Na tas ekologiškas transportas turbūt nebus skraidantis...

Skraidančius elementus sunkiau valdyti nei važiuojančius Ekologiškam transportui nebūtų poreikio aplinkkeliams, nes neterštų oro, o eismo saugumu jau vis labiau pasirūpintų AI AI turbūt progresuos, bet lėtai, kiekvieno nenuspėjamo dunduko manevro nenumatysi

[mantasm]

Na tas ekologiškas transportas turbūt nebus skraidantis...

[PoDV]

Man geriau, kad visur daugmaž geras asfaltas su logiškai sutvarkyta smulkia infrastruktūra, nei visi pinigai kišami į grandiozinius projektus tokius kaip nauji aplinkkeliai, kai daug ruožų lieka netvarkingi.

Ir iš vis neaišku kaip čia viskas keisis, gal pagaliau ateis VT ir kito ekologiško transporto populiarėjimo banga per ateinančius pora dešimtmečių (jei bandyt nujaust tendencijas), tai kelių tinklo plėtros kryptys gali keistis, gal labiau apsimokės išnaudoti esamą tinklą nei statyt dar daugiau naujų kelių.

[Sula]

Deja, dabartinės Lietuvos kelių direkcijos problema yra ne pinigų, o ambicijų trūkumas.
Net perspektyviniuose planuose numatomas vos vienas aplinkkelis per dešimtmetį.

Tuomet kur bus naudojamos Kelių fondo lėšos? Po 15 metų net rajoniniai žvyrkeliai bus beveik baigti išasfaltuoti.
Pinigų gali trūkti dėl surenkamo akcizo mažėjimo.

[Romas]

Taip, bet finansavimo klausimas lieka.

Deja, dabartinės Lietuvos kelių direkcijos problema yra ne pinigų, o ambicijų trūkumas.
Net perspektyviniuose planuose numatomas vos vienas aplinkkelis per dešimtmetį.

[PoDV]

Taip, bet finansavimo klausimas lieka. Juolab, visur triūbijama, kad Lietuva jau pralenkė Pietų Europą pagal BVP. Tačiau "bapkių nėra" ir sprendžiant iš planų, bus dar mažiau.

Nors naujų aplinkkelių beveik neturėsime, tačiau gal pasistengs daugiau resursų skirt kapitaliniams remontams (ištisiniams perasfaltavimams), kurie vis geriau negu lopymas ar provežų užglaistymas, vien dėl to, kad čia jų pagrindinis vizijos arkliukas. Koks A12 tarp Šiaulių ir Joniškio man atrodo gėdingiau nei Šiaulių šiaurrytinio aplinkkelio neturėjimas Tvarkymai Kaune man įrodė, kad geriau prižiūrėti esamą infrastruktūrą, ir plėtra užsiimti jei yra pinigų. Kai pinigai nusėda keliuose didesniuose lokaliuose objektuose, nesutvarkyta infrastruktūra dėvisi toliau. Iki šiol man atrodė, tiek savivaldybėse, tiek valstybiniuose keliuose, kad svarbu tik plėtra, o priežiūra palauks, todėl dabar turime nemažai prasčiau atrodančių atkarpų.

[Sula]

Taip, bet finansavimo klausimas lieka. Juolab, visur triūbijama, kad Lietuva jau pralenkė Pietų Europą pagal BVP. Tačiau "bapkių nėra" ir sprendžiant iš planų, bus dar mažiau.

[PoDV]

Ar taip pinigų trūksta, kad nebuvo įmanoma organizuoti naujos atkarpos tiesimą iškart pabaigus ankstesnes? Dabar gaunasi bus bent 7 metai nuo autostrados pabaigimo iki Marijampolės ir tuomet iki sienos su Lenkija Man šiaip smalsu už kokius pinigus ir kaip taip sėkmingai kelius per kalnus tiesė kroatai ir dabar tiesia serbai ir kodėl Baltijos šalims taip sunkiai sekasi šita veikla.

1) Balkanai paveldėjo palyginti geras infrastruktūros tvarkymo tradicijas iš senosios Jugoslavijos (kuri buvo santykinai laisva šalis, matuojant Rytų bloko standartais). Miestai atrodo gan prižiūrėti ir tvarkingi. Pas mus labiau jaučiasi sovietmetis ir dar net spėju carmečio Kauno ir Vilniaus tiesioginio pavaldumo gubernijų palikimas, kurį tvarkysime mūsų gyvenimo masteliais gan ilgai.

2) Tiesiant greitkelį lygumoje, pagerėja pagrinde tik saugumas, o kelionės trukmė labiau sutrumpėja nebent statant aplinkkelius, todėl ir matosi pas lenkus, kad jie pirma pasistato miestelių aplinkkelius, o paskui jau dėl komforto ir likusias atkarpas nusitiesia. Statant greitkelį kalnuose, laiko trukmė sutrumpėja kartais, nes kalnų keliai labai trumpina kelionės laiką. Jei daug serpantinų, tai autostrada su keliais tuneliais ir estakadom gali sutrumpinti kelionę keliais kartais. Kalnų keliai neretai eina didesniuose aukščiuose (500 m v.j.l ir daugiau), todėl su aukščiu didėja tikimybė, kad tokie keliai bus užpustyti.

[myhorsegallery]

Kažkoks kosmosas, Kaunas-Prienai šunkelį su autostrados vertu srautu tvarkys 2031????? Gerai, kad sėdžiu ant kėdės.... Tikiuosi pasikeis, nors jei ir toliau kosmonautai tvarkys, tai hmmm

[PoDV]

Keista, kad žalstiečiai nesirūpina savo elektoratu, kuris pagrinde ir yra provincijoje.

Ta provincija, tai žaisliukas visokiems neaiškiems tipams į valdžią prasmukt. Turbūt taip ir yra. Taip ir eis keletą dešimtmečių visokių "gelbėtojų" vorelė, kurių pagrindinis elektoratas provincijoje.

Aš, kaip suprantu, jie labiau norės gerinti esamos infrastruktūros situaciją, o grandiozinių projektų, aišku, stigs. Nebent jau esat užtikrinti, kad 2035 m. keliai dar labiau bus sugedę negu dabar. Jei jau taip sakot, tai gal tada iš vis išstojam iš ES, jei nesugebam būt normalia ES nare, galėsim suartėti su tokia Moldova no problem. Aš galėsiu pasirinkt kokį geresnį būstą Olandijoje ar Danijoje, panašų kur Varlamovas Kopenhagoj rodė Emigruosiu ne dėl to, kad babkių trūksta, o kad aplinkos tvarkymas ir vystymas (urbanistika + aplinkinė infrastruktūra) manęs netenkina.

[mantasm]

Keista, kad žalstiečiai nesirūpina savo elektoratu, kuris pagrinde ir yra provincijoje.

[Fulgur]

Kad apsiskirti nuo "didžiosios iki 2035 strategijos" išskyriau savo mintis atskirai. Mano nuomone, tai baisu. Išskyrus žvyrkelius, nieko gero. Vėžlio greičiu kažką gerins. Trys nauji keliukai po 8 km per 15 metų. 14 aplinkkelių nėra lėšų.

Kaunas-Alytus, kur labai blogai, dar 14 metų visi dūsaus "ak ak, nu avarija, vėl".

Apie "viziją nulis" nėra ką kalbėti. Iš kur bus nulis jei N kelių, kur reikia 2+1 su metalu vidury, kad vengti priešpriešos ir nieko.

2050 tokiu greičiu bus dar 3 nauji keliukai po 8 km.

[Fulgur]

VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIŲ PRIEŽIŪRA IR PLĖTRA 2019–2035 METAIS

Trumpai (linkas apačioje):

KRAŠTO KELIAI
Rekonstrukcija dėl kategorijos neatitikimo, kelio plotis < 6 m. (vidutiniškai per metus – 33 km) 400 mln. 400 km 2023 – 2034

VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIŲ ASFALTAVIMAS
Valstybinės reikšmės rajoninių kelių su žvyro danga asfaltavimas (vidutiniškai per metus – 200 km, nuo 2029 m. vidutiniškai – 100 km) 957 mln. 3190 km 2019–2035

SAUGAUS EISMO IR APLINKOSAUGINIŲ PRIEMONIŲ DIEGIMAS
Inžinerinių greičio valdymo priemonių įrengimas, vnt. 54,7 mln. 1840 km 2019–2035
<...>


VIA BALTICA

• Via Baltica ruožo, Panevėžio aplinkkelio plėtra. (kelio A17 Panevėžio aplinkkelio ruožas nuo 10,53 iki 22,06 km rekonstravimas) 2019 m.
• Via Baltica ruožo Marijampolė–LT/PL siena plėtra (kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,07 km rekonstravimas) 2021–2025 m.
• Kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruožo nuo 7,50 iki 37,78 km rekonstravimas 2025–2027 m.
• Kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruožo nuo 37,78 iki 53,54 km rekonstravimas 2026–2027 m.
• Kelio A8 Panevėžys–Aristava– Sitkūnai ruožo nuo 53,54 iki 87,86 km rekonstravimas 2028–2030 m.
• Kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–*Ryga ruožo nuo 9,17 iki 38,83 km rekonstravimas 2030–2032 m.
• Kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–*Ryga ruožo nuo 38,83 iki 47,83 km rekonstravimas 2031–2032 m.
• Kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–*Ryga ruožo nuo 47,83 iki 66,09 km rekonstravimas 2032–2033 m.

A1 VILNIUS–KAUNAS

• Susisiekimo šalia Kauno gerinimas (kelio A1 Vilnius– Kaunas– Klaipėda ruožo nuo 100,47 iki 101,79 km rekonstravimas) 2019 m.
• Susisiekimo šalia Kauno gerinimas (kelio A1 Vilnius– Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 99,1 iki 100,47 km rekonstravimas) 2019–2021 m.
• Kelio ruožo Vilnius–Kaunas rekonstravimas. (kelio A1 Vilnius– Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 10,00 iki 95,00 km rekonstravimas) 2019–2020 m.
• Susisiekimo šalia Kauno gerinimas (kelio A1 Vilnius– Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 102,7 iki 107 km rekonstravimas) 2020–2021 m
• Susisiekimo šalia Kauno gerinimas (kelio A1 Vilnius– Kaunas– Klaipėda ruožo nuo 95,00 iki 99,1 km rekonstravimas) 2028 m.

A14 VILNIUS–UTENA

• Susisiekimo šalia Vilniaus gerinimas (kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 16 iki 21,5 km rekonstravimas) 2019–2020 m.
• Susisiekimo Utenoje gerinimas (kelio Nr. A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 93,65 iki 95,60 km rekonstravimas) 2023–2024 m.
• Betono dangos ruožo Vilniaus rajone rekonstravimas (kelio Nr. A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,5 iki 39,2 km rekonstravimas) 2023–2025 m.
• Betono dangos ruožo Vilniaus rajone rekonstravimas (kelio Nr. A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 52,18 iki 93,65 km rekonstravimas) 2028–2030 m.

APLINKKELIŲ TIESIMAS

• Vilniaus m. pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas 2033–2035 m.
• Nefinansuojami - Karmėlavos, Raudondvario P(pietinis), Simno, Šakių P, Priekulės, Klaipėdos PV, Mažeikių V, Plungės V, Rietavo V, Šiaulių Š, Karčemų, Karsakiškio, Ukmergės PV, Utenos R, Zarasų, Trakų.

VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIŲ TINKLO PLĖTRA:

• Susisiekimo šalia Klaipėdos gerinimas (kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruožo nuo 222,261 iki 228,571 km rekonstravimas) 2031–2032 m.
• Kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukcija nuo 11,60 iki 31,10 km 2031–2033 m.
• Kelio Nr. A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė ruožo nuo 15,51 iki 25,80 km rekonstravimas 2035 m.

Linkas (kol neištrynė).
http://sumin.lrv.lt/uploads/sumin/do...0projektas.pdf

[Romas]

RailBaltica projektas apmina ir jungiamuosius kelius šalia geležinkelio. Penkuose rajonuose įvyko vieši svarstymai

Kelprojektas / Pasvalio r. savivaldybė 2019.04.23
Dėl parengtų vietinės reikšmės automobilių kelių statybos ir rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų Pasvalio rajone
http://www.pasvalys.lt/lt/naujienos/...io-rajone:6642

Kelprojektas 2019.03.22
Dėl parengtų vietinės reikšmės automobilių kelių statybos ir rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų Kauno rajone
http://kelprojektas.lt/lt/content/d%...ektini%C5%B3-0

Kelprojektas. Sprendiniai (pagal rajonus)
Vietinės reikšmės automobilių kelių statybos ir rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai

https://kelproj.maps.arcgis.com/apps...b20b36296dc23f

[PoDV]

Seimas pritarė: nuo 2020-ųjų didės finansavimas keliams


Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Lietuva/seima...keliams/287263
© Lietuvos žinios

Tai gal užteks pinigų sutvarkyti krašto kelius jungiančius Alytų su Kaunu, Vilniumi, Via Baltica ir droga krajowa nr 16

[lukass]

Seimas pritarė: nuo 2020-ųjų didės finansavimas keliams

Nuo kitų metų kiek didės finansavimas automobilių keliams. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias pataisas. Parlamentarai priėmė valdančiųjų „valstiečių“ ir socialdarbiečių siūlymą nuo 2020 metų keliams skirti 50 proc., o nuo 2021 metų – 52 proc. degalų akcizo. Dabar šis rodiklis yra 48 proc.

Vietinės reikšmės žvyrkelių, kurių Lietuvoje yra apie 50 tūkst. kilometrų, asfaltavimo programai kitais metais bus skiriama 2 proc. (maždaug 16 mln. eurų), o nuo 2021-ųjų – 4 proc. (32 mln. eurų) kuro akcizo...

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Lietuva/seima...keliams/287263
© Lietuvos žinios

[mantasm]

Norėjau pabrėžti, kad tai niekuo neišskirtinis kelias kelių mokesčių atžvilgiu.

Bet statytojai rodos gauna fiksuotą sumą per metus iš biudžeto? T.y. fūrų mokami mokesčiai eina į bendrą biudžetą. O statytojui nesvarbu kiek fūrų pravažiavo per metus - nuo to jo pajamos nesikeičia.

Nelabai panašu į privatų kelią kai savininkai gali nustatinėti kainodarą ir jų pajamos priklauso tiesiai nuo srauto pravažiavusio tuo keliu.

[sankauskas]

Ne, bet būtų įdomu sužinoti kur įžvelgi poreiki naujiems mokamiems keliams.

Neįsivaizduoju. Galbūt koks naujas tiltas Vilniuje?