Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[B.S.]

Populiacijos centras visiškai ne prie Spaudos rūmų, nežinau kodėl kažkas tai sugalvojo. Ar matėte Vilniaus žemėlapį? Į vakarus nuo ten yra tik Pilaitė. Kam investuoti milžiniškus pinigus perkelti stotį kuo toliau nuo miesto centro? Mieste, neturinčiame net normalaus VT, perkelti stotį iš literaliai senamiesčio į miegamąjį rajoną būtų turbūt kvailiausia investicija istorijoje.

Juokinga skaityti pritempinėjamus "argumentus".
Šnekam apie tą pačią vietą, taip?

Pilaitės stotis: susikerta Viršuliškės, Karoliniškės, Pilaitė. Šalia Lazdynai, Žvėrynas, Šeškinė, Justiniškės, Pašilaičiai. Visiems 5-10 minučių iki naujos stoties.
Kiek žmonių gali pasiekti Senamiesčio stotį 5-10 min bėgyje? Visi kiti trenkiasi per miestą, tai tiek Žirmūnams, tiek Antakalniui jokio skirtumo kur važiuoti su VT. Su persėdimu Pilaitėje vietoj Senamiesčio gautųsi gal net greičiau. Nes trumpesnis geležinkelis.

Klausimai tamstai:
1. Į kurią pusę dažniausiai važiuoja Vilniaus gyventojai?
2. Ar tamstai atrodo efektyvu siųsti žmones per visą miestą į priešingą jų kelionės tikslo pusę? Prarandamas kelionės per miestą laikas miesto VT, bei prarandamas kelionės laikas važiuojant traukiniu kryptimi iš kurios atvažiavai. Dar kartą: at tamstai tai atrodo efektyvu?
3. Vis "pamiršti" paminėti jog tikslas yra ne Pilaitė, bet NMC. Ar sutinki jog tai būtų idealiausia vieta Vilniuje? Jei taip, galim diskutuoti apie Pilaitė-NMC kainą, ir tuomet vertinti ar realistiška kažkada tai įgyvendinti. Jei ne, tai kodėl stotis Senamiestyje yra geresnis variantas nei stotis NMC?

Laukiu objektyvių tamstos atsakymų.

[jan]

Pasiplanavus vakarietišką biudžetą su paskola šimtmečiui buvo galima daryti RB iš vakarinės pusės su dviaukščiais tuneliais mieste kuriuose virš traukinių važiuotų light metro.
Miestui liktų tik prisijungti prie pagrindinio tunelio su pigiomis antžeminėmis gatvių viduryje ar cut n cover trasomis.

juoda - rb
pilka - light metro
žalia - sbahn
geltona - light rail

[alga]

Pasiplanavus vakarietišką biudžetą su paskola šimtmečiui buvo galima daryti RB iš vakarinės pusės su dviaukščiais tuneliais mieste kuriuose virš traukinių važiuotų light metro.
Miestui liktų tik prisijungti prie pagrindinio tunelio su pigiomis antžeminėmis gatvių viduryje ar cut n cover trasomis.

juoda - rb
pilka - light metro
žalia - sbahn
geltona - light rail

O čia kokiam aukštyje būtų kertama Neris (apie 85 m virš jūros) ir Vilnia Užupy (91 m) kad išlįstume į stotį 150 m virš jūros aukštyje už 2 km nuo Vilnios? Cut&cover nepaeis, čia tuneliai keliasdešimt metrų po žeme kartu su aukščiausiais Lietuvoje tiltais.

[B.S.]

O čia kokiam aukštyje būtų kertama Neris (apie 85 m virš jūros) ir Vilnia Užupy (91 m) kad išlįstume į stotį 150 m virš jūros aukštyje už 2 km nuo Vilnios? Cut&cover nepaeis, čia tuneliai keliasdešimt metrų po žeme kartu su aukščiausiais Lietuvoje tiltais.

Šimto metų planas? Visi supranta kad kainuos ir visko greitai nebus.
Be to, gal yra geresnių variantų, bet toliau statyti ant to kas neveikia tai čia daugiau "sunk cost fallacy". Kokia prasmė vystyti geležinkelį ten kur žmonėms jo nereikia? Nes taip lengviau?

[ejs-ejs]

Šimto metų planas? Visi supranta kad kainuos ir visko greitai nebus.
Be to, gal yra geresnių variantų, bet toliau statyti ant to kas neveikia tai čia daugiau "sunk cost fallacy". Kokia prasmė vystyti geležinkelį ten kur žmonėms jo nereikia? Nes taip lengviau?

O dabar įsivaizduok, kad rytoj bus baigtos statyti 15000 vietų arklidės VIlniaus tramvajui, kurias pradėjome statyti šauniais 1926 metais.

[VLR]

Infrastruktūra yra vienas infliacijai atspariausių dalykų apskritai. Už tokias arklides fiksuotomis įmokomis dabar mokėtume po čipsų pakelį į mėnesį.

[jan]

O čia kokiam aukštyje būtų kertama Neris (apie 85 m virš jūros) ir Vilnia Užupy (91 m) kad išlįstume į stotį 150 m virš jūros aukštyje už 2 km nuo Vilnios? Cut&cover nepaeis, čia tuneliai keliasdešimt metrų po žeme kartu su aukščiausiais Lietuvoje tiltais.

Tunelio luboms 10m po Vilnelės dydžio upelio dugnu pakanka, kur kerta upelio dugnas turėtų būti 96m virš jūros lygio, nuo dviaukščio tunelio apatiniai bėgiai 11m, geležinkelio bėgiai gaunasi 75m virš jūros lygio po Vilnele.
Keleiviniams hsr traukiniams gradientas 4%, per 1800m sukilti galima 72m, gaunasi 147m, stotis 147m virš jūros lygio.

Bet visada galima ir mažesnį gradientą daryti senojoje stotyje įrengiant požemines platformas į kurias būtų patenkama iš požeminės perėjos leidžiantis žemyn. Tokiu būdu stotyje ilgam į ateitį būtų užtikrintas pakankamas platformų kiekis bet aišku toks sprendimas kainuotų brangiau nes reiktų gerai pasikasinėti ir prie stoties.

Po Nerim gradiento neverta skaičiuoti nes atstumai dideli ir problemos nebus, dėl užstatymo tunelis matyt vis tiek gana giliai turėtų eiti pro Šnipiškes ir jei kitaip nesigautų - light metro stotys būtų pasiekiamos dideliais liftais kaip dabar daro Ispanijoje kai giliai kasasi, nes prioritetas būtų tunelio tiesumas kad geležinkelio traukiniai galėtų dideliu greičiu judėti.

Cut n cover RB nebūtų naudojamas ir būtų naudojamas jau tolimesniuose light metro projektuose tarkim Ukmergės g, po oro uostu link Minsko pl, o Geležiniam Vilke ir Pilaitės pr galėtų light metro ir skiriama juosta važiuoti.
Link Nemenčinės pl būtų cut n cover po Žirmūnų g, tuomet tiesiai iš tunelio išlįsti į tiltą per Nerį ir kitoje pusėje vėl pratęst cut n cover.
Bet šitas atšakas jau miestas iš savo biudžeto turėtų statyti.

[ejs-ejs]

Infrastruktūra yra vienas infliacijai atspariausių dalykų apskritai. Už tokias arklides fiksuotomis įmokomis dabar mokėtume po čipsų pakelį į mėnesį.

Mes jau nežinome ką daryti su garvežių dirbtuvėmis.

[B.S.]

O dabar įsivaizduok, kad rytoj bus baigtos statyti 15000 vietų arklidės VIlniaus tramvajui, kurias pradėjome statyti šauniais 1926 metais.

Nepamenu kad čia kažkas būtų siūlęs visą projektą statyti vienu metu 100 metų, ir tik tuomet kai viskas baigta, jį atidaryti.
Pagal jūsų pačių logiką yra geriau 20 metų statyti 15000 arklides už miesto kurių niekam nereikia. Čia daugiau toks vanity/ balto dramblio projektas, kuriuo galėsite pasipuikuoti, bet realiai jis bus mažai kam reikalingas.

P.S.: geležinkeliams jau virš 100 metų, bet va tamsta per ateinančius 100 turbūt prognozuojate teleportaciją. Kai planai daromi ne ilgajam laikotarpiui, o trumpajam, tai ir gaunam visokias nesąmones kuriomis čia dabar skundžiamės: "gaila, kad prie sovietų (ar prieš 30 metų) nebuvo užbaigtas ar nutiestas geležinkelis vienur ar kitur". Na tai pagal tas pačias tradicijas darom tą patį. Tam kad po 20-30 metų VĖL skųstumeisi jog 2026-ais nebuvo pagalvota ir nebuvo pradėta tai kas turėjo būti pradėta.