Maršrutas Vilnius-Kaunas

[Vytautas_LT]

Mielieji... Manau, nuklydome nuo temos.

O kad grįžti į temą, klausimas. Kodėl Kauno geležinkelio tunelyje yra vienbėgis kelias, nors iš pradžių buvo dvibėgis?

[dariuks]

Kazkur esu skaites, kad buvo dvibegis, bet karui baigiantis vokieciai bande ji sprogdinti. tunelis buvo pazeistas keliose vietose. ji atremontavo tarybine kariuomene.
sprogimai pazeide tunelio hidroizoliacija, sienos pradejo mirkti. tunelis pamazu siaurejo, kol kazkuriais metais ten sonais susikibo du traukiniai.
nuo tada buvo paliktas vienas kelias.

[Vytautas_LT]

Kaži ar yra vilčių, kad po dabar vykdomo remonto bus nutiesti du keliai...

[Taut.]

Kaži ar yra vilčių, kad po dabar vykdomo remonto bus nutiesti du keliai...

"Per pusantrų metų geležinkelio tunelyje bus renovuotos elektros, avarinio ryšio linijos, įrengtos naujos saugos, drenažo sistemos, atnaujintas apšvietimas. Ketinama nutiesti dvi geležinkelio vėžes."

[zanaz]

Kaži ar yra vilčių, kad po dabar vykdomo remonto bus nutiesti du keliai...

http://www.miestai.net/forumas/showp...postcount=1515

Pagrindiniai darbai susidės iš tunelio šlapių vietų renovacijos ir tunelio išplatinimo. 100 metrų ruožas bus praktiškai perstatomas.
Tuneliu vėl eis dvi geležinkelio vėžės. Viena buvo panaikinta per remontą po Antrojo pasaulinio karo, kai po vokiečių sprogdinimų deformavosi ir susiaurėjo sienos.

[LT-1]

"Per pusantrų metų geležinkelio tunelyje bus renovuotos elektros, avarinio ryšio linijos, įrengtos naujos saugos, drenažo sistemos, atnaujintas apšvietimas. Ketinama nutiesti dvi geležinkelio vėžes."

2 veziu tikrai nebus, nera joms ten vietos. Kai buvo europine veze, tai buvo mazesnis riedmenu gabaritas (paciu riedmenu, ne ratu), todel tunelyje galedavo prasilenkti 2 traukiniai.

[LT-1]

Hm, cia jau skamba kaip Radioshow "Lietuvos policija tarnauja policijai". Tai jei as esu imones akcininkas ir imone uzdirba pinigu, tai kieno tie pinigai? Imones vadovu?? Imones uzdirbtas pelnas yra graza akcininkams ir jis yra akcininku ir niekieno kito. Kadangi akcininkas yra Lietuvos valstybe, reiskia mes visi. Vadinasi ir daroma musu visu pinigais.

Kaip tu isivaizduoji, jei kas nors investuoja kelis milijardus litu (tikriausiai tiek dabar verti LG), tai jie duoda pinigus siaip sau? Ir nesitiki uzdirbto pelno? Pasakyk, gal ir tu tada man paskolintum kokius 20 tukst. litu (nedaug, kokiems metams).. be palukanu?

Galima prisifolosofuoti iki begalybes, bet tai IMONES UZDIRBTI pinigai, o ne mokesciu moketoju mokesciu pavidalu surinkti pinigai. Be abejo, kas valstybes, tas ir jos pilieciu. Bet jei uzsimanys kazkoks idiotelis pasiimti "savo dali", pareiskes, kad jis LR pilietis ir jam priklauso dalis, kazi ar su juo kas net ir kalba pradetu..
O del investiciju tikintis pelno, tai ne visada viskas daroma del pelno, didysis ekonomiste Pvz. milijonai, ideti i autokelius tiesioginio pelno neduos, o tarnaus bendrai valstybes gerovei (nors cia galima irgi isvedzioti, kad i keliu fonda mokesciu moketojai pinigu primeta). Taip ir su gelezinkeliu, tik cia mokesciu moketojai nei lito neideda savo uzdirbtu pinigu. Imone PATI UZSIDIRBA. Tegu tai bus valstybes pinigai, bet UZDIRBTI pacios imones, o ne mokesciu moketoju sumoketi.

[Tomas]

2 veziu tikrai nebus, nera joms ten vietos. Kai buvo europine veze, tai buvo mazesnis riedmenu gabaritas, todel tunelyje galedavo prasilenkti 2 traukiniai.

Kiek skiriasi "europietiškų" ir "rusiškų' riedmenų pločiai (grubiai)?

[Tomas]

Taip, yra privatininkai, bet jie dirba tik pelninguose marsrutuose. Jie nesiima vezti keleiviu marsrutais, kurie nuostolingi. Jei keleiviu vezimas gelezinkeliais yra nuostolingas net Vakaru Europoje (aisku, yra ir pelningu marsrutu, tuo neabejonu) ir yra dotuojamas, o gelezinkeliai yra valstybiniai, tai kodel mes turiem isradineti dvirati. Taip, yra privaciu kompaniju ir V. Europoje, bet velgi, jos veza tik pelningais marsrutais, ir, tikriausiai dar gauna dotacija is valstybes ar savivaldybiu.

Bent jau Vokietijoj ir Prancūzijoj vietiniai maršrutai "atiduoti" į privačias rankas. O privatininkai gauna dotacijas iš savivaldybių...

[Tomas]

Taigi, is Kauno 1 iki Vilniaus el. traukinio vienas motorinis vagonas sunaudoja lygiai 1000 kWh el. energijos. Vaziuojant pusiau greituoju rezimu, kai stojama keliose tarpinese stotelese, vasara, kai nereikia sildyti salono. Beje, ziema sildo salona. Traukinyje yra du motoriniai vagonai. Jei elektra perkama po 20 ct uz kWh, tai keliones el. energijos sanaudos yra 400 Lt. Vadinasi, esant dabartinems bilietu kainoms, reikia vezti 33 keleivius, kad atsipirktu "kuro" sanaudos.
Kai nuriais traukiniais net tiek keleiviu nevaziuoja... Kartais vagone sedi 3-5 zmones. Ir taip kiekviename is 4 vagonu...

Tai gal išeitis - pirkti mažesnius (tarkim 2 vagonų), greitesnius, ekonomiškesnius sąstatus?

[Zorro]

Kiek skiriasi "europietiškų" ir "rusiškų' riedmenų pločiai (grubiai)?

Europietiškų - 1435 mm, o rusiškų - 1520 mm.

[Tomas]

Europietiškų - 1435 mm, o rusiškų - 1520 mm.

Turėjau omeny ne begių plotį, o vagonų

[c2h5oh]

LAL dirbo nuostolingai, nes buvo interesas pigiai privatizuoti. Nors ne visada LAL dirbo nuostolingai.

Netiesa. Valstybinė LAL šiame tūkstantmetyje gavo pelno vieną vienintelį kartą - kai pardavė slot'ą Heathrow.

Taigi, is Kauno 1 iki Vilniaus el. traukinio vienas motorinis vagonas sunaudoja lygiai 1000 kWh el. energijos. Vaziuojant pusiau greituoju rezimu, kai stojama keliose tarpinese stotelese, vasara, kai nereikia sildyti salono. Beje, ziema sildo salona. Traukinyje yra du motoriniai vagonai. Jei elektra perkama po 20 ct uz kWh, tai keliones el. energijos sanaudos yra 400 Lt. Vadinasi, esant dabartinems bilietu kainoms, reikia vezti 33 keleivius, kad atsipirktu "kuro" sanaudos.

400 litų (kuriuos, tavo paskaičiavimais, reikėtų surinkti iš vieno reiso, kad atsipirktų "kuras") nėra tokia jau kosminė neįsivaizduojama ir nepasiekiama suma.

33 keleiviai, beje, irgi - tai vienas "minkštas" autobusas.

Žinoma, be "kuro" yra dar ir kitų išlaidų (pradedant mašinisto ir valytojos alga ir baigiant bėgių remontu).

Persivilioti i traukini keleivius is automobilio yra sudetinga ir beveik neimanoma vien tik geleizinkelio pastangomis. Nebent paleidus traukini, kuris per 30 min. nuvaziuotu is Vilniaus i Kauna. Taciau net ir 50 min. yra per ilgas laiko tarpas, nes su automobiliu, aisku pazeidziant KET ir virsijant greiti, galima nuvykti ir per 50 min. O kur dar laikas, sugaistas vykstant i stoti ir is stoties? Todel maksimum ka gales gelezinkeliai persivilioti - tai autobusu keleiviai ir taip pat dusmanu keleiviai...

Lietuvių liaudies mitologijoje atstumas tarp Vilniaus ir Kauno 100 km, o greitis autostradoje 100 km/h, todėl kelionės trukmė lygiai 1 valanda.

Taigi kai traukinys įveikia šį atstumą greičiau nei per 1 valandą - jis mūsų galvose pradeda tapti greitesnis už automobilį. Pacituotame straipsnyje apie dviaukštį traukinį buvo paminėta 45 minutės - tai jau neblogai.

Žinoma, jeigu traukiniu iš Vilniaus į Klaipėdą būtų galima nuvažiuoti per 1 valandą - tai automobilis išvis būtų ne konkurentas. Tačiau tas Lietuvai artimiausiais dešimtmečiais matyt negresia.

O manai privatus monopolininkas terliosis su keleiviu vezimu? Geriau valstybine AB, nei privati AB.

Jeigu APSIMOKĖS - tai terliosis. Iš vakarų Europos pavyzdžių galim prirankiot visokių - gerai dirbančių valstybių, blogai dirbančių valstybinių, gerai dirbančių privačių, blogai dirbančių privačių - tad tie pavyzdžiai patys nieko neįrodo.

Esminis skirtumas tarp privačios ir valstybinės AB tėra vienas - privačios bendrovės veikia efektyviai.

[Tomas]

Esminis skirtumas tarp privačios ir valstybinės AB tėra vienas - privačios bendrovės veikia efektyviai.

Valstybinė AB taip pat gali veikti lygiai taip pat efektyviai.

[liutass]

Valstybinė AB taip pat gali veikti lygiai taip pat efektyviai.

Lietuvoje tik teoriškai

[LT-1]

Turėjau omeny ne begių plotį, o vagonų

Jei ziuresime i gabaritu kontura, tai labiausiai skirsis virsutine gabarito dalis. Pavyzdys - M-62 - silumvezis, pagamintas laikantis europinio gabarito, todel ypac stogo virsuje yra zemas ir suspaustas. Jam priesingas pavyzdys - didelis i auksti lokomotyvas TEP-70, kurio gabaritai (Rusisko gabarito, naudojamo ir pas mus) turbut vos isistenka i normos ribas (reiketu pasidometi konkreciau, galvoje nera tokiu skaiciuku )
Taip paciai galima palyginti europinio(vazinejancius Vakaru Europoje) ir Rusisko (vazinejancius ir pas mus) tipo keleivinius vagonus. Pirmuju stogai bus gerokai apvalainesni..

[Al1]

2 veziu tikrai nebus, nera joms ten vietos. Kai buvo europine veze, tai buvo mazesnis riedmenu gabaritas (paciu riedmenu, ne ratu), todel tunelyje galedavo prasilenkti 2 traukiniai.

Vaziuojant tuneliu elektriniu traukiniu, as is akies ivertinau atstuma iki tunelio sienos - ne daugiau 2 m. O begiai - per tunelio centra. Taip kad jokio antrojo kelio negali buti net ir po remonto.

Kiek skiriasi "europietiškų" ir "rusiškų' riedmenų pločiai (grubiai)?

elektriniu traukiniu plotis yra berods 3300 mm. Dyzeliniu - berods 3100 mm, europiniu - apie 2900 mm.

Bent jau Vokietijoj ir Prancūzijoj vietiniai maršrutai "atiduoti" į privačias rankas. O privatininkai gauna dotacijas iš savivaldybių...

Ne visi. Ten dar ir savivaldybes prisideda ir turi akciju.

Tai gal išeitis - pirkti mažesnius (tarkim 2 vagonų), greitesnius, ekonomiškesnius sąstatus?

Elektros varikliu naudingumo keoficinetas yra apie 95 proc. Nera ka jau isspausti. Rekuperacinio stabdymo panaudojimas leistu taupyti elektros energija, ypac daznai stabdant. ER9M berods neturi tokio stabdymo sistemu.

[sauls]

Valstybinė AB taip pat gali veikti lygiai taip pat efektyviai.

Gali, bet neprivalo O jei neveiks - nieko jai uz tai nebus. O jei privati imone neveiks, tai ji arba bankrutuos arba bus keiciama jos vadovybe. Toks ir skirtumas..

[julius]

Vaziuojant tuneliu elektriniu traukiniu, as is akies ivertinau atstuma iki tunelio sienos - ne daugiau 2 m. O begiai - per tunelio centra. Taip kad jokio antrojo kelio negali buti net ir po remonto.

vytauto fotke:



panasu kad naujasis traukinys gerokai siauresnis uz tarybinius, gal pralys kaip nors pro ta tuneli?

[LT-1]

O ar negaletu buti taip, kad dvi vezios ten butu ne tam, kad traukiniai galetu prasilenkti paciame tunelyje, bet tiesiog, kad nereiktu pries tuneli per iesmus sukinetis ir mazinti greicio? Esant dviems keliams traukiniai galetu islaikyti didesni greiti, nors tunelyje prasienkti du traukiniai ir negeletu. Ar klystu?

Na taip turbut niekur nera padaryta Bet ideja idomi, taciau manau tikrai netikslinga. Visu pirma butu problemos del eismo saugumo - kas butu jei neveikiant blokuotei zmones suklystu ir paleistu 2 traukinius viena priesais kita.. Jei del greicio, geriau jau tada ideti 1/18 markes iesma , per kuri i sonini kelia galima 80 Km/h vaziuoti. Tokiu LG nera labai daug, bet jie ir naudojami pagrindinese magistralese (tokie iesmai pvz yra Kaisiadoryse, Livintuose ir daugelyje kitu stociu pagrindiniuose keliuose, kur traukiniai daznai dideliu greiciu turi rikiuotis i kita kelia). Egzistuoja beje ir iesmai, kuriu marke 1/22, per juos i sonini kelia galima lekti 120 km/h, bet tokiu iesmu LG nera.
Ir aisku, tiek 1/18 tuo labiau 1/22 markiu iesmai yra labai ilgi, jiems reikia gerokai sudetinesnes prieziuros ir kas svarbiausia - yra labai brangus..