Šiaurės Lietuvos buv. siaurieji geležinkeliai (Panevėžys-Joniškis, Gubernija-Biržai)

[Romas]

Siaurukas Gubernija - Biržai 1929 m.

Averse - pirmame plane prie siaurojo geležinkelio traukinio stovi keturių žmonių - geležinkelio darbuotojų grupė, dar du vyrai stovi ant traukinio pakopų ir vienas žiūri per vagono langą. Tolumoje kairėje dar viena grupė žmonių. Ant garvežio šono matosi skaičiai [...]436 ir Lietuvos valstybės herbas - Vytis.
Reverse ranka užrašytas tekstas "Traukinys Šiauliai-Biržai 1929 m".

Nuotrauką perdavė Dalia Jamontaitė-Siaurusaitienė, Vytauto Jamonto, garvežio mašinisto anūkė. Vytautas Jamontas buvo garvežio mašinistu ir važinėjo ruožu Šiauliai-Biržai.

Geležinkelių muziejus. Inv.Nr.GM I 179
https://www.limis.lt/valuables/e/806236/658136895

[Al1]

O kodėl niekas nesikreipė į prokuratūrą? Juk tai afera. Akivaizdi. Ir kainos sumažinimas aukcione 1000 kartų tai akivaizdi afera ir nusikaltimas, už kurį turėtų sėsti kai kas... Bet, deja, čia Lietuva... Ką veikė tie visokie paveldosaugininkai, kad leido išskaidyti kultūros paveldo objektą ir jį pardavinėti dalimis? Va taip ir prašikama, sunaikinama viskas, dangstantis laisva rinka, laisvu verslu ir kitokiomis nesąmonėmis.
Kitas klausimas, kodėl Aukštaitijos siaurasis geležinkelis negalėjo surasti kelių tūkstančių ir nupirkti aukcione geležinkelio?

Dabar belieka tik tikėti, kad tai šaraškino kontorai niekas neduos išparduoti bėgių kaip metalo laužo, neleis suformuoti sklypų ir už metų kitų ji (firmelė) pati siūlys geležinkelį išpirkti iš jos savivaldybėms, ASG ar susisiekimo ministerijai už tiek, už kiek pirko ar netgi dar mažiau...

[udrius]

Pasižiūrėkite apie įmonę rekvizituose - nei vieno darbuotojo, pajamos minusinės. Ir taip čia viskas aišku.

[digital]

Na rašo, kad kaip tik atidengtų - " iškirstume krūmus, išrautume šaknis, kur buvo dirbama žemė, padarytume dirbamą. Taip ir geležinkeliuką atidengtume."

[Al1]

Neaišku, kokia afera čia stumiama. Kokia ten žemė, priskirtina geležinkeliui? Aplamai, geležinkelis yra kultūros paveldas (kol kas), tai ardyti jo negalima, įskaitant ir žemę po juo, kuri liko valstybinė. O visokius laukus (apleistus) šalia geležinkelio galima gi įsigyti, naudoti žemės ūkiui ar kitiems tikslams ir taip, geležinkelis tam nereikalingas... Žodžiu, miglota afera... Galiausiai bus paskelbta, kad saugotinų vertybių nėra ir bus leista priduoti bėgius į metalo laužą... Tiltus taip pat. Ką tarpukario Lietuva per didelį prakaitą ir pastangas plėtojo, dabartinė valdžia su jos laukinio kapitalizmo politika naikina...

[digital]

Aukštaitijoje parduodamos siaurojo geležinkelio atkarpos

Istorinis siaurukas jau kitose rankose

Istorijos entuziastus masinantis kultūros paveldas – siaurojo geležinkelio atkarpa nuo Panevėžio iki Linkuvos – jau turi naujus savininkus.

Istorinio siauruko, bėgančio iš Panevėžio į Linkuvos pusę, buvusiam šeimininkui Siaurojo geležinkelio klubui paskelbus bankrotą, apleistą, vietomis netgi avarinės būklės, bet visgi istorinį turtą varžytynėse įsigijo Radviliškyje registruota žemės ūkio ir gamtos apsaugos sektoriuje veikianti bendrovė „Miruta“.
Įmonės atstovo Arvydo Stasiulaičio teigimu, nupirktas tik siaurojo geležinkelio ruožas be jam priklausančių pastatų.

„Iš pradžių tą geležinkeliuką pardavinėjo labai brangiai – už 4,4 mln. Eur. Antrose varžytynėse nukrito milijonu – iki 3,4 mln. Eur, o trečiose pradinė kaina jau tesiekė 3000 Eur. Galvojome, kad klaida įsivėlusi. Bet viskas teisinga – svarbiausia sulaukti pirkėjų, o kuo mažesnė suma, tuo jų daugiau, tada jau kaina kyla“, – pasakoja A. Stasiulaitis.
Į elektronines varžytynes registruojama per Registrų centrą ir dalyviai nemato, kiek jose yra užsiregistravusiųjų.
Pasak A. Stasiulaičio, sprendžiant iš to, kad kaina varžytynėse kilo, jose dėl pigiai pardavinėjamo siauruko varžėsi tikrai daugiau nei du dalyviai.

Naujasis savininkas teigia apie šiuo metu vargingai atrodančio siauruko perspektyvą konkrečiau kalbėti galėsiantis, kai bus baigti tvarkyti žemės reikalai.
„Šitam siauruko ruožui nepriskirtas žemės sklypas. Pateikėme prašymą Nacionalinei žemės tarnybai, kad suformuotų sklypus arba nuomoti, arba įsigyti. Kai bus patvirtinta žemės nuosavybės forma – nuomos arba išpirkta, pradėsime tvarkyti ir tuos sklypus, ir patį geležinkeliuką išlaisvinsime nuo apžėlusios augmenijos, krūmokšnių. Dabar tas siaurukas baisiai apžėlęs, kai kuriose vietose ir išvogtas, jam reikalinga kompleksinė revizija“, – pasakojo A. Stasiulaitis.
Naujasis šio kultūros paveldo savininkas abejoja, ar būtų verta bandyti iš mirusiųjų prikelti seniai likimo valiai paliktą siaurąjį geležinkelį, vedantį nuo Panevėžio iki Linkuvos.

A. Stasiulaičio nuomone, pajamas generuotų ne pats siaurukas, o sklypai šalia jo.
„Mes tuos sklypus ir sutvarkytume, ir įdirbtume. Kultūros paveldo departamente mūsų klausė, per kiek laiko sutvarkytume. Atsakėme, kad jei per vieną sezoną neįveiktume, tikrai sugebėtume per du – iškirstume krūmus, išrautume šaknis, kur buvo dirbama žemė, padarytume dirbamą. Taip ir geležinkeliuką atidengtume. Bet kol neturime žemėtvarkininkų atsakymo, negalime nieko planuoti“, – kalbėjo „Mirutos“ atstovas.
Verslininkas labiausiai nuogąstauja, kad Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas gali būti toks, jog valstybės žinioje esančiuose sklypuose greta siauruko nebus galima jokia žemės ūkio veikla.

[Romas]

Jeigu ką, tai esu FB grupės adminas:
https://www.facebook.com/groups/329115387713296

Ten yra ir įdomių nuotraukų
Pakruojo siauriojo geležinkelio stotis 1968 m.

I. Adamson. Iš knygos ,,Siaurasis geležinkelis Lietuvoje. Anykščių ir Panevėžio siaurukas".
https://www.facebook.com/photo/?fbid...07397484750912

[Romas]

Linkuvos siaurojo geležinkelio stotis ir "magazinas"
Foto 2013.06
Jau buvo ančiukas, bet dar nebuvo geležinklio modeliukų


Foto 2014.07
Atsirado geležinkelio modeliukas su statinėmis


Foto 2024.04


Šiek tiek aptvarkytas "magazino" stogas ir pastatyti kitokie traukinio modeliukai

[Maestro!]

Sveiki jaunimas!

Kas dabar yra šiaurinio siauruko ruožo savininkas?

Jeigu ką, tai esu FB grupės adminas:
https://www.facebook.com/groups/329115387713296

[Romas]

Antanas Katilius
Senoji Pasvalio geležinkelio stotis apie 1925 - 1930 m.

Pasvalio krašto muziejus Inv. Nr. PaKM F 3106
https://www.limis.lt/valuables/e/805840/385882570

[VirgilijusV]

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...nkelio-atkarpa

[taccido]

Fronto rokadinis kelias neskiačiuojamas pagal ekonomistų lenteles. O paskui -


100 - 160 km ( 112 km per P111) atstumas per 4 valandas, brandaus socializmo laikais? Primenu, jog beveik visas Latvijos pajūris buvo režiminė zona ir jokių užsieniečių (nes Karosta, Skrunda, o ir į Švediją kas nors norės nuplaukti ...)

O su greitkeliais ne tik britai nudegė. Tai buvo tik vienas iš Blogai Pasibaigusių Eksperimentų.

Turiu įspūdį, kad TSRS su geležinkeliais buvo ne pyragai. Kartą varčiau vieną vokiečių knygą apie įvairių Europos šalių geležinkelius (apie 1975 m.), kur buvo skiltis ir apie TSRS situaciją. Tai kažkokių geležinkeliečių „insaiderių“ teigimu, situacija prasta, į geležinkelius normaliai neinvestuojama, menkai vyksta modernizacija. Netgi palyginime tarp VFR ir VDR akivaizdžiai matėsi, kaip nustekenta VDR transporto sistema, nes sovietai kaip karo grobį išsiardė antruosius kelius.

Įdomu, kad siaurukas Panevėžys–Utena sovietmečio pabaigoje buvo perdaromas į platųjį, daug kur tiesinamas. Tačiau žiūrint į ruožą Pakruojis–Biržai, neatrodo, kad būtų reikėję labai daug investicijų persiūti geležinkelį į plačiąją vėžę kad ir kokiam 80 km/h greičiui. Man atrodo, jeigu tai būtų buvę padaryta sovietmečiu, tai daug sunkiau būtų tą ruožą uždaryti (nes jis „bendroje sistemoje“, todėl lengviau aptarnauti), o normalesnis greitis irgi leistų būti gana konkurencingam (keleiviniam eismui). Turbūt mirties nuosprendį nulėmė nedidelis jungiamų miestų dydis (mažai pramonės, keleivių) ir akligatvio situacija (Biržai kaip galutinė stotelė).

[digital]

Pakruojo rajone metalo vagys pagrobė „siauruko“ bėgius

Anot policijos, Pakruojo r., Gailionių k., nupjauti ir pagrobti 153 metrai siaurojo geležinkelio bėgių.

Siaurasis geležinkelis laikomas kultūrinės reikšmės vertybe. Turtinė žala tikslinama.

[TrippleA]

Aukštaitijoje parduodamos siaurojo geležinkelio atkarpos

Cia daromas, toks debilizmas, kad net nera zodziu. Vietoj to, kad turet valstybe perimtu sita zeme ir joje vystytu normalia placiosios gelezinkelio infratruktura, kuri pagerintu regionu susisiekima ir skatintu versla vystytis ten, bus strateginis turtas isparceliuojamas ir tolimesnio vystymo galimybe visiskai panaikinta.

[digital]

Aukštaitijoje parduodamos siaurojo geležinkelio atkarpos

Viešajai įstaigai „Siaurojo geležinkelio klubas“ iškėlus bankroto bylą aukcione už 4,4 mln. eurų parduodamos jos valdomos siaurojo geležinkelio atkarpos tarp Panevėžio ir Biržų, skelbia portalas e. varžytynės.

Pirmadienį prasidėjusiame aukcione parduodama 14 objektų: geležinkelio atkarpos Panevėžys–Joniškėlis, Biržai–Petrašiūnai, Petrašiūnai–Linkuva, taip pat Pasvalio geležinkelio stotis, Linkuvos ir Petrašiūnų geležinkelio stočių keliai, tiltas per Sanžilės kanalą Panevėžio rajone.

Tarpukariu statytas 750 milimetrų pločio vėžės geležinkelis šiuo metu nenaudojamas, dalis parduodamo turto įtraukta į kultūros vertybių registrą.

[murena]

To pačio įvykio nuotraukos. Fotografas A. Janeliūnas, Joniškėlis.

[Romas]

I pasaulinio karo metais buvo nutiestas siaurojo geležineklio Gubernija-Pasvalys-Joniškėlis- (Biržai) su tilt per Mažupę ties Joniškėliu.
Apie 1938-1939 m. sujungus Panevėžį ir Joniškėlį buvo tęsiama siauruko statyba link Žeimelio. Ties Švobiškiu buvo pastatytas iki dabar išlikęs gelžbetoninis tiltas per Mūšą.
Nežinia, kada buvo rekonstruojamas tiltas per Mažupę

Nukritęs garvežys prie Mažupės
XX a. 3-asis dešimtmetis



Pasvalio M.Katiliškio biiblioteka. Kunigo Juozapo Mineikio archyvas
http://www.pasvalia.lt/dokumentai/?start=1300


Pasvalio M.Katiliškio biiblioteka. Kunigo Juozapo Mineikio archyvas
http://www.pasvalia.lt/dokumentai/24...azupe-statybos

[vėkas]

Jei neklystu ten būdavo aklakelis ir ten stovėjo vagonai kuriuose buvo įrengtas avarinis stoties valdymas ar kažkas panašaus.

Papasakok prašau daugiau, jei turi informacijos, apie avarinį stoties valdymą.

[Tomas13]

Matomi keleiviniai vagonai siauruko?

(V. Purono asmeninio archyvo nuotr.)

Ten vagonai tikrai ne siauruko. Jei neklystu ten būdavo aklakelis ir ten stovėjo vagonai kuriuose buvo įrengtas avarinis stoties valdymas ar kažkas panašaus.

[ejs-ejs]

Matomi keleiviniai vagonai siauruko?

(V. Purono asmeninio archyvo nuotr.)

Abejoju. Garvežys - tikrai siauruko, už jo matosi laiptai žemyn į ko gero būsimą geležinkelio muziejų.
Vagonai stovi tokioje vietoje, kad jų kelias turėtų kirsti gan daug plačiosios vėžės kelių, o ir aerofoto iš https://www.miestai.net/forumas/foru...io-karo-metais nerodo siauruko kelių plačiojoje vėžėje, visas perkrovimas vyko tarp stoties pastato ir Tilžės g.