Gavau atsakymą į siųstą informaciją apie Naujosios Vilnios švieslentes. Turbūt labiau tas, tikėtinas variantas, jog skirtumo ne per daugiausiai.
Prisiminęs paprašiau LTG Link pateikti sprendimą, kurį priims tie atsakingi asmenys. Ir gavau:
Parašė LTGLink
1. Ekrane prie įėjimo į požeminę perėją rodoma informacija yra pakoreguota. Prisegu vaizdą. (pridėjo atvaizdą su visais išvykimais)
2. Peronuose rodomos informacijos klausimu yra dirbama su sistemos gamintoju. Vieną iš galimų sprendimų prisegu. Sprendimas bus įdiegtas ne anksčiau 2024-08-01
Atrodo pastabos nekeliauja į šiūkšliadėžę. Tik šiek tiek stebina, kad laiko, kada išvykimo rodomo dideliu šriftu (likus 2 minutėm) intervalas yra taip sunkiai konfigūruojamas ir elementarus reikšmės pakeitimas turi būti ilgai derinamas su gamintoju.
Bet mane tikrai glumina, kai keliai sunumeruoti ne iš eilės. Praeitame psl buvo nuotrauka iš Naujosios Vilnius: kelias 1,21, 2. Jei švieslenteje pamatyčiau, kelias 21 tai psichologiškai jau nusiteikčiau eiti bent pusę kilometro iki jo. Todėl manau keliai iš kurių laipinami keleiviai turėtų būti numeruojami iš eilės. Ir nesvarbu ar skaičiais ar raidėmis. Peronai - perteklinė informacija.
Kelių numeracija bendra ir numeruojama ne tik keleiviams, bet ir bendroje stoties schemoje. Būtų blogai, jei pagal vieną schemą vieni numeriai, o pagal kitą kiti.
Čia problema gal labiau tame, kad kažkodėl stotyje, kur traukiniai važiuoja tik kas ~20 min ir rečiau, yra eksploatuojami 4 bebaigiantys sugriūti peronai su 6 keliais (yra nuorodos į tokį skaičių), nors traukinių eismas vyksta tik keturiuose keliuose. Geriausia būtų palikti vieną peroną su dviem keliais, o kitus išvis uždaryti.
Šiuo metu švieslentėse rodomas ir peronas.
Ok, matomai suklydau. O tame ekrane virš įėjimo į požeminę perėją irgi rodo perono nr.? Neturiu nuotraukos, bet kažkur tikrai esu matęs, kad buvo parašytas tik kelio numeris.
O tame ekrane virš įėjimo į požeminę perėją irgi rodo perono nr.? Neturiu nuotraukos, bet kažkur tikrai esu matęs, kad buvo parašytas tik kelio numeris.
Visos švieslentės, nepriklausomai nuo to ar prie pat kelio, ar bendros rodo peroną ir kelią. Naujosios Vilnios pvz
Pirmą kartą atėjus turbūt jokioje stotyje nepavyko iš kart nueiti nesiblaškant prie reikiamo traukinio, visur tos pačios problemos. Nebent stotis Marcinkonių.
Man tai tekę. Aš nevisur net peronų matęs (arba jų nebuvo, arba nepstebėjau jų numeracijos tik kelius mačiau). Tiesig matau kelius - 1 ir 2, paskui 3 ir 4, paskui 5 ir 6.
Apskritai kam tie peronų numeriai, kodėl neužtenka tik kelių numerių?
Atsakymas, kam yra reikalinga perono informacija, kai nurodomas kelias, yra gana paprastas ir trumpas: niekam. Šitą kvailą sistemą paveldėjom iš sovietmečio. Tikriausiai kažkas kažkur kažkada seniai sugalvojo, kad taip bus geriau ir tiksliau. Nebūtinai pačioame sovietyne, nes visai gali būti, kad sovietai šitą praktiką nuo kažko tiesiog nukopijavo, kaip ir daug kitų dalykų. Dabar yra visiškai aišku, kad tokia sistema yra bloga, perteklinė, ir ne pagerina tikslumą ir supratimą, o jį objektyviai pablogina. Dabar turim puikių pavyzdžių (jau minėta UK, bet ir NL, ir daug kitų) su daugybe patirties ir puikios informacijos, kaip daryti teisingai. Tas faktas, kad yra ginančių ir puoselėjančių šitą absurdišką sistemą yra gana pritrenkiantis.
Visiškai taip, klausiant paprastai: kodėl informacija, kuri gali būti perduodama vienu skaičiumi yra perduodama dviem persidengiančių intervalų skačiais? Esu jau vienoje apklausų LTG Link rašęs, kad jei jau yra toks noras išlaikyti ir perono, ir kelio žymėjimą, tai bent jau žymėti peronus raidėmis.
Nekart yra buvę, kai vėluojant į traukinį kartu keliavusių draugų klausiau kur stovi traukinys, kad iškart galėčiau ateiti į teisingą kelią ir man atrašo "4 kelias", nors iš tikro stovi 4 perone, o kelias gal koks 8. Nes bet kuris eilinis žmogus nesigilinantis į geležinkelių niuansus greit užmes akį pro traukinio langą, pamatys 4 ir užfiksuos. Vėliau tiesiog išmokom visada tiksliai parašyti ar čia peronas, ar kelias, bet normaliai informacija turi nekelti dvejonių savaime. Nei Google Maps, nei internete išvykimo kelio informacijos nėra.
Dar vertas paminėjimo PAGRINDINIS sostinės stoties informacinis ekranas: 4 artimiausi išvykimai, 4 artimiausi išvykimai. Jokios informacijos apie daugiau tos dienos traukinių, tarpines stoteles ir atvykimo laiką į jas, ATVYKIMO ir IŠVYKIMO laikų išskyrimą skirtingomis spalvomis ar kokiomis kitomis vizualinėmis užuominomis, vagonų skaičių traukinyje ir vagonų užimtumą traukiniuose su rezervuotomis vietomis, 1/2 klasę vagonuose. Viskas pagal ką turi nustatyti, ar čia nurodo atvykimus, ar išvykimus, tai dvi pirmosios žodžių raidės (At/Iš-vykimai). Už poros minučių išvykstantys traukiniai neparyškinti. Laikrodis be sekundžių. Bet užtai identišku šriftu nurodytas peronas ir kelias.
Su ženklinimu reikalai be galo prasti, bet tikiuosi judame į gerą. Bent jau su šitais ekranais buvo standartizuoti informacinai tablo visose stotyse.
Kaip atrodo analogiška lenta kiek mažesnio nei Vilnius Edinburgo (UK) mieste. Beje, patys ekranai žymiai paprastesni nei mūsų spalvoti (nežinau kaip vadinasi toks tipas) ir spėju pigesni, tačiau kur informacija pateikta aiškiau manau akivaizdu:
Bet mane tikrai glumina, kai keliai sunumeruoti ne iš eilės. Praeitame psl buvo nuotrauka iš Naujosios Vilnius: kelias 1,21, 2. Jei švieslenteje pamatyčiau, kelias 21 tai psichologiškai jau nusiteikčiau eiti bent pusę kilometro iki jo. Todėl manau keliai iš kurių laipinami keleiviai turėtų būti numeruojami iš eilės. Ir nesvarbu ar skaičiais ar raidėmis. Peronai - perteklinė informacija.
Kas čia apskritai per nesąmonė su tuo keliu 21? Čia tipo kažkoks apendiksas tarp 1 ir 2 kelio, kad negalėtų būti tiesiog kelias 3 ar kas ten iš eilės?
Aš tai pamatęs galvočiiau, kad čia klaida kažkokia spausdinimo ant tos lentos. Niekur dar neteko matyti, kad eitų 1, 21, 2.. o ne 1, 2, 3... (ar kitokia logine/progresine seka).
Kas čia apskritai per nesąmonė su tuo keliu 21? Čia tipo kažkoks apendiksas tarp 1 ir 2 kelio, kad negalėtų būti tiesiog kelias 3 ar kas ten iš eilės?
Aš tai pamatęs galvočiiau, kad čia klaida kažkokia spausdinimo ant tos lentos. Niekur dar neteko matyti, kad eitų 1, 21, 2.. o ne 1, 2, 3... (ar kitokia logine/progresine seka).
Štai tau ir atsakymas, kam reikalingi peronų numeriai. Nes keliai nebūtinai sunumeruoti iš eilės. Matyt, kai prideda atšaką, buvusių kelių nepernumeruoja.
Jei gerai pamenu, Lentvaryje išėjus iš stoties yra pirmas peronas, antras kelias. Antrame perone yra pirmas ir trečias kelias, trečiame ketvirtas ir penktas, ir t.t. Įtariu, taip yra, nes šitie identifikatoriai yra naudojami geležinkelio, ne vien keleiviams rasti savo traukinį.
Kas čia apskritai per nesąmonė su tuo keliu 21? Čia tipo kažkoks apendiksas tarp 1 ir 2 kelio, kad negalėtų būti tiesiog kelias 3 ar kas ten iš eilės?
Aš tai pamatęs galvočiiau, kad čia klaida kažkokia spausdinimo ant tos lentos. Niekur dar neteko matyti, kad eitų 1, 21, 2.. o ne 1, 2, 3... (ar kitokia logine/progresine seka).
Čia iš sovietmečio paveldėta praktika Lietuvos geležinkelio stotyse, kur yra daugiau, nei 2 keliai. Pavyzdžiui, Kaune traukiniai į Vilnių ir dabar važiuoja iš 11 ar tai 12 kelio, nors Kauno stotyje yra tik 7 keliai, tinkami keleiviniams traukiniams. 11 ir 12 kelias, you guessed it, žiūrint grynai eiliškumo tvarka pagal savo fizinę lokaciją, eitų anksčiau už 1 kelią
Šiauliuose, kiek pamenu, irgi būdavo kažkas panašaus. Tiesiog niekas nesivargino keisti tokių dalykų, nes niekam LTG turbūt net nekilo tokia mintis.
Štai tau ir atsakymas, kam reikalingi peronų numeriai. Nes keliai nebūtinai sunumeruoti iš eilės.
Iš keleivio perspektyvos nėra didelio skirtumo, ar kelai sunumeruoti iš eilės, ar ne iš eilės. Svarbu yra ženklinimas t.y. aiškios ir suprantamos nuorodos, kur tas kelias yra. Kokiam Londone, požeminiuose tuneliuose, kur yra kelios dešimtys kelių, susikertančių skersai, įstrižai, skirtinguose lygiuose ir visaip kitaip, kur susijungia metro ir geležinkeliai, bb tu susigaudysi, kur ten koks eiliškumas. Nepaisant to, keliai (platforms) yra nurodyti taip aiškiai ir suprantamai, kad net ir visiškai aklas, glušas, be rankų ir be kojų, vidury nakties ir dar miegodamas sugebėtų surasti reikalingą kelią, nepriklausomai nuo jokių eiliškumų. Nes yra ženklinimas, kuris yra geras, aiškus, suprantamas ir sukurtas ne glušpetrių, o tos srities ekspertų.
Štai tau ir atsakymas, kam reikalingi peronų numeriai. Nes keliai nebūtinai sunumeruoti iš eilės. Matyt, kai prideda atšaką, buvusių kelių nepernumeruoja.
Jei gerai pamenu, Lentvaryje išėjus iš stoties yra pirmas peronas, antras kelias. Antrame perone yra pirmas ir trečias kelias, trečiame ketvirtas ir penktas, ir t.t. Įtariu, taip yra, nes šitie identifikatoriai yra naudojami geležinkelio, ne vien keleiviams rasti savo traukinį.
Tai gal galima vidinėje geležinkeliečių sistemoje (spėju, navigacijos?) palikti dabartinę tvarką, o keleiviams sunumeruoti naujai, logiškai?
Tai gal galima vidinėje geležinkeliečių sistemoje (spėju, navigacijos?) palikti dabartinę tvarką, o keleiviams sunumeruoti naujai, logiškai?
Gal galima, gal negalima. Gal yra kažkokios priežastys, tai apsunkinančios. Aš žinau, kad beveik nieko apie geležinkelius neišmanau, jūs ne? Geležinkelis tai kone seniausia legacy technologija, atėjus iš industrinio amžiaus pačios pradžios, prieš elektros tinklus, automobilį ir telefoną. Tikrai ten yra daug sprendimų padarytų prieš 100 metų, kuriuos dabar pakeist yra labai sunku.
Gal galima, gal negalima. Gal yra kažkokios priežastys, tai apsunkinančios. Aš žinau, kad beveik nieko apie geležinkelius neišmanau, jūs ne? Geležinkelis tai kone seniausia legacy technologija, atėjus iš industrinio amžiaus pačios pradžios, prieš elektros tinklus, automobilį ir telefoną. Tikrai ten yra daug sprendimų padarytų prieš 100 metų, kuriuos dabar pakeist yra labai sunku.
Tai žinoma, aš irgi nesu geležinkelietis. Tik galvoju logiškai - kaip geležinkelio darbui gali trukdyti nuorodų keleiviui supaprastinimas? Vienintelis kartas, kai traukinių darbuotojai matytų atnaujintą kelių numeravimą, būtų pamainos pradžia ir pabaiga einant iš/į traukinio, o toliau mašinistai dirbtų pagal seną sistemą, jeigu tai legacy technologija, kurią sudėtinga pakeisti.
BluefoxJohn Geros pastabos. Man labiausiai užkliuvo, kad išvykimas ir atvykimas žymimas tokiomis pačiomis spalvomis ir tokiu pačiu dydžiu. Čia absoliuti nesąmonė. Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje skiriasi švieslentės fonas, o atvykimo laikai būna kokioje nors mažesnėje švieslentėje šone ir žemai. Tikrai nesupainiosi, nes didžiosios virš pagrindinių durų kabančios švieslentės rodo tik išvykimą.
Pirmą kartą atėjęs į Vilniaus stotį pradėjau žiūrinėti laikus ir tik po to pastebėjau, kad žiūriu į atvykimą...
Taip, peronų reikia atsisakyti. Kas ten pas geležinkelininkus sužymėta, yra visiškai nusispjauti. Tegul pasikeičia ir tarnybinius žymėjimus, baisaus čia daikto 5 kelius pervadinti.
Nuorodos klaidinančios, nes nėra bendros ženklinimo sistemos. Lietuvoje dar turbūt nežinomas toks dalykas kaip signaletika ir grafinis dizainas. Yra ko pasimokyti.
Planuoju padaryti vaizdinį palyginimą tarp Vilniaus ir kelių Europos stočių ženklinimo. Pasimatys visas siaubas.
Kaip tik planuoju pats artimiausiu metu truputį pakeliauti traukiniais kažkur toje pusėje (DE, IT), tai skirsiu dėmesio žymėjimui ir ženklinimui, nes būsiu ten praktiškai pirmą kartą ir turėsiu naviguoti be jokių išankstinių žinių ir nusistatymų.
Įtariu ne taip paprasta kelius pervadinti, nes prie kelio numerio pririšta visa signalizacija su iešmų valdymu. Manau jeigu būtų taip paprasta tai imtų ir pakeistų. O dabar dėl paprastumo sugalvojo platformas kurios tikrai numeruojamos iš eilės.
Įtariu ne taip paprasta kelius pervadinti, nes prie kelio numerio pririšta visa signalizacija su iešmų valdymu. Manau jeigu būtų taip paprasta tai imtų ir pakeistų. O dabar dėl paprastumo sugalvojo platformas kurios tikrai numeruojamos iš eilės.
Tai LTG savo vidiniam naudojimui tegul nekeičia. Tereikia keleiviams pakeisti, kad jie galėtų suprasti, kas ten rašoma.
Painiava gausis. Budėtoja turės priimti traukinį į 3 kelią, o pranešti, kad į pirmą. Gali ir susipainioti.
Budėtoja neturi nieko pranešti keleiviams. Atnaujinti rodykles stotyse bei informacinėje sistemoje bet palikti esamus numerius vidiniam naudojimui nėra raketų mokslas.
Painiava gausis. Budėtoja turės priimti traukinį į 3 kelią, o pranešti, kad į pirmą. Gali ir susipainioti.
Kaip beveik visame likusiame pasaulyje nesusipainioja? Čia beveik iš serijos "Vilniuje negalima statyti tramvajaus, nes Vilnius unikalus dėl savo reljefo ir klimato"
Kaip beveik visame likusiame pasaulyje nesusipainioja? Čia beveik iš serijos "Vilniuje negalima statyti tramvajaus, nes Vilnius unikalus dėl savo reljefo ir klimato"
Labai abejoju, kad kažkur egzistuoja dviguba kelių numeracija. Viena keleiviams kita vidiniam naudojimui. Gal turite tokių šalių pavyzdžiu, kur kelių numeracija keleiviams viena, o eismo valdymui kita?
Comment