Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkelių elektrifikacija Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Al1
    replied
    Parašė abruo Rodyti pranešimą
    AŠ tokį klausimą turiu - Elektrodepas yra atšaka nuo linijos į Peterburgą, kuri baigiasi aklakeliu. Atšaka į Minską atsiskiria arčiau Vilniaus, N. Vilnios glž. stotyje. Tačiau toje atšakoje (prie N. Vilnios stoties) kaip ir nieko nedaroma. Ar planuojama Elektrodepą vėl sujungti tiesiogiai su Minsko kryptimi?
    Atšaka prasideda N. Vilnios stoties ribose ir naudojama elektriniams traukiniams važiuoti į el. traukinių depą. Keleivis eismas ten nevyksta. Stotelė prie el. depo yra linijoje į Peterburgą (stoja tik dyzeliniai traukiniai), bet ji ten jau neelektrifikuota, o atšaka į el. depą eina žemiau magistralinės linijos. Su Minsko kryptimi jungties niekada nebuvo. Jei apie Minsko ir Daugpilio linijų sujungimą, tai jis panaikintas dar tarybiniais metais, o su elektrodepu nieko bendro neturi.
    Paskutinis taisė Al1; 2016.02.14, 12:50.

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Parašė Arelis Rodyti pranešimą
    Galėtų dyzelinių traukinių maršrutui Vilnius - Klaipėda nepirkti. Užtenka palaukti elektrifikacijos iki Radviliškio, o iš ten su vietiniais traukiniais nuvykti į Klaipėdą.
    Kas taip važinės?

    Komentuoti:


  • Arelis
    replied
    Parašė Zorro Rodyti pranešimą
    Riedmenų atnaujinimo projektai.

    Atvaizdas
    Galėtų dyzelinių traukinių maršrutui Vilnius - Klaipėda nepirkti. Užtenka palaukti elektrifikacijos iki Radviliškio, o iš ten su vietiniais traukiniais nuvykti į Klaipėdą.

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Riedmenų atnaujinimo projektai.

    Komentuoti:


  • Arelis
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
    Gal žinoma apie kokius ir kiek čia eina kalba? Berods planavo 2 naujus dviaukščius pirkti - tai čia gal tie?
    Kolkas nespėliokime kiek jų ten bus . Bet galiu patvirtinti, kad pirks dviaukščius. Su elektrifikacija - atnajinamos atramos ir KT nuo Elektrodepo teritorijos iki pat Vilniaus GS.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Parašė Zorro Rodyti pranešimą
    Jos taip pat bus naudojamos naujiems keleiviniams traukiniams įsigyti, rašoma bendrovės pranešime.
    Gal žinoma apie kokius ir kiek čia eina kalba? Berods planavo 2 naujus dviaukščius pirkti - tai čia gal tie?

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    „Lietuvos geležinkeliai“ skolinasi 68 mln. Eur

    Paskolos lėšomis bus finansuojami ruožo nuo Kenos iki Naujosios Vilnios bei Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimo projektai, Pauosčio kelyno rekonstrukcija Klaipėdoje, antrųjų kelių rangos darbai ruože Telšiai-Lieplaukė, kiti geležinkelių infrastruktūros modernizavimo projektai.
    Jos taip pat bus naudojamos naujiems keleiviniams traukiniams įsigyti, rašoma bendrovės pranešime.
    Imama 68 mln. Eur paskola bus jau penktoji nuo 1996-ųjų. Bendra visų pasirašytų paskolų vertė – 244,3 mln. Eur. Iš jų bendrovė jau grąžino 77,8 mln. Eur.

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Betoninių pamatas irgi atskiras, nors metalinės ir lengviau tvirtinamos.

    Komentuoti:


  • LAZAS_
    replied
    Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimą
    Prie to, kad įmanomos ir gelžbetoninės atramos, kokios yra tarp Vilniaus ir Kauno. Tad galima naudoti savo išteklius, bet galima viską lengva ranka importuoti ir dejuoti kaip neturim darbo ir kokios mažos pensijos.
    Galimas atvejis, kad metalinės atramos naudojamos todėl, kad jas paprasčiau pakeisti/atnaujinti?
    Metalinės atramos su varžtais pritvirtinamos prie gelžbetoninio pamato ir esant reikalui jas galima keisti neliečiant pamato (Atsuki varžtus, nukeli seną atramą ir ant seno pamato pritvirtini naują metalinę atramą).
    Tuo tarpu gelžbetoninės yra integruotos t.y. jos kartu su pamatu suleidžiamos į žemę ir norint jas keisti turi išrausti visą aplink esančią žemę - papildomos sąnaudos, ilgiau trunka ir t.t. ir pan.

    Komentuoti:


  • Fulgur
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Sunkiai tikėtina.
    Sutinku, kad sunkiai. Ir be prisiminimų, dokumentų ar nuotraukų su pradėtomis statyti atramomis galima laikyti, kad nėra tiesioginių įrodymų, o tik tam tikros prielaidos. Visgi tos prielaidos ne tokios ir mažos:
    -visoje Lietuvos teritorijoje ~1985-88 vyrauja vienkelis geležinkelis išskyrus:
    a)Nesterovas-Kybartai-Kaunas-Vilnius-Gudagojis (tolimiausia Pabaltijo gel. st.) su atšaka Kaišiadorys-Kėdainiai.
    b) Vilnius-Dūkštas.
    -taigi dvikelio vystymas atkarpoje Marcinkonys - Valkininkai tampa reikšminga detale. Kad buvo pasirinkta ši, o ne kuri kita vieta. Žemėlapiuose 1982 dar žymimas vienkelis, o 1985 kai kuriuose, 1988 visuose kuriuos radau - dvikelis. Pabaltijo tolimiausia stotis Poreče arba Druskininkai (kaip skaičiuosi).
    -el. traukiniai jau buvo įsisavinti, buvo visa infrastruktūra jiems aptarnauti.
    -buvo gana intensyvus eismas Vilnius-Varėna ruože.
    -Gardinas, Daugpilis, Gudagojis tuo metu neturėjo el. linijų, todėl krovininei traukai tuo metu jos nebuvo svarbios.
    -Daupilis buvo dvigubai mažesnis už Gardiną, o Gardinas tik trečdaliu už Kauną. Todėl dėl keleivių skaičiaus ir nedidelio atstumo buvo perspektyva Vilnius-Gardinas.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Fulgur Rodyti pranešimą
    Matome, kad vienkelį keitė dvikelis, o kartu "atsilikdama" ėjo elektrifikaciją. Taigi mano argumentuotas spėjimas: ruožas Valkininkai-S. Trakai turėjo būti elektrifikuotas priemiestinių traukinių eismui kokiems 1992 m.
    Sunkiai tikėtina.

    Komentuoti:


  • Fulgur
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Tos krypties elektrifikavimas būtų buvęs nelogiškas, ten nebuvo tokių didelių krovinių ir keleivių srautų, kad dyzelinė trauka nesusitvarkytų (Daugpilio kryptis buvo labiau apkrauta).
    Pažiūrėjus skirtingų metų topografinius žemėlapius matome sekančiai:
    Marcinkonys<-x(Varėna)x(Pamerkiai)x(Valkininkai)x->S.Trakai
    1976 m. 1V1P1V2
    1981 m. 1V1P1V2
    1985 m. 1V1P1-2*V2 (*skirtingi žemėlapiai skirtingai paišo)
    1988 m. 2V2P2ELV2EL

    Matome, kad vienkelį keitė dvikelis, o kartu "atsilikdama" ėjo elektrifikaciją. Taigi mano argumentuotas spėjimas: ruožas Valkininkai-S. Trakai turėjo būti elektrifikuotas priemiestinių traukinių eismui kokiems 1992 m. Elektrinio traukinio elementai - stulpai, laidai turėjo pradėti atsirasti anksčiau, nes žemėlapis skirtas orientavimuisi. T.y. svarbiau kaip atrodo, o ne kaip veikia iš tikrųjų.

    P.S. Turime žemėlapius:
    1

    2

    Komentuoti:


  • kotofeich1
    replied
    Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
    O Daugpilio ruože iki Vilniaus srautas buvo, ar tiesiai per nuovažą link Kenos į Baltarusiją?
    Kiek žinau, tai nuovaža dar tarybiniais metais buvo panaikinta.

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    O Daugpilio ruože iki Vilniaus srautas buvo, ar tiesiai per nuovažą link Kenos į Baltarusiją?

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Tos krypties elektrifikavimas būtų buvęs nelogiškas, ten nebuvo tokių didelių krovinių ir keleivių srautų, kad dyzelinė trauka nesusitvarkytų (Daugpilio kryptis buvo labiau apkrauta).

    Komentuoti:


  • Fulgur
    replied
    Štai tas (arba kitas) žemėlapis. Nomenklatūros nėra. Elektrifikacija baigiasi ties Pamerkiais. Man klaidai nurašyti atrodo per paprastas kelias. Aišku, jei nėra jokio kito paaiškinimo, tuomet lieka klaida.

    Nuoroda

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Tai, ko gero, yra klaida, nes tame žemėlapyje geležinkelis nuo Valkininkų link Marcinkonių parodytas kaip elektrifikuotas ir dvikelis. Priežastimi gali būti tai, kad 1989 elektrifikavo atkarpą (1435mm) nuo Lenkijos sienos iki Gardino ir kartografai paprasčiausiai nesustojo reikiamoje vietoje.

    Komentuoti:


  • lietus
    replied
    Paskutiniuose, devintame praeito amžiaus dešimtmetyje, išleistuose kariniuose topografiniuose sovietų žemėlapiuose, ruožas nuo Senųjų Trakų iki Gardino žymimas kaip elektrifikuotas, matyt po 90-tųjų buvo rimti planai tai realizuoti.

    Komentuoti:


  • uH1978
    replied
    Parašė Salvijus Rodyti pranešimą
    Klausimas ar prasidėjo darbai Baltarusijos pusėje?
    Rudenį nieko nepastebėjau...
    Pries Kaledas teko i Minska ir atgal nuvykti traukiniu, tai kazko nepastebejau jokiu darbu. Nors specialiai ziurejau.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Salvijus Rodyti pranešimą
    Todėl, kad Pabaltijo geležinkelių valdyba buvo Rygoje, o ne Vilniuje, ir apie Rygą imtasi elektrifikuoti visas linijas.
    Atkarpa Baloži - Jelgava buvo elektrifikuota 1972, po to Latvijoje jokių darbų nebuvo apie dešimtmetį, kai pradėjo elektrifikuoti liniją iki Siguldos (liko nebaigta). Per tą laiką elektrifikavo Vilniaus ir Kaliningrado mazgus ir beveik 100km apilnk Taliną.

    Komentuoti:

Working...
X