Tau neatsibodo Lietuvos lyginti su kaimynais? Visada lygiuotis i juos?

O su kuo tu siūlai lyginti? Mes konkuruojam su kaimynais, o ne su Kinija.

Kolegos, gal zinot kodel Statybu pilotas neiseina? Paskutinis numeris berods sausio 25d buvo. O dar skaitosi dvisavaitinis laikrastis

Šeštadienį pirkau šviežiai į kioską atvežtą "Statybų pilotą", bet tai - vasario 28 d. numeris. Gal jie išleidžia vėliau, bet užrašo ankstesnę datą?

Kazkaip labai sunku buna surast .

As ir jau nusipirkau

Šiemet darbininkai vėl kops į Katedros varpinę

Vilius Mackonis
„Sostinės“ korespondentas
2006-03-23
Katedros varpinė netrukus puikuosis ne tiktai nauju stogu, ištiesintu kryžiumi bei paauksuotais laikrodžiais.

Šiemet ruošiamasi atnaujinti ir visą bokštą – nuo pat pastogės iki pamatų.

Netrukus savivaldybė paskelbs konkursą, kurio laimėtojai atliks varpinės remonto darbus.

Pasak darbus užsakančios įmonės „Vilniaus kapitalinė statyba“ direktoriaus pirmojo pavaduotojo Stanislovo Šriūbėno, rangovai turės ne tik perdažyti bokšto sienas.

Kai kur gali tekti padengti naują tinko sluoksnį, prieš tai numušus seną atšokusį tinką.

Taip pat bus atnaujinti prie pirmosios varpinės bokšto pakopos prišlieti į vidų vedantys laiptai.

Ketinama metaliniais tinklais uždangstyti bokšto langus, kad jo viduje nedergtų paukščiai.

„Tinklai bus skirti apsisaugoti nuo balandžių, kad šie neskristų į varpinės vidų.

Juk žinote, ko pridaro sutūpę balandžiai“, – sakė S.Šriūbėnas.

Bokšto atnaujinimo darbus finansuoja miesto savivaldybė. Juos ketinama baigti iki rudens.

Praėjusiais metais savivaldybės lėšomis buvo atnaujintas varpinės bokšto kupolas – pakeistos senos jį laikiusios sijos bei uždengta nauja varinė skarda.

Pakrypusį kryžių darbininkai restauravo visą vasarą ir į bokšto viršūnę įkėlė tik spalį.

Rudenį buvo atnaujinti ir laikrodžiai, paauksuoti jų ciferblatai bei rodyklės. Laikrodžiai vėl skaičiuoti minutes pradėjo paskutinėmis praėjusių metų dienomis.

SABONĮ VERČIA, MOKĖSIM VISI

"Verslo žinios", 2006 m. kovo 23 d.

Eglė Markevičienė ( egle.markeviciene@vzinios.lt )

Bendrovė "Sabonio klubas ir partneriai", kurios Neringoje, prie Kuršių marių, statomus pastatus Klaipėdos prokuroras siekia nušluoti nuo žemės, jaučiasi tapusi valdininkų klaidų įkaite ir dėl sustabdytų statybų jau skaičiuoja nuostolius. Neaiškioje padėtyje atsidūrė ir žmonės, su bendrove sudarę sutartis dėl vasarnamių įsigijimo ir jau sumokėję avansą.

"Šioje istorijoje kyla du visuomenei svarbūs klausimai: kiek ji kainuos mokesčių mokėtojams, taigi kiekvienam iš mūsų, ir kiek Lietuvoje gerbiama privati nuosavybė", - VŽ sako Gintaras Černiauskas, "Sabonio klubo ir partnerių" (SKP) interesams atstovaujantis advokatas.

Advokatas tvirtina, kad statiniai Preiloje kyla legaliai, gavus visus reikalingus statybai leidimus, ir nenusižengiant prieš trejus metus - 2003 m. balandį - Neringos savivaldybės patvirtintam detaliajam planui.

"2004 m. SKP nusipirko šį objektą – su visais leidimais, pastatų techniniais projektais, jau pradėtomis statybomis. Bendrovė tik perrašė statybos leidimą savo vardu ir tęsė statybos darbus", - dėsto advokatas.

Kilus šurmuliui, kad Klaipėdos apskrities administracijos ir Neringos valdininkai galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir neteisėtai tvirtinti detaliuosius planus, tokio tyrimo ėmėsi Klaipėdos apylinkės prokuratūra. Vasarį prokuratūros vadovas Stanislovas Stulpinas Klaipėdos apygardos teismui pateikė civilinį ieškinį, kurio pagrindinis reikalavimas – nugriauti SKP pastatus.
Esą tai nelegali statyba, nes savivaldybės patvirtinti detalieji planai neatitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinės planavimo schemos.

Tačiau tokiu sprendimu abejoja advokatai ir atkreipia dėmesį, kad ši schema buvusi tik rekomendacinio pobūdžio, nes visas dokumentas nebuvo skelbtas "Valstybės žiniose".

Patiria spaudimą?

"Neatmetu galimybės, kad prokuratūra prašys pastatus nugriauti, jeigu detalieji planai ir leidimai bus pripažinti neteisėtais", - VŽ pripažino Gražina Lygnugarienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) viršininkė.

Pati inspekcija nereikalauja griauti Preiloje dygstančių SKP statinių. "Jų statyboms turėjome kai kokių priekaištų, tačiau reikalavimo nugriauti tikrai nebuvo. Nustatyti pažeidimai nebuvo tokie rimti, kitur esame susidūrę su daug rimtesniais - visai nelegaliomis statybomis. Šiuo atveju taip nėra", - tvirtina VTPSI viršininkė.

"Negali būti griaunama tai, kas yra pradėta statyti su valstybės institucijų palaiminimu. Net jei teismas pabandė pripažinti, kad detalieji planai negalioja, tačiau valstybei atstovavusių valdininkų parašai yra likę galioti.

Verslininkai negali atsakyti už valdininkų darbo klaidas", - VŽ sako ir Virgilijus Kaupas, advokatų kontoros SPES advokatas. Jo nuomone, Klaipėdos apygardos teismas priėmė tokį sprendimą, nes patyrė didelį spaudimą. "Kaip kitaip gali elgtis Lietuvos, ir netgi ne sostinės, teismas, kai pats šalies prezidentas paragina griauti statybas? Niekas paskui nesigilina, kad prezidentą taip pasisakyti paraginę patarėjai galėjo neatskleisti jam visos informacijos", - svarsto advokatas ir primena pernai iš prezidento Valdo Adamkaus lūpų nuskambėjusį raginimą griauti Neringoje kylančius nelegalius pastatus.

Milijonai nuostolių

O SKP advokatas sako, kad prokuratūrai pareiškus, jog statybos esančios nelegalios ir jas reikia nugriauti, bendrovė atsiduria nepavydėtinoje padėtyje, juo labiau kad jau paimtas avansas ir iš vasarnamių pirkėjų.

"Sustabdžius statybas SKP jau patiria nuostolių – tai ir palūkanos bankui, galimi praradimai dėl jau nupirktų statybos medžiagų ir įrengimų. Komplikuojasi ir SKP santykiai su banku, nes jis nerimauja, kaip investuojami paskolinti pinigai. Ką jau kalbėti, jei pastatai būtų griaunami", - tvirtina p. Černiauskas.

Anot p. Černiausko, jei pastatai būtų nugriauti, SKP už jau sudarytus pirkimo ir pardavimo sandorius liktų skolinga 20 mln. Lt. Į statybas bendrovė investavo apie 10 mln. Lt.
Jis pažymi, kad kaip nuostoliai skaičiuojamas ir negautas pelnas, kurį reikėtų vertinti ir atsižvelgiant į Neringoje didėjančią turto vertę. Todėl griaunant pastatus nuostoliai siektų dešimtis milijonų Lt, o tikslesnę sumą turėtų įvardyti užsakytas tyrimas.

"Neabejotinai kreipsimės į teismą, jei būtų nutarta pastatus griauti. Ir bylinėsimės ne tik Lietuvoje", - tvirtina p. Černiauskas.

Kartu jis pripažįsta, kad bylinėjimasis gali trukti ne vienus metus, todėl ir avansus sumokėję vasarnamių pirkėjai savo pinigus atgautų greičiausiai negreit, jei išvis atgautų. "Jiems tektų kreiptis į teismą, kad SKP grąžintų pinigus. Tik kas gali garantuoti, kad žlugdoma bendrovė nebankrutuos", - sako jis.

Vyriausybė laidoja apskričių savarankiškumą

http://etazinios.lt/...13408/1/26/

Gyventi ankštuose miestų kvartaluose greitai apkarsta
Nekilnojamojo turto parodoje lietuviai nevengė garsiai kalbėti apie statytojų daromas klaidas

Edita Urmonaitė
„Lietuvos ryto“ korespondentė Paryžiuje ir Briuselyje – iš Kanų
2006-03-27
Kiekybė gožia kokybę

Lietuvos miestai pasuko klaidingu keliu. Siekiama tik naudos, statant namus išpešti kuo daugiau naudingojo ploto. Taip apie mūsų šalies didmiesčių dabartį kalbėjo Kanuose vykusios tarptautinės nekilnojamojo turto parodos MIPIM dalyviai.

Ne vieno parodoje dalyvavusio architekto nuomone, didžiulės paklausos lepinami investuotojai turėtų pagalvoti ir apie ateitį.

„Žmonės kol kas superka viską. Tačiau naudingojo ploto vaikymosi pasekmės yra sunkiai prognozuojamos ir gali atsisukti antru galu“, – perspėjo Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Linas Naujokaitis.

Jis teigė, kad sostinėje jau atsiranda gyventojų tankumo problemų. „Kitų Europos šalių miestuose yra labai aiškios gyventojų tankio sąlygos bei apribojimai.

Mums dar trūksta aiškumo, ir daugelis investuotojų skundžiasi, kad jie nežino visų žaidimo taisyklių“, – kalbėjo L.Naujokaitis.

„Šiandien naivu tikėtis, kad investuotojai aukotų dalį pelno dėl erdvės šalia daugiabučių.

Ar graži aplinka, ar nelabai – butus vis tiek išpirks“, – skepticizmo neslėpė Klaipėdos architektų biuro „Andrijauskas ir partneriai“ projektų vadovas Edmundas Andrijauskas.

Statytojai patys pripažįsta, kad gali statyti ir parduoti bet ką.

„Tačiau mes statome kokybiškus statinius ir skundų neturime. Suvokiame, jog ištempta spyruoklė mums gali tvoti atgal“, – tikino įmonės „Vyrokas“ direktorius Vytautas Mikalauskas.

Pamiršta sutvarkyti erdves

Vilniuje dirbančiam architektui Rolandui Palekui labai gerą įspūdį paliko Airijos sostinė Dublinas.

„Airija ir Lietuva yra panašaus dydžio, todėl galime rasti plėtros paralelių.

Projektuodami naujus pastatus airiai daug galvoja apie viešąsias erdves, jų struktūrą ir kraštovaizdį. Lietuvoje šios tradicijos mes dar neturime. Galvojame vien apie tiesioginį pelną ir patį pastatą.

O erdves tarp pastatų dar esame linkę pamiršti, tai nuvertina bendrą miesto veidą ir kartu – patį pastatą.

Tai prilygsta gražaus daikto laikymui bjauriame kambaryje arba šiukšlyne“, – svarstė R.Palekas.

Centrinis parkas Vilniuje

R.Palekas Kanų parodoje pristatė Vilniaus konferencijų centro, kuris turėtų atsirasti išplėtus dabartinį „Reval Hotel Lietuva“ viešbutį, projektą.

Kartu su kolegomis iš Norvegijos rengtame projekte siūloma konferencijų centrą, kuris atitiktų Europos Sąjungos šalių viršūnių susitikimams ir kitiems panašiems renginiams keliamus reikalavimus, plėsti po žeme, o dar neužstatytą dešinįjį krantą palikti parkui.

„Vilniui, miestui neturinčiam jūros, atsigręžti į upę, manau, būtų svarbu. Mes turime vienintelę dar neužstatytą teritoriją, kurioje būtų galima tai padaryti. Reikėtų tik susitarti, kad ši dalis nebūtų užstatyta. Niujorke dėl tokio susitarimo atsirado Centrinis parkas“, – svajojo projektuotojas.

Tai, kad Europos miestai nebeplečiami be atodairos, pastebėjo ir Klaipėdos vyriausiasis architektas Almantas Mureika: „Kanų parodoje akivaizdžiai matyti, kad bendros erdvės planavimas yra labai svarbus. Kvartalo viduje sukūrus įdomią erdvę, gyvenimo kokybė, kartu ir buto kaina bus visiškai kita“.

Gyvens be automobilių

L.Naujokaičio nuomone, Vilniui ir kitiems miestams taip pat reikėtų susimąstyti apie automobilių keliamas problemas.

„Štai Londone, vadinamajame Doklandų kvartale, nauji pastatai statomi tiesiai ant vandens, be jokio privažiavimo ir mašinų stovėjimo aikštelių. Anglų gyvenimo kokybės supratimas radikaliai skiriasi nuo mūsų. Mums dar reikia vidutiniškai 1,5 garažo vienam butui“, – aiškino architektas.

Lietuvos architektai MIPIM parodoje taip pat pastebėjo, jog kiti Europos miestai daug drąsiau sukasi į vandenį, nei pramoninį uostą miesto centre turinti Klaipėda.

„Visose šalyse, ypač Skandinavijoje, kurtis ant sandūros tarp vandens ir žemės tampa labai populiaru. Ten ant kranto statomi gyvenamieji namai, aikštės, pramogų zonos. Klaipėdos uostas centrinėje miesto dalyje vis dar laikomas šventa karve ir jo pajudinti neįmanoma. Miestą iš esmės būtų galima pakeisti, jei senąjį pramoninį uostą pavyktų panaikinti. Net Jūros šventę Klaipėda kol kas švenčia ne ant kranto, o Herkaus Manto gatvėje. Ar tai – ne absurdas?“ – svarstė E.Andrijauskas.

Šiai kolegos nuomonei pritarė ir Klaipėdos vyriausiasis architektas A.Mureika: „Parodoje neteko matyti nė vieno centre propaguojamo industrinio uosto. Miestai į vandenį atsigręžę šimtais metrų ir net kilometrais. Krovos ir pramoninės teritorijos pertvarkomos į gyvenamuosius kvartalus. Gyvenamieji namai statomi beveik vandenyje. O mums statyti prie marių arba jūros – protu tiesiog dar nesuvokiama“.

Pramogų salos vizija

Architektas A.Mureika mano, jog dėl pakrančių apsaugos Lietuva perlenkia lazdą: „Gamta mums svarbiau už žmogų ir jo poreikius. Agresyviai užkariauti pakrantės, žinoma, nereikėtų. Šioje parodoje yra ir siaubą keliančių pavyzdžių. Tačiau subalansuota plėtra galėtų būti ir Lietuvoje. Žmonėms pajūryje ypač trūksta pramogų“.

Pasak architekto, Klaipėda taip pat galėtų imti pavyzdį iš Palangos ir tiesiai į jūrą pastatyti tiltą, kuris užsibaigtų pramogų sala. „Ten galėtų būti įrengta kavinė ir viešbutis. Žmonės vaikščiotų, žiūrėtų, kaip į uosto vartus plaukia laivai“, – svajojo architektas.

Kanuose buvo pristatytas uostamiesčio projektas. Jame numatyta vietos mažų laivų prieplaukai.

„Manome, jog žmonės ateinantį dešimtmetį gyvens geriau, pirks jachtų arba katerių, kad ir nelabai brangių. Reikia galvoti ir apie tai, kur mes juos ateityje padėsime. Kol kas jachtklubų beveik neturime“, – sakė A.Mureika.

Danguje kuriamos terasos

Lietuvos architektai pastebėjo, jog aukšti pastatai Europos miestuose statomi drąsiai ir masiškai.

„Aukštų pastatų tema eksploatuojama labai drąsiai. Jie braunasi visur ir masiškai. Europa dėl jų pamišusi“, – svarstė L.Naujokaitis.

„Labai įstrigo 50 aukštų gyvenamasis namas Bankoke. Jis iš 4 blokų, o tarp jo – tiltai, ant kurių įrengtos bendro naudojimo terasos. Erdvė kuriama ne ant žemės, o danguje“, – sakė E.Andrijauskas.

Jam ir kolegoms taip pat įstrigo bendra tendencija butus statyti su didelėmis 15-20 kvadratinių metrų terasomis, net ir tokiose šalto klimato šalyse kaip Danija.

Turtingiausi nesidomi

Parodoje dalyvavęs nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ vadovas Vytas Zabilius susidarė įspūdį, kad Lietuva ir jos pristatyti projektai įdomūs tik mažiesiems, vertinant tarptautiniu mastu, investicijų fondams ir privatiems investuotojams.

„Turime pripažinti, kad Lietuvos rinka iš tikrųjų labai maža. Didieji investicijų fondai jos dar nepažįsta ir įsivaizduoja kaip provinciją. Ir ne tik Lietuvą, bet ir visas tris Baltijos šalis. Jiems tai – vienas regionas su sostine Ryga“, – kalbėjo V.Zabilius.

Jo teigimu, vis dėlto didelis mūsų šalies privalumas – dalyvavimas parodoje. Tuo tarpu nei latviai, nei estai joje nedalyvavo.

Pasak V.Zabiliaus, tikslas parodoje buvo pasiektas – pristatyti šalies didieji miestai ir juose planuojami plėtoti projektai. Čia daug darbo įdėjo architektai.

„Mūsų rinka gera mažiems žaidėjams, tuo tarpu didiesiems investuotojams nėra ką pirkti, nėra ką plėtoti. Pastarieji renkasi arabų siūlomus statyti dangoraižius, investuoja į projektus Londone, kur gyventojų – kelis kartus daugiau nei visoje Lietuvoje. Pas mus jau vietiniams investuotojams darosi ankšta, didesnės nekilnojamojo turto įmonės žvalgosi į Ukrainą, Rumuniją, kitas šalis“, – kalbėjo „Ober-Haus“ vadovas.

Vis dėlto V.Zabilius teigė, kad investiciniais projektais Lietuvoje domisi Skandinavijos šalių verslininkai, airiai. Jie Lietuva domisi labiausiai iš visų trijų Baltijos šalių, į Latviją ir Estiją beveik neinvestuoja. Tuo tarpu Lietuva mažai domisi italai, prancūzai, ispanai. Pagrindinė to priežastis – pietiečiams per šaltas mūsų klimatas.

Tarptautinėje nekilnojamojo turto parodoje dalyvavęs nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Ogmios centras“ valdybos pirmininkas Arūnas Žemaitis pastebėjo, kad šiais metais Lietuvos stende daugiau dėmesio sulaukė ne sostinės Vilniaus, bet mažesnių miestų – Panevėžio ir Šiaulių investiciniai projektai.

„Netrukus Šiauliai ir Panevėžys taps ne tiktai geografiniais, bet ir naujais ekonominiais šalies centrais. Tik investiciniai projektai, kuriais domisi tarptautiniai investicijų fondai ir prekybos tinklai, turi sulaukti visuomenės palaikymo“, – sakė A.Žemaitis.

Būtent.

Puikus straipsnis, daug gerų pastebėjimų... Ech, kad į visus juos imtų ir atsižvelgtų...

Seni sostinės gyvenamieji rajonai statybų bumo išvengs

Vilius Mackonis
„Sostinės“ korespondentas
2006-03-30
Rajonams – skirtingos vizijos

Gyvenamųjų sostinės rajonų laukia skirtingi likimai.

Valdininkai ruošiasi uždrausti naujas statybas sovietmečiu pastatytuose kvartaluose.

Statyti naujus pastatus bus galima tik likusiose laisvose teritorijose. Kai kuriuose kvartaluose plėtra vyks intensyviai – čia įsikurs nauji traukos centrai.

Tokias vizijas kuria sostinės bendrąjį planą kuriantys specialistai. Dalis sprendinių jau turėjo būti patvirtinti kartu su maksimaliais teritorijų užstatymo rodikliais.

Bet šio projekto svarstymas buvo atidėtas.

Vis dėlto valdininkai mano, kad nustatyti statybų apribojimus gyvenamuosiuose rajonuose būtina.

Tokia plėtra bus siūloma miesto bendrajame plane. Šį planą sostinės politikai šiuo metu svarsto. Kuriamas miesto bendrasis planas turėtų būti įgyvendintas per artimiausius dešimt metų.

„Sostinė“ vilniečiams pristato, kokius planus, tiesa, kol kas tai tiktai idėjos, konkrečioms teritorijoms puoselėja miesto valdžia. Pirmieji apžvelgiami rajonai – Lazdynai, Karoliniškės ir Viršuliškės.

Nuties aplinkkelį

Miesto planavimo dokumentus kuriantys įmonės „Vilniaus planas“ darbuotojai tikina, kad Karoliniškėse, Lazdynuose bei Viršuliškėse išskiriant draudžiamas zonas statyboms ilgai sukti galvos neteko.

„Tai bene aiškiausi rajonai, kuriuose sovietmečiu dirbę projektuotojai paliko laisvų teritorijų visuomeniniams traukos centrams“, – sakė „Vilniaus plano“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Karoliniškėse tokia teritorija yra tarp Laisvės prospekto ir L.Asanavičiūtės gatvės.

Analogiška vieta Lazdynų centrui – tarp Architektų ir Erfurto gatvių, prie Lazdynų poliklinikos ir Šv.Jono Bosko parapijos bažnyčios.

Viršuliškėse plėtrai numatyta teritorija abipus Laisvės prospekto.

Pasak M.Pakalnio, čia plėtra jau vyksta – atidarius prekybos centrą „Pasidaryk pats“ atsirado darbo vietų, patogumų gyventojams.

Lazdynų, Karoliniškių ir Viršuliškių plėtrai didelės įtakos gali turėti ir miesto vakarinis aplinkkelis. Jis drieksis palei šiuos rajonus.

Manoma, jog teritorijos prie aplinkkelio privilios investuotojų. Tiesti šią gatvę ketinama pradėti jau 2007 metais. Jis sujungs Oslo gatvę su Ukmergės plentu.

Paslaugos – arčiau namų

„Atskirų rajonų centruose pirmiausia bus plėtojama negyvenamoji statyba. Tose zonose galvojama ne tik apie komercinius objektus, bet ir apie rekreacijai skirtus sporto centrus, visuomeninius pastatus.

Plėtros tikslas – aplinkui gyvenantiems vilniečiams sukurti komfortiškesnes gyvenimo sąlygas arčiau jų būstų. Tai būtų ir darbo vietos, ir pramogos, ir sveikatos priežiūros paslaugos.

Siekiama, kad žmonėms nereikėtų važiuoti į centrą, kad visas paslaugas jie gautų savo rajonuose“, – aiškino M.Pakalnis.

Architekto teigimu, tokiems planams įgyvendinti yra visos sąlygos – minėtos teritorijos Karoliniškėse, Lazdynuose bei Viršuliškėse ne iki galo užstatytos.

Be to, kai kur jau esamus pastatus būtų galima rekonstruoti bei išplėsti jų funkcijas – pavyzdžiui, Lazdynų baseino.

„Tačiau apie žaliųjų zonų užstatymą nekalbama – jos bus išsaugotos“, – patikino M.Pakalnis.

Valdininkai viliasi, kad vietinių centrų plėtra bus įdomi verslininkams, o savivaldybei liks prisidėti tik plėtojant bendruomenėms skirtus objektus.

Likusiose minėtų trijų rajonų teritorijose naujų statybų nebus. Pasak M.Pakalnio, čia įmanomi tiktai pastatų antstatai arba viso rajono kompleksinis atnaujinimas.

Šie procesai numatyti ir bendrajame plane – jame sovietmečio rajonuose numatyta būsto modernizacija, aplinkos kokybės gerinimas.

Kurs naują traukos centrą

Tarp Karoliniškių ir Viršuliškių miesto planuotojai yra nusižiūrėję teritoriją, kurioje ateityje tikriausiai išdygs kranų miškas.

Plote tarp Justiniškių, Ozo gatvių, Pilaitės prospekto ir būsimo vakarinio aplinkkelio trasos planuojamas vienas iš naujųjų miesto traukos centrų.

„Šioje zonoje prioritetai bus skiriami darbo vietoms kurti – prekybiniams, biurų pastatams. Numatomos ir gyvenamosios statybos.

Kiek ir kokios paskirties pastatų čia išdygs, paaiškės detaliai suplanavus teritoriją.

Suprantama, kad užstatymas čia bus intensyvus, pastatai – daugiaaukščiai. Tik tokiu atveju naujasis centras taps patrauklus“, – tvirtino M.Pakalnis.

Galima nauja statyba numatoma ir Karoliniškėse tarp Sietyno gatvės ir būsimo vakarinio aplinkkelio.

Čia dabar yra metalinių garažų masyvas.

„Pasirodė, kad nieko nėra amžinesnio, nei laikinas garažas. Tačiau jau galvojama apie šių teritorijų atgaivinimą. Ateityje čia taip pat vyks statybos, tačiau kokios – išsispręs vėliau“, – sakė M.Pakalnis.

Tai pasirodo vietos statyboms yra begalė. O idėja (kaip supratau prie spaudos rūmų) statyti naują miesto centrą man labai patinka.

Tai kad ne centrą, o vietinį, Lazdynų, Karoliniškių ir Viršuliškių traukos centrą.

Tai jau bus naujas naujasis miesto centras

Nieko panašaus, iki detaliųjų planų parengimo nieko nėra leidžiama. O detalieji bus priderinti "savoms" interesų grupėms

O aš ką nors parašiau priešingai kad tu rašai nieko panašaus?

Aaa, ta prasme. Nu tada sutinku vietos tikrai daugiau nei sočiai.

Vakar ar uzvakar(ar tai gal net siandien) LR rase apie viaduka Ukmerges/Laisves pr. kad prades statyti dar siemet ir kad tuoj skelbs "rubikonkursa" rangovui atsirinkti.
Ps. Gaila bet neturiu skanerio