[E67] [A8] Kaunas - Sitkūnai - Panevėžys ("Via Baltica")

[PoDV]

Čia nebent jei tik bukai norima politinių dividendų iš tam tikrų grupių žmonių.
Teisingai darant, tai pirmiausia turėtų būti pradėta nuo gyvenviečių aplinkkelių, o tik vėliau daryti pačias paprasčiausias ir eismui mažiausiai problemų sukeliančias atkarpas. Nes gyventojų (ypač vietinių) interesas didžiausias, kad būtų apvažiuojamos gyvenvietės saugiai. Toks pats tikslas ir keliu važiuojančių vairuotojų, nes iš esmės važiuoti keliu be stabdymų nėra daug problemų ar pavojų keliantis dalykas, problemos atsiranda kai reikia stabdyti ties sankryžomis, lėtinti kertant gyvenvietes ir pan.
Darant kitaip, gaunamos pavojingos situacijos, kaip pvz. būdavo Lenkijoje, berods S7 kelyje, kai važiuoji naujai nutiesta greitkelio atkarpa, ji baigiasi ir prasideda gyvenviete, o visi per gyvenvietę toliau vynioja 80+ km/h, nes kiek toliau pavažiavus vėl prasideda greitkelio atkarpa.

Dalis A8 kelio jau yra aplinkkeliai. Dalis A8, ypač arčiau Sitkūnų yra prastesnės dangos ir galbūt galima būtų platint pateisinant kad kelias smarkiai dėvisi.
Tačiau stebint lenkų patirtį, galima būtų pradėt nuo Ramygalos aplinkkelio ir A10 atkarpa tarp Panevėžio ir Pasvalio kur kelias smarkiai priartėja prie gyvenviečių.

[sleader]

Dalis A8 kelio jau yra aplinkkeliai. Dalis A8, ypač arčiau Sitkūnų yra prastesnės dangos ir galbūt galima būtų platint pateisinant kad kelias smarkiai dėvisi.
Tačiau stebint lenkų patirtį, galima būtų pradėt nuo Ramygalos aplinkkelio ir A10 atkarpa tarp Panevėžio ir Pasvalio kur kelias smarkiai priartėja prie gyvenviečių.

Aišku svarbus faktorius yra ir kelio dangos būklė. A10 už Panevėžio tai pakankamai neblogas. Yra prastesnių ruožų, bet kelios dalys visai neseniai atnaujintos. A8 senokai nevažiavau, bet pažiūrėjus Google StreetView tai atrodo nemažai susidėvėjusių atkarpų. Taigi šis faktorius gali lemti, kad bus judama nuo šio kelio rekonstrukcijos.

[PoDV]

Aišku svarbus faktorius yra ir kelio dangos būklė. A10 už Panevėžio tai pakankamai neblogas. Yra prastesnių ruožų, bet kelios dalys visai neseniai atnaujintos. A8 senokai nevažiavau, bet pažiūrėjus Google StreetView tai atrodo nemažai susidėvėjusių atkarpų. Taigi šis faktorius gali lemti, kad bus judama nuo šio kelio rekonstrukcijos.

Pvz. logiška kad sutvarkė atkarpą už Pasvalio link Latvijos, nes atkarpa turi pakankamai mažą eismo intensyvumą, atkarpa link Panevėžio šiek tiek prastesnė, bent jau kontrastuoja su latvių naujais keliais, tai jos jau sakyčiau neapsimoka perasfaltuoti, geriau jau tiesiog pradėt platinimą. A8 tikrai prastesnė, berods tik viena atkarpa ties Kėdainiais buvo sulaukusi šiokio tokio perasfaltavimo prieš kelerius metus. Ta atkarpa gali būt patrauklesnė platinimui, bet pasižymi mažesniu eismo intensyvumu nei A10 tarp Panevėžio ir Pasvalio.

[Lettered]

Aišku svarbus faktorius yra ir kelio dangos būklė. A10 už Panevėžio tai pakankamai neblogas. Yra prastesnių ruožų, bet kelios dalys visai neseniai atnaujintos. A8 senokai nevažiavau, bet pažiūrėjus Google StreetView tai atrodo nemažai susidėvėjusių atkarpų. Taigi šis faktorius gali lemti, kad bus judama nuo šio kelio rekonstrukcijos.

Atkarpoje tarp Panevėžio ir Pasvalio eismo intensyvumas daug didesnis nei net A2 autostradoje tarp Ukmergės ir Panevėžio:

https://vialietuva.lt/eismo-intensyvumas#lg=1&slide=0

[sleader]

Atkarpoje tarp Panevėžio ir Pasvalio eismo intensyvumas daug didesnis nei net A2 autostradoje tarp Ukmergės ir Panevėžio:

https://vialietuva.lt/eismo-intensyvumas#lg=1&slide=0

Bet čia reikėtų žiūrėti ir į kelio profilius (kategorijas), kokį intensyvumą kiekvienas iš jų gali aptarnauti.
Kad pamėta A2 atkarpa yra mažo eismo intensyvumo, tai turbūt seniai visiems žinomas faktas. Dėl to ten egzistuoja išimtiniai apsisukimai ir kt. automagistralei netinkami atributai, kadangi pagal objektyvius kriterijus ten automagistralė net neturėtų būti.

[strongiukas]

O čia yra važinėjančių Kaunas-Panevėžys trasa kiek dažniau nei kartą/du per metus?
Tas kelias yra TRAGEDIJA, kaip tokiam eismo intensyvumui.
Pirma dalis nuo A1- jau net viaduko prieigos ar nuovaža pasitinka su įlūžusio asfalto duobėmis. Su tokiomis duobėmis važiuoji iki maždaug iki Kėdainių.
O kiek tame kelyje ištisinių pripaišė pastaraisiais metais, jau kažkokia nesamonė darosi. yra keletas atkaprų, kur kelias tiesus ir matomumas 1km į priekį, bet nupiešta ištisinė. O juokingiausia- važiuoji 95km/h, prisiveji kombainą ar traktorių važiuojanti 20-40km/h. O lenkti negali, nes ištisinės linijos
Dar pridarė raudonų plačių skiriamųjų juostų su išgraužamomis. Jau kad tikrai niekas nedrįstų lenkti

[Effka]

O čia yra važinėjančių Kaunas-Panevėžys trasa kiek dažniau nei kartą/du per metus?
Tas kelias yra TRAGEDIJA, kaip tokiam eismo intensyvumui.
Pirma dalis nuo A1- jau net viaduko prieigos ar nuovaža pasitinka su įlūžusio asfalto duobėmis. Su tokiomis duobėmis važiuoji iki maždaug iki Kėdainių.
O kiek tame kelyje ištisinių pripaišė pastaraisiais metais, jau kažkokia nesamonė darosi. yra keletas atkaprų, kur kelias tiesus ir matomumas 1km į priekį, bet nupiešta ištisinė. O juokingiausia- važiuoji 95km/h, prisiveji kombainą ar traktorių važiuojanti 20-40km/h. O lenkti negali, nes ištisinės linijos
Dar pridarė raudonų plačių skiriamųjų juostų su išgraužamomis. Jau kad tikrai niekas nedrįstų lenkti

Paantrinsiu, kelio būklė jau nebe prasta, o tragiška. Tenka važiuoti bent kartą į mėnesį, tai jau ilgai pastebiu, kad net duobės nebe lopomos, spėju taupo pinigus rekonstrukcijai.

[Laure23]

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...-kiek-kainuos?

Lenkai jau baigia, lietuviai įpusėjo, o latviai ir estai kol kas trypčioja vietoje – tokia šiandien situacija vykdant grandiozinį automobilių transporto koridoriaus „Via Baltica“ modernizacijos projektą. Vilniuje į konferenciją susirinkę šių šalių atstovai sutaria, kad 970 kilometrų atkarpa nuo Varšuvos iki Talino moderniu keturių juostų greitkeliu galėtų tapti iki 2037 metų, kainuoti apie 8 mlrd. eurų.

„Lietuvoje šiemet baigsime kelio dalį nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos. Didelį progresą pasiekėme per pastaruosius 3 metus. Be to, šių metų vasarį pasirašėme tris sutartis dėl strateginio kelio ruožo planavimo nuo Kauno iki Panevėžio ir nuo Panevėžio iki Lenkijos sienos. Planuojame šiuos darbus užbaigti iki 2028 metų, o tada imsimės statybos darbų“, – dėstė M. Gedaminskas.

Iki 2028 planavimas, ar ir žemių paėmimas? Atrodo ilgokas terminas, bet bent kažkoks judesys. Iki 2030 spėti turbūt nerealu.
O latvių atstovas savikritiškas, pripažino kad ne kažką pas juos, bet kažkodėl projektavimo prioritetas skiriamas ruožui nuo Rygos iki Estijos sienos - įdomus sprendimas.

[Perfect]

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...-kiek-kainuos?



Iki 2028 planavimas, ar ir žemių paėmimas? Atrodo ilgokas terminas, bet bent kažkoks judesys. Iki 2030 spėti turbūt nerealu.
O latvių atstovas savikritiškas, pripažino kad ne kažką pas juos, bet kažkodėl projektavimo prioritetas skiriamas ruožui nuo Rygos iki Estijos sienos - įdomus sprendimas.

Kol nėra projekto, neaišku kiek ir kur reikia išpirkti žemę.

O latviai, tikriausiai, pradeda nuo intensyviausios atkarpos. Kaip ir logiška.

[Laure23]

Kol nėra projekto, neaišku kiek ir kur reikia išpirkti žemę.

O latviai, tikriausiai, pradeda nuo intensyviausios atkarpos. Kaip ir logiška.

Nematant duomenų, sunku pasakyti, bet labai suabejočiau. LT yra pagrindinė LV eksporto/importo partnerė, EE gerokai mažiau. PL ir DE taip pat labai aukštai - į DE gal dar daug per uostus transportuojama bet kad į PL, spėju su fūromis. Su likusiu Vakarų pasauliu taip pat reikia planuoti jungtį piečiau, o ne šiauriau.

[sleader]

O latviai, tikriausiai, pradeda nuo intensyviausios atkarpos. Kaip ir logiška.

Pagal Latvių statistinius duomenis, tai A7 link LT intensyvumas kiek didesnis nei A1 link EE. Aišku skirtumas nėra labai didelis.
Satiksmes intensitāte - Latvijas Valsts ceļi

Gal pradeda ten, nes ten jų A1

[k13tas]

Latviai lyg 2028 planuoja pradėti Bauskos aplinkelio darbus, tai jau būtų neblogas susisiekimo pagerėjimas mūsų kryptimi.
O ta mūsų 2030 darbų pabaigimo data kai projektavimas iki 2028 tai atrodo nelabai realistiškai.

[RamasN]

Pagal Latvių statistinius duomenis, tai A7 link LT intensyvumas kiek didesnis nei A1 link EE. Aišku skirtumas nėra labai didelis.
Satiksmes intensitāte - Latvijas Valsts ceļi

Gal pradeda ten, nes ten jų A1

Latviams į šiaurę nuo Rygos yra ir vietinio susiekimo prioritetas. Gal vidurkius skaičiuojant tai nesimato, bet labai jaučiasi grįžtant vasaros sekmadienio vakarą link Rygos. Avaringumas ir pan, kažkada teko Rygos regioną pagal navigaciją apsukti lankstu "in the middle of nowhere".

Į LT pusę, nors ne magistralė, plius minus tvarkingesnis/aiškesnis kelias. Link EE daug keistų zonų, įvažiavimai į poilsiavietes prie jūros ir pan. Tai jiems proga ir apsitvarkyti.

[PoDV]

Latviai lyg 2028 planuoja pradėti Bauskos aplinkelio darbus, tai jau būtų neblogas susisiekimo pagerėjimas mūsų kryptimi.
O ta mūsų 2030 darbų pabaigimo data kai projektavimas iki 2028 tai atrodo nelabai realistiškai.

Keista situacija su jų Via Baltica tarp Bauskės ir Saulkrasti aplinkkelio. Aišku rado galimybių užtikrinti aukštą kelio dangos kokybę, bet vairavimo kokybė vis tiek nekažką, tarsi grįžimas atgal 20 metų. A8 turi ribotą pasiteisinimą dėl prastos dangos aplink Kėdainius ir Sitkūnus, kad kam kišt pinigus į dangą jei (bent jau esu linkęs taip manyt) geriau pradėt platinimo darbus.

[PoDV]

Latviams į šiaurę nuo Rygos yra ir vietinio susiekimo prioritetas. Gal vidurkius skaičiuojant tai nesimato, bet labai jaučiasi grįžtant vasaros sekmadienio vakarą link Rygos. Avaringumas ir pan, kažkada teko Rygos regioną pagal navigaciją apsukti lankstu "in the middle of nowhere".

Ten tokia kaip ir turtingoji Latvijos zona, kur vilos, pajūris, kurortai ir praeina kažkoks labai abejotinų standartų kelias. Mūsų situacija tuo požiūriu geresnė, dangos prastesnės, bet gali važiuot 2+2 nuo Vilniaus iki pat Palangos centrinės dalies, yra net šiek tiek overengineering'o kaip Jakų žiedo sprendiniai su tais lenktais viadukais.
A7 eina Žiemgalos laukais, jau pabaigtas Kekavos aplinkkelis, bet nori nenori tai irgi jų kelias "į Europą" kaip mums yra A5 į Lenkiją.