Parašė Premier
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[VLN] Šiaurinė gatvė Vilniuje. Pašilaičiai-Šeškinė-Žirmūnai
Collapse
X
-
Parašė Ginthus Rodyti pranešimą
O.k. soriukas, ne Gelvonų, o dar siauresnės Fabijoniškių gatvelės
- 1 patinka
Comment
-
Parašė alga Rodyti pranešimą
Gal turi minty pavyzdžių, į ką gali būti panaši normali 6 juostų gatvė be triukšmo? Man į galvą ateina nebent Konstitucijos prospektas, kurio jaukia ramia vieta nepavadinčiau.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė sleader Rodyti pranešimąIr tai dar blogiau. Jau ir dabar prie intensyvesnio eismo nėra taip paprasta išsukti iš Fabijoniškių g. į Gelvonų ir ypač į S. Stanevičiaus g.
Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
- 2 patinka
Comment
-
Parašė eigh Rodyti pranešimą
Konstitucijos pr. principe neblogas pavyzdys, bet eismo juostos turi būti dar siauresnės ir reikia daugiau žalumos bei greičio matuoklių, nes garsą sukuria ne tiek patys automobiliai, bet jų greitis. Aš kelčiau klausimą dėl 6 juostų poreikio visoje trasoje (prieš sankryžas gali būti).
- 5 patinka
Comment
-
Parašė RamasN Rodyti pranešimą
Aš tai būtent ir tikiuosi, kad bus tiesiama tranzitinė gatvė, o ne šviesoforų alėja. .
Kai buvo daromas DP (2011-ieji) visai jungčiai tarp Žirmūnų gatvės aš pačiai idėjai pritariau, bet kai pamačiau, kad pagal tą DP net nepradėti išpirkinėti Šeškinės sodų sklypai, o TP parengtas tik bukagalviui* Avuliui skirtai gatvės daliai, tapo aišku – jokia miesto mastu reikalinga jungtis čia nebeplanuojama ir gausis tik eilinė plentgatvė.
----
* Bukagalviui, nes jo biurai ir daugiabučiai būtų net brangesni, jei šalia būtų ramus parkas, o ne 6 eismo juostų nesusipratimas.
Comment
-
Parašė KEdas Rodyti pranešimąKai buvo daromas DP (2011-ieji) visai jungčiai tarp Žirmūnų gatvės aš pačiai idėjai pritariau, bet kai pamačiau, kad pagal tą DP net nepradėti išpirkinėti Šeškinės sodų sklypai, o TP parengtas tik bukagalviui* Avuliui skirtai gatvės daliai, tapo aišku – jokia miesto mastu reikalinga jungtis čia nebeplanuojama ir gausis tik eilinė plentgatvė.
Sklypai patys savaime neišnyko, jų vietoje neatsirado 9-aukščiiai ir t.t. tai toks atmazas yra bukas iš esmės.Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
- 4 patinka
Comment
-
Parašė KEdas Rodyti pranešimą
Nuo kada dvi C kategorijos gatvės yra „labai skirtingų kategorijų“ ir nuo kada C kategorijos gatvė gali turėti 2 lygių sankryžas?
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąTai visgi versija, kad tai yra NT magnatų projektas, yra gyva?
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąTai visgi versija, kad tai yra NT magnatų projektas, yra gyva?
- 9 patinka
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Magnatai prieš 60 metų suplanavo? Ar sovokiate, kad Šiaurinė g. yra tiesiog nespėta nutiesti tranzitinė gatvė, kad eismas nevyktų kvartalų vidinėmis gatvėmis ar kiemais, kažkas panašaus kaip Laisvės pr. ar Ukmergės g.
Apie šios sąmokslo teorijos absurdiškumą aš jau jau rašiau keliasdešimt lapų atgal.
O šiaip įdomu tai, kad prieš 60 metų automobilių mieste buvo keliasdešimt kartų mažiau. Įdomų kam statė gatves??
Dar įdomiau, tai, kad statė net tuomet, kai automobilių nebuvo. Inducino demandą?
- 3 patinka
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Magnatai prieš 60 metų suplanavo? Ar sovokiate, kad Šiaurinė g. yra tiesiog nespėta nutiesti tranzitinė gatvė, kad eismas nevyktų kvartalų vidinėmis gatvėmis ar kiemais, kažkas panašaus kaip Laisvės pr. ar Ukmergės g.
Man idomu butu pamatyt, palyginus senuosius planus, kokiu gatviu truksta siaurinej Vilniaus daly. Ka is dabartiniu duomenu zinau, tai Ozo g. atkarpos, Siaurines, Mykolo Lietuvio ir Pavilnioniu suplanuotos ir nera pradetos ar abigtos iki galo. Ar dar kokiu nors yra, apie kurias nera taip placiai kalbeta?
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą
Tai jūs ne man, o KEdas aiškinkite.
Apie šios sąmokslo teorijos absurdiškumą aš jau jau rašiau keliasdešimt lapų atgal.
O šiaip įdomu tai, kad prieš 60 metų automobilių mieste buvo keliasdešimt kartų mažiau. Įdomų kam statė gatves??
Dar įdomiau, tai, kad statė net tuomet, kai automobilių nebuvo. Inducino demandą?# In the 1960s, Amsterdam briefly was sold on a highway urban renewal project designed by an American planner David Jokinen. It would have destroyed the Amsterdam known today and it parts of it did get implemented as the country became more car-oriented, but it was halted and things have changed dramatically as the city and
- 5 patinka
Comment
-
Parašė Zefyras Rodyti pranešimą
Kaip ir internete paplitęs vaizdelis su perspektyviniu Amsterdamo užstatymų su magistralėmis , taip ir šitas planas yra pavyzdys laikmečio, kuomet sovietmečio planuotojai buvo perėmę plačių gatvių kultą, nors automobilizacijos lygis buvo juokingai mažas. Žiūrint į šitą planą, sankryžų turėtų būti tiek daug, kad visi strigtų prie šviesoforų, o visi miškai perkirsti gatvėmis. Man tai čia tas pats kaip skaityti 1970-ųjų metų futuristų fantazijas apie tai, kas bus Žemėje po 50 metų.
Šituos senus Vilniaus planus galima kritikuoti dėl gatvių kategorijų, kai dauguma gatvių parodytos kaip magistralės vien su dviejų lygių sankryžomis. Tačiau ne dėl pačio gatvių tinklo, kuris ir šiai dienai neišpildytas ir daugybėje vietų neturime net 1+1 gatvių, ko ne retu atveju užtektų.
- 12 patinka
Comment
-
Palyginimas ne idealus, tačiau šitą planą iš dabartinės perspektyvos irgi galima vertinti kaip transporto mazgų entuziastų fantazijas, nepaisant to, kad tais laikais turbūt buvo galvojoma, kad kiekviena plane sužymėta gatvė ir toks gatvių tinklas yra būtinas, dabar matome, kad toks tinklas sugriautų kitas vertingas teritorijas.
- 4 patinka
Comment
-
Kaip ir sakau, gatvių kategorijos (magistralės), galbūt ir yra entuziastų fantazijos. Tačiau gatvių tinklas yra elementarus poreikis miestui gyvuoti ir vystytis. Be gilių analizių, bet tiesiog pažiūrėjus į žemėlapį, kad išvedinėti bent jau kažkokias analogijas tarp gatvių tinklo Vilniuje ir Amsterdame, tai Vilnius turėtų turėti tokį A kategorijos gatvių (ar greitkelių) tinklą mieste, aplink jį:
Tokioje situacijoje turbūt net nekalbėtume apie Šiaurinę g. 3+3 ar net 2+2, užtektų galbūt ir 1+1. Bet gatvė toje vietoje reikalinga.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė Zefyras Rodyti pranešimą
Kaip ir internete paplitęs vaizdelis su perspektyviniu Amsterdamo užstatymų su magistralėmis , taip ir šitas planas yra pavyzdys laikmečio, kuomet sovietmečio planuotojai buvo perėmę plačių gatvių kultą, nors automobilizacijos lygis buvo juokingai mažas. Žiūrint į šitą planą, sankryžų turėtų būti tiek daug, kad visi strigtų prie šviesoforų, o visi miškai perkirsti gatvėmis. Man tai čia tas pats kaip skaityti 1970-ųjų metų futuristų fantazijas apie tai, kas bus Žemėje po 50 metų.
O prie caro kieno kultas buvo perimtas? Ar dar anksčiau, LDK?ATR?
Naujamiestyje gatvių tinklas keleriopai tankesnis nei naujajame Vilniuje (ir veikia santykinai gerai, kaip ir Kaune), Senamiestyje - dar tankesnis.
Dabar sovietiniai Lazdynai su 40 000 gyventojų - 3 gatvėsPaskutinis taisė Sula; 2025.05.08, 09:59.
- 5 patinka
Comment
-
Miestų planavimas, grubiai tariant, yra tam tikras taikomasis dizainas, tai akivaizdu, kad laikmečio idėjos, aspiracijos ir technologinės galimybės atsispindi urbanistikoje ir miesto kraštovaizdyje.
Naujamiestis yra XIX a. antros pusės pavyzdys, kada susivokta, kad miestus būtina racionaliai planuoti įvairioms funkcijoms, taip pat ir higienai. Taisyklingas planas, miesto dalis išdėstyta plynėje, dabartinėmis akimis žiūrint - per mažai želdynų. Transporto planavimo atžvilgiu turbūt taip pat ydinga, kad visos gatvės yra tranzitinės, bet tam galima pritaikyti sprendimus kaip akligatviai ir t.t. Ir kadangi miesto dalis statyta užpraeitame amžiuje, akivaizdu kad nėra vietų kur parkuotis. Senamiestis irgi akivaizdu kad neplanuotas automobiliui.
Lazdynai statyti miško pašlaitėse XX a. septinto dešimtmečio pabaigoje, kai visus transporto klausimus turėjo spręsti didelės talpos viešasis transportas ir nebuvo galvojama, kad kiekviena šeima turės po automobilį. Pagal viską juk virš Laisvės pr. turėjo būti pastatytas rajono centras su parduotuvėmis ir kitomis funkcijomis. Pėsčiųjų maršrutai logiškai atskirti nuo automobilių gatvių, nes viską turėjai pasiekti pėsčiomis - įskaitant ir keliones iki VT stotelės.
Visgi tuo laikotarpiu labai daug dėmėsio skiriama pralaidumui, todėl nepaisant to, kad automobilizacijos kiekis soc. bloke buvo mažesnis nei kapitalistiniuose Vakaruose, visvien buvo tikima kad automobilių kiekis didės, todėl ir gatvės buvo statomos plačios.
Dabar aiškiau suvokdami tokius dalykus kaip sukelta paklausa ir tarša turbūt neplanuotume gatvių kaip 1970-aisiais.
- 8 patinka
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą
Tai jūs ne man, o KEdas aiškinkite.
Apie šios sąmokslo teorijos absurdiškumą aš jau jau rašiau keliasdešimt lapų atgal.
O šiaip įdomu tai, kad prieš 60 metų automobilių mieste buvo keliasdešimt kartų mažiau. Įdomų kam statė gatves??
Dar įdomiau, tai, kad statė net tuomet, kai automobilių nebuvo. Inducino demandą?
- 1 patinka
Comment
Comment