Eismo kultūra ir saugumas Lietuvos keliuose

[J.U.]

Tuomet pusėje Vilniaus (o ir kitur) susiekimas būtų paralyžuotas. KET parašytos idealiam gyvenimui. Pas mus retas nemagistralinis (o kai kurie net magistraliniai) užmiesčio kelias siekia 7 m plotį.

Sprendimas paprastas, ponai. Miestuose, nemagisralinėse gatvėse turi būti naikinamos nebūtinos ištisinės. Keliuose viskas daugmaž sužymėta logiškai ir už tokius pažeidimus atimamos teisės, nepaliekant jokių skylių baudų pavidalu. Išsaugotume nemažai gyvybių ir mokesčių mokėtojų pinigų.

[J.U.]

Naujas Seimo pusdurnių siūlymas.
https://www.alfa.lt/straipsnis/50224...augiau-isgerti
Gal visgi vertėtų sulaukti kol eismo kultūra susilygins su paminėtomis šalimis?

[digital]

https://auto.lrytas.lt/naujienos/201...lciui-4074481/

Teismams kasdien perduodama beveik po 10 bylų, kur teisiamųjų suole atsiduria girti vairuotojai. Per visus metus tokių bylų gauta net 3483. Iš jų Vilniuje bei Vilniaus rajone – 632, Kaune bei jo rajone – 420.

Teisėjas Audrius Meilutis tvirtino, kad tokiose bylose dažniausiai laimi valstybė ir automobiliai būna konfiskuojami. Girtiems vairuotojams „išsukti“ savo transporto priemonę labai sudėtinga, nors įmanoma.

Antstolės Sonatos Vaicekauskienės teigimu, per praėjusius metus konfiskuota net dvigubai daugiau automobilių. Iš minėtų beveik 3,5 tūkst. bylų net 3 tūkst. atvejų buvo pritaikytas automobilio konfiskavimas, 1,9 tūkst. iš šių konfiskacijų yra tebevykdomos.

Kainos juokingos

Teismui konfiskavus neblaivių vairuotojų automobilius jų realizavimu rūpinasi Valstybinė mokesčių inspekcija. Praėjusiais metais pardavus apie 2000 automobilių, biudžetą papildė 800 tūkstančių eurų.

Tai reiškia, kad vidutiniškai vienas automobilis parduodamas vos už 400 eurų. Tiesa, jie neretai būna apdaužyti, be techninės apžiūros ar neprižiūrėti.

[J.U.]

Tai reiškia, kad vidutiniškai vienas automobilis parduodamas vos už 400 eurų. Tiesa, jie neretai būna apdaužyti, be techninės apžiūros ar neprižiūrėti.

Tai gal patys savininkai išsiblaivę nusiperka?

[Lettered]

Tai gal patys savininkai išsiblaivę nusiperka?

Kainos savininkui aukcione niekas nemažina. Esmė, kad girti pagrinde važinėja kaimuose su senais trantais, o kas važinėja su naujais ar brangesniais, turi proto girti nevažinėti, tai tokių ir nekonfiskuoja.

[J.U.]

Įdomu, ar kada nors nustosime ant kelių pilti druską ir kenkti aplinkai? Nesuprantu, negi nepakanka tiesiog nugreideruoti gatvių ir važinėti geromis padangomis? Dabar gi yra taip kad visos gatvės pilnos druskos balų. Pavasarį jos gi niekur nedingsta, kvėpuojame druskos dulkių debesimis. Žinoma, papilti druskos yra geresnis biznis nei gatves valyti, tik ar mes turim nuo to kentėti?

[mantasm]

diegiamos saugumo priemonės (analogai su alkoholio draudimais)

Saugumo priemonės keliuose panašiau į pilstuko mažinimą ir griežtesnį požiūrį į nepilnamiečių įsigyjimą bei vartojimą... Tuo tarpu valstiečiai su savo alkoholio draudimais atvirkščiai daro. Jei taip pat tvarkytų eismą - būtų teisės nuo 20 metų ir uždraustų naktim bei sekmadienį popiet važinėt autostradose.

[Al1]

tik nereikia čia "ironizuoti". Alkoholio ribojimas turi tiesioginę įtaką ir eismo saugumui. Kas dėl teisių nuo 20 metų, tai reikėtų tikrai B kategoriją nuo 20 metų leisti, o nuo 18 tik B1.

[Arni5]

Tai dabar labai būna keista artėjant prie tokių sankryžų su salelėmis ir įdėmiai stebint ženklus taip ir nepamatyti jokių greičio ribojimų. Kažkada iš įpročio net pristabdžiau jau, žiūru, kad švaru, be reikalo sulėtinau. Bet ten gerai padaryta, leidžia važiuoti 90 km/h, tokiu greičiu važiuoji, bet toks važiuojamosios dalies susiaurinimas pareikalauja didesnio atidumo į tai kas dedasi aplink. Apriboti greitį nėra būtina tam, kad vairuotojai taptų atidesni ir atsargesni tam tikrose atkarpose.

[Aleksio]

Įdomu būtų pažiūrėti ir priklauomybę tarp visokių draudimų, baudų ir kitokių apribojimų bei eismo įvykių. Nuo tam tikros ribos manau pastarieji nebemažėja. Lygiai kaip vairuotojai važiuojantys 50 ten kur galima 90, turbūt mano, kad važiuoja labai saugiai, bet iš tikrųjų nuolat netiesiogiai kelia avarines situacijas, nes kolonoje užpakalyje kažkam neišlaiko nervai ir surizikuoja per stipriai....

Bet jeigu maksimaliai leistinas greitis yra 90 ir kolona važiuoja 100, tai kiekvienas kolonos dalyvis sukelia daug didesnį pavojų nei vienas automobilis, važiuojantis 90.

[Al1]

Kolona bet kokiu atveju sukelia didesnio pavojaus tikimybę, net jei ji važiuotų ir 70 km/h greičiu. Šiaip tai ne kartą yra tekę matyti erelių, kurie prieš saugumo saleles bando aplenkti kelių automobilių ne tai kad koloną, bet grupę. Dar teko matyti, kaip kai kurie ereliai ne mieste esančias saleles "apvažiuoja".O tiksliau išvažiuoja į priešpriešinę juostą prieš salelę ir tokiu būdu aplenkia vieną ar du automobilius, kurie prieš salelę įvažiuojant į gyvenvietę yra priversti pristabdyti.

[sleader]

Bet jeigu maksimaliai leistinas greitis yra 90 ir kolona važiuoja 100, tai kiekvienas kolonos dalyvis sukelia daug didesnį pavojų nei vienas automobilis, važiuojantis 90.

Jeigu leistinas greitis yra 90, o srauto greitis (V85) siekia netgi 100 km/h, tai reiškia, kad su tokio kelio skersiniu profiliu ar kt. elementais yra kažkas negerai. Ir čia lokalios reguliavimo priemonės: kelio ženklai, salelė ar koks greičio matuoklis, nieko neišspręs. Jeigu leidžiama 90, o kelias yra plačiais kelkraščiais ir tiesus, su geru matomumu, be krūvos nuovažų ir t.t., tai nereikia tikėtis, kad bus važiuojama tais 90 km/h.

[PoDV]

O kuom čia dėta valstietiška politika? Eismo saugumo priemonių diegimas yra kryptingas daugelio metų darbas. Tai kas diegiama, įrengiama ar rekonstruojama šiandien, tai yra suplanuota/suprojektuota dar prieš kokius 3-5 metus ar netgi dar seniau. Pvz. vidutinio greičio matuoklių galimos pastatymo vietos pradėtos analizuoti dar prieš kokius 7 metus, o apie tokią priemonę pradėta svarstyti dar seniau.
Kelių finansavimas pradėjo augti 2015 m. ir toliau kasmet išlaiko augimo tempą.

OK OK. Didžiausią įspūdį paliko būtent (atsinaujinusi) masinė žvyrkelių asfaltavimo programa Iškyla jausmas, kad primiršti krašto ir magistraliniai keliai, dar įspūdį paliko Romas, teigdamas, kad kelių būklės atnaujinimas lėtėja. Tikiuosi finansavimas keliams ir toliau didės, Lietuvos keliai neišsiskirs ES kontekste, nu nes nesilaikyti bazinių ES standartų yra pražūtinga.

[Aleksio]

Jeigu leistinas greitis yra 90, o srauto greitis (V85) siekia netgi 100 km/h, tai reiškia, kad

tie srauto vairuotojai sukelia pavojų eismo saugai ir kad jiems teises, ko gero, padovanojo gimtadienio proga.

[SoulMulticast]

[sankauskas]

Fakin' laukiniai.
o 2:39 tai iš viso breathtaking.

[Romas]

Sujungtos dvi temos:
Eismo saugumas Lietuvos keliuose "Infrastruktūros" skiltyje
Eismas ir jo saugumas Lietuvoje "Visuomenės ir ūkio" skiltyje

[booraz]

Važinėdamas po Birštoną pastebėjau, kad dviračių ir pėsčiųjų takai, pėsčiųjų perėjos, susikirtimuose su gatve visur nuleidžiamos iki gatvės lygio, kodėl Lietuvoje neprigyja praktika įrenginėti dviračių takus, šaligatvius, perėjas, pervažas viename (aukštesniame) lygyje, o kelius žemesniame lygyje? Netgi iš šalutinio kelio įvažiuojant į pagrindinį turėtų būti pakelta pora metrų perėja (dviračių pervaža), kad nereikėtų dviratininkams, pėstiesiems, pėstiesiems su vežimėliais leistis iki gatvės lygio. Taip būtų įgyvendintas didesnis saugumas ypač tokiuose kurortiniuose miesteliuose kaip Birštonas, Druskininkai, Nida ir t.t. Daug kur užsienyje dėl saugumo daroma, kad pėsčiųjų, dviračių takai vienam lygyje ir aukščiau, negu gatvė, netgi jei tas takas kerta gatvę.

[dondc]

STR'uose yra numatyta, jog D kategorijos gatvėse pėsčiųjų ir dviračių takai turi išlikti tame pačiame aukštesniajame lygyje. Bet reik sekti projektus, nes neseniai Pirklių g. Vilniuje, nuleidinėjo takus pirminiuose pasiūlymuose, po to teko perdarinėt projektą.

[Sula]

Važinėdamas po Birštoną pastebėjau, kad dviračių ir pėsčiųjų takai, pėsčiųjų perėjos, susikirtimuose su gatve visur nuleidžiamos iki gatvės lygio, kodėl Lietuvoje neprigyja praktika įrenginėti dviračių takus, šaligatvius, perėjas, pervažas viename (aukštesniame) lygyje, o kelius žemesniame lygyje? Netgi iš šalutinio kelio įvažiuojant į pagrindinį turėtų būti pakelta pora metrų perėja (dviračių pervaža), kad nereikėtų dviratininkams, pėstiesiems, pėstiesiems su vežimėliais leistis iki gatvės lygio. Taip būtų įgyvendintas didesnis saugumas ypač tokiuose kurortiniuose miesteliuose kaip Birštonas, Druskininkai, Nida ir t.t. Daug kur užsienyje dėl saugumo daroma, kad pėsčiųjų, dviračių takai vienam lygyje ir aukščiau, negu gatvė, netgi jei tas takas kerta gatvę.

Įtariu, kad to neleidžia daryti ribota lietaus nuotekų infrastruktūra. Pusė Vilniaus miesto be normalaus paviršinio nuotekio surinkimo.