Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Kelių ir gatvių ženklinimas Lietuvoje

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė kutas Rodyti pranešimą
    Vis tik keista, kodėl ten nenubraižė juostų kaip įprasta visur kitur, pvz. šioje vietoje:



    Skirtumas tik tas, kad vidurinė juosta pirma išsišakotų į dvi, kurios vėliau atsiskirtų. Dabar pilnai neišnaudojama ketvirtoji (kairiausia) juosta, nes dalis važiuojančių trečia juosta nuo tilto ir toliau joje lieka, pristabdydami srautą antroje juostoje, kuriam taip pat reikia link Tūkstantmečio g.
    Aš irgi maniau, kad būtent taip ir padarys. Kažkas išmastė dar kitaip. Bet kokiu atveju su ženklinimu reikia kažką daryti, nes visvien vis atsiranda "naujokų" kurie šoka šonan paskutiniu momentu.

    Comment


      RK 4806 Žemaitkiemis-Valai-Balninkai

      Žemėlapis iš www.mapy.cz

      Foto 2019.04
      Atkarpa nuo Žemaitkiemio iki Valų (Ukmergės r.). Žemėlapiuose ši kelio atkarpa visada buvo rodoma kaip asfaltuota.
      Tačiau kelio būklė yra labai gera, gal neseniai buvo remontuota

      (...)
      Valai
      Paskutinis taisė Romas; 2019.06.30, 22:48. Priežastis: Kopija iš temos "Žvyrkeliai ir jų asfaltavimas"

      Comment


        Mano komentarai:

        1) Dizainas. Skonio reikalas. Atrodo švedai patys pačiausi, bet jų kelių dizainas neatrodo itin patrauklus kaip tokio išsivystimo šaliai. Vadinkim, gana panašus į posovietinių kraštų dizainą.
        Labiausiai nepatrauklūs man atrodo belgų, prancūzų, švedų ir GOST'o dizainą pasilikusių šalių (geriausias GOST'inukų dizainas yra belarusų; latviai ir estai nuo GOST'o gana nutolę). Dar turime slovakus, bet jie pasikeitė į TERN šriftą, tai ilgainiui jų krypčių nuorodos bus panašios į austrų su čekišku prieskoniu. Dėl Lietuvos, galėtų pagalvoti ir perėjimą į mažasias raides, bent dar kažkuo išsiskirtume iš rusų Iš GOST'inukų, Lietuvos privalumas tas, kad krašto kelių maršrutų nuorodos gelsvos, o magistralinių raudonos, prideda spalvingumo, kai belarusų tik raudonos, o ukrainiečių tik mėlynos (nors skaičiau, kad irgi pereina ant lietuviško dizaino)

        2) Dėstymas. Va čia yra problema ir Lietuva nedaug nutolo nuo GOST'ą nutolusių šalių ir mano galva atsilieka nuo visos Europos. Pagrinde esu nepatenkintas krypčių dėstymu ties sankryžomis su posūkių ir ypač lėtėjimo juostomis. Automagistralėse tik labiau tranzitinės sankryžos turi neišvaizdų išankstinį ženklinimą. Rodyklė prieš lėtėjimo juostą turėtų būti pasukta ne 90 laipsnių, o 45 laipsnių kampu arba blogiausiu atveju būti 2 kartus trumpesnė nei kryptis tiesiai. Čia matau didžiausią bėdą su Lietuvos krypčių ženklinimu - tai nuorodų išdėstymas. Aišku, atsiranda projektų, kur pradeda žymėti ir prieš lėtėjimo juostos pradžią, pvz. Kariotiškės, Žiežmariai. Šiaip atsirado naujų minčių, kad nemažai duotų ir pačių krypčių nuorodų perstatymas, pvz. iš lėtėjimo juostos pabaigos į lėtėjimo juostos pradžią arba ne prieš pat sankryžą, bet ten kur prasideda posūkių juostos. Pastebėjau, kad pradėjus taikyt švedišką pavyzdį, išeitų Lietuvoje taip perstatyt esamus senus ženklus, kad sukurtų daugiau aiškumo, bent jau teoriškai taip manau

        3) Krypčių galėtų būti max ne 3, o 4. Manau, tik dvi ar trys kryptys neatitinka poreikių, reiktų 4 Orientuokimės pagal nutylėjimą (by default) į 2 ar 3 kryptis, bet esant reikalui galima būtų naudoti ir 4 kryptis. Dėl daugiau krypčių gali būti piktnaudžiaujama. Žmogus nebeaprėpia tiek informacijos.



        Liudviko Andriulio brolio komentaras:
        https://youtu.be/nXvDVKSVUCc?t=1032

        1) Nėra exit ženklinimo. Ir aš manau, kad tikslingiausia pagal kilometrus. Pvz. atsiranda nauja sankryža ir nereikia iš naujo perženklint exit'ų.
        2) Skirtingi įvažiavimai į gyvenvietes turėtų turėti šiaurė, pietūs, rytai, vakarai... Tikslingiausia, A2 galėtų būti: exit 78 Ukmergė Š, exit 74 Ukmergė ŠR, exit 73 Ukmergė R, exit 70 Ukmergė PR, exit 64 Ukmergė P Kiekvienas įvažiavimas į gyvenvietę turėtų turėti savo išplėstinį pavadinimą, kurį galima būtų naudoti tik nuorodose, pvz. Ukmergė P(ietūs). Ant riboženklio P, V, R... žymėti nereikia.
        3) Kiekviena nuoroda, tiek balta, tiek mėlyna turėtų turėti riboženklinį ženklą už sankryžos/išvažiavimo, pvz. išvažiavus iš kelio, kur nuoroda Šilainiai, kartu su gyvenvietės pradžios ženklu, manau, neklaidintų dar pažymėti Šilainiai, kad ir be Kauno pavadinimo. Kauno mėlynas ženklas dar būtų prieš Kauno m. ribą ir pagal susitarimą būtų aišku, kad jau esam Kaune ir nėra abejonių, kad Šilainiai nėra atskiras miestas.

        ----
        3) Kilometriniai stulpeliai. Sutinku, kad patogumui galėtų būti žymima tik iš vienos pusės, pvz. A1 nuo Vilniaus... arba sakyti kryptį, jei iš abejų pusių, bet gal patogiau iš vienos pusės. Įrengti būtų galima dešinėje pusėje apačioje kaip vokiečių autobanuose, manau problemų nepadarytų.

        Comment


          Lenkai, latviai ir estai naudoja tokį gyvenvietės pradžios ženklinimą. Iš pradžių mėlyno fono gyvenvietės pavadinimo ženklas, paskui baltame fone gyvenvietės pradžios simbolis. Latviai naudojo lietuviško stiliaus ženklą baltame fone gyvenvietės pavadinimas, bet perėjo prie estų ir lenkų stiliaus. Tuo tarpu Lietuva tiesiog pridėjo gyvenvietės simbolį šalia gyvenvietės pavadinimo. Turbūt, kad neišsiskirt iš kaimynų ir neatsilikt nuo tendencijų. Berods Švedijoje toks dizainas naudojamas, ir neatrodo prastai, tai šitoj srity nesijaučiu, kad esam autsaideriai

          Comment


            Dvigubas ar viengubas gyvenvietės ribų ženklinimas (mėlynu ir baltu ženklu) ne taip svarbu.
            Baltas su pavadinimu yra patogiau, gal dėl įpratimo.

            Kur kas svarbiau, kur tie ženklai statomi.
            Esminis skirtumas nuo estų tas, kad jie stato baltus ženklus ten kur iš tiesų prasideda gyvenvietė, greičio ribojimą - ten kur iš tiesų yra pavojingas ruožas. Pavažinėjsu savaitę po Estiją atsiranda natūrali pagarba racionaliems sprendimams. ietuviškas gyvenviečių ribų ženklinimas su greičio ribojimais prasideda toliausiai nuo pirmo namo. Natūralu, kad saugaus eismo talibanų išsigalvojimus dauguma ignoruoja; po to prasideda radarų statymas, represijos, kažkam naudinga PiaRinė kampanija "štaik iek mes užfiksavom pažeidėjų" arba "per jonines skelbsime nulinę tileranciją" ir t.t. ir pan. Ir čia ne kelio ženklų dizaino, o racioanalaus požiūro į įrankio naudojimą klausimas. Tačiau eismo taisyklių laikmasis -atskira tema

            Grįžtant prie dizaino lietuviškame žymėjime yra du deri dalykai, ko nėra pas kaimynus:
            - Dviejų krypčių kilometražas visuose keliuose (išlikęs iš sovietinių laikų)
            - Nurodomas atstumas iki sekančios gyvenvietės (toks žymėjamas atsirado apie 1991 metus).
            Dar buvo trečias dalykas, kuriuo negalėjo atsidžiaugti mano svečiai iš užsienio. Tačiau džiaugtis žaliomis lentelėmis su rodyklėmis sankryžose liko nepilni metais. Apie jas irgi yra atskira tema.

            Comment


              Parašė PoDV Rodyti pranešimą
              Lenkai, latviai ir estai naudoja tokį gyvenvietės pradžios ženklinimą. Iš pradžių mėlyno fono gyvenvietės pavadinimo ženklas, paskui baltame fone gyvenvietės pradžios simbolis. Latviai naudojo lietuviško stiliaus ženklą baltame fone gyvenvietės pavadinimas, bet perėjo prie estų ir lenkų stiliaus. Tuo tarpu Lietuva tiesiog pridėjo gyvenvietės simbolį šalia gyvenvietės pavadinimo. Turbūt, kad neišsiskirt iš kaimynų ir neatsilikt nuo tendencijų. Berods Švedijoje toks dizainas naudojamas, ir neatrodo prastai, tai šitoj srity nesijaučiu, kad esam autsaideriai
              Pas mus irgi taisyklės leidžia gyvenvietės administracinę ribą pažymėti pavadinimu mėlyname fone, o jau privažiuojant apgyvendintą zoną, kurioje reikia pakeisti eismo tvarką, pastatyti tik ženklą su namukais. Kai kur taip yra taikoma, pvz. Grigiškės nuo A1 ir dar keletas vietų Lietuvoje. Tiesiog kai kurių atsakingų asmenų (projektuojančių ir derinančių) nekompetencija ir toliau neleidžia progresuoti, todėl vis dar ant administracinių gyvenviečių ribų statomi ženklai baltame fone ir tenka per miškus ar krūmynus važiuti 50 km/h, kai net toli gražu tos gyvenvietės per juos dar nesimato.

              Lygiai ta pati problema dėl nekompetencijos, kai pervažiuojant iš vienos gyvenvietės į kitą yra kartu pastatomas ženklas 550 PAVADINIMAS + namukai ir 551 PAVADINIMAS + namukai (perbrauktas), nors tokioje vietoje užtektų statyti mažesnių gabaritų ženklus tik su pavadinimais. Namukai ženkle iš esmės skirti papildomai informuoti ir atkreipti dėmesį, kad prasideda ar baigiasi zona, kurioje taikoma gyvenviečių eismo tvarka, todėl jų statymas ant administracinės ribos, kur ši eismo tvarka nesikeičia, neturi prasmės.
              Paskutinis taisė sleader; 2019.07.01, 08:57.

              Comment


                Problema ta, kad pas mus dabar per daug galimų ženklų ir jų kombinacijų nurodančių gyvenvietės, ar atitinkamų apribojimų, pradžią ir pabaigą. Įvedus namukų ženklą gyvenvietės pavadinimas baltame fone pasidarė pertekliniu, jį reiktų apskritai panaikinti.
                It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                Comment


                  Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                  Problema ta, kad pas mus dabar per daug galimų ženklų ir jų kombinacijų nurodančių gyvenvietės, ar atitinkamų apribojimų, pradžią ir pabaigą. Įvedus namukų ženklą gyvenvietės pavadinimas baltame fone pasidarė pertekliniu, jį reiktų apskritai panaikinti.
                  Nereikia jo naikinti. Jis naudingas ir turėtų būti naudojamas situacijose kai pervažiuojama iš vienos gyvenvietės į kitą, kai pastarųjų ribos susisiekia tarpusavyje. Tokioje situacijoje statyti ženklus su namukais vienas virš kito (vienas iš jų perbrauktas), nėra logiška ir beprasmiškai padidina ženklų gabaritus.
                  Tik tokį naudojimą reikėtų griežčiau apibrėžti ženklų įrengimo taisyklėse. Nors tose pačiose taisyklėse parašyta, kad gyvenvietės pradžios ženklai Nr. 550 statomi užstatytos teritorijos pradžioje, bet pas mus mėgsta statyti miškuose ir laukuose.

                  Comment


                    Ten kur pervažiuojama iš vienos gyvenvietės į kitą tikrai nereikia dvigubų namukų, o gyvenvietės pavadinimo ženklas gali būti ir mėlynas.
                    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                    Comment


                      Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                      Ten kur pervažiuojama iš vienos gyvenvietės į kitą tikrai nereikia dvigubų namukų, o gyvenvietės pavadinimo ženklas gali būti ir mėlynas.
                      Mėlynas ženklas naudojamas ten, kur taikoma ne gyvenviečių eismo tvarka. Jeigu pervažiuojama iš gyvenvietės į gyvenvietę, kai eismo tvarka gyvenviečių ir nepakinta (50 km/h ir t.t.), tokiu atveju mėlynas ženklas netinka. Kažkokios kitokios kombinacijos yra nelogiškos ir neturi prasmės, nes tada paprasčiausia pastatyti elementarų balto fono ženklą tik su gyvenvietės pavadinimu.

                      Comment


                        Dabar mes turime mėlynus gyvenviečių pavadinimus, baltus gyvenviečių pavadinimus, ir dar namukus. Mėlynas ženklas rodo administracinę ribą, namukai gyvenvietėms galiojančius ribojimus.
                        Mėlynas atskiras ženklas yra OK (tiesiog informacija), namukai atskirai yra OK (apribojimų pradžia ar pabaiga), mėlynas + namukai yra OK (apribojimai sutampa su gyvenvietės riba), baltas = mėlynas + namukai (t.y. perteklinis, daugelyje kitų šalių tokio ženklo analogų nėra), o baltas + namukai (kaip Anykščiuose) apskritai makes no sense ir turėtų būti likviduoti.
                        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                        Comment


                          Parašė PoDV
                          Kaip čia taip pavyko, kad pas latvius ir lenkus kompetentingesni kelininkai, o pas mus ne.
                          Sunku pasakyti kodėl taip yra, bet taip yra. Galbūt pas juos taisyklės/rekomendacijos konkrečiau aprašytos su taikymo pavyzdžiais. Nes dabar pas mus yra 3 variantai ženklo Nr.550: "PAVADINIMAS", "PAVADINIMAS + namukai", "tik namukai", tačiau niekur nėra parašyta kur praktikoje reikėtų kokį panaudoti. Jeigu projektuoja kažkas, kas nedaug lankosi užsienyje, nemato jų praktikos, tai ir projektuoja "po default'u" kaip visada darydavo, tik ženklą paima "Pavadinimas + namukai", nes čia naujas, todėl turbūt tokį reikia naudoti.

                          Comment


                            Parašė sleader Rodyti pranešimą

                            Sunku pasakyti kodėl taip yra, bet taip yra. Galbūt pas juos taisyklės/rekomendacijos konkrečiau aprašytos su taikymo pavyzdžiais. Nes dabar pas mus yra 3 variantai ženklo Nr.550: "PAVADINIMAS", "PAVADINIMAS + namukai", "tik namukai", tačiau niekur nėra parašyta kur praktikoje reikėtų kokį panaudoti. Jeigu projektuoja kažkas, kas nedaug lankosi užsienyje, nemato jų praktikos, tai ir projektuoja "po default'u" kaip visada darydavo, tik ženklą paima "Pavadinimas + namukai", nes čia naujas, todėl turbūt tokį reikia naudoti.
                            Gali būti ir toks su namukais, tik tegul 50 ir būna ten kur jis reikalingas. Juolab, kad ir Vakaruose (gal labiau Šiaurėje) naudojamas toks ženklas, tik nereikia jo statyt 2 km iki pirmų namų.

                            Comment


                              Parašė Romas Rodyti pranešimą

                              Kaip suprantu, čia jau pažanga Padaryta kaip Estijoje jau buvo padaryta prieš 10 metų


                              Dėl gyvenvietės pradžios ženklo. Gali būti ir toks, bet tik atsižvelgiant pagal tai koks yra reikalingas greitis tam ruože. Tas gyvenvietės pavadinimo ženklas, su atskirai naudojamu gyvenvietės ženklu, tai tokiam stiliuje kokį žinau yra naudojamas tik Lenkijoje, Estijoje ir berods Suomijoje, o neseniai prisijungė ir Latvija. Pvz. Švedijoje ir Danijoje naudojamas toks ženklas kaip šioje nuotraukoje. Ženklo įrengimo vieta nuotraukoje, sakyčiau, atrodo pateisinamai. Posūkis status, o už jo vis tiek prasideda gyvenamieji namai 2012 m. nuotraukoj (žr. Google Street View ), spėju, baltas ženklas pasirodydavo tarsi staiga, o čia jau aišku, kad už posūkio nėra ko greitint
                              Paskutinis taisė PoDV; 2019.07.08, 21:59.

                              Comment


                                Parašė dsanto Rodyti pranešimą

                                Būtent, kelio ženklų dizainą pakeitė iš sovietinio į nuosavą. Kas mano nuomone, išvis nėra būtina — nuo sovietmečio likęs kelio ženklų dizainas yra pakankamai normalus. Kam mėtyti pinigus visų ženklų keitimui. O šviesoforų įrengimą braliukai pasiliko sovietinį. Ir dar uždraudė įrengti atskirus šviesoforus su rodyklėmis, ko, beje, nedraudžia GOST. Gal tik gerai, kad jie tą raudoną pliusą turi, kuris rodo, kad priešpriešiniam eismui dega raudonas signalas.
                                Atsakysiu čia
                                Manau būtų tikslinga bent jau raudonus apvadus pastorinti, tas ypač būtų aktualu greičio ribojimo ženklų atžvilgiu. Šriftas? Nebent taupumo ir estetikos sumetimais tarpus pasimažinti tarp raidžių (žr. Kryžkalnio sankryža) ir galbūt pagal naujausius tyrimus raides pasidaryt mažosiomis, nes tekstą lengviau skaityt mažosiom raidėm (matyt ne šiaip sau ir atsirado mažosios raidės Viduraamžiais), o ir šiaip estetiškiau atrodo (Lenkija vs. Čekija, Prancūzija vs. Vokietija, Švedija vs. Norvegija). Nuorodinių ženklų dizainą tiesiog priartinčiau prie Estijos Kai kurių ženklų dizainu esu netgi patenkintas, labiausiai tai sustoti ir stovėti draudžiama ženklais, baltas apvadas nei per didelis, nei nėra taip, kad jo iš vis nėra Toliau jau eitų kalba apie dėstymų standartus. Kartais ženklai per dažnai uždengia vienas kitą, kartais dėstymas (pagrinde krypčių) yra sovietinis. Kaip minimum, tokių dalykų kaip krypties rodyklė pažymėta tik lėtėjimo ar posūkio juostos pabaigoje neturėtų būti. Krypties rodyklės informacija jau turi būti žinoma ties lėtėjimo/posūkio juostos pradžia. Tai aš ir įvardinčiau kaip didžiausią trūkumą ženklinimo standartuose Lietuvoje. I ir AM kategorijos keliuose lyg ir pradeda žymėt kryptį ties lėtėjimo juostos pradžia: Žiežmariai, Kaunas-Vilnius projektas, A14 platinimo projektas, bet tai turėtų būti standartas. Aišku, jei vadovaujames logika, tai standarto buvimas/nebuvimas neturėtų kliudyti.

                                Comment


                                  Parašė PoDV Rodyti pranešimą

                                  Atsakysiu čia
                                  Manau būtų tikslinga bent jau raudonus apvadus pastorinti, tas ypač būtų aktualu greičio ribojimo ženklų atžvilgiu. Šriftas? Nebent taupumo ir estetikos sumetimais tarpus pasimažinti tarp raidžių (žr. Kryžkalnio sankryža) ir galbūt pagal naujausius tyrimus raides pasidaryt mažosiomis, nes tekstą lengviau skaityt mažosiom raidėm (matyt ne šiaip sau ir atsirado mažosios raidės Viduraamžiais), o ir šiaip estetiškiau atrodo (Lenkija vs. Čekija, Prancūzija vs. Vokietija, Švedija vs. Norvegija). Nuorodinių ženklų dizainą tiesiog priartinčiau prie Estijos Kai kurių ženklų dizainu esu netgi patenkintas, labiausiai tai sustoti ir stovėti draudžiama ženklais, baltas apvadas nei per didelis, nei nėra taip, kad jo iš vis nėra Toliau jau eitų kalba apie dėstymų standartus. Kartais ženklai per dažnai uždengia vienas kitą, kartais dėstymas (pagrinde krypčių) yra sovietinis. Kaip minimum, tokių dalykų kaip krypties rodyklė pažymėta tik lėtėjimo ar posūkio juostos pabaigoje neturėtų būti. Krypties rodyklės informacija jau turi būti žinoma ties lėtėjimo/posūkio juostos pradžia. Tai aš ir įvardinčiau kaip didžiausią trūkumą ženklinimo standartuose Lietuvoje. I ir AM kategorijos keliuose lyg ir pradeda žymėt kryptį ties lėtėjimo juostos pradžia: Žiežmariai, Kaunas-Vilnius projektas, A14 platinimo projektas, bet tai turėtų būti standartas. Aišku, jei vadovaujames logika, tai standarto buvimas/nebuvimas neturėtų kliudyti.
                                  Aš daugiau dizainą turėjau omeny. Išdėstymas kitas klausimas

                                  Comment


                                    Parašė dsanto Rodyti pranešimą

                                    Aš daugiau dizainą turėjau omeny. Išdėstymas kitas klausimas
                                    Gerą darbą latviai padarė bent tuo, kad storesnis raudonas apvadas ir ženklas berods pastebimesnis ir šiaip estetiškesnis. Dauguma šalių ir naudoja storus apvadus, lyginant su sovietinio dizaino. Kai kurie ženklai, pvz. pėsčiųjų perėjos ženklas, pirmą kartą dar vaikystėje (10 metų) lankantis Latvijoje nelabai patiko, keistai atrodė tos kojos nueinančios į zebrą. Sovietiniam kažkaip tvarkingai, kojos pataiko į zebro tarpus Skaičiai ant latviškų greičio ribojimo ženklų irgi nepasakyčiau, kad labai estetiškai atrodo, vokiškas tvarkingesnis, lietuviškas būtų geresnis jei tik apvadas būtų storesnis, nes irgi nesižiūri grynai dėl apvado. Font'as patiko, estetiškesnis nei sovietinis ar net estų (kuris irgi šiek tiek skiriasi nuo sovietinio nors nedaug). Nors ir sovietiškas man nėra pats blogiausias, gal tik tarpus sumažinus tarp raidžių gautųsi estetiškesnis rezultatas. Labai daug duotų ir mažųjų raidžių naudojimas. Sovietinis font'as, naudojantis mažąsias raides, atrodo geriau negu font'as vien iš didžiųjų raidžių. Bendras vaizdas toks, kad Latvijos ženklų dizainas yra geresnis, tik tiek, kad papildomai kainavęs. Estai irgi yra pasikeitę dizainą, tik ne tiek radikaliai. Estų dizainas, sakyčiau, racionalesnis, ankstesnio dizaino atžvilgiu. Pakeista tai, kas atrodė tikslinga pakeisti, kad atrodytų geriau

                                    Prasiplečiant apie išdėstymą, tai gembinės konstrukcijos Latvijoje kryptims žymėti gal ir atrodo įspūdingiau, bet aš geriau kryptis žymėčiau lėtėjimo juostos pradžioje. Taip pigiau ir greičiau pastebima nuoroda. Ant Gembinių konstrukcijų įrengtuose krypčių ženkluose ir įžvelgčiau kaip didžiausią trūkumą latvių krypčių dėstyme, juokinga, kad 2+2 keliuose jos beveik nenaudojamos, o 1+1 daug kur. Dar nepatinka, kad ant gembinių konstrukcijų įrengtuose ženkluose nežymimi nei atstumai nei maršrutų numeriai. Lietuvoje ant gembėse įrengtų ženklų (ženklas 604, jei konkrečiau) turi būti kelio maršrutų numeriai. +daugelyje šalių taip pat. Tokių atveju, kai nežymimi numeriai, nors juos turi, beveik nėra.
                                    Paskutinis taisė PoDV; 2019.07.22, 01:02.

                                    Comment


                                      1. Lietuviškas; 2. Vokiškas; 3. Lietuviškas su vokišku apvadu

                                      Click image for larger version

Name:	zenklinimas.jpg
Views:	1
Size:	188,8 kB
ID:	1737037

                                      Comment

                                      Unconfigured Ad Widget

                                      Collapse
                                      Working...
                                      X