Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkelių eismo organizavimas ir kiti techniniai klausimai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Gerbiamieji,

    kokiame aukštyje virš geležinkelio bėgių turi būti krovinių rampa per kurią kraunami vagonai?
    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

    Comment


      Parašė Tomas Rodyti pranešimą
      Gerbiamieji,

      kokiame aukštyje virš geležinkelio bėgių turi būti krovinių rampa per kurią kraunami vagonai?
      1,3 m.

      http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpai...181928&p_tr2=2
      Flickr

      Comment


        Sveiki, Interneto paieškos atvedė pas jus ,

        Iš anksto pasakau kad apie traukinių eismų nenusimanau nieko, esu tik vairuotoja, kuriai karts nuo karto tenka užstrigti prie vienos problematiškos pervažos - Lentvaryje. O užstrigus kyla visokių minčių ir klausimų.
        Tikriausiai kas domisi yra girdėjęs apie tą letnvariečių 'skaudulį', pervažą , dalijančią miestelį į dvi dalis ir visus užpypinusią dėl amžinų strigimų, ir apie 'amžiaus projektą' kažkada toje vietoje įrengti viaduką, projektą , kuris ištraukiamas prieš kiekvienus rinkimus ir po rinkimų sėkmingai paslepiamas stalčiuje. O pervaža ir kartu probema - niekur nedingsta.

        Mano manymu, 90% problemos išsipręstų , jei pervaža būtų kitaip valdoma. Dabar šlagbaumas užsidaro (tą jau išsiaiškinau) , kai traukiniui lieka įveikti 1,2km iki pervažos . Ir nesvarbu koks traukinys. Greitasis atvažiuoja po minutės, o ilgiausias prekinis atlinguoja po 7... Per tas 7 minutes - pravažiuotų tikriausiai visos laukiančios mašinos, ir dar po 2 kartus. O dabar stovi... O jei neduok dieve netrukus po jo pasirodo antras prekinis - visi laukia dar 7 min... O jei trečias... Mano stovėjimo rekordas yra 40 minučių.

        Teko lankytis ir net pagyventi Vokietijoje, Olandijoje, kur traukinių eismas N kartų intensyvesnis. Ten šlagbaumas nusileidžia tikriausiai likus 20 sekundžių iki kol prašvilpia traukinys, ir po 5 sek vėl atsidaro.
        Ar Lietuvoje išvis įmanomas kažkoks kitas pervažos valdymas, kuris žiūrėtų ne vien į traukinio atstumą ?
        Gal kur nors yra įrengtų modernesnių variantų? Man rodos prieš kokius 5 metus teko skaityti, bet niekur neatkasu, kur... jei bent įmanoma, tai galima būtų kelti klausimą, o dabar niekada neteko girdėti, tik tą pačią maldelę viadukas, viadukas...

        Aš suprantu, kad čia ne saugumo klausimas - jei saugu uždaryti likus 1 minutei iki traukinio, lekiančio 120km greičiu, tai dar saugiau uždaryti likus 1 min iki prekinio , judančio 30km atvykimo...

        Išsprendus šį klausimą , atpultų visas viaduko poreikis. Aišku, kai kas netektų 'vėliavos' vėl pamojuoti prieš rinkimus

        Laukčiau pasamprotavimų labiau nusimanančių
        Ačiū!

        Comment


          Pervaža pervažai nelygu. Jei būtų 1 kelio ar 2 kelių geležinkelis, tai galima būtų uždaryti ir prieš pusę minutės. Bet geležinkelio kelių Lentvaryje berods 5. Kol pradeda veikti pervažos signalizacija ir užsidaro šlagbaumai, pervažoje esančios mašinos turi spėti išvažiuoti iš pervažos. O kartais tai padaryti gali būti sudėtinga, nes už pervažos vienoje pusėje žiedas, o kitoje - sankryža. Taip, sutinku, kad traukinius pagal greitį būtų galima diferencijuoti ir lėtai važiuojantiems krovininiams traukiniams pervažas uždarinėti esant jiems arčiau pervažos. Tą techniškai įmanoma padaryti.
          Visgi tai būtų tik laikinas sprendimas, viadukas vis tiek reikalingas, nes tiek traukinių, tiek automobilių srautai dideli ir pervaža, deja, yra rakštis, kliudanti normaliam automobilių eismui.

          Lietuvoje yra 3 tokios probleminės pervažos: Lentvaryje, Amaliuose Kaune ir Plungėje. Kaune jau problema sprendžiama aplinkkelio tiesimu. Trakų savivaldybė tikrai galėtų surasti lėšų, ir vienas iš šaltinių - ES fondai. Tik kodėl to nedaro, neaišku. Tačiau apie visokius pačių Trakų aplinkkelius svaigsta. Taip, jis reikalingas, bet galima ir palaukti.

          Comment


            Kodėl vamzdinė pralaida negali būti Lentvaryje padaryta kur nors į rytus nuo pervažos? Tokia kaip Juodšiliuose, Grigaičiuose bent lengvosioms.
            Tarkim čia http://maps.lt/map/default.aspx?lang...5d,stops,zebra

            Juodšiliai

            https://www.google.se/maps/@54.57996...2!8i6656?hl=lt
            Paskutinis taisė Fulgur; 2017.10.04, 09:11.

            Comment


              Lentvaryje reikalingas normalus pravažiavimas po geležinkeliu, ne tik lengvosioms. Daryti pravažiavimą tik lengvosioms, o sunkvežimiams ir autobusams palikti pervažą yra nesąmonė, bereikalingas lėšų švaistymas ir problema vis tiek liktų neišspręsta, nes abiejose geležinkelio pusėse sustoję prieš pervažą pora sunkvežimių ar autobusas ir sunkvežimis jau užkerta pravažiavimus kitomis kryptimis.

              Comment


                Parašė solara Rodyti pranešimą
                Laukčiau pasamprotavimų labiau nusimanančių
                Ačiū!
                Žinau sovietinių laikų legendą, kad pervaža uždaroma prieš tiek laiko tam, kad užgęsus automobiliui vairuotojai spėtų jį nustumti nuo bėgių

                Comment


                  Tai tik legenda. Tada visi vairuotojai formaliai buvo profesionalai ir mėgėjai, o parengimas buvo visai ne toks blondiniškas kaip dabar. Dabar tai net ir kelios minutės tūpiems ir tūpoms prie vairo nepadėtų ir jie tikriausiai liktų ant bėgių su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

                  Comment


                    Norint, kad sistema veiktu kaip aprasyta, reikalinga judancio bloko signalizacija (nezinau tikslaus lietuvisko termino - moving block signalling). Tam reikia ETCS level-2 signalizacijos, kurios Lietuvoje dar tikrai ilga laika nebus.

                    Comment


                      Techniškai tai realizuoti galima ir kitaip. Dabar tiesiog yra daviklis ant bėgių ir kai traukinio pirmasis aširatis jį įjungia, įsijungia pervažos signalizacija. Galima statyti dar vieną toliau nuo pervažos nei pirmasis. Tada matuoti laiko intervalą tarp signalų iš abiejų daviklių ir taip bus nustatomas traukinio greitis. Jei jis viršija tam tikrą, tada įsijungia signalizacija iš karto, jei ne, tai šiek tiek vėliau. Greičio dydžius ir įsijungimo laipsnius galima padaryti ir tris - iki 40 km/h, 41-80 km/h, virš 81 km/h. Galima ir 4 greitį, tarkim, 100 km/h.

                      Comment


                        Vakar prie pervažos.




                        Comment


                          Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                          Techniškai tai realizuoti galima ir kitaip. Dabar tiesiog yra daviklis ant bėgių ir kai traukinio pirmasis aširatis jį įjungia, įsijungia pervažos signalizacija. Galima statyti dar vieną toliau nuo pervažos nei pirmasis. Tada matuoti laiko intervalą tarp signalų iš abiejų daviklių ir taip bus nustatomas traukinio greitis. Jei jis viršija tam tikrą, tada įsijungia signalizacija iš karto, jei ne, tai šiek tiek vėliau. Greičio dydžius ir įsijungimo laipsnius galima padaryti ir tris - iki 40 km/h, 41-80 km/h, virš 81 km/h. Galima ir 4 greitį, tarkim, 100 km/h.
                          Tam reikia meilės automatikai.
                          O dabar visur tik vadybininkai

                          Comment


                            LG reikia prispausti dėl šito. Pačiai LG viskas gerai, traukinių eismui pervaža didelių nepatogumų nesudaro, jie patys iniciatyvos nerodys.

                            Comment


                              Parašė Fulgur Rodyti pranešimą
                              Tam reikia meilės automatikai.
                              O dabar visur tik vadybininkai
                              Gelezinkeliu automatikos sistemai vien meiles neuzteks. Kas nera susidures, tas net neisivaizduoja, kiek yra popierizmo susijusio su sita automatika.

                              1) Su prieziuros institucija derini planus;
                              2) Projektuoji irengima;
                              3) Prieziuros institucijai irodai, kad jis veiks. Dar turi irodyti, kad kai jis suges, tai suges saugiai (ang. fail safe).
                              4) Irengi ant bandomuju begiu, taisai klaidas;
                              5) Prieziuros institucijai irodai, kad veikia ant bandomuju begiu;
                              6) Irengi ant veikiancios linijos;
                              7) Rodai prieziuros institucijai, kad veikia ir gauni leidima irengineti visur.

                              Jei kuris nors planas nesigauna - atgal i pirma punkta.

                              Comment


                                Parašė jpou Rodyti pranešimą

                                Gelezinkeliu automatikos sistemai vien meiles neuzteks. Kas nera susidures, tas net neisivaizduoja, kiek yra popierizmo susijusio su sita automatika.

                                1) Su prieziuros institucija derini planus;
                                2) Projektuoji irengima;
                                3) Prieziuros institucijai irodai, kad jis veiks. Dar turi irodyti, kad kai jis suges, tai suges saugiai (ang. fail safe).
                                4) Irengi ant bandomuju begiu, taisai klaidas;
                                5) Prieziuros institucijai irodai, kad veikia ant bandomuju begiu;
                                6) Irengi ant veikiancios linijos;
                                7) Rodai prieziuros institucijai, kad veikia ir gauni leidima irengineti visur.

                                Jei kuris nors planas nesigauna - atgal i pirma punkta.
                                Super, reiškia įmanoma

                                Comment


                                  Parašė Fulgur Rodyti pranešimą

                                  Super, reiškia įmanoma
                                  Ar nebus pigiau tą tunelį iškast?

                                  Comment


                                    Pigiau sureguliuoti pervažos uždarymą, nei tunelį iškasti. Bet tai nėra esminis problemos išsprendimas, tik nedidelis jos sušvelninimas.

                                    Comment


                                      „Lietuvos geležinkeliai“ patikina: KLUB-U neliks nė kvapo

                                      Rusiškos eismo sistemos „Lietuvos geležinkeliuose“ jau kainavo mažiausiai dešimtis milijonų eurų, tačiau norint jas pakeisti, panašu, reikės ne tik pinigų, bet ir „kūrybiškų“ sprendimų. Naują sistemą gali tekti susikurti bei perdaryti patiems. „Lietuvos geležinkeliai“ nežino arba slepia, kiek tai kainuos, tačiau šiuo metu jau kuriamas prototipas. Bendrovė patikslina – neliks nė vieno KLUB-U elemento.
                                      https://www.15min.lt/verslas/naujien...yta-662-983338

                                      Comment


                                        Gal žinot, ar LG nedaro tokių (LDz) infrastruktūros ataskaitų su esama būkle, eismo intensyvumu?
                                        Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

                                        Comment


                                          Čia Tinklo Nuostatai. Lietuviškuose gal kiek mažiau info bet iš esmės tai tas pats:
                                          http://infrastructure.litrail.lt/tinklo-nuostatai

                                          Comment

                                          Working...
                                          X