Paupyje daugybė komercijos - parduotuvės, kavinės, turgus net. Net nepanašu į miegamąjį rajoną. Ir aišku istoriškumo mažiau nei Taline (iš dalies dėl to, kad ten jo jau buvo likę mažiau), bet esminio skirtumo nematau.

Iš principo Paupys nuo Perkūnkaimio skiriasi vieta. O šiaip abu miegamieji rajonai su trupučiu ofisynų ir komercijos. Abiejuose architektūros įvairovė. Gal net Perkūnkaimyje daugiau, nes asmeniškai tie balti barakai biški nuobodžiai atrodo. Perkūnkaimis gal net arčiau Rottermani, nes rodos jame daugiau ofisynų ir prekybcentrių. Iš principo kaip Rotermani galima gyvent neiškišant nosies iš rajono.

O jei žiūrėt į visas hipsterines detales su rajono istorijos išsaugojimu ir t.t...

`Na, nežinau, man Paupys labiau Talino Rottermani primena, nei Perkūnkiemį. Tiesiog didelio skirtumo tarp jų nematau. O dėl detalių tai dar pradėkim verkt, kad va Taline tai iš gražaus akmens viskas pastatyta, o pas mus tai atsibodęs tinkas ir plytos.

Atmetus detales ir Perkūnkaimyje galima gyvent

Tai čia detalės, nors kaminai būtų vaizdą padarę įdomesnį. Bet esmė, kad nėra taip kaip kai kurie verkia "Vai vai vai koks Talino perlas, o pas mus net panašaus nieko nėra".

Taip esu buvęs Konstitucijos pr. ir visiškai pritariu, kad tokia situacija, kokia yra dabar ten (gal kada nors ir bus kokia pertvarka su apželdinimu ir bus bent kiek draugiškesnė gatvė pėstiesiems), tikrai jokio jaukumo nesukuria. Bet juk negalima nuslėpti, kad Vilniaus NMC pagražina bendrą Vilniaus panoramą. Einant Neries pakrante, baltuoju tiltu, ar žiūrint nuo Gedimino kalno, "dangoraižiai" puikiai įsilieja ir kuo labiau NMC tankėja, tuo patrauklesnis jis tampa.

Kalbant apie Kauno atvejį, noriu patikslinti kokį tiksliai Naująjį miesto centrą turiu omeny. Naujasis Kauno miesto centras apimtų visą Nemuno salą, visą krantinę nuo Kauno grudų iki būsimos Čiurlionio koncertų salės ir pramoninę teritoriją kitoje H. ir O. Minkovskių gatvės pusę. Nei vienoje teritorijos dalyje nebus dangoraižių.Tai tiesiog būtų moderniai išvystyta bendra teritorija, kuri taptų nauju miesto traukos centru arba kitaip - Naujasis miesto centras.

Aš 100% sutinku, kad Kaunui, kaip ir bet kokiam kitam miestui, reikia rodyti pirmenybę kuo geresnei architektūrai. Todėl, net ir planuojama teritorija "Newman", jei tikrai kokybiškai ir atsakingai (komercija, atnaujinta krantinė, patrauklios aikštės) būtų atlikta, jau kartu su atnaujinta Nemuno sala ir jos traukos objektais suformuotų Naująjį miesto centrą.



Kalbėdamas, kad toje teritorijoje reikia aukštesnių pastatų aš nekalbu apie 200 ar 150 metrų dangoraižius, nes tai kol kas tiesiog nėra realu Kaunui. Mano nuomone, pastatai, kitoje H. ir O. Minkovskių gatvės pusėje turėtų lygiuotis aukščiu su baltuoju Kauno grūdų pramoniniu pastatu. Ir jei Šančiuose jau statomi trys 56 metrų aukščio pastatai, kodėl tokių negalima matyti grūdų teritorijoje? 50, 60 metrų ir gal po kažkiek metų atsirastų poreikis dar aukštesniems pastatams. Tokio aukščio pastatai (nelaikau jų dangoraižiais) turėtų gerai uždaryti Naująjį Kauno miesto centrą, ir gražiai atrodyti iš įvairių miesto taškų (KM prospekto, Nemuno salos, S. Daukanto tilto, Prisikėlimo bažnyčios).

Tesiant temą iš SBA rajono Kaune temos




Dabar dėl to paskutinių 5 metų bumo Kaune gali pasirodyti kad yra paklausa tam, bet tuoj nebus ir Kaunas vystisis tik pasyviai. Tai trūksta paklausos. jau Vilniuje iki padoriai užstatyto NMC užtruko 20 metų. O kiek Kaunui užtruktų? 40?

Manau kad grūdų teritorijoje yra nebloga idėja, bet manau tegu pradžioje užstato ten 7-aukščiais. Jau ir tai užtruks gal 20 metų. Gal po tiek laiko atsiras poreikis aukštesniem pastatam. Tuomet manau logiškiausia būtų griauti Vilijampolės lūšnas ir ten vystiti NMC. Bet ir tada labiau norėčiau tankios, kokybiškos ir originalios ~7 aukštų architektūros, galbūt su keliais aukštesniais. Tokia mano vizija.

Manau Kaunas bendrai netinka dangoraižiam, nes turi 4-5 aukštų tarpukario naujamiestį, kas ir yra Kauno architektūros identitetas ir bene visada bus. Nauji 5-7 aukštų labai papildytų ir komplimentuotų juos. Tai unikalu. O naujutėlis dangoraižių NMC- nuobodoka.

Žinau kiti mano, kad „nereikia lygiuotis į šimtamečius pastatus", bet tik labai didelius senamiesčius turintys miestai gali pereiti nuo senesnių į naujesnius. nesugadinant senamiesčių, o kurti naują identitetą reikia daug pinigų ir sudėtinga (Nur-Sultanas)

Per google maps apskraidžiau Šiaurės Europos miestus, nes jie atitinka Kauną (ne itin didelis senamiestis, užstatymas, klimatas). Nei vienas neturi dominuojančio dangoraižių rajonėlio, panašaus į Vilniaus NMC. Dauguma bando įsipaišyti į centro užstatymą. Malmö, Oslas ir Helsinkis turi atskirus ne itin aukštus naujus rajonus netoli centro ir bando įsipaišyti. Dublinas, Edinburgas turi kiek naujesnių nevisai tinkančių centre, bet ir turi atskirus rajonėlius naujiem netoli centro. Gotenburgas ir Glazgas atrodo kiek chaotiškai, neaiškios ribos, visur pusiau nauja, pusiau sena architektūra. Manau, kad pirmas variantas (Malmö, Oslas, Helsinkis) atrodo geriausiai.

Nežinau kaip didžiuosiuose miestuose, bet pas mus, provincijoje, šią žiemą neteko matyti barstomo smėlio. Net stebėjausi, kaip ilgai laikėsi gana švarus, baltas sniegas pakelėse, mažiau valytuose šaligatviuose ir pan. Vasario mėnesį, kai mažiau snigo, aišku kampai nusimyžo, purvo ilgaainiui pristrypė, visokių dulkių ir suodžių nusėdo, bet turbūt net ir Estijoje tokie dalykai vyksta.

Ir parkovkės ant žolės. Žolė išvažinėta, lieka sausa žemė, pučiant vėjui gali matyti dulkių sūkurius.

EST tikrai nėra tokių jaukių miestelių, kaip: Šilutė, Birštonas, Druskininkai, Ukmergė, Anykščiai, Telšiai, Biržai... Kurie būtu pakankamai gerai sutvarkyti ir su pakankamai gerai išlikusiu istoriniu paveldu, ir nebūtu prie jūros.

Keli video pvz. kuriuos radau YT:

Yra. Bet nerandu dabar kiek tiksliai išskaičiuojama.

Dėl smėlio gatvėse šiaip pati Grinda savo FB rašė, kad smėlis Vilniuje mažai kur pilamas ant gatvių. Jų manymu, problema yra statbvietės ir visokios neasfaltuotos gatvės.


Paskutiniais metais gal daugiau valė, bet šiaip ir vasaros vidury smėlio audros Vilniuje nėra neįprastas dalykas.

Ne ginčija, o domisi kodėl taip yra keli forumiečiai virš mano posto.

Ačiū, kad patvirtinai, jog Estijoje šitos GPM perskirstymo nesąmonės nėra.

Paprasti kaimai/miesteliai atrodo prastai, Lietuvos lygis su galimybe, kad bus ir prasciau. Lemia ir tai, kad mazai apgyvendinti. Tartu nebuvau, Parnu buves ne karta, ju vietine Palanga. Architekturine prasme vidutiniskai, sutvarkymo prasme atrodo geriau. Maziau kico, maziau klaidu, na kas ir budinga siaurieciam. Nebus super sikarnai, bet logiskai, tvarkingai, savame lygyje.

Tame paciame Taline, kad ir dabar esant atlydziui matosi priiminejami geresni sprendimai. Gatves barstomos akmenukais, ne smeliu kaip pas mus. Atitirpus tie akmenukai nesukelia to nesvaros jausmo, kuris bus pas mus dar gera menesi, kol visus tuos smelius nuplaus. Nezinau ar miesto biudzetas lemia toki sprendima.

O Estijos kaimai atrodo blogiau, nei Lietuvoje? Tiesą opasakius, kaimuose ir mažuose miesteliuose labai nesilankiau, nes Estijoje už miestų pastebimai labiau tuščia ir tiesiog nieko nėra. Bet šiaip važinėjant po Estijos provinciją tikrai nesusidaro vaizdas, kad ten kas nors atrodo "prastai". Šiaip aplinkios vaizdas, standartai ir estetika atrodo geriau, nei Lietuvoje. Tartu atrodo prasčiau, nei Talinas, bet visgi šiek tiek geriau, nei bet kuris miestas Lietuvoje tiek aplinkos sutvarkymo ir standartų, tiek architektūrine prasme.

Tai neatima, ar cia kazkas gincija sita fakta, kad Vilniaus biudzetas mazesnis?

Gal Talinui neatima puse GPM kaip Vilniui?

Isties, Estijos kaimai atrodo prastai, pinigai suteka i Talina. Talinas nera tvarkos meka, bet leveliu ar net keliais tvarkos prasme auksciau Vilniaus.

Įtariu pati valstybė yra labiau koncentruota į sostinės regioną, panašiai kaip su Latvija/Ryga. Jų stagnuojantiems regionams atiduoti reikia santykinai nedaug, bet Talinas vis tiek nėra ultra mega tvarkos Meka (nors sutinku, kad pastangų buvo įdėta).

Su Lietuva ilgą laiką buvo problema, su santykinai gausiai gyvenamais stagnuojančiais ne sostinės regionais (iš to turime tam tikras negeras socialine statistikas, spėju). Dabar Kaunas ir Šiauliai (galbūt ir Klaipėda (ne uostas) ateityje) bando padėti Vilniui

Gal jau temoje buvo minėta, bet kaip atrodo Talino biudžeto surenkamumas? Ar yra kažkokių vietinių rinkliavų/mokesčių kurių surenkama daugiau negu Vilniuje, ar tiesiog dosniau finansuojama valstybės?