Energetika

[John]

Ar tikrai nėra naujienų apie Vokietijos LNG terminalų statybą kokia nors civilizuotų žmonių kalba?

[Arunasx]

Германия построила СПГ-терминал за 8 месяцев вместо 5 лет https://charter97.org/ru/news/2022/12/9/527618/

Vadybininkai skambino tiekėjams visoje Europoje. Reikalingi plieniniai poliai rasti apleistoje statybvietėje Lietuvoje – tačiau skaičiavimus teko keisti, nes jie buvo ilgesni nei būtina (iš viso panaudoti 194 poliai).
Žemutinės Saksonijos vyriausybė leidimą statyti SGD terminalą išdavė sekmadienį, gegužės 1 d., Tarptautinę darbuotojų dieną. „Tokią dieną paprastai to nedarote“, – WSJ sakė Žemutinės Saksonijos ekonomikos ministras Olafas Liesas. „Vokietijoje turėjome judėti nauju būdu.

[Arunasx]

Vandenilio vamzdyną iš Pirėnų į likusią Europos dalį žadama nutiesti iki 2030 m. https://www.vz.lt/pramone/energetika...sti-iki-2030-m

„H2Med“ – Ispanijos, Prancūzijos ir Portugalijos pasiūlytas povandeninio vamzdyno, kuris sujungs Barseloną ir Marselį, projektas – bus „užbaigtas iki 2030-ųjų“, per bendrą spaudos konferenciją pareiškė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas. Vamzdynas kainuos maždaug 2,5 mlrd. Eur, pridūrė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas per spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo ir Portugalijos ministras pirmininkas Antonio Costa ir kuri buvo surengta po jų derybų Alikantėje Pietų Ispanijoje.
„Tai bus pirmasis didelis vandenilio koridorius Europos Sąjungoje (ES), – pažymėjo P. Sanchezas. Jis pridūrė, kad juo bus galima tiekti 10% vandenilio kiekio, kuris bus suvartojamas ES iki 2030 metų, arba maždaug 2 mln. tonų per metus.

O iš kur ten tas vandenilis atsiras kad vertėtų jį transportuoti kiek į kitą vietą už 350km už 2,5 mljrd ???

[spekas]

,,Avarijos dėl reaktoriaus perkaitimo beveik neįmanomos pažangiame torio reaktoriuje, kuriame kaip kuras ir pirminis aušalas yra naudojamas torio ir pagalbinių elementų druskų (fluoridų) lydalas (angl. Liquid Fluoride Thorium Reactor, LFTR). Viena vertus, lydalo savaime nebereikia saugoti nuo išsilydymo. Kita esminė tokio reaktoriaus saugos garantija – žmogaus įsikišimo ir automatikos priemonių nereikalaujanti pasyvi saugos sistema – ėmus perkaisti skystam kurui, išsilydytų po reaktoriumi esantis lydus vožtuvas ir druskų lydalas savaime išbėgtų į natūraliai aušinamą rezervuarą.
Pagaliau, skirtingai nei įprastuose reaktoriuose, aušinamuose vandeniu suslėgtu iki 70–150 atmosferų, LFTR reaktoriuje pirminis aušalas yra saugaus, atmosferos slėgio, tad ir sprogti nebelieka kam.''

Vienas iš pagrindinių aspektų, kuriuo mane žavi torio reaktoriai yra šie saugumo elementai - iš esmės eliminuojami bet kokie branduolinio reaktoriaus potencialūs pavojai. Liuks. Greičiau juos kurti : ). Mes čia Lietuvoje laukiame kuo greičiau apturėti bent kelis tokius reaktorius.

Kas dar su toriu gerai, tai kad (kalbant Europos mastu) jo daug turi Skandinavija, kai tuo tarpu urano šiek tiek yra tik Ukrainoje.

[Arunasx]

Mažų torio reaktorių įvadas žaliems
Lietuva be branduolinės energetikos gali neišsiversti: diskutuojama apie naujos kartos reaktorius https://www.delfi.lt/verslas/energet....d?id=91941947

Užsienio žiniasklaida anksčiau skelbė, kad vieno turtingiausių pasaulio žmonių, „Microsoft“ įkūrėjo B. Gateso įmonė „TerraPower“ planuoja iki 2028 m. Kemeryje, Vajominge pastatyti pirmąją pavyzdinę branduolinę elektrinę. „Kemerio elektrinė bus pirmoji, naudosianti pažangią „Natrium“ branduolinę technologiją, kurią sukūrė „TerraPower“ kartu su „GE-Hitachi“, – rašė CNBC. Planuojama, kad pusę 4 mlrd. JAV dolerių vertės projekto padengs „TerraPower“, pusę – JAV vyriausybė. A. Žukauskas pastebėjo, kad Lietuvoje kol kas daugiausiai kalbama ne apie naujas technologijas, o tiesiog apie mažesnius nei įprasta reaktorius.
„Branduolinė energetika yra grįsta energija, išsiskiriančia daliosios medžiagos branduoliams skylant į lengvesnius branduolius. Vienintelė gamtoje aptinkama dalioji medžiaga yra uranas-235, kurio gamtiniame urane tėra apie 0,7 proc. Tam, kad įprastame reaktoriuje galima būtų sukelti grandininę reakciją, gamtinį uraną, kurio daugiau kaip 99 proc. sudaro nedalus uranas-238, reikia praturtinti iki kol urano-235 dalis pasiekia 3–5 proc. Alternatyvus būdas yra naudoti dirbtines daliąsias medžiagas – plutonį-239 arba uraną-233, kurios gaunamos „derlias“ medžiagas švitinant neutronais. Plutonis-239 gaunamas iš jau minėto gamtoje paplitusio urano-238, o uranas-233 – iš kitos natūralios nedalios medžiagos – torio-232“, – dėstė jis. A. Žukauskas aiškino, kad ateityje turėtų išpopuliarėti 4 kartos branduoliniai reaktoriai, o viena iš radikaliausių jų alternatyvų yra yra skysto kuro (druskų lydalo) branduoliniai torio reaktoriai. Savo publikacijoje profesorius išdėstė jų privalumus saugos, radioaktyvių atliekų, kuro atsargų ir branduolinio terorizmo grėsmės atžvilgiu. „Sauga. Įprastų kieto kuro urano reaktorių saugą užtikrina aktyvios priemonės (automatinės ar rankinės) grandininei reakcijai stabdyti. Visos trys garsios tokių reaktorių avarijos (Trijų mylių saloje, Černobylyje ir Fukušimoje) įvyko dėl reaktoriaus dalinio išsilydymo jam perkaitus. Trijų mylių saloje esminiu veiksniu buvo apsauginės automatikos konstrukcijos spragos; Černobylyje nepavyko sustabdyti netobulo reaktoriaus, ėmusio veikti nenumatytu režimu; Fukušimoje neįsijungė cunamio užtvindyti aušinimo siurbliai. Visiškai patikimi tokio tipo reaktoriai vargu ar įmanomi, nes tobulinant aktyvias apsaugos sistemas, jų patikimumas nedaug auga dėl didėjančio sudėtingumo. Avarijos dėl reaktoriaus perkaitimo beveik neįmanomos pažangiame torio reaktoriuje, kuriame kaip kuras ir pirminis aušalas yra naudojamas torio ir pagalbinių elementų druskų (fluoridų) lydalas (angl. Liquid Fluoride Thorium Reactor, LFTR). Viena vertus, lydalo savaime nebereikia saugoti nuo išsilydymo. Kita esminė tokio reaktoriaus saugos garantija – žmogaus įsikišimo ir automatikos priemonių nereikalaujanti pasyvi saugos sistema – ėmus perkaisti skystam kurui, išsilydytų po reaktoriumi esantis lydus vožtuvas ir druskų lydalas savaime išbėgtų į natūraliai aušinamą rezervuarą.
Pagaliau, skirtingai nei įprastuose reaktoriuose, aušinamuose vandeniu suslėgtu iki 70–150 atmosferų, LFTR reaktoriuje pirminis aušalas yra saugaus, atmosferos slėgio, tad ir sprogti nebelieka kam. Ateityje gali būti sukurti torio reaktoriai, kuriuose grandininė reakcija išvis nevyksta (subkritiniai reaktoriai), o branduolių dalijimosi reakcija yra valdoma išoriniu neutronų šaltiniu. Nobelio premijos laureatas Carlo Rubbia pasiūlė subkritinį torio reaktorių valdyti neutronų srautą sukuriančiu dalelių greitintuvu (spaliatoriumi). Tuo metu kitas Nobelio premijos laureatas, Vilniaus universiteto garbės daktaras Gerardas Mourou iškėlė idėją torio reaktoriaus valdymui naudoti lazerinius neutronų šaltinius. Abiem atvejais savaiminis reaktoriaus perkaitimas būtų iš esmės neįmanomas, o branduolinę reakciją galima būtų sustabdyti, išjungus neutronų šaltinį.

[MedinisStrazdas]

Manau norėta pasakyti saulės, o ne deginimo, kas paprastai laikoma po thermal terminu.

Ne, norėta pasakyti geothermal, nei saulė nei deginimas. Lietuvoje gana brangu nes giliai reikia kasti, tai gal ir nelabai mums alternatyva, bet europoje yra vietų kur tikrai galima naudoti.

[spekas]

O koks tikslas sekti kasdienines elektros kainas? Nebejungsi vakare lempos?

Įdomu pažiūrėti kaip pvz vėjo ir saulės gamybos kiekiai koreliuoja su elektros kaina. Taip pat įdomu laiks nuo laiko pažiūrėti kas rinkose vyksta.

O šiaip gal tikrai reikės išsirinkti kokią lempą ir jos nebejungti : ).

[transpondster]

Keista kad Indapinda veikia gan maža galia. Gal kas žino ar jau nebeliko to LNG tanklaivių pertekliaus kur susikaupęs prie Ispanijos buvo?

Freeport LNG restartas dar nusikelia bent pora savaičių:
https://www.reuters.com/business/ene...nd-2022-12-02/


Jei kam įdomu Inčukalnio grafikas:
https://agsi.gie.eu/data-overview/gr...0000001379R/LV
EU saugyklų:
https://agsi.gie.eu/data-overview/graphs/eu

[Arunasx]

Elektros kainos Lietuvoje auga ketvirtą savaitę iš eilės. Tai antras pagal ilgį nenutrūkstamas kainų didėjimo laikotarpis šiais metais po gegužės 13 – liepos 7 dienos, kai elektros vidutinė savaitės kaina paaugo nuo 146,6 iki 303,6 EUR/MWh. Paskutinį kartą vidutinė savaitės elektros kaina buvo didesnė nei 300 EUR/MWh rugsėjo 30 – spalio 6 d., kai ji siekė 354,5 EUR/MWh. Elektros kainų augimą skatina dėl didėjančio vartojimo ir šaltesnių orų brangstančios gamtinės dujos, maža atsinaujinančios energijos generacija.
Nagrinėjamą savaitę Lietuvos elektros kainos buvo identiškos Latvijos, Estijos ir Suomijos kainoms (315,5 EUR/MWh). Latvijoje, Estijoje kainos augo 26 proc., Suomijoje – 25 proc.
Švedijos ketvirtoje kainų zonoje vidutinė elektros kaina antrą savaitę iš eilės augo daugiausiai regione – 49 proc. ir siekė 280,1 EUR/MWh (lyginant su 187,9 EUR/MWh kaina savaite prieš). Po ilgo laikotarpio Švedijos ketvirta kainų zona užleido pigiausios elektros pozicijas Lenkijai. Lenkijoje elektros kainos, augusios mažiausiai regione (8 proc.),siekia 217,8 EUR/MWh (lyginant su 202,4 EUR/MWh savaite prieš) ir yra 62,3 EUR/MWh mažesnės nei Švedijos ketvirtoje kainų zonoje.
Vokietijoje vidutinė kaina per minimą savaitę augo 44 proc. iki 299,3 EUR/MWh (lyginant su 207,6 EUR/MWh praeitą savaitę).
Šiuo metu didmeninės elektros kainų ateities sandoriai numato, kad 2023 m. pradžioje Vokietijoje elektros kaina gali būti apie 325 EUR/MWh, Skandinavijoje – 285 EUR/MWh. Didesnis kainų šuolis prognozuojamas vasario mėnesį, kai elektros kainos Vokietijoje gali pasiekti 360 EUR/MWh.

https://www.ena.lt/Naujiena/pastaraj...ltijos-salyse/
https://www.ena.lt/uploads/2022%2011...20apzvalga.pdf

[Arunasx]

Inčukalnio užpildymas sumažėjo iki 57,57% (praėjusią savaitę buvo 59,44%). Per nagrinėjamą savaitę vidutinis išpūtinėjimo srautas iš saugyklos buvo 69,1 GWh/d, kai pernai tuo pačiu metu –119 GWh/d. Tai yra, net 41,9% mažiau nei lygiai prieš metus.
• Lietuvos dujų suvartojimas augo beveik 14% ir siekė 357,99 GWh (lyginant su 314,3 GWh praėjusia savaite). Dujų suvartojimas ir toliau nuosekliai auga nuo lapkričio pradžios, kai pradėjo veikti Achemos gamykla. Šią savaitę įtakos turėjo ir Elektrėnų 9 bloko veikimas.
• Bendrai į Latviją siunčiamų dujų kiekis per nagrinėjamą savaitę sumažėjo 50% lyginant su savaite prieš tai (per savaitę siunčiamų dujų kiekis siekė 196,33 GWh). Vidutinis dienos dujų srautas į Latviją sumažėjo 56,5% lyginant su praėjusia savaite ir siekė 28,7 GWh/dieną. Spalio mėnesį vidutinis dienos srautas į Latviją buvo 58,94 GWh/dieną, o lapkritį – 64 GWh/dieną. Iš Lenkijos dujų srautas augo 30,3% ir siekė 60,3 GWh. Į Lenkiją dujos nebuvo siunčiamos.
• Klaipėdos SGD terminalas veikė 68% pajėgumu (498,15 GWh), iš kurių apie 40% (196,33 GWh) iškeliavo į Latviją

https://www.ena.lt/Naujiena/pastaraj...ltijos-salyse/

[Arunasx]

dingsim, jei norėsim. yra net trys žalios alternatyvos - atominė, hydro ir thermal.

Manau norėta pasakyti saulės, o ne deginimo, kas paprastai laikoma po thermal terminu.

[MedinisStrazdas]

Tai vat, niekur nedingsim nuo dujų jėgainių. Ir elektros kaina priklausoys nuo dujų kainos rinkoje kaip ir dabar tas yra, kai vasaros gale užkilo dujų kainos, atitinkamai ir elektros kaina šoko į viršų nepaisant net to, kad buvo daug saulės ir vėjo. Na nebent atominę pasistatysim kaip suomiai.

dingsim, jei norėsim. yra net trys žalios alternatyvos - atominė, hydro ir thermal.

[Tomas]

Kažin kiek čia forume stambių vartotojų mokančių valandiniais tarifais?

[Lettered]

Kodėl tai turi rūpėti buitiniam vartotojui?

Buitiniai vartotojai suvartoja mažą dalį visos šalyje suvartotos elektros. o pramonė ir visi stambieji vartotojai moka valandiniais tarifais.

[Tomas]

Mėnesinė kaina susideda iš kasdienių. Jei per mėn. vieną savaitę mažai vėjo ir saulės, išeina, kad net jei likusias 3 savaites gauni elektrą nemokamai bendra mėnesinė kaina vis tiek didelė gaunasi. Nes neturint pakankamai stabilios generacijos bus didžiuliai kainų svyravymai.

Kodėl tai turi rūpėti buitiniam vartotojui?

[Lettered]

O koks tikslas sekti kasdienines elektros kainas? Nebejungsi vakare lempos?

Mėnesinė kaina susideda iš kasdienių. Jei per mėn. vieną savaitę mažai vėjo ir saulės, išeina, kad net jei likusias 3 savaites gauni elektrą nemokamai bendra mėnesinė kaina vis tiek didelė gaunasi. Nes neturint pakankamai stabilios generacijos bus didžiuliai kainų svyravymai.

[Tomas]

Įdomiai, kas čia šiandien vyksta. Dujų kaina pakilo iki 142, bet ar toks nedidelis pakilimas tiek elektrą brangina?..

O koks tikslas sekti kasdienines elektros kainas? Nebejungsi vakare lempos?

[suoliuojantis]

Čia vat ir yra visas tas skausmas, kurį žaliosios energijos proponentai ypatingai aktyviai stengiasi nutylėti, apeiti ir pan. Ir ne tiek lietuviai. Prieš kokius porą metų kaip tik mačiau Lietuvos energetikos instituto darytą vertinimą Belgijos vyriausybės užsakymu dėl AEI plėtros. Belgai užsakė pas savus tyrimą ir gavo labai nemalonų atsakymą. Tada užsakė pas visą eilę užsieniečių ir atrodo irgi gavo tuos pačius atsakymus. Mat kas kokius 6-7 metus analizuojant meteo duomenis įvyksta orų anomalija kai labai ilgą periodą nebūna nei vėjo , nei saulės. Ir būtent žiemos periodo anomalija. Tuomet visa AEI ekonomika sugriūva. Nes sprendimas yra arba prisistatyti aibes šiluminių, laikyti jas po 7 metus neveikiančias, kad padirbtų kokias tris savaites, už ką reikia mokėti kas be ko, arba trims savaitėms tiesiog uždaryti šalį, nusiritant net žemiau nei į trečio pasaulio šalis.

[booraz]

Nėra ne tik vėjo, bet ir saulės. O tai būna gana dažnai ir gana ilgą laiką, tai realiai net kai šviečia saulė ir vėjas pučia turint nemokamą elektrą bendra mėn. kaina vis tiek didelė dėl tokių deficitinių pikų.

Kiek žinau iš ESO tai saulės elektrinių generavimas tarp lapkričio pradžios ir vasario vidurio praktiškai lygus nuliui Lietuvoje.

[Lettered]

vis problema sitos zaliosios energetikos yra ziema, kai nera vejo. Jokios batarejos nepades visa savaite ar du be vejo. Tad elementariai reikes silumines energetikos antra tiek pristatyt ir laikyt rezerve.

Tai vat, niekur nedingsim nuo dujų jėgainių. Ir elektros kaina priklausoys nuo dujų kainos rinkoje kaip ir dabar tas yra, kai vasaros gale užkilo dujų kainos, atitinkamai ir elektros kaina šoko į viršų nepaisant net to, kad buvo daug saulės ir vėjo. Na nebent atominę pasistatysim kaip suomiai.