Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Gelžk. Vilnius - Turmantas - Daugpilis (>Utena)

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė jpou Rodyti pranešimą

    Prie visu situ skaiciavimu truksta:
    1) Automotrises amortizacija
    2) Visas kitas personalas (bilietai turi visa keleiviu vezimo direkcija islaikyti)
    3) Naudojimasis gelezinkeliu infrastruktura (pagal 2008 m. EK duomenis Lietuvoje keleiviams 4.75 Eur/train-km* LT)
    4) Linijos tiesimas iki Utenos.

    Tai viena pagal. 3 punkta vienas reisas kainuoja (55 + 80) x 4.75 = 641 Eur.

    * Access Charges For Typical Intercity Passenger Trains Figure Two (Euros/Train-Km)
    https://ec.europa.eu/transport/sites...il_charges.pdf
    Taciau kaip pastebeta ataskaitoje, greiciausiai Lietuvos duomenys iskreipti. Is kitos puses cia 2008 metai, tai per 10 metu gal jau ir pasiekem paminetus 4.75
    1) Pateikit, jei įmanoma, skaičių, kiek tas amortizavimas kainuotų.
    2) Nevisai suprantu, koks papildomas darbas iš to keleivių vežimo direkcijai.
    3) Kaip supratau geležinkelio infrastruktūra ir vežėjas yra skirtingi dalykai. Bet ar ne LG yra infrastruktūros savininkė?
    4) Linijos tiesimą skiriau prie investicijų. Taip aišku, jos nemažos. Bet jei matyti tik biznį iš visko, važinėsim ir toliau visą gyvenimą autobusais.

    Comment


      Parašė Petr Rodyti pranešimą
      1) Pateikit, jei įmanoma, skaičių, kiek tas amortizavimas kainuotų.
      Labai diletantiskai, back-of-the-envelope skaiciavimas su tokiom prielaidom:

      PESA 630M kainuoja 3.5 mln Eur
      Amortizuojam per 15 metu
      Per metus Pesos technine prieziura 5% nuo 3.5 mln/15 metu

      Viso per metus: 245'000 EUR

      Per metus PESA vazines 365 dienas
      Per diena PESA nuvaziuos 600 km

      Vieno km kaina 1.12 Eur

      Parašė Petr Rodyti pranešimą
      2) Nevisai suprantu, koks papildomas darbas iš to keleivių vežimo direkcijai.
      Nuo bilieteliu tikrintoju, iki darbuotoju grafiku sudarinetoju, iki vadovu ir valytoju iki patalpu nuomos. Visas verslo overhead'as turi buti padengtas is pajamu

      Parašė Petr Rodyti pranešimą
      3) Kaip supratau geležinkelio infrastruktūra ir vežėjas yra skirtingi dalykai. Bet ar ne LG yra infrastruktūros savininkė?
      Taip, LG atveju is vienos kisenes i kita, bet tai vistiek kastai kuriuos reikia skaiciuoti.

      Parašė Petr Rodyti pranešimą
      4) Linijos tiesimą skiriau prie investicijų. Taip aišku, jos nemažos. Bet jei matyti tik biznį iš visko, važinėsim ir toliau visą gyvenimą autobusais.
      Gal ir imanoma per ES fondus gauti kazkiek investiciju, a.la. regionu stiprinimas... Cia negaliu pakomentuot.

      Comment


        Parašė vėkas Rodyti pranešimą

        Ačiū, bet siūlau kitą kart susilaikyt nuo vertinimų, jei tik toks skaičiavimas tepavyksta.
        Pasiūlymas nediskutuoti, nes LG ar SM žino geriau.

        Ačiū, mes matėm kur "žinojimas geriau" nuvarė susisiekimą traukiniais.

        Čia yra diskusijos ir verslo planų neparašys nemokamai per vakarą, kur LG moka šimtus tūkstančių už galimybių studijas. Po to pusę jų sukiša į stalčius ir niekas nebemato. Čia bent jau vieša ir ne vienas yra pasirėmęs rašydamas mokslo darbus, straipsnius spaudai www.miestai.net/forume pateikta informacija ir idėjomis.

        Comment


          Parašė Fulgur Rodyti pranešimą

          Pasiūlymas nediskutuoti, nes LG ar SM žino geriau.

          Ačiū, mes matėm kur "žinojimas geriau" nuvarė susisiekimą traukiniais.

          Čia yra diskusijos ir verslo planų neparašys nemokamai per vakarą, kur LG moka šimtus tūkstančių už galimybių studijas. Po to pusę jų sukiša į stalčius ir niekas nebemato. Čia bent jau vieša ir ne vienas yra pasirėmęs rašydamas mokslo darbus, straipsnius spaudai www.miestai.net/forume pateikta informacija ir idėjomis.
          Pasiūlymas buvo ne "nediskutuoti", o jei teikiami vertinimai a la "daug nekainuos" bent jau žinoti apytikslius skaičius. Dabar gi žmogus teigdamas tai daro prielaidą, kad kapitalas nieko nekainuoja. Tam tikram mokymosi etape yra ir tokių uždavinių, bet siūlau forume diskutuoti apie konkrečias problemas ir sprendimus, o ne apie mūsų fantazijas. Tai irgi įmanoma, bet gal ne šioje temoje?

          Comment


            Supraskit vieną. Visas keleivių vežimas LG yra nuostolingas. Valstybė nuostolių nedengia, tiksliau tik iš dalies ir leidžia pasilikti dalį pelno. Vadinasi, LG neturi jokio intereso. Valstybė, deja, taip pat. Jai prioritetas, kaip rodo visi 27 metai, yra automobilis. Tai turime ką turime ir nieko iš esmės nesikeičiant valstybės politikoje, nesikeis ir transporte VT naudai ar konkrečios VT rūšies naudai. Todėl viskas yra tik mūsų fantazijos.

            Comment


              Parašė vėkas Rodyti pranešimą

              Pasiūlymas buvo ne "nediskutuoti", o jei teikiami vertinimai a la "daug nekainuos" bent jau žinoti apytikslius skaičius. Dabar gi žmogus teigdamas tai daro prielaidą, kad kapitalas nieko nekainuoja. Tam tikram mokymosi etape yra ir tokių uždavinių, bet siūlau forume diskutuoti apie konkrečias problemas ir sprendimus, o ne apie mūsų fantazijas. Tai irgi įmanoma, bet gal ne šioje temoje?
              Galbūt ne visai vienas kitą supratome. Diskusijos yra gerai. Vilnius-Daugpilis irgi forume vystyta diskusija, daug kas ir nepasireiškė, tyliai laikė neįmanomu, ir vistiek ji greitai bus realybe. Kai ligonis ligoninėje nori gyventi ir daktarai bajėgiai.

              Visgi aš manau, kad buvo pasistengta paskaičiuoti.
              Juk 4 val ryto traukiniai orą vežioja, nesvarbu, kad skaičiuotojų su kompiuterinėmis programomis yra ne vienas skyrius LG
              Gal tie 4 val reisai yra "nes kapitalo rodikliai" tampa geresni? Plius vienas reisas, plius naktinis apmokėjimas...

              Comment


                Skaičiuodami sanaudas dar nepamirškite paskaičiuoti PVM ir pajamų mokesčių, taip pat stoties budėtojų Utenoje išlaikymo. Nes pagal geležinkelio standartus galinė keleivinių traukinių stotis privalo būti su budėtoju. Čia panašiai, kaip Trakuose (nežinau kiek ten dirba, bet turbūt reikia minimaliai 3 budėtojų).
                Paskutinis taisė lietus; 2017.11.06, 19:13.

                Comment


                  Parašė jpou Rodyti pranešimą

                  Labai diletantiskai, back-of-the-envelope skaiciavimas su tokiom prielaidom:

                  PESA 630M kainuoja 3.5 mln Eur
                  Amortizuojam per 15 metu
                  Per metus Pesos technine prieziura 5% nuo 3.5 mln/15 metu

                  Viso per metus: 245'000 EUR

                  Per metus PESA vazines 365 dienas
                  Per diena PESA nuvaziuos 600 km

                  Vieno km kaina 1.12 Eur
                  Sutinku.

                  Parašė jpou Rodyti pranešimą

                  Nuo bilieteliu tikrintoju, iki darbuotoju grafiku sudarinetoju, iki vadovu ir valytoju iki patalpu nuomos. Visas verslo overhead'as turi buti padengtas is pajamu
                  Visas overheadas gauna nustatytas algas. Jiems nepradės daugiau mokėti, jai jie užsiims naujo maršruto planavimu. Vieninteli kas dirbs daugiau yra traukinio palydovas ir mašinistas.


                  Parašė jpou Rodyti pranešimą

                  Taip, LG atveju is vienos kisenes i kita, bet tai vistiek kastai kuriuos reikia skaiciuoti.
                  Aš skaičiuoju šiuo atveju ne pagal popierių, o "ūkiškai". Jei pagal popierių, reikia turėti tą popierių. Čia iš esmės pinigų plaukimas įmonės viduje.


                  Parašė jpou Rodyti pranešimą

                  Gal ir imanoma per ES fondus gauti kazkiek investiciju, a.la. regionu stiprinimas... Cia negaliu pakomentuot.
                  LG pelną gauną iš krovinių vežimo, tegul investuoja į keleivius. Kodėl ES turi absoliučiai viskam pinigus dalinti?

                  Comment


                    Parašė lietus Rodyti pranešimą
                    Skaičiuodami sanaudas dar nepamirškite paskaičiuoti PVM ir pajamų mokesčių, taip pat stoties budėtojų Utenoje išlaikymo. Nes pagal geležinkelio standartus galinė keleivinių traukinių stotis privalo būti su budėtoju. Čia panašiai, kaip Trakuose (nežinau kiek ten dirba, bet turbūt reikia minimaliai 3 budėtojų).
                    Taip, plius PVM. Kam stotis reikalinga? Stotelės užteks ir nereik jokio budėtojo. Kokie standartai?
                    Paskutinis taisė Petr; 2017.11.06, 19:27.

                    Comment


                      Parašė Petr Rodyti pranešimą

                      Taip, plius PVM. Kam stotis reikalinga? Stotelės užteks ir nereik jokio budėtojo. Kokie standartai?
                      Yra vidinės geležinkelio taisyklės pagal kurias negali būti keleivinio traukinio maršruto iki stotelės be budėtojo. Antraip kam reikalingi budėtojai pavyzdžiui Trakuose?

                      Comment


                        Parašė Petr Rodyti pranešimą

                        Sutinku.



                        Visas overheadas gauna nustatytas algas. Jiems nepradės daugiau mokėti, jai jie užsiims naujo maršruto planavimu. Vieninteli kas dirbs daugiau yra traukinio palydovas ir mašinistas.




                        Aš skaičiuoju šiuo atveju ne pagal popierių, o "ūkiškai". Jei pagal popierių, reikia turėti tą popierių. Čia iš esmės pinigų plaukimas įmonės viduje.




                        LG pelną gauną iš krovinių vežimo, tegul investuoja į keleivius. Kodėl ES turi absoliučiai viskam pinigus dalinti?
                        Pagal ES reikalavimus negalimas kryžminis finansavimas. Negalima iš krovinių vežimo finansuoti keleivių pervežimo. Lietuvoje iš dalies tai vis dar kažkaip apeinama, bet kokiu atveju reikia valstybinės politikos, LG nieko nedarys, nes jai tai nuostolinga, o iš LG valstybė reikalauja tik pelno.

                        Comment


                          Parašė lietus Rodyti pranešimą

                          Yra vidinės geležinkelio taisyklės pagal kurias negali būti keleivinio traukinio maršruto iki stotelės be budėtojo. Antraip kam reikalingi budėtojai pavyzdžiui Trakuose?
                          Taisykles galima keisti. Nematau prasmes iš budėtojų, nebent tai būtų kartu ir dispečeris. Rusijoje yra budėtojai ir prie pervažų, bet kam jie ten reikalingi, nežinau.

                          Comment


                            Geležinkelyje ne taip paprasta tas taisykles pakeisti. Tiesiog dėl tos pačios priežasties yra budėtojai Trakuose. Ten juk irgi išskyrus keleivinius traukinius juks eismas nevyksta.

                            Comment


                              Parašė Al1 Rodyti pranešimą

                              Pagal ES reikalavimus negalimas kryžminis finansavimas. Negalima iš krovinių vežimo finansuoti keleivių pervežimo. Lietuvoje iš dalies tai vis dar kažkaip apeinama, bet kokiu atveju reikia valstybinės politikos, LG nieko nedarys, nes jai tai nuostolinga, o iš LG valstybė reikalauja tik pelno.
                              ES net savo reikalavimus į įmones vidaus reikalus kiša. Naja... Bet tikrai galima apeiti. Ir geležinkelio modernizavimas gali būti ant popieriaus kaip kroviniams. O šeip gal padėtų atskirti kaip LG Cargo ir LG Intercity? Dukterinę įmonę gi galima subsidijoti? Vokietijoje tarkim net keleivių pervežimas tarp DB Regio ir Fernverkehr yra paskirstytas.

                              Comment


                                Parašė lietus Rodyti pranešimą

                                Yra vidinės geležinkelio taisyklės pagal kurias negali būti keleivinio traukinio maršruto iki stotelės be budėtojo. Antraip kam reikalingi budėtojai pavyzdžiui Trakuose?
                                Čia yra susigalvojimai.

                                Švedijoje vyksta eismas iki stoties be budėtojo ir ką? Ir nieko. Darbo jėgos kaina tokia, kad jei pasamdytų tuos budėtojus, tai maršrutą tektų uždaryti. O daba rį Utenos lygio "užkampį" vyksta gal 8 poros traukinių.

                                Comment


                                  Parašė Petr Rodyti pranešimą

                                  ES net savo reikalavimus į įmones vidaus reikalus kiša. Naja... Bet tikrai galima apeiti. Ir geležinkelio modernizavimas gali būti ant popieriaus kaip kroviniams. O šeip gal padėtų atskirti kaip LG Cargo ir LG Intercity? Dukterinę įmonę gi galima subsidijoti? Vokietijoje tarkim net keleivių pervežimas tarp DB Regio ir Fernverkehr yra paskirstytas.
                                  Tipo išstokim iš ES?

                                  Comment


                                    Parašė Fulgur Rodyti pranešimą

                                    Čia yra susigalvojimai.

                                    Švedijoje vyksta eismas iki stoties be budėtojo ir ką? Ir nieko. Darbo jėgos kaina tokia, kad jei pasamdytų tuos budėtojus, tai maršrutą tektų uždaryti. O daba rį Utenos lygio "užkampį" vyksta gal 8 poros traukinių.
                                    Ne aš tuos susigalvojimus reguliuoju, bet jeigu jau vertinti tai vertinti viską. Švedijoje ir beriukus moko suknelėm rengtis.

                                    Comment


                                      Parašė lietus Rodyti pranešimą

                                      Ne aš tuos susigalvojimus reguliuoju, bet jeigu jau vertinti tai vertinti viską. Švedijoje ir beriukus moko suknelėm rengtis.
                                      Tai pakeisti taisykles "jei stotis stebima nuotolinio vaizdo stebėjimo sistema, ji turi teisė veikti be budėtojo".

                                      Iš autobuso galinės stotelės galima pavogti tiek pat kiek ir iš traukinio.

                                      Comment


                                        Parašė Fulgur Rodyti pranešimą

                                        Tai pakeisti taisykles "jei stotis stebima nuotolinio vaizdo stebėjimo sistema, ji turi teisė veikti be budėtojo".

                                        Iš autobuso galinės stotelės galima pavogti tiek pat kiek ir iš traukinio.
                                        Atsakant forumiečio Jhon stiliumi, t.y. naudojant išsireiškimus užsienio kalba tai flag v ruki ir pamėgink pakeisti.

                                        Comment


                                          Parašė Petr Rodyti pranešimą

                                          ES net savo reikalavimus į įmones vidaus reikalus kiša. Naja... Bet tikrai galima apeiti. Ir geležinkelio modernizavimas gali būti ant popieriaus kaip kroviniams. O šeip gal padėtų atskirti kaip LG Cargo ir LG Intercity? Dukterinę įmonę gi galima subsidijoti? Vokietijoje tarkim net keleivių pervežimas tarp DB Regio ir Fernverkehr yra paskirstytas.
                                          Taip, kišasi. Atskyrimas nieko gero neduoda. Galiausiai gaunasi viskas taip, kad nuostolingi keleivių pervežimai užkabinami ant valstybės sprando, taip pat ir infrastruktūra, o pelnas iš krovinių pervežimų patenka į privačias kišenes. Va, eilinis pavyzdys - Latvija. Vien dėl to, kad ten infrastruktūra ir pervežimai atskirti, negalima susitarti dėl traukinio į Rygą. Estija irgi prisidirbo, galiausiai vis tiek valstybė priversta finansuoti keleivių pervežimus. Žodžiu, geriausiai variantas yra viena įmonė ir normali valstybės politika susisiekimo srityje. O užsiimannt pseudorinkos žaidimais nieko gero nepasieksime. Vokietijos pavyzdys netinka, nes šalis ir geležinkeliai yra dideli.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X