Gelezinkelis dar ne vienus metus po to, kai Lenkija uzgrobe Vilniaus krasta, nuo Alytaus iki Artilerijos stoties buvo naudojamas. Iki 1927 m. Todel jis galejo buti isardytas tik nuo Artilerijos link demarkacines linijos. Ar po 1927 m. gelezinkleis buvo isardytas, ar tik nenaudojamas - klausimas? Taip, gelezinkelis butu tapes reikalingu, jei Vilniaus krasta Lietuva butu atgavusi. Taciau 1927 m. uzdarius eisma, laikyti rudijancius begius ir pustancius pabegius nelabai buvo prasmes. Juk jie cia gulejo nuo pat gelezinkelio nutiesimo, siek tiek daugiau nei ketvirti amziaus. Ir linija tikrai nebuvo kapitaliai remontuoa - iki prasidedant Pirmajam pasauliniam karui ji dar buvo pakankamai nauja, o karo metais niekas kapitaliai neremontavo. Po karo, kaip kad rasoma, ji buvo naudojama ne visai legaliai. Todel taip pat niekas jos kapitaliai neremontavo.
Lietuvai tarpukaryje buvo ne pagal jegas atstatyti tilta per Nemuna. Truko lesu, be to buvo daug svarbesniu liniju, kurias reikejo rekonstruoti ar nutiesti. Vilniaus krasto okupacija taip pat padare sia linija nesvarbia. Tol, kol Vilnius priklause lenkams. Galbut, jei begiai butu buve nenurinkti, tai po Antrojo pasaulinio karo butu buvusi si linija atstatyta. Taciau po karo Alytus buvo visiskai menkas ir nuskurdes provincijos miestas. Juk net linija nuo Sestoku is naujo nutiesta 1959 m.
-
Buvau radęs knygoje "Lietuvos energetika" I-as tomas žemėlapį 1940 m., kur jis pavaizduotas, kaip veikiantis... Panašu, kad jis išardytas nebuvo, nes žemėlapis jau su Vilniumi, bet be Klaipėdos krašto, tai gal atgavus Vilnių, jis pradėjo veikti?
O jeigu buvo išardytas/nenaudojamas, tai gal vokiečiai jį atstatė/sutvarkė ir jis karo metu buvo naudojamas?
P.S. Kad knyga apie elektros ūkį, tai dar nereiškia, kad ten nieko apie transportą... Priešingai, apie transportą kiekvieno skyriaus pabaigoje yra atskiras skyrelis jam, apžvelgiantis valstybės ir didžiųjų miestų transporto plėtrą ir ūkį.
P.P.S. Kiek sužinojau, kad smulkesnę info apie tą ruožą būtų galima gauti iš Susisiekimo ministerijos 1937 m. metraščio, išleisto 1938 m. ir rusų kalba: Gulbinskas A. "Formirovanie i soverešenstvovanie transportnoi sistemy Litovskoi SSR", 1977 m. leidimo, reiks pasiieškotPaskutinis taisė Kosovo; 2009.10.04, 22:57.Komentuoti:
-
Kiek žinau buvo išardytas Lietuvos-Lenkijos konflikto metu, dabar neprisimenu ar lenkai ar lietuviai pirmi išardė ir šitame išardymę rolę suvaidino Lietuvos šarvuotas traukinys Gediminas. Berods pirmi lenkai nuo demarkacinės linijos išardė, kad šis traukinys pas juos neįvažiuotų.Parašė Al1 Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
/\
1939 metų tarybinis žemėlapis, geležinkelis pažymėtas kaip nuardytas.
http://greif.uni-greifswald.de/geogr...35-49-sued.jpgKomentuoti:
-
Manau, kad buvo isardytas arba atsitraukiant vokieciams (kaip kad buvo isardytas ruozas Alytus - Sestokai), arba iskart po Antrojo pasaulinio. Kaip minejau, pokariniuose topografiniuose zemelapiuose jis pavaizduotas kaip isardytas. Kazkaip netikiu, kad jis butu buves isardytas tarpukaryje. Juk Lietuva "be Vilniaus nenurimo". O atgavus Vilniaus krasta, sio gelezinkelio butu prireike. Taciau atgautas jis buvo zinom kokiom aplinkybem. Iki uzpuolant Vokietijai atstatymas buvo nesvarbus. Svarbesnis reikalas tuomet buvo "persiuti" gelezinkelius i rusiska veze.Paskutinis taisė Al1; 2009.10.04, 19:02.Komentuoti:
-
Įdomi tema. Gal kas galėtų pasakyt kada tiksliai buvo nurinktas šis geležinkelio ruožas? kam priklauso šis žemės ruožas - t.y. buv. geležinkelio ruožas? Valstybės, privatizuota ar LG?Komentuoti:
-
Buvęs Alytaus - Varėnos geležinkelis
Pabaigai - kelios didesnės Alytaus - Varėnos geležinkelio nuotraukos
1. Poteronių apylinkės
2. Alovės - Šaukėnų apylinkės
3. Šaukėnų apylinkės
4. Novoplentos apylinkės
5. Novoplentos apylinkės
6. Rimėnų - Arčiūnų apylinkės
7. Buv. Daugų geležinkelio stotis Bukaučiškėse
Komentuoti:
-
http://www.giedriaus.xz.lt/Praeities%20palikimas.html
Įmesiu brolio svetainės puslapiuko nuorodą į temą )Komentuoti:
-
Bukaučiškės - (Druckūnai)
Paskutinė atkarpa
Dzūkijos kalvos
Tarka vis prastėja
Kairėje - Daugų (Didžiulio) ežero atšaka
Kažkur ties Alytaus ir Varėnos rajonų riba baigėme kelionę
Atgal vėl važiavome iki Rimėnų, po to plentu į Daugus
Gerai būtų, jei visą trasą būtų galima pravažiuoti dviračiais ar net mašinomis
Paskutinis taisė Romas; 2009.10.04, 16:53.Komentuoti:
-
Bukaučiškės. Daugų geležinkelio stotis
Kryžkelė prieš Bukaučiškes. Po kiekvieno atsišakojimo kelias vis prastėja
Bukaučiškės. Daugų geležinkelio stotis
Vaizdas Varėnos link
Vaizdas Alytaus link
Kažkuriame iš stoties pastatų vėliau buvo įsikūrusi mokykla
Komentuoti:
-
Rimėnai - Bukaučiškės
Iš pradžių žvyrkelis visai normalus
Tiltas per Karmės upelį ties Arčiūnais.
Vaizdas į Alytaus pusę
Geležinkelio sankasa naudojama kaip žvyro karjeras
Akmenys išlupti
Sankasa į Varėnos pusę
Komentuoti:
-
Bogušiškės - Rimėnai
Nuo Bogušiškių įsiremiame į Pocelonių - Rimėnų plentą.
Pirmą kartą šiuo asfaltuotu keliu važiavau, kai 2001 ar 2002 m. čia buvo apylanka per Rimėnus, rekonstruojant Alytaus -Daugų plentą
Iš dešinės įsiliejantis miško keliukas - buvęs geležinkelis Alytaus link
Kažkur čia buvo Pavartėnų platforma, bet jos vietos ieškoti turbūt beprasmiška
Ši atkarpa, turbūt, buvo išasfaltuota dėl šio karjero ties Rimėnais
Sankryža su Daugų - Ilgininkų keliu
Asfaltuotas kelias suka į dešinę, link Daugų
Buvęs Alytaus - Varėnos geležinkelis eina tiesiai.
Komentuoti:
-
Alytaus mieste gelezinkelis isardytas 1997 pavasari. Pirmuosiuose pokariniuose tarybiniuose topografiniuose zemelapiuose gelezinkelis tarp Alytaus ir Varenos pavazduotas kaip isardytas. Taip pat ir nuo Alytaus iki Sestoku. Lenkai, sudarinedami zemelapius, naudojosi pasenusia informacija.Komentuoti:
-
Aplinkkelis. Novoplenta - Bogušiškės
Poros šimtų metrų atkarpa nuo buv. geležinkelio į Novoplentos kaimą atrodo taip:
Novoplenta
Keliukas į Alytaus pusę lygiaigrečiai geležinkeliui ne ką geresnis nei tas geležinkelis
Žvilgsnis atgal
Normalus vieškelis į Rimėnų pusę. Ten ir važiuojame
Bogušiškės. Sankryža su Pocelonių - Rimėnų plentu. Dalis jo eina buvusiu Alytaus - Varenos geležinkeliu
Komentuoti:
-
Šaukėnai - Novoplenta
Tilto per bevardį upelį likučiai
Čia prasilenkėm su vietinio gyventojo mašina
Pylimas - dešiniau, keliukas eina apačia
Vaizdas į Alytaus pusę
Vietiniai gyventojai išsilupo akmenis iš tilto
Vaizdas į Varėnos pusę
Važiuojam toliau
Vietiniai gyventojai patarė važiuoti per Novoplentą - geležinkelis tiesiai link Bogušiškių sunkiau pravažiuojamas.
Komentuoti:
-
Šaukėnai - Novoplenta
Ši buv. geležinkelio atkarpa pravažiuojama tik geru oru, jei prieš tai bent savaitę nelijo
Kažkoks nepažymėtas vandens telkinys kairėje
Kažkur čia vos neužklimpom
Šviesa tunelio gale
Komentuoti:
-
Alovės apylinkės
Alovėje to geležinkelio taip ir nepastebėjome - nors pagal žemėlapį skaičiavome vingius, nuvažiavome Alovės "šiauriniu aplinkkeliu", o kai atsirėmėme į vieškelį, supratome, kad važiavome paprastu vieškeliu.
Vietiniai gyventojai nelabai suprato, apie kokį geležinkelį mes čia klausinėjam, bet atsirado vienas ponas, kuris mus savo mašina palydėjo iki geležinkelio vietos.
Vaizdas į Alytaus pusę nuo asfaltuoto keliuko Alovė-129 kelias
Šita medžių eilė ir buvo geležinkelis prieš kokius 82 metus...
Į Varėnos pusę - visiškai normalus žvyrkelis
Komentuoti:
-
Poteronių apylinkės
Foto 2009.08
Vietovėje geležinkelį ne taip lengva rasti.
Važiuodami nuo tilto link Kaniūkų kryžkelės bandėme kažką įžiūrėti, bet tiap ir nepavyko pamatyti pylimo ar medžių juostos, rodančių, kad čia buvo geležinkelis
Šiek tiek pavažiavę 129 keliu link Merkinės, sukome pirmame posūkyje į kairę, po to vėl į kairę
Gana aiškiai matosi geležinkelio pylimas
Pylimas naudojamas kaip žvyro karjeras (kažkas panašaus yra geležinkelio Pabradė - Adutiškis trasoje)
Vaizdas nuo geležinkelio pylimo į Varėnos pusę. kažkur toliau turėtų būti medinės Poteronių stoties likučiai, bet jų neieškojome
Mes atvažiavome tuo keliuku iš dešinės.
Tokiu keliuku nelabai norėjosi važiuoti
Toliau važiavome į Alovę plentuKomentuoti:
Komentuoti: