Vilniaus miesto geležinkeliai

[Al1]

Taigi, nedidelis pasivaikščiojimas žvyro ir skaldos įmonės keliais.



Vaizdas dešiniau su priartinimu. Čia "magistralinis" privažiuojamasis kelias iš Panerių stoties eina į šiaurę ir tolumoje matosi kelynas vagonų išskirstymui, sukaupimui ir manevravimui atlikti. Apie jį kiek vėliau.



Dar kartą vaizdas atgal, Kirtimų g. viaduko link.



Žvyro ir skaldos įmonės kelynas. Vaizdas į pietryčius, Kirtimų g. link. Tolumoje matosi iškrovimo estakada, nuotraukos bus kitame pranešime.



Vaizdas į šiaurės vakarus.



Vėl į pietryčius.



Į šiaurės vakarus.



Čia "gyvena" TGM4a-1717.



Kiek dešiniau. Aklikelis su vagonų traukimo trosu mechanizmu.



Vaizdas į šiaurės vakarus. Šie vagonai gali būti tempiami trosu.

[Al1]

Netoli už to posūkio yra naujas Kirtimų g. viadukas (iki Vilniaus aplinklelio (automobilių) tiesimo čia buvo pervaža). Nuo viaduko vaizdas Panerių stoties link.



Pats viadukas per Kirtimų g.





Ties viaduku (viadukas už nugaros), pramoninės zonos Granito g. link.



Vaizdas atgal, viaduko link.



Kiek paėjus toliau nuo viaduko.



Ortofotonuotrauka, kad būtų lengviau orientuotis.



Už Kirtimų g. viaduko geležinkelis išsišakoja. Kairėje pusėje yra kelynas, aptarnaujantis skaldos ir žvyro perdirbimu ir prekyba užsiimančią įmonę. Ji turi savo šilumvežį TGM4A-1717.

[Al1]

Didelis fotoreportažas iš Vilniaus privažiuojamųjų kelių nuo Panerių stoties į Aukštuosius Panerius, Grigiškes ir Jočionis.
Bendram vaizdui apie ką kalba.



Pradėsiu senesnėmis nuotraukomis (yra temoje apie Vilniaus aplinkkelį) iš Panerių stoties. Vaizdas nuo aplinkkelio pradžios (linija į Vaidotus su viaduku per Vilniaus - Kauno geležinkelį), kartu tai ir privažiuojamojo kelio pradžia. Antrasis kelias iš dešinės - privažiuojamasis.



Vaizdas į priešingą pusę. Antrasis iš kairės - privažiuojamasis į Aukštuosius Panerius, Grigiškes ir Jočionis, kairysis - į Vaidotus.



Kiek paėjus pirmyn.



Dar kiek paėjus pirmyn. Tolumoje matosi kairėn sukantys bėgiai į Vaidotus, tiesiai - privažiuojamasis kelias į Aukštuosius Panerius, Grigiškes ir Jočionis.



Vaizdas atgal.



Dar kiek paėjus pirmyn. Tolumoje matosi viadukas per Galvės g.



Nuo čia prasideda naujesnės nuotraukos. Galvės g. viadukas, vaizdas nuo Panerių pusės.



Priėjus arčiau.



Perėjus į kitą pusę, vaizdas Panerių link.



Viaduko vaizdas iš Galvės g., Trakų link.



Už viaduko ties pirmuoju kilometru, vaizdas Aukštųjų Panerių, Grigiškių ir Jočionių link. Bėgiai suka kairėn.

[Al1]

Paprasčiau dabar autobusą tiesiai iš ten į Fabijoniškes. Bet vieną kartą per valandą važiuojantis jis mažai ką sudomins... Geležinkelius galima ir reikėtų būtų integruoti, bet, kaip minėjau, tai mūsuose yra neįmanoma dėl interesų skirtumo, o ir žmones priversti persėsti iš automobilio sunku. Persodinti reikia žiauriom ekonominėm priemonėm, kurių tikrai jokia dabartinė valdžia nesirįš įgyvendinti.

[Zorro]

Galvės gatvėja rytais nemažas kamštis į Graičiūno gatvę. Taigi greitai ir be kamščio iš Prekių stoties iki Vokės sustojimo, tik nuo Vokės sustojimo reikėtų organizuoti miesto autobusą maršrutu Vokės st.-Kazbėjai-Graičiūno g.- Kirtimų g.

Taigi 8 ir 25 važiuoja Graičiūno g.
Galėtų užsukti prie Vokės stotelės, tik prie stotelės privažiavimą padaryti.

[lietus]

Galvės gatvėja rytais nemažas kamštis į Graičiūno gatvę. Taigi greitai ir be kamščio iš Prekių stoties iki Vokės sustojimo, tik nuo Vokės sustojimo reikėtų organizuoti miesto autobusą maršrutu Vokės st.-Kazbėjai-Graičiūno g.- Kirtimų g.

[Al1]

Tai kur iš tos prekių stoties toliau važiuoti traukiniu? Į centrinę stotį? Į Vokę? Ar ten tikrai tiek daug važiuojančių? Tada reikėtų stotelės prie Galvės g. viaduko per geležinkelį. Bet vis tiek iki sandėlių, įmonių toli. Tingi žmonės dabar vaikščioti. Verčiau važiuos mašina iki darbovietės durų nei eis nuo stotelės dar kilometrą iki darbo, o po darbo dar tiek pat atgal į stotelę.

[lietus]

Potencialo darbo dienomis piko metu galbūt būtų jeigu įrengus sustojimą (platformą) dabar esančiame Prekių stoties sustojime (visiškai šalia ar net ant tunelio kuriuo aplinkelis kerta geležinkelį). Bei organizuoti miesto autobusus su persėdimu į traukinį iš fabijoniškių (Perkūnkiemio) Laisvės prospektu iki prekių stoties, bei nuo Vokės stotelės per Kazbėjus į Aukštųjų Panerių pramoninį rajoną.

[Al1]

Mickūnų stotelė yra faktiškai už miestelio. Autobusai atvažiuoja į centrą. Autobusai kursuoja dažniau nei traukiniai. Dar kartą kartoju, kad autobusus tuomet reikėtų pjauti kardinaliai ten, kur važiuotų traukiniai. Niekas tam nesirįš. Geležinkelio integracijai į miesto VT reikia rimtų investicijų. Nei LG jų nedarys, nei miestas. Taip, kai ką būtų galima integruoti, bet ne daugiau N. Vilnios, Panerių, Vokės, Elektrodepo (abiejų), Pavilnio... Bet net ir tai sunkiai įmanoma, nes kiekviena pusė trauks į savo pusę, bliaudama apie keleivius, nors realiai žiūrės tik savo naudos.

[Fulgur]

Vilniuje su miesto traukiniais yra problema - geležinkelis eina miškais ar mažai apgyvendintomis teritorijomis, todėl padaryti tankų kursavimą neišeis. Dar vienas niuansas - reikėtų smarkiai pertvarkyti susisiekimą autobusais. Ypač į N. Vilnią. Kitaip mažai kas tais traukiniais naudosis, jei autobusas priveža arčiau namų, o atvykus su traukiniu vis tiek reikia važiuoti autobusu, nes pagrindinis gyvenamasis masyvas toli nuo stoties.

Didelės galimybės yra pastačius dviračių saugojimo terminalus gel. stotyse. Tuomet namai->dviračiu->stotis->traukiniu->pėsčiomis/autobusu.

Stotelės tokios kaip Mickūnai, Bezdonys, Pavilnys, Elektrodepas ir kitos turi nemažą potencialą.

Dviračiais važinėjančių žmonių daugėja, bet atstumas Mickūnai-Naujamiestis-Mickūnai yra per tolimas (atsižvelgiant į takų būklę). O Mickūnai-Mickūnų g.s. net vaikui įveikiamas.

[Al1]

Vilniuje su miesto traukiniais yra problema - geležinkelis eina miškais ar mažai apgyvendintomis teritorijomis, todėl padaryti tankų kursavimą neišeis. Dar vienas niuansas - reikėtų smarkiai pertvarkyti susisiekimą autobusais. Ypač į N. Vilnią. Kitaip mažai kas tais traukiniais naudosis, jei autobusas priveža arčiau namų, o atvykus su traukiniu vis tiek reikia važiuoti autobusu, nes pagrindinis gyvenamasis masyvas toli nuo stoties.

[jpou]

Nepamenu dabar tiksliai ar visur yra 4 keliai ar kur ir dubliuojasi, bet taip Kopenhaga yra tikrai puikus pavyzdys.

Visur yra 4 keliai. S-tog (miesto traukiniai) naudoja kita signalizavimo sistema ir dabar diegia nauja ERTMS paremta Siement Wi-Fi o ne GSM-R technologija.

[ArtisLT]

Vienas pastebejimas del Kopenhagos pavyzdzio - Miesto traukiniai (S-Tog) ir priemiestiniai/tarptautiniai (pvz. Øresund tog) vaziuoja skirtingais begiais, nors trasos Kopengahoje yra tos pacios.

Butu labai smagu ir Vilniaus VT sistemoje matyti traukinius...

Nepamenu dabar tiksliai ar visur yra 4 keliai ar kur ir dubliuojasi, bet taip Kopenhaga yra tikrai puikus pavyzdys.

Vilniuje vienintelė vieta, mano nuomone, kuri būtų apkrauta ir reikėtų 4 kelių, tai tarp Panerių ir Lentvario iki Trakai-Kaišiadorys išsišakojimo.

[jpou]

Vienas pastebejimas del Kopenhagos pavyzdzio - Miesto traukiniai (S-Tog) ir priemiestiniai/tarptautiniai (pvz. Øresund tog) vaziuoja skirtingais begiais, nors trasos Kopengahoje yra tos pacios.

Butu labai smagu ir Vilniaus VT sistemoje matyti traukinius...

[disident]

Gal prieš 8 metus esu siūlęs integruoti miesto geležinkelius į VT, ir tai būtų pradžia metro. Yra atkarpų, kur ir dabar nelabai naudojama, o pastačius aplinkkelį, miesto geležinkeliai dabar išvis laisvi.

Galimi maršrutai
• Raudonoji linija
• Naujoji Vilnia – Pavilniai (Žiedų g.) – Juodasis kl – P. Višinskio g./Rasų g. – Vilniaus Geležinkelio Stotis – Naujininkai (Dariaus ir Girėno g/Švitrigailos g.) – Naujininkai (Šaltkalvių g.) – IKEA – Vilniaus Oro Uostas – Kirtimai – Salininkai – Juodšiliai – Valčiūnai (arba Viešasis Logistikos Centras – Baltoji Vokė – Aukštieji Paneriai)
• Oranžinė linija
• Vilniaus Geležinkelio stotis - Naujininkai (Dariaus ir Girėno g/Švitrigailos g.) – Tūkstanmečio g. – Riovonių g. – Norfa Bazė – Sausupio g. – Paneriai (Ūmėdžių g. ) – Paneriai (Agrastų g./Vilijos g.) – Regitra (Lentvario g.) – Maxima Bazė – Neravai – Grigiškės.
• Žalioji linija
• Vilniaus Geležinkelio stotis - Naujininkai (Dariaus ir Girėno g/Švitrigailos g.) – Tūkstanmečio g. – Riovonių g. – Norfa Bazė – Sausupio g. – Paneriai (Ūmėdžių g. ) – Paneriai (Agrastų g./Vilijos g.) – Aukštieji Paneriai (Žarijos g.) – Trakų Vokė – Letvaris – Seniejis Trakai – Trakai

Pastaba: Visi maršrutai gali būti pratęsti atsižvelgus į potencialių keleivių srautus, pvz iki Šalčininkų ir t.t.
Pastaba 2: Dalis stotelių (Maxima bazė, IKEA, Norfos Bazė ir kt.) galėtų būti įrengtos privačiomis lėšomis, nes tai garantuotu papildomus klientų srautus.
Pastaba 3: Dalis investicijų galėtų sugrįžti, padidinus užstatymo intensyvumus aplink stotis ir pardavus tas žemes, tuo pačiu taip susikurtų didesni srautai stotyse (pavyzdys Kopenhaga).

Atvaizdas

Didėjant automobilizacijai ir kamščiams, tokios linijos turi perspektyvą. Jau dabar, su dabartine infrastruktūra, piko metu bet kuria tavo siūloma trasa kelionė truktų greičiau, nei analogiškai autobusu, o kai kuriais atvejais ir automobiliu. Žinoma, turi būti aiškūs ir patogūs intervalai. Pvz, kas pusvalandį. Taip, iš pradžių būtų žiauriai nuostolinga, bet stabilumas ir patogus tvarkaraštis pritrauktų keleivius.

[ArtisLT]

Gal prieš 8 metus esu siūlęs integruoti miesto geležinkelius į VT, ir tai būtų pradžia metro. Yra atkarpų, kur ir dabar nelabai naudojama, o pastačius aplinkkelį, miesto geležinkeliai dabar išvis laisvi.

Galimi maršrutai
• Raudonoji linija
• Naujoji Vilnia – Pavilniai (Žiedų g.) – Juodasis kl – P. Višinskio g./Rasų g. – Vilniaus Geležinkelio Stotis – Naujininkai (Dariaus ir Girėno g/Švitrigailos g.) – Naujininkai (Šaltkalvių g.) – IKEA – Vilniaus Oro Uostas – Kirtimai – Salininkai – Juodšiliai – Valčiūnai (arba Viešasis Logistikos Centras – Baltoji Vokė – Aukštieji Paneriai)
• Oranžinė linija
• Vilniaus Geležinkelio stotis - Naujininkai (Dariaus ir Girėno g/Švitrigailos g.) – Tūkstanmečio g. – Riovonių g. – Norfa Bazė – Sausupio g. – Paneriai (Ūmėdžių g. ) – Paneriai (Agrastų g./Vilijos g.) – Regitra (Lentvario g.) – Maxima Bazė – Neravai – Grigiškės.
• Žalioji linija
• Vilniaus Geležinkelio stotis - Naujininkai (Dariaus ir Girėno g/Švitrigailos g.) – Tūkstanmečio g. – Riovonių g. – Norfa Bazė – Sausupio g. – Paneriai (Ūmėdžių g. ) – Paneriai (Agrastų g./Vilijos g.) – Aukštieji Paneriai (Žarijos g.) – Trakų Vokė – Letvaris – Seniejis Trakai – Trakai

Pastaba: Visi maršrutai gali būti pratęsti atsižvelgus į potencialių keleivių srautus, pvz iki Šalčininkų ir t.t.
Pastaba 2: Dalis stotelių (Maxima bazė, IKEA, Norfos Bazė ir kt.) galėtų būti įrengtos privačiomis lėšomis, nes tai garantuotu papildomus klientų srautus.
Pastaba 3: Dalis investicijų galėtų sugrįžti, padidinus užstatymo intensyvumus aplink stotis ir pardavus tas žemes, tuo pačiu taip susikurtų didesni srautai stotyse (pavyzdys Kopenhaga).

[Al1]

Beje, Rygoje geležinkelio integracija nepasiteisimo ir ją panaikino. Nepasiteisino arba Rygos miestui, nes reikėjo daug mokėti ir "Rigas Satiksme" prarado dalį pajamų, arba geležinkeliams, nes krito pajamos, kadangi tarifai mažesni mieste... Tas pats bus ir Vilniuje. Tik geležinkeliams, manau, bus nauda, o miestui ir SP - ne. Nors Vilniuje kiti srautai (daug mažesni), čia potencialą turi tik Paneriai, N. Vilnia (ir tai tik apribojus autobusus), Vokė, Pavilnys ir Lentvaris, bet jis ne Vilniaus sudėtyje. Be to reikės įvesti zonas, ypač jei integruoti Lentvarį.

[lietus]

Dėl N.Vilnios tai pažiūrėsim kai (jei) integruos į bendrą miesto VT. Kaip atskiro traukinio leisti beabejo neapsimoka.

[Al1]

Būklė prasta. Kelevių nebus, nes tingės taip toli eiti. Ar į N. Vilnią iš Vilniaus daug važiuojančių? Ne. O juk ten važiuoja bent keli traukiniai per valandą.

[lietus]

Bet ji nėra visiškai avarinės būklės. Todėl nemanau, kad nebūtų įmanoma pritaikyti, tuo labiau, kad jos apkrovimas nedidelis ir nemanau, kad trukdytų krovininiam eismui. Tačiau aišku pirmiausia reiktų išsiaiškinti ar būtų važiuojančių, nes dėl 10 keleivių maršrute net neverta svarstyti.