[LT] Lietuvos keliai

[MedinisStrazdas]

Tikram paprastam žmogui nekiltų tokios mintys, kad nereikia asfaltuoti žvyrkelių. Alio, kaime gyvena trečdalis Lietuvos, o tu sakai, kad jie valstybei neturi rūpėti, tik miestiečiai? O ir "elitas" turi NT kaimuose. Būtent TAIP ir gyvensime ir dar blogiau, jei su tokiu mąstymu bus valdžioje tie, kas priima sprendimus. Apie kokį intelektą kalba? Viaduką ar tiltą suprojektuoti ir pastatyti? Yra to intelekto pakankamai ir niekur jis nedings. Reikia įsidėti į galvą visiems laikams, kad jokių grandiozinių kelių tiesimo projektų Lietuvoje nebus, nes nėra poreikio. Esami tik bus modernizuojami palaipsniui.

Lėšų kiekis yra ribotas, ir jas reikia skirstyti ten, kur jos labiausiai naudingos (kur daugiausiai eismo dalyvių). Statyti infrastruktūrą kuria naudosis 5 žmonės kad ją poto brangiai išlakyti lietuva nėra tokia turtinga. Jeigu "nėra pinigų" sutvarkyti gatves kurios atrodo kaip po bombardavimo, tai naujai infrastrukt9rai prižiūrėti lėšų taip pat nebus arba jos yra neracionaliai paskirstomos.

[Romas]

www.delfi.lt 2020.06.04
Po audito – Susisiekimo ministerijos priekaištai Kelių direkcijai: dėl padarytų klaidų liks neasfaltuotų žvyrkelių

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) vėluoja atlikti numatytus darbus ir tinkamai nesprendžia kilusių problemų, kurios kasmet kartojasi – parodė Susisiekimo ministerijos atliktas LAKD vidaus auditas.

Auditas parodė, jog lėšos (beveik 600 mln. eurų), skirtos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) ir ES, nėra efektyviai įsisavinamos, nebus įgyvendinta 4-erių metų Vyriausybės programa ir gali likti maždaug 200 km neišasfaltuotų žvyrkelių atkarpų visoje šalyje. Nustatyta, kad KPPP ir ES fondų lėšos praėjusiais metais buvo panaudotos atitinkamai 86 proc. ir 66 proc.

Nors KPPP finansavimo lėšų sąmatos vykdymas 2018 m. – 83,40 proc., tačiau lėšų, skirtų valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, panaudojimas – 70,9 proc.

LAKD, neturėdama susistemintų duomenų apie kiekvieniems metams planuojamus ir faktiškai atliktus projektus, finansuojamus ES lėšomis, darbus negalėjo tinkamai kontroliuoti šių projektų vykdymo. Turima projektų valdymo informacinė sistema neužtikrina informacijos surinkimo ir susisteminimo.
https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=84449331

BNS 2020.06.04
Kelių direkcijos vadovas apie Susisiekimo ministerijos audito išvadas: kaltinimai klaidingi

Susisiekimo ministerija teigia, kad atliktas Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vidaus auditas parodė, jog direkcija vėluoja atlikti numatytus darbus ir tinkamai nesprendžia kilusių problemų, kurios kasmet kartojasi. Anot direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, ministerijos atlikto audito ataskaitoje nurodyti kaltinimai Kelių direkcijai yra nepagrįsti.

Jis nurodė, kad 2017-2019 metais panaudota netgi daugiau KPPP lėšų nei numatyta. „Mes turime per trejus metus surinkę 1,437 mlrd. eurų. Priimant biudžeto įstatymus, kiekvienų metų gruodį Seimas sprendžia, kiek lėšų bus panaudota kitoms reikmėms. Per tuos trejus metus kitoms (valstybės – BNS) reikmėms buvo paimti beveik 109 mln. eurų ir iš viso galėjome naudoti 1,328 mlrd. eurų“, – pasakoja jis.

Anot V.Andrejevo, direkcija per tą laiką panaudojo net daugiau lėšų – 1,363 mlrd. eurų. „Daugiau panaudojome, nes 2016 metais liko nepanaudotų lėšų. Tvirtai pareiškiu, neklaidinant visuomenės, kad panaudojome visas lėšas, kiek buvo surinkta, ir papildomai 35,5 mln. eurų panaudojome to, kas buvo nepanaudota 2016 metais“, – sakė jis. „Kelių direkcija tikrai veikia efektyviai, nors tobulinti sistemą reikia. Dirbame su tam tikrais instrumentais, kurie yra daugiau nei 15 metų senumo, turiu omenyje programinę įrangą. Mes esame išsikėlę tikslus, nuo kada turėsime tam tikrus automatizuotus procesus, galėsime sklandžiau įvykdyti biudžetus ir taip toliau“, – kalbėjo V.Andrejevas.
(...)

Dėl V.Andrejevo ateities diskutuota ir Seime, svarstant Kelių direkcijos pertvarką į valstybės įmonę. (...)
„Sprendimas (Seimo – BNS) yra priimtas nuo rugsėjo 1 dienos įsteigti valstybinę įmonę, (...). Pasak V.Andrejevo, Darbo kodekso pataisos įsigalios rugpjūčio 1-ąją, o jis birželio 1-ąją gavo susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus įspėjimą apie atleidimą nuo rugsėjo 1-osios.

https://www.15min.lt/verslas/naujien...us-667-1328040

[Sula]

Tai kas teisus? Vėl tarp trijų pušų pasiklydome?

[Zorro]

Numatomas Trakų rajono keliųir gatvių tvarkymas.

https://www.facebook.com/darius.kved...24686904353717


Geros naujienos! Tvarkydami rajono kelius ir gatves, šiemet nudirbsime daugiau nei planavome. Susisiekimo ministro įsakymais dėl ekonomikos skatinimo paskirstytos lėšos kelių asfaltavimui. Tvarkysime žvyrkelius, įrengsime šaligatvius ir pėsčiųjų takus, perklosime duobėtas gatves. Visas sąrašas žemiau. Jau pradėjome ir padarėme beveik 2 km anksčiau suplanuotų gatvių: Meistru g. Jelščiznos k., Ezero g. Šventininkuose, Liepynu g. Liepynų k., Skaisčio g. Varnikų k., Lauko g. Rudiškėse, Kraštinė g. Rubežiaus k., Alyvų g. Skynimų k. Artimiausiu metu darbai prasidės ir kitose seniūnijose.

Vyriausybės nutarimais papildomai skirtos lėšos Trakų rajonui:

Trakų miesto Vienuolyno gatvei taisyti (remontuoti) (21,1 tūkst. Eur.)
Trakų miesto Bernardinų gatvei taisyti (remontuoti) (18,0 tūkst. Eur.)
Trakų miesto Maironio gatvei taisyti (remontuoti) (16,4 tūkst. Eur.)
Pėsčiųjų ir dviračių takui Trakų miesto Aukštadvario gatvėje rekonstruoti (175,0 tūkst. Eur.)
Pėsčiųjų takui palei Totoriškių ežerą nuo Trakų miesto Vytauto g. 69 iki Ežero g. 7 įrengti (200,0 tūkst. Eur.)

Lentvario miesto Račkūnų gatvei kapitališkai remontuoti įrengiant pėsčiųjų taką (329,2 tūkst. Eur.)
Lentvario seniūnijos vietinės reikšmės keliui Kariotiškės – Moluvėnai (Transporto gatvė) kapitališkai remontuoti (291,6 tūkst. Eur.)
Lentvario seniūnijos vietinės reikšmės keliui Valai – Stirniai –Saidžiai taisyti (remontuoti) (73,0 tūkst. Eur.)
Lentvario seniūnijos Rykantų kaimo Bažnyčios gatvei kapitališkai remontuoti (142,7 tūkst. Eur.)
Lentvario seniūnijos Rykantų kaimo Balčiūnų gatvei kapitališkai remontuoti (57,1 tūkst. Eur.)

Aukštadvario seniūnijos vietinės reikšmės keliui Čižiūnai – Ubiškės kapitališkai remontuoti (500,0 tūkst. Eur.)

Grendavės seniūnijos vietinės reikšmės keliui "Privažiuojamasis kelias prie Žuklijų nuo kelio 4734 Moniai – Bagdanonys – Strėva" kapitališkai remontuoti (400,0 tūkst. Eur.)

Rūdiškių seniūnijos vietinės reikšmės keliui Slabada – Karažiškės kapitališkai remontuoti (342,5 tūkst. Eur.)
Rūdiškių seniūnijos vietinės reikšmės keliui "Privažiuojamasis kelias prie Lieponių nuo kelio 4704 Rūdiškių seniūnijos Anglininkų kaimo Malūno gatvei kapitališkai remontuoti (136,0 tūkst. Eur.)
Rūdiškių seniūnijos tiltų kaimo Tvenkinio gatvei kapitališkai remontuoti (57,1 tūkst. Eur.)

Paluknio seniūnijos Liepynų kaimo Liepynų gatvei kapitališkai remontuoti (250,0 tūkst. Eur.)
Paluknio seniūnijos Paluknio kaimo Rūdiškių gatvei kapitališkai remontuoti (400,0 tūkst. Eur.)
Paluknys – Žėronys – Valkininkų g. st." (Liepų gatvei) kapitališkai remontuoti (296,8 tūkst. Eur.)

Onuškio seniūnijos Onuškio miestelio Ramošiškių gatvei taisyti (remontuoti) (27,3 tūkst. Eur.)
Onuškio seniūnijos Onuškio miestelio Medžiotojų gatvei taisyti (remontuoti) (14,8 tūkst. Eur.)

Senųjų Trakų seniūnijos Guopstų kaimo vietinės reikšmės keliui „Privažiuojamasis kelias prie Guopstų nuo kelio A4 Vilnius – Varėna – Gardinas (Pramonės gatvė) kapitališkai remontuoti (291,2 tūkst. Eur.)

[Ignalina]

Sveiki,
Situacija, kai krašto kelias eina per miestą. Kur yra riba tarp LAKD ir savivaldybės atsakomybių? Savivaldybė atsako, kad kelias jiems nepriklauso, todėl jie negali jo tvarkyti. Tačiau naujas gatvių apšvietimas darytas savivaldybės. Ar LAKD priklauso tik asfaltas, o savivaldybei priklauso šaligatviai bei apšvietimas? Norisi tikslumo kreipiantis dėl probleminių vietų.

[vygandazz]

Geros žinios važiuojantiems Vilnius-Ukmergė-Kėdainiai kryptimi - bus sutvarkytas dar vienas žiauriai prastos kokybės 15 km kelio atkarpa Lietuvoje.


AB „Panevėžio keliai“ už 11,969 mln. Eur (su PVM) rekonstruos krašto kelio Kėdainiai-Šėta-Ukmergė atkarpą.

Plačiau: https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2020/09/29/panevezio-keliai-gavo-12-mln-eur-uzsakyma

[PoDV]

Įdomu, kada tvarkys A2 ir A1 nuo Kauno link Klaipėdos? Abiem atvejais, ypač A2, dangos kokybė labai prasta. Vietomis apskritai nesaugi. 130km/h realiai jau dabar nebeturėtų leisti.

Galėtų uždėti 110/120 ties stotelėmis su mėlynais kilometrų ženklais.

Vilnius-Panevėžys avtomagistral'ė turėtų būti tik ten kur nėra stotelių ir apsisukimų, o likusios atkarpose tiesiog draudžiamieji ženklai lėtam transportui, pan. kaip naujam A14 ruože

Kaunas-Klaipėda galėtų likti avtomagistral'ė nuo Ariogalos iki Gargždų-Dauparų. Tik vietomis greitis rekomenduojamas 110 dėl blogos dangos.

Aš iš vis būčiau Lietuvoje nusiteikęs apjungti greitkelio ir automagistralės ženklus į autostradą, kuri vadintųsi greitkeliu ir visus metus greitis 120 km/h, visur įrengiami el. kelio ženklai (kas lyg ir planuojama).

P.S. Automagistralė yra rusiškas terminas, o autostrada... techniškai smetoniškas terminas Labiausiai norėčiau, kad būtų apjungti autostrados ir greitkelio ženklai ir būtų bendrai naudojamas greitkelio terminas, panašiai kaip Olandijoje autostrada yra vadinama (auto)snelweg (palyginti su vok. schnelle )

[Blaze]

P.S. Automagistralė yra rusiškas terminas, o autostrada... techniškai smetoniškas terminas Labiausiai norėčiau, kad būtų bendrai naudojamas greitkelio terminas, panašiai kaip Olandijoje autostrada yra vadinama (auto)snelweg (palyginti su vok. schnelle ), o dabartinis greitkelis - motorinio transporto kelias, gal net Lietuvos sąlygoms ir nereikia tokio ženklo.

Autostrada yra itališkas žodis. Greitkelis Lietuvoje turi visai kitą statusą ir greičio ribojimus.

[PoDV]

Autostrada yra itališkas žodis. Greitkelis Lietuvoje turi visai kitą statusą ir greičio ribojimus.

Žinau, bet teko matyti berods 1939 m. Kaunas-Vilnius planus, tai kelias užvadintas "autostrada" Motorway/Freeway/etc. terminas į Lietuvą atėjo kaip "autostrada"

Gal suktai skambės, bet kažkaip norėčiau, kad greitkelio ženklai būtų pakeisti automagistralės ženklais, o automagistralės ženklas būtų pervadintas į greitkelio ženklą (užvadintas "greitkeliu"), nes greitkelis yra lietuviškas žodis, o nei autostrada, nei juolabiau automagistralė nėra lietuviški žodžiai. Dauguma šalių naudoja savo vietinius autostradų pavadinimus, tik kelios šalys naudoja žodį autostrada.

Aš pavyzdžiu laikau Slovakiją, kuri turėjo tiek greitkelio, tiek automagistralės ženklus, bet keliai mažai kuo vizualiai skyrėsi tai visi keliai tapo automagistralėmis, ir greitkelių neliko. Panašiai galbūt galėtų būti ir Lietuvoje, nes pas mus taip pat skirtumai tarp greitkelių ir automagistralių yra menki.

[Deus]

AB „Panevėžio keliai“ už 11,969 mln. Eur (su PVM) rekonstruos krašto kelio Kėdainiai-Šėta-Ukmergė atkarpą.

Kaip aš suprantu, kelio rekonstrukcija įvyks tarp KK145 ir 1506/4811 sankryžos, ir Deltuvos? Nes yra kalbama apie kelio ruožą nuo 26,80 iki 40,27 km.

[vygandazz]

Kaip aš suprantu, kelio rekonstrukcija įvyks tarp KK145 ir 1506/4811 sankryžos, ir Deltuvos? Nes yra kalbama apie kelio ruožą nuo 26,80 iki 40,27 km.

Kaip suprantu šiek tiek ilgesnė atkarpa, nuo kelio atšakos prie gyvenvietės TARAKAI iki Deltuvos miestelio, jau sutvarkyto ruožo. T.y rekonstravus šią minimą atkarpą, visas kelias Ukmergė-Šėta-Aristava bus rekonstruotas.

[Romas]

KK 105 Pirčiupiai - Eišiškės
Numatomas tvarkyti vienas iš krašto kelių, kur yra sena labai siaura asfalto danga, kur negali prasilenkti dvi mašinos.
Šiame kelyje toks beveik visas kelias - ruožas nuo tilto per Šalčią iki Eišiškių. Numatoma rekonstruoti 5,4 km ruožą nuo Eišiškių pusės.
Dabar asfalto dangos plotis yra tik 4,20-4,50 m. Numatomos dvi 3,5 m pločio juostos (7 m).

Kelio Nr. 105 Pirčiupiai – Eišiškės ruožo nuo 18,10 iki 23,50 km rekonstravimo projektas

Šalčininkų r. savivaldybė 2020-10-30
Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą
Kelio Nr. 105 Pirčiupiai – Eišiškės ruožo nuo 18,10 iki 23,50 km rekonstravimo projektas

Susipažinti su projektiniais pasiūlymais galima iki 2020 11 23 nuo 9.00 iki 15.00 val. darbo dienomis adresu Gegužės a. 19, Eišiškės, Eišiškių seniūnijoje ir UAB „Sweco Lietuva“ adresu A. Strazdo g. 22, Kaunas.
Pasiūlymai teikiami iki 2020.11.23 d. 17.00 val. el.p.: giedrius.gaizauskas@sweco.lt arba kaunas@sweco.lt . Raštu: A. Strazdo g. 22, LT-48488, Kaunas, UAB „Sweco Lietuva“.
Viešo susirinkimo duomenys: Data: 2020.11.24 Laikas: 17.00 val. Gegužės a. 19, Eišiškės, Eišiškių seniūnijoje
Esant karantinui nuotoliniu būdu: https://teams.microsoft.com/l/meetup...a0b11678%22%7d

VIZUALIZACIJA
PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI

http://www.salcininkai.lt/skelbimai/...ektavima:12156

[DArnas]

Gal kas žino ir gali pakomentuoti plačiau, kada ir kodėl buvo tiesiamos tokios siauros asfalto dangos? Suprantu, kad taip pigiau ir bent kažkiek pagerinamas pravažumas, bet gal yra kokių įdomesnių faktų, pavyzdžiui, kada buvo pradėta taip asfaltuoti kelius, kur yra išlikusios seniausios atkarpos ar pan.?

[Romas]

Gal kas žino ir gali pakomentuoti plačiau, kada ir kodėl buvo tiesiamos tokios siauros asfalto dangos?

Pagrindinė priežastis - skurdas.

Iki šiol dar išliko tokių siaurų ruožų:
KK 173 Joniškis - Molėtai
KK 176 Pirčiupiai - Jašiūnai
KK 221 Vievis - Semeliškės
KK 211 Linkuva- Žeimelis
KK 209 Joniškis - Kriūkai - Žeimelis.


Kažkur šioje temoje buvo žemėlapis ir tokių siaurų kelių sąrašas

Gal yra kokių įdomesnių faktų, pavyzdžiui, kada buvo pradėta taip asfaltuoti kelius, kur yra išlikusios seniausios atkarpos ar pan.?

Labai plati tema. Paieškoti informacijos apie pokario galima temoje "Lietuvos keliai senose nuotraukose", galiam pabandyti atlikti paiešką pagal raktinius žodžius "Kelininkai,Senjorai" .
Labai gaila, kad nėra viešai prieinamos kelininko, fotografo ir poeto Lino Brogos (1925-2005) nuotraukos. Šis pokario dešimtmečių kelių statybos metraštininkas labiau žinomas už kitas veiklas.

[kesukazzz]

Siaurų kelių jaučiu galima rasti kiekvienam rajone. Čia Lietuvos gėda mano nuomone toki Lietuvos keliai. Dar man iš žinomų siaurų kelių yra:

Šakiai – Slavikai (3806)
Kaunas (Aukštutiniai Kaniūkai) - Babtai (1906)

[Kitas Džiugas]

Taip pat ir 2602 atkarpa Kazlų Rūda – Višakio Rūda, bet jau prasidėjusi šito kelio rekonstrukcija.

[Al1]

Siaurų kelių jaučiu galima rasti kiekvienam rajone. Čia Lietuvos gėda mano nuomone toki Lietuvos keliai. Dar man iš žinomų siaurų kelių yra:

Šakiai – Slavikai (3806)
Kaunas (Aukštutiniai Kaniūkai) - Babtai (1906)

Ir vėl plakimas ausimis per žandus. Tokių kelių pilna Lenkijoje, Latvijoje ir kitur. Savo laiku tai buvo didelis žingsnis į priekį. Tai buvo kelias su asfalto danga, o ne žvyrkelis. Dabar kai kurie jų jau nebeatitinka poreikių. O kai kurie pilnai tenkina tuos poreikius. Geriau toks kelias, jei srautai nedideli, nei žvyrkelis. Yra žvyrkelių su panašiais automobilių srautais ir juos pirmiausiai reikia asfaltuoti, o ne siaurus asfaltuotus kelius. Ištekliai ne begaliniai. Viską reikia daryti su protu ir pagal prioritetus.

[irwel]

Ar jums neatrodo, kad Kaunas - Prienai turetų būti aukštesnės kategorijos kelias lyginant su Prienai - Alytus? (turiu galvoje automobilių skaičių per dieną)

Na nera tokio srauto,kaip tarkim Jonava-Kaunas,tai nemanau ,kad kada bus 2x2 . Sekantis etapas po ,,Marė,,-LT siena, bus Kaunas-Kėdainiai ,kur bus 2x2 ven dėl to ,kad reikia centrinei šalies pramonei,bei ,kad dubliujoasi su via baltika. Šiauliai-Panevėžys ir tie 2x2 nu niekaip neišsimuša

[Lettered]

Na nera tokio srauto,kaip tarkim Jonava-Kaunas,tai nemanau ,kad kada bus 2x2 . Sekantis etapas po ,,Marė,,-LT siena, bus Kaunas-Kėdainiai ,kur bus 2x2 ven dėl to ,kad reikia centrinei šalies pramonei,bei ,kad dubliujoasi su via baltika. Šiauliai-Panevėžys ir tie 2x2 nu niekaip neišsimuša

Kaunas - Prienai eismo intensyvumas laisvai traukia iki 2x2 kelio, nes yra didesnis nei pvz. A2 atkarpoje nuo Panevėžio iki Ukmergės ar A9 Šiauliai - Radviliškis.

[PoDV]

Kaunas - Prienai eismo intensyvumas laisvai traukia iki 2x2 kelio, nes yra didesnis nei pvz. A2 atkarpoje nuo Panevėžio iki Ukmergės ar A9 Šiauliai - Radviliškis.

Įdomu, kaip ten su sunkvežimių srautais. Jei nutiesus Via Baltica iki PL sienos, daug sunkvežimių nebevažiuos 1+1 (130, 132 keliai), tai gal tada užtenka 2+1.
Pats kelias yra daugiau "priemiestinio" ar vietinio susisiekimo pobūdžio, taip ir negavo magistralinio kelio statuso.