Geležinkelių istorija

[FeO]

Kokie paieškos žodžiai?

Įdomus vokiškas 1918 m. Šiaulių direkcijos geležinkelių žemėlapis (schema). Apima taip pat dalį Latvijos ir (maždaug) carinę Kauno guberniją. Pavaizduotos ir naujos linijos Bajorai - Priekulė, Lauksargiai - Mankiškiai, pieštuku pažymėta linija Šiauliai - Jelgava. Pavaizduota siaurojo geležinkelio Lauksargiai - Kelmė schema.

PDF'as Mokslų akademijos bibliotekos puslapyje.

https://aleph.library.lt/F/UQ6G57YF3...008&format=999

[Kosovo]

Pabaltijo geležinkelyje Lietuva buvo dar visai nieko - Estijos apygarda buvo išvis tragiškas reikalas.

Nes broliai latviai bevaldydami šią apygardą labiausiai savęs tik žiūrėjo, to pasekoje sovietmečiu Lietuvoje nedaug naujų geležinkelių nutiesta, o pas latvius?

[Al1]

Įdomus vokiškas 1918 m. Šiaulių direkcijos geležinkelių žemėlapis (schema). Apima taip pat dalį Latvijos ir (maždaug) carinę Kauno guberniją. Pavaizduotos ir naujos linijos Bajorai - Priekulė, Lauksargiai - Mankiškiai, pieštuku pažymėta linija Šiauliai - Jelgava. Pavaizduota siaurojo geležinkelio Lauksargiai - Kelmė schema.

PDF'as Mokslų akademijos bibliotekos puslapyje.

https://aleph.library.lt/F/UQ6G57YF3...008&format=999

[rakolioux]

Trosais valdomi iešmai turbūt pažangiau nei "girių" kilnojimas moterėlių rankomis.

Kaip sakant ner blogo iesmininko , tik iesmai blogai sutepti

[Al1]

Jokios garantijos, kad trosas nenutrūks, nenukirps vaikėzai ar teroristai, neužšals, nenukris nuo skriemulio ir t.t. O kaip įsitikinti, kad iš tiesų perjungtas iešmas???

[Eimantas]

Trosais valdomi iešmai turbūt pažangiau nei "girių" kilnojimas moterėlių rankomis.

[Al1]

Semaforas nėra toks blogas daiktas, jeigu jis užtikrina saugų eismą (nuošaliuose ruožuose su nedideliu eismu).
Pabaltijo geležinkelyje Lietuva buvo dar visai nieko - Estijos apygarda buvo išvis tragiškas reikalas.

Taip, taip semaforai būtent TSRS ir liko keliose mažo intensyvumo linijose. Priešingai, nei Vakaruos, kur jų dar ir dabar daug. O prieš 20 metų buvo dar daugiau ir netgi gan intensyvaus eismo ruožuose. O kur dar trosais valdomi iešmai ir pan...

[Aleksio]

Semaforai dar ir dabar Vakarų Europoje naudojami.

Semaforas nėra toks blogas daiktas, jeigu jis užtikrina saugų eismą (nuošaliuose ruožuose su nedideliu eismu).

Bėgiai lengvo tipo, dvikelių ruožų mažai, autoblokuotės labai mažai, elektrinio centralizavimo nebuvimas net tokiose kroviniais užverstose stotyse kaip Panevėžys ar Tauragė bei pagrindinėse linijose esančiose mažesnėse stotyse ir t.t.

Pabaltijo geležinkelyje Lietuva buvo dar visai nieko - Estijos apygarda buvo išvis tragiškas reikalas.

[Eimantas]

Bėgiai lengvo tipo, dvikelių ruožų mažai, autoblokuotės labai mažai, elektrinio centralizavimo nebuvimas net tokiose kroviniais užverstose stotyse kaip Panevėžys ar Tauragė bei pagrindinėse linijose esančiose mažesnėse stotyse ir t.t.

[Al1]

Pakankamai šiuolaikinė, jei imsime 1991 m lygį. Blogiausiai tik tai, kad geležinkelių tinklas Lietuvoje iš esmės nesiplėtė. Bet iš kitos pusės, TSRS jis plėtėsi, kai Vakaruose tik traukėsi. Semaforai dar ir dabar Vakarų Europoje naudojami. O TSRS jie buvo likę viename kitame užkampyje. Vagonai kaip vagonai. Na, lokomotyvai galėjo būti ir ekonomiškesni. Bet esant pigiems energetiniams ištekliams tas nebuvo aktualu.

[Eimantas]

Pasakysiu kitaip, pagal pervežimų mastus infrastruktūra buvo nešiuolaikinė ir dažnai blogos techninės būklės. O riedmenys irgi kaip ir kita sovietinė technika.

[Al1]

TSRS geležinkeliai buvo labiau pažengę techniškai nei kai kuriose Vakarų Europos šalyse. Tuo metu - 1991 m. O pagal pervežimų mastus jie toli aplenkė Vakarus. Kas liečia Lietuvos geležinkelius, tai jie buvo ir yra kai kuriais parametrais labiau išvystyti nei kokios Lenkijos ar netgi Vokietijos...

[Eimantas]

Iš sovietmečio pakankamai atsilikę geležinkeliai paveldėti.

[AutoLiet]

Žurnalas "Geležinkelininkas" 1992.10.

[udrius]

Pagal mane klausimai nekyla - linijos ėjo nuo Jūrės geležinkelio stoties (nežinau koks ten nr) į Kazlų Rūdos mišką - Ežerėlį, Pavilkijį.

[Beniux]

Anot A.Miškinio nuotraukoje „Rusų karo belaisviai tiesia geležinkelį Kazlų Rūdos miške“. Žinoma vokiečiai ne infrastruktūrą plėtė, o skubėjo kuo daugiau medienos išvilkti.

Atvaizdas

Dar prieš kelerius metus turėjau šią nuotrauką - po to iškeičiau į man reikalingesnę. Pamenu, kad kitoje pusėje buvo nurodyta konkretesnė vietovė, esanti netoli Kazlų Rūdos. Ta vietovė - Jūrė. Va, tik sunku pasakyti - kuri dabartinė Jūrė ten užfiksuota? Dabar miestelio apylinkėse yra dvi Jūrės: Jūrė II (arba dar Jūrės miestelis) ir tiesiog Jūrė. Per Jūrę II (į rytus nuo Kazlų Rūdos) ir dabar eina geležinkelis, o pro Jūrę (esančią į šiaurę nuo Kazlų Rūdos) irgi ėjo siauruko atkarpos (dar ir "brandžiu" sovietmečiu). Kadangi ten miškas ir jo augmenija beveik tokia pati, tai iš nuotraukos neįmanoma nuspręsti, kurioje Jūrėje vyksta veiksmas.

[AutoLiet]

Žurnalas "Geležinkelininkas" 1938m. Nr.18.

[aegidas]

Jo didenybės Prūsijos Imperatoriaus vagonas

Su tokiu vagonu-salonu Vokietijos Imperatoriaus Fridricho Wilhelmo II sūnus princas Joachimas buvo atvykęs į Klaipėdos kraštą, lankėsi 1915 m. kovo 29 d. Heydekruge.

[Al1]

Galiu pasakyti tik tiek, kad kainos visą nepriklausomybės laikotarpį nebuvo vienodos. Jos ir didėjo ir mažėjo. Kainos buvo mažinamos ir gan ženkliai tam tikroms keleivių grupėms ar pradėjus didėti konkurencijai su autobusais, aišku, tais maršrutais, kuriuos dubliavo autobusai.

[Kristinėlė]

Gal kas gali pasakyt kiek siauruku tarpukariu kainavo kelionė iš Linkuvos į Šiaulius?