Gelžk. Kaunas-Kazlų Rūda-Kybartai

[Al1]

Toliau - ties nameliu prie geležinkelio Upėtakių g.



139 kelio viadukas.





Kauno link.

[Al1]

Šiek tiek paėjus, ties laiptais į Svajonių al. yra pralaida.





Kitoje pusėje, atrodo, ji originali, t.y. išlikusi nuo pat pastatymo... Nuo Piliakalnio gatvės pralaida buvo paplatinta, nes vienas kelias ėjo nuo pylimo žemyn.



Ties pralaida, Nemuno link.





Į priešingą pusę.





Ties Piliakalnio g. 14 A namu, link Garliavos.



Ties Kalkinės g./Jiesios pl. pervaža, Kauno stoties link. Čia būta Jiesios stotelės.
Pervaža su užtvaru, yra budėtojas. Įdiegus automatinę blokuotę, pervaža su užtvaru išliks, nes čia Kalkinės g. čia 11% nuolydis. Už kelių šimtų metrų esanti Titnago g. pervaža po rekonstrukcijos bus be budėtojo. Taip sakė budėtoja.

[Al1]

Fotoreportažas Kaunas - Kybartai - valstybės siena.
Pradėsiu Kaune, bet ne nuo stoties. O nuo kairėje Nemuno kranto pusėje prieš tiltą buvusios laikinosios stoties, vėliau stotelės. Tiesiant Peterburgo - Varšuvos geležinkelį ir jo atšaką per Kauną į Virbalį ir toliau į Prūsiją, darbai vyko atskiruose ruožuose ir buvo užbaigti ne vienu metu. Kaip rašoma L. Žeimanto knygoje (Sankt Peterburgo-Varšuvos (nuo 1907 m. Šiaurės-Vakarų) geležinkelis, 1858–1915. – Vilnius: Gelspa, 2003), remiantis dokumentais, linija nuo Prūsijos iki Nemuno Kaune buvo baigta anksčiau nei pastatytas tiltas ir užbaigta linija nuo Daugpilio į Vilnių. Geležinkelis buvo pradėtas eksploatuoti. Geležinkelio kompanija buvo pasamdžiusi pašto diližansus gabenti keleiviams iš Daugpilio į Kauną, nuo kurio toliau kelionė į V. Europą buvo tęsiama traukiniais. Taigi, kairėje Nemuno pusėje prieš tiltą buvo įrengta laikina stotis. Kur tiksliai ji buvo, neaišku. Tikriausi keli šimtai metrų iki statomo tilto. Kas atsitiko su stotimi baigus tiltą ir prasidėjus traukinių eismui, neaišku. Tačiau pradėjus Kaune fortų statybą šioje Nemuno pusėje atsirado karinė stotis. Iki jos bėgiai atsišakojo maždaug ten kur ir dabar. Tarpukario tvarkaraščiuose jokios stoties kairėje Nemuno pusėje prieš tiltą neminima. Tačiau Antrojo pasaulinio karo tvarkaraščiuose yra Karinė stotis Aleksotas. Tai pilnas oficialus pavadinimas.
Pokario tarybinėse schemose irgi tokia stotis (ar stotelė) yra. Maždaug 1,1 km atstumu nuo Kauno stoties. Ta vieta.











Tikriausiai čia stotis (ar koks blokpostas ar pan.) veikė tik dėl to, kad ties ta vieta Aleksoto karinės ir pramoninės linijos susijungdavo su magistraline linija.

[Grybas]

10. Vaizdas iš kitos tilto pusės

11. Tilto sija iš arčiau

12. Sijos tvirtinimo mazgas

13. Dažai šviežutėliai, patempus lengvai tįsta, tad nieko nuostabaus, kad virvių tvirtinimo vietose dažai nutrinti

14. Nors ir ilga ta teleskopinė sunkvežimio priekaba, bet sija išlindus už priekabos galo

15. Dar vienas traukinys, šįkart keleivinis

16. Trys sijos jau vietoje

17. Senasis tiltas pabaigai

Tekę ir tuo karučiu po tilu kabančiu pasivažinėti ir atbrailom bėgioti ir traukiniui važiuojant ant tilto stovėti... Neatsargūs vaikai buvom...

[Sefas210]

Visai sparciai sukasi....

[Grybas]

Pagaliau susiruošiau ir aš aplankyti Pilviškiuose statomą geležinkelio tiltą. Gaila nugriauto senojo tilto. Ten pakankamai daug jaunystės dienų praėjo Na bet ne apie tai. Šioks toks foto reportažas:
1. Vaizdas į priešingą tiltui pusę paėjėjus šiek tiek nuo pervažos

2. Apsisukus 180 laipsnių

3. Tą dieną prie tilto nueiti paskatino vežamos tilto sijos. Ir pačiam netikėtai teko papult į kamštį, kol vienoje iš sankryžų sunkvežimis bandė pasukti link stoties

4.

5. Tą dieną trys sijos jau buvo pastatytos į vietą, o ketvirtoji laukė savo eilės. Viso buvs šešios sijos

6. Iš kitos pusės

7. Štai ir traukinys. Traukinių greitis stipriai sumažintas, nes senasis tiltas jau prastos būklės. Taip pat buvo prieš kelis mėnesius traukinys sulaužęs iešmą, bet laimei traukinys nuo bėgių nenuriedėjo. Kodėl taip įvyko, atsakymo negavau.

8.

9.

[Al1]

Oficialios nemačiau, bet rusiškoje literatūroje skaičiau, kad techninės sąlygos buvo panašios į Peterburgo - Maskvos linijos. O šio geležinkelio statybų aprašymų yra gan detalių.

[Mazgelis]

Kuo Pilviškiai taip nusipelnė, kad buvo pastatyta mūrinė stotis? Kažkaip netelpa į projektro rėmus, kur aiškiai buvo nustatyta kas kiek varstų turi būti stotys ir kokios klasės.

ar yra viesai publikuota ta info, kur pateikiama kas kiek statytos tam tikros stotys?

[Al1]

Kuo Pilviškiai taip nusipelnė, kad buvo pastatyta mūrinė stotis? Kažkaip netelpa į projektro rėmus, kur aiškiai buvo nustatyta kas kiek varstų turi būti stotys ir kokios klasės.

[Beniux]

Apie Pilviškių stoties statinių raidą rašiau šiek tiek aukščiau - galima paskaityti ir nereikės spėlioti.

Medinis namas iškilo 1860 m. ir buvo skirtas "viršininkams" dirbti bei gyventi. Negaliu labai tiksliai įspėti, apie kokią "načalstvą" dokumentuose kalbama, bet maždaug yra aišku. O mūrinio pastato statybą nutraukė 1863 m. "razbaininkai", uždegę ir kai kuriuos stoties teritorijoje buvusius statinus. Nukentėjo ir medinis barakas, tačiau neaišku, kiek daug. Taigi, jį šiek aplopė ir baigė statyti mūrinuką.Šis 1873 m. jau stovėjo, bet dar nereiškia, kad tais metais buvo pastatytas. Pirmojo pasaulinio karo metais medinis statinys aptarnavo tik siaurojo geležinkelio klientus. Beje, neseniai išsiaiškinau, kad šis ėjo rytų kryptimi, t.y. į miesto centrą.

Kybartų geležinkelio stories pagrindiniai rūmai nukentėjo per abu karus, o dabar stovi mūrinukas ant dalies senųjų pamatų; panaudota ir didžioji dalis "carskų" plytų. Beje, pirmuosius rūmus statę prancūzai, tvirtino, kad jų ilgis - 258 m. Rusai ilgį pateikia kitais matavimo vienetais (tingiu ieškoti tų duomenų) ir perskaičiavus į metrus gautume dar šiek tiek daugiau.

[Al1]

Vilnius ir Kaunas daug reikšmingesnės stotys, o ir tai buvo tik 1 klasės. Virbalis, suprantama, kaip pasienio stotis, vartai į Europą, o Europai į Rusiją, buvo aukščiausios (arba neklasinės, kaip kai kur rašoma) klasės. Tuo labiau net toks miestas kaip Daugpilis, iš pradžių turėjo tik 1 klasės stotį, o vėliau pastatyta nauja, aukščiausios klasės stotis. Keista, bet juk Daugpilyje buvo dvi atskiros stotys - Peterburgo - Varšuvos geležinkelio už miesto ir Rygos - Dinaburgo, vėliau pratęstos linijos į Oriolą, mieste, dabartinės vietoje. Ne, netikiu tuo, kad Lentvaris buvo aukščiausios klasės. Pagal statinį - tik antros. Galbūt pakelta vėliau į pirmos kategorijos. Ir dar rašoma, kas apartamentai carui buvo. Absurdas. Kokių velnių carui lindėti kaime, jei šalia Vilnius?

[Mazgelis]

na kodel.. Lentvaris pagal savo svarba pilnai galejo buti auksciausios, ar bent pirmos klases stotimi.. vat pastatas tai nepanasus i tokio lygmens.. nors literatura atkakliai teikia, kad neklasines stotys buvo dvi - Virbalis ir Lentvaris.. bet kazkaip labai jau didelis atotrukis tarp Lentvario ir Svencioneliu..o rumai vienodi.. mistika

[Al1]

Kad Lentvaris buvo aukščiausios klasės, nelabai tikisi. Tam, kad būtų suteikta atitinkama klasė, pastatas ir teikiamos paslaugos stotyje turėjo atitikti tam tikrus reikalavimus - turėti atskiras sales 1 ir 2 klasės keleiviams nuo 3 ir 4 klasės keleivių, atskirus bufetus, kasas, tualetus. Kur visą tai galėjo tilpti Lentvaryje? Nebent 3 ir 4 klasės keleiviams vėliau buvo pastatytas medinis barakas, kuris iki šių dienų neišliko, o esamas pastatas "pakeltas" iki atitinkamo lygio. Ir tai Lentvario aukščiausios klasės stoties poreikis buvo nebent nuo Liepojos - Romnų geležinkelio nutiesimo iki tol, kol nebuvo tiesioginio susisiekimo, t.y. geležinkelio bendrovė veždavo tik savo infrastuktūros ribose, o keleiviai turėdavo mazginėse stotyse persėsti, kroviniai būdavo perkraunami. Tačiau jau XIX a. pabaigoje traukiniai važiuodavo skirtingų kompanijų keliais. Beje, iš pradžių atšaka Lentvaris - Virbalis buvo vienkelė, nors pylimas, tiltai ir tunelis buvo pastatyti dviems keliams. Todėl kažkur skaičiau, kad Liepojos - Romnų geležinkelis nuo Kaišiadorių iki Lentvario turėjo savo kelią, einantį lygiagrečiai Lentvario - Virbalio linijos. Pylimas ir tiltai turėjo būti išsinuomoti.

[Mazgelis]

Švenčionėlių ir Lentvario - 2 klasės.

tai kad Lentvaris buvo auksciausios klases.. cia vel idomu, kode abu pastatai vienodi, bet klases skirtingos. Viena versija, kad pradzioj abi turejo buti 2 klases, bet Lentvaris pagal funkcijas atitiko auksciausia klase, todel veliau ja pakeite (?).

[Al1]

Deja, tik spėlionė. Tačiau pagal geležinkelio projektą, jei jo griežtai laikants, mūrinio pastato neturėjo būti. O jei jis būtų buvęs, tai tipinis, panašus į Lentvario ar Švenčionėlių. Tiesa, pastarosios stotys buvo aptinkuotos (yra nuotraukos), o ne plikų plytų mūro.

[Mazgelis]

Kitose šalyse būta įvairiai. Bet su Pilviškių stotimi iš tiesų keistoka. Jei iš pradžių stoties būta medinės, tai dėl kokių priežasčių vėliau reikėjo perstatyti. Tuo labiau, kad Pilviškiai ir XX a. pradžioje buvo tik miestelis, o pati stotis ne mazginė, kaip kad Lentvaris, ar esanti pusiaukelėje tarp Daugpilio ir Vilniaus, maždaug 100 km tiek nuo vieno, tiek nuo kito miesto. Tais laikais (XIX a. šešto dešimtmečio pabaiga) tai buvo labai didelis atstumas traukiniams.

o is kur faktas, kad anksciau rumai buvo mediniai (?)

[Mazgelis]

Įdomu, ar dabartinė Kybartų stotis ta pati, kuri buvo statyta kaip aukščiausios klasės caro laikais. Iš Romo nuotraukų (žr. kelis pranešimus aukščiau) tikrai nepasakyčiau, kad Kybartų stotis tokiai klasei priklausytų. Kaip suprantu, tuometinė Virbalio stotis stovėjo dabartiniuose Kybartuose.

dabartiniai Kybartu rumai yra tarybiniai. Beje idomus ir liudnas faktas, kad pirminiai rumai buvo nugriauti per klaida..o buvo ogogo kokie rumai (ilgis vien 250 m).. tiesa dabartiniu rumu statyboje buvo panaudotos autentiskos plytos (pirminiu rumu)

[Al1]

Įdomu, ar dabartinė Kybartų stotis ta pati, kuri buvo statyta kaip aukščiausios klasės caro laikais. Iš Romo nuotraukų (žr. kelis pranešimus aukščiau) tikrai nepasakyčiau, kad Kybartų stotis tokiai klasei priklausytų. Kaip suprantu, tuometinė Virbalio stotis stovėjo dabartiniuose Kybartuose.

Ne. Pirmoji stotis buvo pilnai sugriauta per karą. Berods Antrąjį pasaulinį. Nors atrodo, kad buvo smarkiai nukentėjusi ir per Pirmąjį pasaulinį, bet tarpukaryje išliko.

[Al1]

Kitose šalyse būta įvairiai. Bet su Pilviškių stotimi iš tiesų keistoka. Jei iš pradžių stoties būta medinės, tai dėl kokių priežasčių vėliau reikėjo perstatyti. Tuo labiau, kad Pilviškiai ir XX a. pradžioje buvo tik miestelis, o pati stotis ne mazginė, kaip kad Lentvaris, ar esanti pusiaukelėje tarp Daugpilio ir Vilniaus, maždaug 100 km tiek nuo vieno, tiek nuo kito miesto. Tais laikais (XIX a. šešto dešimtmečio pabaiga) tai buvo labai didelis atstumas traukiniams.

Įtariu, kad mūrinė stotis buvo pastatyta vėliau. Tik įdomu, kodėl?
Juk tiesiant geležinkelį Peterburgas - Varšuva ir atšaką per Kauną į Virbalį, buvo pastatytos tik šios mūrinės stotys: Virbalio - aukščiausios klasės, Vilniaus ir Kauno - 1 klasės, Švenčionėlių ir Lentvario - 2 klasės. Visos kitos buvo medinės, tiek 3, tiek ir 4 klasės. Kaišiadorių stotis perstatyta tiesiant Liepojos - Romnų geležinkelį, atrodo, kad N. Vilnios mūrinė stotis taip pat atsirado tiesiant Liepojos - Romnų geležinkelį.
Beje, Daugpilyje Peterburgo - Varšuvos geležinkelio stotis, jei neklystu, iš pradžių buvo 1 klasės, o vėliau perstatė į aukščiausios klasės stotį su patalpomis imperatoriui.
Tai, kad Turmantas buvo medinis, yra fotografinis patvirtinimas, taip pat medinių Dūkšto, Ignalinos, Pabradės, Varėnos stočių nuotraukos. Mauručių ir Palemono stotys yra tarpukario statybos. Palemonas kaip stotis iš viso atsirado gerokai vėliau, nei nutiestas geležinkelis. Kazlų Rūdos medinė stosi išlikusi. Rūdiškių ir Valkininkų mūrinės stotys pastatytos tarpukaryje lenklaikiu, kaip ir Pabradės.

Įdomu, ar dabartinė Kybartų stotis ta pati, kuri buvo statyta kaip aukščiausios klasės caro laikais. Iš Romo nuotraukų (žr. kelis pranešimus aukščiau) tikrai nepasakyčiau, kad Kybartų stotis tokiai klasei priklausytų. Kaip suprantu, tuometinė Virbalio stotis stovėjo dabartiniuose Kybartuose.