Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Penktadienį (kovo 1 d., paskiausia darbo diena) vidutinė dienos el. kaina buvo 52 E/MWh;
    Prieš mėnesį, žiemos vidury (vasario 3 d., darbo diena) vidutinė dienos el. kaina buvo 42 E/MWh.
    Prieš du mėnesius (sausio 3 d., darbo diena) - 94 E/MWh.
    Iš viso, per pastarąsias 30 dienų, didžiausia vidutinė dienos kaina buvo 133 E/MWh. Didžioji dalis šiais metais kainų - dviženkliai skaičiai (E/MWh).

    Šiek tiek nesuprantu, kur baubas pakastas? Kas nors be abstrakčių lozungų gali konkrečiais skaičiais pasakyti, kiek """"pasaugojimas"""" faktiškai kainuoja tiekėjams?

    Comment


      Parašė Riedutis Rodyti pranešimą
      Penktadienį (kovo 1 d., paskiausia darbo diena) vidutinė dienos el. kaina buvo 52 E/MWh;
      Prieš mėnesį, žiemos vidury (vasario 3 d., darbo diena) vidutinė dienos el. kaina buvo 42 E/MWh.
      Prieš du mėnesius (sausio 3 d., darbo diena) - 94 E/MWh.
      Iš viso, per pastarąsias 30 dienų, didžiausia vidutinė dienos kaina buvo 133 E/MWh. Didžioji dalis šiais metais kainų - dviženkliai skaičiai (E/MWh).

      Šiek tiek nesuprantu, kur baubas pakastas? Kas nors be abstrakčių lozungų gali konkrečiais skaičiais pasakyti, kiek """"pasaugojimas"""" faktiškai kainuoja tiekėjams?
      Nemanau kad yra konkretus skaičius. Tai priklauso nuo to, kiek susidaro bendrai tokio pertekliaus konkrečiu momentu, reikia išminusuoti iš numatomo pirkti biržoje kiekio.
      Ir atitinkamai žiemą tiekėjas turi pirkti biržoje daugiau elektros negu iš tikro jis parduos vartotojams konkrečią dieną/valandą. Ir visas hemorojus vyksta kai yra neprognozuotina vasara/žiema kainų pasiutpolkė į kurią bet kuriuo momentu gali įnešti esminę įtaką koks nors linijos gedimas kaip yra dabar tarp EE ir FI kur veikia tik 1/3 pralaidumo.
      Nepirk iš Decathlon, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, Volfas Eng, Procter & Gamble / Gillette
      Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

      Comment


        Parašė Riedutis Rodyti pranešimą
        Penktadienį (kovo 1 d., paskiausia darbo diena) vidutinė dienos el. kaina buvo 52 E/MWh;
        Prieš mėnesį, žiemos vidury (vasario 3 d., darbo diena) vidutinė dienos el. kaina buvo 42 E/MWh.
        Prieš du mėnesius (sausio 3 d., darbo diena) - 94 E/MWh.
        Iš viso, per pastarąsias 30 dienų, didžiausia vidutinė dienos kaina buvo 133 E/MWh. Didžioji dalis šiais metais kainų - dviženkliai skaičiai (E/MWh).

        Šiek tiek nesuprantu, kur baubas pakastas? Kas nors be abstrakčių lozungų gali konkrečiais skaičiais pasakyti, kiek """"pasaugojimas"""" faktiškai kainuoja tiekėjams?
        Pasaugojimo kainą gali nebent tik tiekėjai pasakyti, pagal praeitą laikotarpį. Ir tai bus sąlyginai. Viskas priklauso nuo to, kuriomis valandomis bandoma atsiimti. Vienas gali siurbti pigiausiomis, kitas atvirkščiai brangiausiomis. Juk net oro sąlygos įtakoja vartojimą. Tad skirtumai bus kardinalūs.

        Comment


          PredatorGTR ir @arunasx

          Tai jo, aš smalsiai laukčiau audituotų tiekėjų finansinių duomenų, kur jie atskleistų tokios apskaitos atskyrimą. Asmeniškai matant, kiek daug komunalininkai (šilumos, vandens, atliekų - dirbu su jų auditais, įskaiitant reguliuojamos veiklos ataskaitų patikras) finansinių duomenų teikia VERT, tikrai stebina, kad VERT dar nėra parengę saulininkų "rinkos" macro- apžvalgos, nes sunku būtų patikėti, kad elektros rinkos tiekėjai teikia mažiau duomenų nei kiti komunalininkai.

          Žinoma, micro- lygiu bus tokių saulininkų, kurie tikrai išloš, bet man vis tiek labiau įdomus macro- lygis, o ne kiek ten konkretus Antanas ar Danutė išlošė.
          Paskutinis taisė Riedutis; 2024.03.04, 08:28.

          Comment


            Parašė jan Rodyti pranešimą
            pagal litgrid šiuo metu vartojimas kritęs iki 680MW po to kai jie nebeapskaitos didžiosios dalies saulės gamybos prie gamybos o atima iš vartojimo.
            Kai buvo saulėtos dienos aš pažiūrėjau Entsoe duomenis ir buvo kiek keista, kad Esjijoje elektros iš saulės pagamina kartais daugiau, nei Lietuvoje ir nesupratau kaip tai gali būti. Šiemet vėjo energetikos labai sparčios plėtros nebus, bet saulės turėtų būti. Šiek tiek gaila, kad tų duomenų nebematysim, nebent mėginant atspėti per tai, kiek vartojimas bus sumažėjęs. Galėtų litgrid negailėti ir pateikinėti duomenis, juos apskaičiuoti neturėtų būti labai sudėtinga.

            Comment


              Kovo 3 d. – istorinė, tikina Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. Tą dieną Lietuvoje iš nuosavų atsinaujinančių išteklių elektros pagaminta daugiau, nei suvartota. Tačiau tai – ne vienintelė įvykusi įdomybė.
              Vis dėlto elektros kaina nebuvo tokia žema, kokios buvo galima tikėtis esant aukščiau paminėtomis aplinkybėmis. Ji siekė 47,5–50 eurų už megavatvalandę. „Kodėl? Todėl, kad elektros tiekėjai akivaizdžiai suklydo, prognozuodami vėjo elektrinių gamybą (prognozavo gerokai žemesnę gamybą, nei ji buvo faktiškai) ir elektros vartojimą (prognozavo gerokai aukštesnį vartojimą, nei jis buvo faktiškai. Spėju, dėl paskirstytos saulės elektrinių gamybos). Todėl susiformavo net 362–387 megavatvalandžių balansavimo (reguliavimo žemyn) poreikis rinkoje“, – aiškino M.Nagevičius.
              „Balansavimo rinkoje susiformavo didelis pasiūlos perteklius ir balansavimo kaina nukrito iki -60 eurų už megavatvalandę. Kitais žodžiais tariant, tiekėjai buvo pasiruošę primokėti 60 eurų už megavatvalandę vartotojams, kurie buvo pasiruošę suvartoti daugiau elektros, nei buvo planuota. Arba sumokėti tiems kaupimo baterijų savininkams, kurie dalyvauja balansavimo rinkoje už elektrą, įkrautą į bateriją tuo metu“, – tikino jis.
              „Dabar gi tiesiog tiekėjai patyrė nuostolius, o tiekėjų nuostolių sąskaita išlošė tie, kurie turėjo galimybę aktyviai dalyvauti balansavimo rinkoje. Ateityje tokių atvejų turėtų būti dažniau, matyt, nes čia neįmanoma dirbti be klaidų, viską tiksliai prognozuojant. Tiesiog neįmanoma. Šis paaiškinimas, beje, gal bus naudingas tiems, kurie įsivaizduoja, kad tiekėjai dirba be jokios rizikos, tiesiog buhalteriškai surinkdami „mokesčius“ iš vartotojų. Ne, taip nėra“, – tikino Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.
              https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...aziau-30834454
              Nepirk iš Decathlon, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, Volfas Eng, Procter & Gamble / Gillette
              Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

              Comment


                Pasižiūrėjus kiek buvo nukritęs vartojimas dėl saulės elektrinių savininkų tiesiogiai į tinklą nepateiktos elektros ir pridėjus tą saulės elektrinių pagamintos elektros kiekį, kuris į tinklą buvo pateiktas, gaunasi, kad iš saulės vakar piko metu buvo gaminama apie 500 MW ir kaip Kovo mėnesio pradžiai tai yra iš ties daug, maždaug dvigubai daugiau, nei pernai metais panašiu metu. Tai jei augimas yra vos ne dvigubas ir pernai vasarą elektros gamyba iš saulės kildavo iki 400 MW, kartais ir iki 500MW, tai šiemet vasarą jau tikriausiai turėsim 800-1000MW, kas yra labai daug ir užteks net ne per daug vėjuotos dienos, kad susidarytų perteklius. Kruonis tikriausiai turės keisti profilį ir savo baseino pildymui pigesnę elektą medžioti ne Švedijoje, o Lietuvoje. Bet įdomiausia bus sekančiaias metais, kai vėjo + saulės generacijos pajėgubai turėtų vos ne padvigubėti. Kruonio jau nebeužteks.

                Comment


                  Čia apie balansavimo kainas kalba eina ir Poviliauskas teisingai pastebėjo kad čia neapsirikimas o nestiksli prognozė.
                  Kiekiai tokie kad vietoje nepavyktų sugerti kai kruonis pilnas tai kaina trumpai pabuvo neigiama kol techninės galimybės neleido momentaliai apsukti Švedijos srautą.
                  tiek tos sensacijos.

                  beje vėjo buvo tik pas mus daugiau nei prognozuota, rinkos kainų tas mažai įtakoja nes dabartinių jungčių jau pakanka kad pas mus net turint rekordinį perviršį rinkos kainą nustato tai kiek vėjo gaminama Švedijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Tuo metu ten vėjo jėgainių utilizacija buvo atitinkamai tik 13%, 18%, 12%.

                  vasarą saulei šviečiant vidurdienį ir be vėjo visam regione pavyks numušti kainas iki 0 bet kovo pradžioje dar nepakanka.

                  Comment


                    Parašė jan Rodyti pranešimą
                    Tuo metu ten vėjo jėgainių utilizacija buvo atitinkamai tik 13%, 18%, 12%.
                    Jei ne paslaptis - kur šitus duomenis rasti?

                    Comment


                      Elektros vartojimas vėl nukritęs vos ne iki naktinio lygio ir elektros gamyba beveik siekia suvartojimą, nepaisant to, kad Kovo mėnesis ir pusę Lietuvos dengia debesys.

                      Comment


                        Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

                        Jei ne paslaptis - kur šitus duomenis rasti?
                        app.electricitymaps.com

                        Comment


                          Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
                          Kruonis tikriausiai turės keisti profilį ir savo baseino pildymui pigesnę elektą medžioti ne Švedijoje, o Lietuvoje. Bet įdomiausia bus sekančiaias metais, kai vėjo + saulės generacijos pajėgubai turėtų vos ne padvigubėti. Kruonio jau nebeužteks.
                          rinka viena, nesvarbu iš kur pigi elektra.
                          kas turės keistis tai reikės gerinti prognozes ir ryžtis dažniau išleidinėti baseiną net jei pelno marža neatrodys labai gundančiai bet vis dar bus teigiama.

                          Ir dar jei pikinė saulės generacija sparčiai augs reiks pagalvoti ne tik apie 5 bet ir apie 6-8 agregatus ne dėl generacijos o dėl pumpavimo pajėgumų trūkumo.

                          Comment


                            Parašė jan Rodyti pranešimą

                            Ir dar jei pikinė saulės generacija sparčiai augs reiks pagalvoti ne tik apie 5 bet ir apie 6-8 agregatus ne dėl generacijos o dėl pumpavimo pajėgumų trūkumo.
                            o tu matei kainą 5ą agregato? Niekada neatsipirktų 6+ agregatai

                            Comment


                              Parašė transpondster Rodyti pranešimą

                              o tu matei kainą 5ą agregato? Niekada neatsipirktų 6+ agregatai
                              Atsipirks prie dabartinių elektros kainos didžiulių šuolių, todėl ir stato 5 ir vėlau turbūt statys likusius, juolab statybinė dalis visa jau yra padaryta 8 agregatams, reikia tik vamzdžio ir turbinos.
                              Flickr

                              Comment


                                Parašė transpondster Rodyti pranešimą

                                o tu matei kainą 5ą agregato? Niekada neatsipirktų 6+ agregatai
                                5o kaina didelė nes jis specialus ir bus skirtas tinklo mikrobalansavimui.
                                6-8 galėtų būti pačios primityviausios ir pigiausios turbinos

                                Comment


                                  5-as agregatas atrakina Kruoniui galimybę greitai keisti galią pagal atsinaujinančius. Jeigu penktas nesusidoros su užduotimi, tada dasideda 1-4. Tai tik tada kai visų esamų nebeužteks, tik tada bus prasmė statyti dar vieną.

                                  Comment


                                    Parašė jan Rodyti pranešimą

                                    rinka viena, nesvarbu iš kur pigi elektra.
                                    kas turės keistis tai reikės gerinti prognozes ir ryžtis dažniau išleidinėti baseiną net jei pelno marža neatrodys labai gundančiai bet vis dar bus teigiama.
                                    Aš tą ir turėjau omeny, sakydamas, kad Kruoniui reikės pradėti medžioti pigesnę elektrą pagamintą Lietuvoje, nes prieš tai jokių perteklių nebūdavo ir turbūt jiems kokios orų prognozės Lietuvoje mažai ir rūpėjo. Ir šiaip gali tekti ne tik dažniau išleidinėti basieną, bet ir jame palikinėti kažkokį rezervą sugerti tam galimam pertekliui Lietuvoje, nes tai visų pirma jiems komerciškai bus naudingiau.
                                    Paskaičiuokim: sekmadienio naktį Kruonis kaip suprantu užsipildė elektra iš Švedijos už 55 EUR/Mwh, o dieną dėl Lietuvoje atsiradusio pertekliaus jos kaina buvo nukritus iki -60 Eur. Atrodytų, kad nupirkę iš Švedijos elektrą už 55 Eur ir po to pardavę už 100 turėtų uždirbti 45 Eur, bet taip nėra. Skaičiai netikslūs, grįsti labiau spėjimais ir žiniomis iš atminties, bet Kruonio veiklos sąnaudos turėtų atimti kažkur apie 20-30% nuo pirkimo kainos (baseinui pripildyti reikia daugiau elektros, nei po to jos prigaminama jį išleidžiant + kiti kaštai), priedo perkant elektrą iš Švedijos jinai yra brangesnė dėl to, kad NordBalt jungties naudojimas tikriausiai nėra nemokamas, bet net jei būtų nemokamas - tai vistiek reiškia praradimus dėl tolimo elektros transportavimo. Kažkada skaičiau, kad elektros praradimai tinkle dėl transportavimo yra apie 2%, bet pagrinde nuo gamybos iki vartojimo atstumai dažniausiai turbūt neviršija 100 km., o čia nuo gamybos Švedijoje, po to per NordBalt, po to iki Kauno atstumas yra labai nemenkas. Viską įvertinus gaunasi, kad Kruonis nusipirkęs pigesnės elektros už 55 EUR ir ją pardavęs už 100 uždirba turbūt tik kokia 10-20 EUR, o jei sekmadienį elektros būtų nusipirkęs iš Lietuvos pertekliaus už minus 60 EUR - tai tas pelnas jau būtų buvęs gal net 10 kartų didesnis. Noriu pasakyti, kad Lietuvoje vis dažniau atsirandant neprognozuotam elektros pertekliui, Kruonis gali persiorientuoti į to neprognozuoto pertekliaus medžiojimą, o ne pigesnės elektros iš Švedijos pirkimą, nes nors su prognozėmis ir galima suklįsti, bet tas klaidas atpirks daug didesnis pelnas.

                                    Comment


                                      Dar dėl Kruonio - tai po rekonstrukcijos jis galės gaminti maždaug po 1000MW elektros 12 valandų. Prie jo pridėjus kitus el. gamybos šaltinius, to lyg ir užtektų Lietuvos vartojimui padengti. T.y. daugiau agregatų sugerti perteklinę elektrą turi prasme tik tuo atvėju, jei po to bus kur tą elektrą išleisti. Ateity to galbūt ir gali prireikti.

                                      Comment


                                        Litgrid lyg ir pradėjo rodyti realų saulės elektrinių sugeneruojamą elektros kiekį, 9:18 rodo 377MW tai turbūt šiandien oficialiai galėsim fiksuoti naują saulės rekordą.
                                        edit: prieš tai buvęs rekordas fiksuotas 07.09. 535MW
                                        Paskutinis taisė Eidvis; 2024.03.07, 08:48.

                                        Comment


                                          Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
                                          Litgrid lyg ir pradėjo rodyti realų saulės elektrinių sugeneruojamą elektros kiekį, 9:18 rodo 377MW tai turbūt šiandien oficialiai galėsim fiksuoti naują saulės rekordą.
                                          edit: prieš tai buvęs rekordas fiksuotas 07.09. 535MW
                                          Koks linkas?

                                          Comment

                                          Working...
                                          X