Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Dviračių takai Vilniuje

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Kaimyninėse Šiaurės šalyse dviračiais važinėjama kiaurus metus. Sumažėja tik važinėjančių rekreaciniais tikslais. Pats važinėjau kiekvieną dieną, sniegas ir žema temperatūra nėra kliūtis. Vienintelis skirtumas, kad dviračių takus ten valo ir barsto. Kartais pasitaikydavo, kad po pūgos greičiau nuvalomas dviračių takas, nei gatvė.

    Comment


      Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
      Reikėtų pirmiau apskaičiuoti, kokia populiacijos dalis šiuo metu naudojasi dviračiais žiemą ir kokia būtų linkusi jais naudotis, esant geram ir nuvalytam takų tinklui. Lyginimas su pėsčiaisiais nėra adekvatus. Net tokiomis vėsesnėmis ir lietingesnėmis vasaros dienomis kaip dabar plika akimi matyti, kaip sumažėja dviratininkų skaičius.
      Skaičiai tokie, kad Amsterdame, Utrechte ar Kopenhagoje, gal 2016–2017 m., atliekamų kelionių dviračiais buvo daugiau nei automobiliu. Iliustracija irgi iškalbinga (pasigedus važiuotojų atkreiptinas dėmesys į provėžas):

      Click image for larger version

Name:	ams4b.jpg
Views:	1
Size:	308,6 kB
ID:	1652426

      Comment


        Olandijoje ir Danijoje žiemos švelnesnės nei Lietuvoje ir reljefas lygesnis nei, pvz., Vilniuje. Mentalitetui pasikeisti reikia daugiau laiko nei takui nutiesti. Kai kuriems ir +10 temperatūra jau atrodo per žema važiuoti dviračiu. Kol taip galvojama, jokio skirtumo, ar žiemą takas nuvalytas, ar nenuvalytas ir ar jis išvis yra. Aišku, gera infrastruktūra yra rimtas stimulas, bet apie Danijos ir Olandijos skaičius dar per anksti svajoti.

        Pats važinėjau kiekvieną dieną, sniegas ir žema temperatūra nėra kliūtis.
        Aš žiemą bėgioju. Šaligatviais, nes stadionai nėra valomi ar barstomi. Tarkim, būtų pradėta žiemą valyti ir barstyti stadionus. Ar bėgikų dėl to žymiai padaugėtų? Ne, nes didžioji dalis išbėga į lauką ne kai nutirpsta sniegas, o kai temperatūra persirita +10. Dviračiams irgi panašūs dėsniai galioja.
        Paskutinis taisė senasnamas; 2018.07.04, 11:53.

        Comment


          Prašau, Švedija, kur nei žiemos švelnesnės, nei reljefas lygesnis - žmonės darbą dirba (pašto dviratis).



          Bet man regis sutinkam, kad problema įpročiuose ir požiūryje, o tai nėra priežastis nekurti infrastruktūros jeigu ji naudinga visuomenei ir puikiai veikia kaimyninėse šalyse.

          Comment


            Daug miestu Nyderlanduose tiek Danijoje, centrines miesto dalys yra nepasiekiamos automobiliu, taip turetu buti daroma ir Lietuvos miestuose. Iskarto butu spaudimas zmonem rinktis dvirati ar VT. Deja as abejoju kad tokie drastiski pokyciai bus priimami kada Vilniuje ar kitame Lietuvos gale.

            Comment


              Tai jis priverstas važiuoti dviračiu, nes turbūt paštininkams tarnybinių automobilių niekas nedalina . Taip, daugiausia lemia požiūris. Norint masiškesnio persėdimo ant dviračių vien takų neužtenka: reikia švietimo, soc. reklamos, finansinių paskatų (pvz., įsigyjant dviratį) ir pan. Kol tas požiūris atsilieka, prižiūrėti dviračių takus žiemą būtų lėšų švaistymas.
              Daug miestu Nyderlanduose tiek Danijoje, centrines miesto dalys yra nepasiekiamos automobiliu, taip turetu buti daroma ir Lietuvos miestuose.
              Automobilių naudojimo apribojimai irgi viena iš priemonių. Nepaisant to, Švedijoje ar Olandijoje vis tiek yra daugiau automobilių 1000 gyventojų nei Lietuvoje. Tik Danijoje jų mažiau. Turbūt vien dėl drastiškų registracijos mokesčių.
              Paskutinis taisė senasnamas; 2018.07.04, 12:16.

              Comment


                Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                Tai jis priverstas važiuoti dviračiu, nes turbūt paštininkams tarnybinių automobilių niekas nedalina . Taip, daugiausia lemia požiūris. Norint masiškesnio persėdimo ant dviračių vien takų neužtenka: reikia švietimo, soc. reklamos, finansinių paskatų (pvz., įsigyjant dviratį) ir pan. Kol tas požiūris atsilieka, prižiūrėti dviračių takus žiemą būtų lėšų švaistymas.

                Automobilių naudojimo apribojimai irgi viena iš priemonių. Nepaisant to, Švedijoje ar Olandijoje vis tiek yra daugiau automobilių 1000 gyventojų nei Lietuvoje. Tik Danijoje jų mažiau. Turbūt vien dėl drastiškų registracijos mokesčių.
                Realūs pavyzdžiai kalba ką kitą.

                Italijos mieste Sevilijoje 2006 metais dviračiu atliktos kelionės sudarė 0,5% visų kelionių mieste.
                2006-2007 metais miesto valdžia "buldozerio" metodu (nekreipdama dėmesio į skeptikų protestus) įrengė 80km dviračių takų.
                Jau 2011 metais dviračiais atliktos kelionės sudarė 5,7% visų kelionių, dabar tas skaičius yra apie 10%.
                (edukacinis video apie Sevilijos dviračių infrastruktūrą)

                Nereikėjo soc reklamų, nereikėjo finansinių paskatų, nereikėjo švietimo. Reikėjo tik normalios infrastruktūros.

                Kaip olandai mėgsta sakyti, kalbėdami apie dviračius mieste: "Build it and they will come".

                Comment


                  "Vien dviračių takų neužtenka" - taigi pripažįsti, kad dviračių takai turi būti visose gatvėse, kad prisidėtų prie skatinimo

                  Comment


                    Pietiečiai yra gerokai apsileidę, kad neišnaudoja klimato ir nelabai turi takų. Klimatas labai svarbu. Pvz., Danijoje ir Olandijoje atliekama gerokai daugiau kelionių dviračiu nei Norvegijoje ar Suomijoje. Tai ar Suomijos ir Norvegijos infrastruktūra kalta, ar klimatas/reljefas ir pan. dalykai? Tai tarpusavyje koreliuoja. Bent jau Helsinkyje dviračių takų man rodos yra užtektinai.

                    "Vien dviračių takų neužtenka" - taigi pripažįsti, kad dviračių takai turi būti visose gatvėse, kad prisidėtų prie skatinimo
                    Prisideda. Dviračių takai su žiemą šildoma danga prisidėtų dar labiau , tik yra tam tikros ribos, kur ir kiek apsimoka tai daryti. Pvz., miesteliuose daug suinvestuojama į naują infrastruktūrą, bet tai nereiškia, kad visur tai atsiperka ir kad padaugėja naudotojų. Pirmiau padaroma, o paskui skaičiuojama.
                    Paskutinis taisė senasnamas; 2018.07.04, 13:21.

                    Comment


                      Parašė Robertas Rodyti pranešimą

                      Realūs pavyzdžiai kalba ką kitą.

                      Italijos mieste Sevilijoje 2006 metais dviračiu atliktos kelionės sudarė 0,5% visų kelionių mieste.
                      2006-2007 metais miesto valdžia "buldozerio" metodu (nekreipdama dėmesio į skeptikų protestus) įrengė 80km dviračių takų.
                      Jau 2011 metais dviračiais atliktos kelionės sudarė 5,7% visų kelionių, dabar tas skaičius yra apie 10%.
                      (edukacinis video apie Sevilijos dviračių infrastruktūrą)

                      Nereikėjo soc reklamų, nereikėjo finansinių paskatų, nereikėjo švietimo. Reikėjo tik normalios infrastruktūros.

                      Kaip olandai mėgsta sakyti, kalbėdami apie dviračius mieste: "Build it and they will come".
                      Pastatyk 80km Seviljoj ir ateis, pastatyk 80km Murmanske, ir neateis. Ar aklai statyt ant mados, ar visgi blaiviai pagalvoti, kur kas tinka ? Taip, sąlygų gerinimas skatina, sąlygų bloginimas demotyvuoja. Aplinkinių faktorių, pvz orų, įtaka labiau įtakoja neapsaugotą transportą, šiuo atveju dviračius.

                      Pėstieji apskritai kita kategorija - nes pėsčiom retas renkasi bet kokiu oru praeiti VISĄ susiekimo maršrutą, o tik nuo kokiu nors transportu pasiekus tašką, daeiti trūkstamą dalį. Kadangi ši trūkstama dalis yra privaloma bet kokia keliavime, išskyrus nebent McDrive, tai ji ir privalo, skirtingai nuo dvirtakių, egzistuoti ir būti tvarkoma.

                      Diskusija tikrai beprasmė, nes asmeninė preferencija visada pamatys statistiką tik tam tikru kampu.

                      Comment


                        Parašė RamasN Rodyti pranešimą

                        Pastatyk 80km Seviljoj ir ateis, pastatyk 80km Murmanske, ir neateis. Ar aklai statyt ant mados, ar visgi blaiviai pagalvoti, kur kas tinka ? Taip, sąlygų gerinimas skatina, sąlygų bloginimas demotyvuoja. Aplinkinių faktorių, pvz orų, įtaka labiau įtakoja neapsaugotą transportą, šiuo atveju dviračius.

                        Pėstieji apskritai kita kategorija - nes pėsčiom retas renkasi bet kokiu oru praeiti VISĄ susiekimo maršrutą, o tik nuo kokiu nors transportu pasiekus tašką, daeiti trūkstamą dalį. Kadangi ši trūkstama dalis yra privaloma bet kokia keliavime, išskyrus nebent McDrive, tai ji ir privalo, skirtingai nuo dvirtakių, egzistuoti ir būti tvarkoma.

                        Diskusija tikrai beprasmė, nes asmeninė preferencija visada pamatys statistiką tik tam tikru kampu.
                        Taip, kai žmonės skundžiasi oru - diskusija beprasmė

                        Comment


                          Parašė John Rodyti pranešimą

                          Ehm... jokių. Išskyrus, kad tu esi turbūt vienas iš kokių 5 Vilniaus gyventojų, kuris žino arba naudojasi tokiu maršrutu.
                          Kas bando dviračiu ar pėsčiomis iš Fabų ar Šeškinės pasiekti centrą, tas žino. Pakanka užmesti akį į dviračių takų žemėlapį, kad suprastum, kad čia bene vienintelis akivaizdus maršrutas.

                          Comment


                            Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                            Olandijoje ir Danijoje žiemos švelnesnės nei Lietuvoje ir reljefas lygesnis nei, pvz., Vilniuje.
                            Mūsų kalvelės yra niekas prieš 10-20 m/s vėjus, kurie nereti Olandijoje ir Danijoje. Olandai net organizuoja važiavimo į priešinį vėją čempionatą. Stačiais vieno bėgio miesto dviračiais.

                            Comment


                              Važinėti po miestą temperatūra tampa problema kažkur nuo -10. Tada tenka geriau apgalvot apie aprangą. Iki -10 užtenka slidinėjimo striukės, specializuotų pirštinių ir slidininko akinių.
                              Žiemą didžiausia kliūtis tai suledėjusi pliurzė, ja sudėtingiau važiuot nei per sniegą. Bet bendrai paėmus visur išvaloma ir nuvykt į darbą dviračiu dėl sniego problemų nebuvo.
                              Dviračiu važinėt į darbą trukdo ne šaltis o lietus. Nes šlapiam, kad ir vasara, atvažiuot nėra noro. O vat šito pas kokius Danus yra per akis, bet nieko - važinėja.

                              Comment


                                Beje, nevertėtų lyginti tik grynųjų laipsnių. Jūrinis šaltis daug atšiauresnis ne tik dėl vėjo, bet ir drėgmės. Tuo tarpu Vilniuj jau sausas oras.

                                Comment


                                  Print Screen'ai arba 14-15 puslapiai iš Vilniaus miesto bendrojo plano konsultacijų su vietos atstovais apibendrinimas
                                  https://issuu.com/pupa_urbanism/docs...onsultaciju_at

                                  Click image for larger version

Name:	Untitled-1.jpg
Views:	1
Size:	162,4 kB
ID:	1652503


                                  Click image for larger version  Name:	Untitled-2.jpg Views:	1 Size:	171,8 kB ID:	1652502
                                  Paskutinis taisė dondc; 2018.07.04, 17:07.

                                  Comment


                                    Įdomūs argumentai - "kelias ne tiesus", "dviračių takas klaidus", "turi būtina turėti tiesų ir aiškų dviračių taką".
                                    Būtų suprantama, jei tokie teiginiai būtų rašomi apie kokią nors kitą susisiekimo priemonę Juk dviratis - ne tramvajus, jis gali saugiai važiuot ten, kur kitos transporto priemonės nepasiekia.
                                    Jei takai nėra gerai pažymėti, tai žymėjimas turbūt nėra bendrojo plano objektas.

                                    Dėl Šeškinės kalno - nusilesti nuo jo galima ir paprastu paspirtuku. Ar daug bus kapojančių dviračiu į kalną, nors ir moderniai nužymėtą?
                                    Dėl dviračių tako nuo Balsių galėjo sugalvoti gudresnių argumentų nei "kasdieninės kelionės". Nuo Balsių iki miesto centro susidaro padorus atstumas, kasdien važinėjančių bus mažuma, o pagrindinė tokio tako paskirtis bus rekreacinė.

                                    Comment


                                      Romai, iš šono atrodo paprasčiau, įtariu, kad pats niekad nenumini iki parduotuvės kokio produkto atsivežt ar į paštą siuntinuką pasiimt.

                                      Vingiavimas šalutinėmis gatvėmis tarsi būtų nieko blogo, dar net galima išvengt išmetamųjų dujų, bet kai reikia greitai nuvažiuot ir nesinori per daug sušilt, tai tie papildomi vingiai tampa sportu, o ne patogiu susisiekimu. Be to, nurodyta ne Šeškinės kalno papėdė, kur numatomas mechaninis žmonių-dviračių kėlimas (žr. raudoną punktyrą), bet Šeškinės viršus. Ten prie poliklinikos, važiuojant dviračiu visiškai bereikalingai reikia pakilti iki viaduko, jį pervažiuoti, pakeičiant kelio pusę ir vėl leistis. Vietoj tiesiog nusileidimo nuoseklia nuokalne, reikia bereikalingai eikvot jėgas, papildomai sušilt, leidžiantis nuo viaduko laikyt ant stabdžių, tai ne tik pastangų bet ir laiko problema.

                                      Dėl Balsių, tai ne visi kur prie Katedros dirba. Visai arti ten yra Santariškės su daug darbo vietų, šalia Mokslininkų g. yra gamykla ir kažkiek biurų. Siūlomoj trasoj ten ir taip yra neformali MTB trasa, reiktų tik pritaikyt visiems.

                                      Comment


                                        Mašina irgi ne tramvajus, gali pro Šiaulius į Klaipėda važiuot. Gi minti nereikia.

                                        --

                                        Pastabos teisingos tenai. Dviračių takai turi eiti tiesiausiu įmanomu keliu ir ten, kur yra daugiausiai komercijos. Kartais tai reikš taką mišku, kartais palei Ukmergės g. Jie turėtų būti visur. Kadangi čia eina kalba apie magistralinį taką, tai papildomi sukinėjimai (o jų nusimato daug) nieko gero neduos.

                                        Comment


                                          Dėl Šeškinės tako. Man rodos, kad leidžiantis Ukmergės gatve yra visai apynaujai šaligatviai abiejose gatvės pusės. Ten pėsčiųjų iš esmės nebūna, dviračių takas seniai galėjo būti. Tuos šaligatvius dviratininkai daugiausia ir naudoja. Bet Ukmergės gatve minti į viršų reiškia kvėpavimą neblogos koncentracijos teršalais. Todėl to tako, kuris išlenda į Miglos gatvę, nereikėtų nurašyti. Jis eina tarp medžių, iš Miglos gatvės paprasta pasiekti Panoramą. Jo asfaltas vietomis banguotas, bet važiuoti galima. O norintiems pasitikrinti fizinę formą galima pakilti Želvos gatve (eina lygiagrečiai su Ukmergės g). Kas ta gatve užmina, tas dar nėra sukriošęs .
                                          Paskutinis taisė senasnamas; 2018.07.04, 23:02.

                                          Comment

                                          Unconfigured Ad Widget

                                          Collapse
                                          Working...
                                          X