Maršrutas Vilnius-Kaunas

[Vitas]

... Vilniaus lokomotyvu depo brigados iki pacios Klaipedos veza tik kelevinius traukinius. ...

Kol važinėjo naktinis keleivinis traukinys Vilnius-Klaipėda, lokomotyvų brigados keisdavosi Radviliškyje ar Šiauliuose.
Iki galo nelabai supratau, kodėl šis reisas mašinistų būdavo asptarnaudamas dviem pamainom: dėl ilgesnės trukmės (važiuoti per Kauną trukdavo ilgiau) ar darbo naktį. Ir dar įsitikinau, kad abiejose atkarpose (Vilniaus-Radviliškio ir Radviliškio-Klaipėdos) traukinį vesdavo lokomotyvų brigados iš Radviliškio. Kiek pastebėjau, visą laiką traukinį veždavo TEP'ai (M62 pasitaikydavo rečiau).
Įdomu, kokie pagrindiniai kriterijai, iki kur ta pati lokomotyvo brigada (kartais vadinama lokomotyvo ekipažu) veda traukinį.
Naktinis traukinys Vilnius-Klaipėda buvo patogus vėlai vakare iš Vilniaus parvažiuoti į Kauną. Ir ne tik. Pasirodo, iš Vilniaus kitokio transporto vakare jau nebūdavo į Panerius.

[LT-1]

Kol važinėjo naktinis keleivinis traukinys Vilnius-Klaipėda, lokomotyvų brigados keisdavosi Radviliškyje ar Šiauliuose.
Iki galo nelabai supratau, kodėl šis reisas mašinistų būdavo asptarnaudamas dviem pamainom: dėl ilgesnės trukmės (važiuoti per Kauną trukdavo ilgiau) ar darbo naktį. Ir dar įsitikinau, kad abiejose atkarpose (Vilniaus-Radviliškio ir Radviliškio-Klaipėdos) traukinį vesdavo lokomotyvų brigados iš Radviliškio. Kiek pastebėjau, visą laiką traukinį veždavo TEP'ai (M62 pasitaikydavo rečiau).
Įdomu, kokie pagrindiniai kriterijai, iki kur ta pati lokomotyvo brigada (kartais vadinama lokomotyvo ekipažu) veda traukinį.
Naktinis traukinys Vilnius-Klaipėda buvo patogus vėlai vakare iš Vilniaus parvažiuoti į Kauną. Ir ne tik. Pasirodo, iš Vilniaus kitokio transporto vakare jau nebūdavo į Panerius.

Galiu tvirtai paneigti teigini, kad "naktines Klaipedos" masinistu brigados budavo keiciamos Radviliskyje. Is Vilniaus iki Klaipedos (per Kauna) ir atgal traukini vesdavo ta pati brigada. Budavo tokia schema - silumvezis (ir aisku ta pati brigada), ryte atitempes "naktine Klaipeda" i pajuri, vakare jau tempdavo greitaji Klaipeda-Vilnius. Buvo momentu, kai del TEP'u trukumo "naktine Klaipeda" tampydavo M-62. Tokiais atvejais brigados pasikeisdavo silumveziais, nes M-62 techniniu galimybiu neuztenka laiku partemti greitaji (taciau uztekdavo tempti "naktine Klaipeda", kurios grafikas nebudavo itemptas.
Svarbiausias veiksnys, organizuojant lokomotyvu brigados darba - nevrsyti 12 val. ju buvimo darbe (i si laika iskaiciuojamas ir lokomotyvo priemimas ir perdavimas depe ar kitai brigadai). Po 12 val darbo galima lokomotyvu brigada leisti i poilsi grazos depe. Po poilsio masinistas vel gali dirbti nepertraukiamai 12 val. Antra karta i poilsi "guldyti" jau draudziama. Pagal taisykles poilsis neturi buti trumpesnis negu puse darbe isbuto laiko (pvz. lokomotyvo brigada pries nueinant i poilsi buvo atidirbusi 8 val, tai turi ilsetis ne maziau kaip 4 val.)

[Vitas]

Jei tikėsime http://www.litrail.lt , yra keturi greitieji elektriniai traukiniai, 34 km atstumą iš Kaišiadorių iki stotelės Kaunas-1 nuvažiuojantys per 20 minučių. Tai reiškia – vidutinis greitis yra 102 km/h. Tai netaip jau lėtai važiuojama, kaip kažkas vis rašinėja.
Iš Vilniaus į Kauną kai kurie iš šių traukinių nuvažiuoja per 1 h ir 5 min. Per tiek nenuvažiuos joks autobusas. Per abiejų miestų gatvių kamščius netaip lengva prasibrauti lengvuoju automobiliu.

[kaskas]

Jei tikėsime http://www.litrail.lt , yra keturi greitieji elektriniai traukiniai, 34 km atstumą iš Kaišiadorių iki stotelės Kaunas-1 nuvažiuojantys per 20 minučių. Tai reiškia – vidutinis greitis yra 102 km/h. Tai netaip jau lėtai važiuojama, kaip kažkas vis rašinėja.
Iš Vilniaus į Kauną kai kurie iš šių traukinių nuvažiuoja per 1 h ir 5 min. Per tiek nenuvažiuos joks autobusas. Per abiejų miestų gatvių kamščius netaip lengva prasibrauti lengvuoju automobiliu.

O kodėl vieni traukiniai važiuoja 1h 5min, o kiti 1h, 30min ir daugiau (Vilnius - Kaunas1)? Jie greitieji ir nestoja kaikur? ar kažkokie skirtingo modelio traukiniai?

[Vitas]

O kodėl vieni traukiniai važiuoja 1h 5min, o kiti 1h, 30min ir daugiau (Vilnius - Kaunas1)? Jie greitieji ir nestoja kaikur? ar kažkokie skirtingo modelio traukiniai?

Važiavimo laiką pagrinde įtakoja sustojimų kiekis. Gal dar kažkiek kitų traukinių eismas.
Įdomiausia būtų palyginti kelis tose pačiose stotelėse sustojančius traukinius, bet tokius "absoliučiai vienodus" rasti būtų sunku. Patys lėčiausi traukiniai tarp Vilniaus ir Kaunas1 stoja 18 kartų.
Modeliu iš kitų išsiskiria anksčiausias iš Kauno į Vilnių ir vėliausias iš Vilniaus į Kauną, taip pat penktadienį ir sekamdienį važiuojantis Vilnius-Kaunas1-Šiauliai ir Šiauliai-Kaunas1-Vilnius: šiais reisasi važiuoja ne elektriniai, o dyzeliniai traukiniai.

[Zorro]

/\
Dėl grafiko.

[LT-1]

O kodėl vieni traukiniai važiuoja 1h 5min, o kiti 1h, 30min ir daugiau (Vilnius - Kaunas1)? Jie greitieji ir nestoja kaikur? ar kažkokie skirtingo modelio traukiniai?

Viskas priklauso nuo sustojimu skaiciaus - kuo maziau stojama, tuo greiciau atvaziuojama. Elektriniai visi tokio pat modelio. Visuose Vilnius - Kaunas (abiem keliais) ruozo tarpstociuose maksimalus greitis yra 120 km/h (tik stociu pagrindiniais keliais, kai kuriose kreivese ir ant kai kuriu tiltu ribojamas iki 100 km/h). Ne karta vaziavau masinisto kabinoje - beveik visur buvo vaziuojama maksimaliu greiciu - 115-120 km/h (jei tik budavo pakankamas atstumas tarp sustojimu ir nebudavo apribojimu). Grafikas elektriniams traukiniams pakankamai itemptas - kur tik galima, numatytas vaziavimas 120 km/h. Jei traukinys su daugeliu sustojimu, ne visur gali pasiekti maksimalu greiti, nes isibegejus reikia stabdyti.
Beje, dar pries keleta metu i Kauna is Vilniaus traukinys nyvykdavo keliolika minuciu greiciau (nelyginiu keliu), nes lyginio kelio (kaunas - Vilnius) kai kuriuose tarpstociuose dar nebuo atliktas kapitalinis kelio remontas, todel greitis tuose tarpstociuose buvo berods 100 km/h.

[Chipsas]

Štai tie dviaukščiai traukiniai :





Nuotraukos iš atn.lt

[Zosys]

Prieš kurį laiką šioj „gijoj“ buvo iškilęs klausimas dėl galimų naujų EJ 575 užsakymų “Škodai“ iš LG pusės. Atsitiktinai radau kiek senstelėjusios informacijos šiuo klausimu 2008 liepos mėnesio „Škodovak“ numeryje http://www.skoda.cz/skodovak/soubory/20080718_skoda.pdf . „Lietuvaičių“ gamybos projekto menedžeris Zdenekas Bartonas užsimena, kad šią valandą nusimato tiekimo pratęsimas t.y. sekantys du traukiniai 2009 metais, o bendrai paėmus tiekimo potencialas neva yra net 10 tokių traukinių iki 2012 metų (tai skamba neįtikinamai, nes straipsnyje jis pats giriasi, jog dviejų LG skirtų vienetų pagaminimas 1 metų bėgyje iš jų pareikalavo totalios mobilizacijos).
P.S. Straipsnis beje gan išsamiai ir pagrįstai atremia mūsų bumbėjimus dėl testavimo ir bandymo trukmės.

[kaskas]

Tai kaip suprasti? Nupirks per 4 metus 10 traukinių?

[Rimas_OK]

Jei tikėsime http://www.litrail.lt , yra keturi greitieji elektriniai traukiniai, 34 km atstumą iš Kaišiadorių iki stotelės Kaunas-1 nuvažiuojantys per 20 minučių. Tai reiškia – vidutinis greitis yra 102 km/h. Tai netaip jau lėtai važiuojama, kaip kažkas vis rašinėja.
Iš Vilniaus į Kauną kai kurie iš šių traukinių nuvažiuoja per 1 h ir 5 min. Per tiek nenuvažiuos joks autobusas. Per abiejų miestų gatvių kamščius netaip lengva prasibrauti lengvuoju automobiliu.

Na reikia pastebėti tai, kad vykstant automobiliu ar autobusu nereikės belstis iki Geležinkelio stoties, o reikės į tam tikrą vietą mieste. Tad klausimas kas greičiau ar mašina Savanorių prospektu iki Kalniečiu ar Žaliakalnio, ar pėsčiomis/miesto transportu nuo stoties iki reikiamos vietos. O jei dar į kokius Šilainius, tai apskritai iš geležinkelio stoties turbūt dar vienos valandos prireiks miesto transportu. Lygiai tas pat ir Vilniuje, jei važiuoti ne iš Senamiesčio, tai irgi gali prireikti ir valandos nusikapstyti iki stoties per užkimštą centrą.

Kitas klausimas, jei tarkim "greitasis" traukinys 100 km įveikia per valandą. Tai aks ten per atsiprašant "kapitalinė" bėgių rekonstrukcija buvo daroma, jei vistiek 100 km/h nesugeba peržengti? Rekonstruoja rekonstruoja, bet kas iš tos rekonstrukcijos?

[Rimas_OK]

Na ir dar vienas klausimas, kažkaip tuose dviaukščiuose mažai langų, tai ką ten užima 2/3 vagono belangė dalis? Ar gal ten dar koks dyzelinis variklis įgrūstas?

[Wycka]

Na ir dar vienas klausimas, kažkaip tuose dviaukščiuose mažai langų, tai ką ten užima 2/3 vagono belangė dalis? Ar gal ten dar koks dyzelinis variklis įgrūstas?

Palauk dar mėnesiuką ir pats važiuodamas viską išsiaiškinsi, dar ir kitiems papasakosi..

[DSaulius]

jo o konduktoriai su botagais vaiksto ir baudzia keleivius be bileto o jei rimtai tai pirmam aukste man regis varikliukas o virsui toiletas nebuvau nemaciau bet logiskai taip ismasciau

[Zorro]

Na ir dar vienas klausimas, kažkaip tuose dviaukščiuose mažai langų, tai ką ten užima 2/3 vagono belangė dalis? Ar gal ten dar koks dyzelinis variklis įgrūstas?

[Rimas_OK]

jo o konduktoriai su botagais vaiksto ir baudzia keleivius be bileto o jei rimtai tai pirmam aukste man regis varikliukas o virsui toiletas nebuvau nemaciau bet logiskai taip ismasciau

Elektrinis variklis neturėtų užimti daug vietos, apskritai neturėtų įtakoti salono vietos.
Bet kuriuo atveju sprendimas su langais kažkoks senovinis. Ne pirmos jaunystės autobusai ir tie turi kur kas didesnius galima sakyt berėmius langus, su link stogo lenktu stiklu...

[Al1]

Elektrinis variklis neturėtų užimti daug vietos, apskritai neturėtų įtakoti salono vietos.
Bet kuriuo atveju sprendimas su langais kažkoks senovinis. Ne pirmos jaunystės autobusai ir tie turi kur kas didesnius galima sakyt berėmius langus, su link stogo lenktu stiklu...

Varilklis tai variklis. Pagalvok apie tai, kad ir be variklio dar kruva pagalbiniu masinu ir automatikos, kitokios irangos. Traukinys dvieju aukstu, dalis tarp vezimeliu maksimaliai nukleista, kad iseitu padaryti du aukstus su normaliu lubu auksciu - kad net ir 2 m 10 cm ugio zmogus galetu normaliai stoveti. Todel vietos tokiai irangai po grindimis nera.

[dariuks]

Ne languose problema, "lishbi vazhoutu tankee", kaip sake zemaitis diedukas Kauno-1 stoteleje.

[Vitas]

Na reikia pastebėti tai, kad vykstant automobiliu ar autobusu nereikės belstis iki Geležinkelio stoties, o reikės į tam tikrą vietą mieste. Tad klausimas kas greičiau ar mašina Savanorių prospektu iki Kalniečiu ar Žaliakalnio, ar pėsčiomis/miesto transportu nuo stoties iki reikiamos vietos. O jei dar į kokius Šilainius, tai apskritai iš geležinkelio stoties turbūt dar vienos valandos prireiks miesto transportu. Lygiai tas pat ir Vilniuje, jei važiuoti ne iš Senamiesčio, tai irgi gali prireikti ir valandos nusikapstyti iki stoties per užkimštą centrą.

Kitas klausimas, jei tarkim "greitasis" traukinys 100 km įveikia per valandą. Tai aks ten per atsiprašant "kapitalinė" bėgių rekonstrukcija buvo daroma, jei vistiek 100 km/h nesugeba peržengti? Rekonstruoja rekonstruoja, bet kas iš tos rekonstrukcijos?

Nagi niekas su bizūnu į traukinį nevaro, jei geriau važiuot kažkuo kitu...

[DSaulius]

su botagais ne su bizunais varoo