Sis tas apie Lukiskiu aikste:

Jauciu, kad Airiai gamina tramvajus ir ju iranga, ir nori, kad is ju pirktu viska.

Nezinau ar i tema, bet idedu cia:
Turistu atsiliepimus apie Lietuva galima rasti cia:
www.virtualtourist.com

Pvz.:
Vilnius: http://members.virtualtourist.com/vt/z/3/6c780/
Kaunas: http://members.virtualtourist.com/vt/z/3/6d84c/
Klaipėda: http://members.virtualtourist.com/vt/z/3/6d799/

Dazniausiai atsiliepimai buna geri, bet kartais pasitaiko ir tokiu: http://members.virtualtourist.com/m/aa25d/6d84c/

Gal kas nors zino daugiau panasiu puslapiu?

EUROPEAN CITIES & REGIONS OF THE FUTURE 2006/07

CITIES:
http://www.fdimagazine.com/news/full...E_2006_07.html
...
EASTERN EUROPE/BALTICS:

Winner: Vilnius, Lithuania

Runner up: Daugavpils, Latvia

The Lithuanian capital ranked as the clear Baltic City of the Future, securing €2.8bn of FDI in 2004. Vilnius scored highly for its educated workforce, good universities, IT and telecommunications network and overall quality of life.

Daugavpils in Latvia was the most cost-effective Baltic region in the competition, while Riga topped the regional transport category. After Vilnius, the judges named Panevezys in Lithuania as the best at investment promotion. Klaipeda in Lithuania registered the lowest wage levels of any Baltic city in the competition.
...


REGIONS:
http://www.fdimagazine.com/news/full...E_2006_07.html
...
EASTERN EUROPE/BALTICS:

Winner: Vilnius and Kaunas, Lithuania

Runner up: Kaunas County, Lithuania

Lithuania’s Vilnius and Kaunas region showed the strongest economic potential of all the Baltic regions in the competition and urban infrastructure spending of more than €1bn promises to further boost its regional profile. The region’s GDP has been growing at more than 8% in recent years and it received €3.9bn in FDI in 2004. Lithuania’s Silute region is the most cost effective, but Alytus County in Lithuania offers the lowest industrial rents.
...

Bull shit

Tarkim Bullshit, bet kažkodėl iš tavęs nesulaukėm tokio pasisakymo, kai čia buvo įdėtas ne vienas straipsnis apie Estiją ir jos milžiniškus pasiekimus hi-tech srityje.

Neskaiciau apie Estija

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=8779697

Pilnai suformuotuose Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose bus galimos tik automobilių stovėjimo vietų statybos
Pilnai suformuotuose Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose esančiuose laisvuose sklypuose bei ant įrengtų požeminių garažų bus galima tik automobilių stovėjimo vietų statyba. Tokį sprendimą teikti svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai nutarta šiandien Miesto plėtros departamento posėdyje.
Nutarimo projekte sakoma, kad pilnai suformuotuose gyvenamuosiuose rajonuose pastatų tankinimas nebus galimas, nebent tai plėstų patogaus automobilių statymo galimybes. Imtis tokių priemonių nutarta po to, kai gauti tyrimų rezultatai, sakantys, kad vienam tūkstančiui gyventojų gyvenamuosiuose rajonuose šiuo metu tenka 120-150 automobilių stovėjimo vietų. Tuo tarpu pagal miesto automobilizacijos lygį vienam tūkstančiui gyventojų turėtų tekti 400-440 vietų automobilių stovėjimui. Šią opią problemą planuojama spręsti siūlant ant šiuo metu įrengtų požeminių garažų statyti daugiaaukščius garažus, taip pat plėsti namų kiemuose įrengtas automobilių stovėjimo aikšteles.
http://www.vilnius.lt

Vilniaus senamiestis - atgaivintas ir šiuolaikiškai tvarkomas, teigia ekspertai
Vasarą Vilniuje vyksiančiam UNESCO Pasaulio paveldo komiteto susitikimui planuojama pristatyti lietuvių ir anglų kalbomis išleistą Vilniaus senamiesčio atgaivinimo dešimtmečio studiją. 1996 metais Vyriausybės patvirtintos senamiesčio atgaivinimo strategijos rezultatus šią savaitę Vilniuje aptarė tarptautinių paveldosaugos organizacijų ekspertai.

„Su kompleksiniais iššūkiais, kuriuos lemia konfliktas tarp staigios miestų plėtros ir poreikio saugoti tai, kas juose yra istoriškai vertinga, kas vadinama miesto branduoliu, struktūra, vertybėmis susiduria ne tik Vilnius, bet ir kiti Europos, pasaulio miestai“, - DELFI sakė Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius Gediminas Rutkauskas.


Anot jo, Lietuvos sostinės senamiestis jau atgaivintas, šiuolaikiškai tvarkomas, tačiau jame labai stinga konservavimo ir restauravimo – to kas svarbiausia pasaulio pavaldo miestams.


Dinamiški, ne tik Vilnių, bet ir visą šalį palietę 1995-2005 metų pokyčiai, atsiliepė ir Pasaulio paveldo teritorijai - Lietuvos sostinės branduoliui, urbanistinėms jos vertybėms. Tačiau, užsienio ekspertų nuomone, lietuviams, kaip ir kitų posovietinių šalių gyventojams, būdinga arši savikritika ir net saviplaka ne visada naudinga, nes trukdo objektyviai vertinti.


„Pasižiūrėti į save iš šalies seminare mums padėjo specialistai, turintys milžinišką patirtį darbe su pasaulio paveldo miestais. Tai labai svarbu, nes tokia galimybė augant gyvenimo tempui tampa vis retesnė“, - pažymėjo G. Rutkauskas.


UNESCO pasaulio paveldo centro konsultantų diskusijose apie Vilniaus senamiestį aktyviai dalyvavo sostinės senamiesčio, Užupio Respublikos, Pašilaičių, Žvėryno bendruomenių atstovai.


Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra studijos projektą parengė prieš pusantrų metų. Anot G. Rutkausko, jau tuomet, iš to, kas vyksta Vilniuje buvo matyti, jog senamiesčio tvarkyme yra tam tikrų netolydumų.


„Dėl paramos seminarui, kuris leistų parengti studiją ir apibendrinti pastarųjų dešimties metų darbą, kreipėmės į UNESCO paveldo centrą. Tai, kad finansavimą gavome tik dabar mums galų gale išėjo į naudą – studiją parengsime kaip tik šią vasarą Vilniuje vyksiančiam Pasaulio paveldo komitetui, kuriam pirmininkaus Lietuvos ambasadorė UNESCO Ina Marčiulionytė.


Per praėjusį dešimtmetį prie Vilniaus senamiesčio išsaugojimo ir atgaivinimo prisidėjo daug tarptautinių organizacijų: Pasaulio bankas, UNESCO Pasaulio paveldo centras, Kanados urbanistikos institutas, tarptautinės paveldosaugos organizacijos ICCROM ir ICCOM.


Vilniaus senamiesčio atgaivinimo strategija parengta 1996 metais, prie jos dirbo tarptautinė ekspertų grupė iš Danijos, Norvegijos, Škotijos ir Lietuvos.


UNESCO Pasaulio paveldo komitetas Vilnių ne kartą minėjo kaip pavyzdį kitiems Pasaulio paveldo miestams. Mūsų sostinės patirtimis naudota Integruotos urbanistinės paveldosaugos programai Šiaurės Rytų Europoje.
http://whatson.delfi.lt/news/culture...php?id=8783312

Vat taip vat. Vilnius tapo pavyzdžiu

Dabar visi Europos miestai pradės statyti novotelius savo senamiesčiuose. Bet pas mus bus originalas.

Nors tokia nauda iš to gargaro bus

Pernai dvigubai išaugo „YIT Kausta“ apyvarta

Būsto statybos bei komercinio nekilnojamojo turto bendrovės „YIT Kausta“ 2005 metų pardavimai buvo 281,4 mln. litų – beveik du kartus didesni nei 2004-aisiais, kai jie siekė 144,8 mln. litų.

Pernai bendrovė pastatė didžiausią prekybos ir laisvalaikio centrą Kaune „Mega“, įvykdė „Fredos miestelio“ pirmąjį statybų etapą, išplėtė laboratorinės diagnostikos centrą Vilniaus universitetinėse Santariškių klinikose, toliau tęsia paminklinės Prisikėlimo bažnyčios Kaune rekonstrukciją.

Pasak AB „YIT Kausta“ generalinio direktoriaus Antano Butkaus, didelę įtaką apyvartos augimui turėjo ir kryptinga gyvenamojo būsto statybos verslo plėtra.

2005 metų laikotarpiu bendrovė pradėjo keletą stambių gyvenamojo būsto projektų, tokių kaip dviejų daugiaaukščių „Viršuliškių porelė“, gyvenamųjų namų kompleksų „Rivera“ Vilniuje bei „Aušros namai“ Kaune, statybą. Bendrovė išpardavė butus Užupio rajone, Krivių g., pastatytame komplekse bei gyvenamajame name Jakšto g. Vilniuje.

„YIT Kausta“ plečia veiklą komercinių patalpų statyboje. „Paklausa komercinėms ir sandėliavimo patalpoms nemažėja, todėl kaip rangovas šioje verslo kryptyje vis dar matome perspektyvų. Per praėjusius metus pastatėme logistikos terminalą „Onninen“ bendrovei, šiemet pradėjome „Kauno terminalo“ statybą Kauno LEZ teritorijoje. Planuojama, jog šis terminalas taps vienu iš didžiausių ir moderniausių Lietuvoje“ – sakė A. Butkus.

Biski apie Druskininkus..

Vandens parko operatoriumi pretenduoja tapti ir “Druskininkų vandentiekis”

Savivaldybei priklausanti bendrovė “Druskininkų vandentiekis” gali tapti metų pabaigoje pradėsiančio veikti statomo Vandens pramogų parko operatoriumi. Ši bendrovė jau dalyvavo 1-ajame operatoriaus parinkimo etape ir pateikė reikalaujamus duomenis, kurie atitiko nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
Savivaldybės tarybos posėdyje vasario 13 d. nuspręsta pritarti UAB “Druskininkų vandentiekis” valdybos sprendimui teikti pasiūlymą Vandens pramogų parko infrastruktūrai administruoti, parenkant operatorių, skelbiamų derybų būdu pagal “Valstybės žinių” priedo “Informaciniai pranešimai” skelbime apie pirkimą nurodytas sąlygas. UAB “Druskininkų vandentiekis” direktorius Vidas Jakimavičius, paklaustas, kodėl jo vadovaujama bendrovė nusprendė dalyvauti didžiausio kurorto objekto operatoriaus konkurse, teatsakė, kad toks sprendimas buvo priimtas bendrovės valdybos, tarp kurios narių yra ir Savivaldybės atstovai, sprendimu. Pasiūlymus pageidaujantys tapti Vandens parko operatoriais turi pateikti kovo viduryje. Kiek yra pretendentų, atsakingi Savivaldybės tarnautojai atskleisti atsisakė.

o gal kas nuotrauku turit?
nes kazkaip didelis projektas ir jau gan seniai statomas, nemazai pastate, tai butu idomu pazet kaip atrodo
siaip ir kone atskira tema butu galima sugalvot

Savivaldybė ir architektai glaudžiau bendradarbiaus užtikrinant darnią Vilniaus miesto plėtrą
Šiandien Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas kartu su Lietuvos architektų sąjungos (LAS) vadovais ieškojo būdų, kaip užtikrinti darnią Vilniaus miesto plėtrą ir užtikrinti architektūros bei urbanistikos kokybę, taip pat aptarė tolesnes Vilniaus miesto savivaldybės ir LAS bendradarbiavimo perspektyvas.
Susitikime nutarta, kad Architektų sąjunga palaikys Savivaldybės siekį visuomenės reikmėms išlaikyti Koncertų ir sporto bei Profsąjungų rūmus. Abi pusės sutiko, kad pertvarkyti šie objektai turėtų tapti šiuolaikinei Europos šalies sostinei privalomi visuomenės traukos centrais.
Plačiau: http://www.vilnius.lt/new/vadovybe.p...t1=456&id=4569


Vilniuje siekiama plačiau įgyvendinti būsto atnaujinimo programą
Vilniaus miesto savivaldybė ieško būdų kuo plačiau įgyvendinti sėkmingai pradėtą būsto atnaujinimo programą „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“. Vakar Vilniaus meras Artūras Zuokas, Savivaldybės specialistai ir programą koordinuojančios AB Vilniaus šilumos tinklai direktorius Kęstutis Nėnius aptarė daugiabučio namo Žirmūnų g. 3 atnaujinimo patirtį bei galimus organizacinius sprendimus skatinant bendrijas renovuoti savo būstą.
Plačiau: http://www.vilnius.lt/new/vadovybe.p...t1=456&id=4568


Savivaldybės neteko jokių galimybių kontroliuoti nelegalias statybas
Iš visų šalies savivaldybių, tame tarpe ir Vilniaus miesto savivaldybės, yra atimti visi įrankiai, leidę nors šiek tiek kontroliuoti vis aktyvėjančius bandymus imtis nelegalių statybų, todėl Vilniaus miesto savivaldybė negali prisiimti atsakomybės už mieste dygstančias nelegalias statybas. Visa atsakomybė už nelegalių statybų kontrolę pagal dabar galiojančias teisines normas atitenka Aplinkos ministerijai bei apskričių viršininkų administracijoms. Tai buvo konstatuota šiandien Vilniaus miesto savivaldybėje vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo sostinės meras Artūras Zuokas, Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų statybų tyrimo komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas, kiti atsakingi Savivaldybės pareigūnai
Plačiau: http://www.vilnius.lt/new/vadovybe.p...t1=456&id=4567

Būsto brangimo tempai uostamiestyje jau spartesni nei Vilniuje

Uostamiestyje per vienerius metus butai pabrango dvigubai.

Nors būsto kainos mieste sparčiai didėjo, tačiau pirkėjų netrūksta. Nekilnojamąjį turtą Klaipėdoje noriai perka užsienyje uždarbiaujantys Lietuvos piliečiai.

Turtas dar brangs

Specialistai mano, kad dar didės žemės ir naujos statybos butų kainos.

„Klausimus, ar dar brangs nekilnojamasis turtas, ar skubėti jo įsigyti, reikėjo užduoti prieš porą metų“, - ironizavo bendrovės „Palnesta“ Klaipėdos filialo direktorė Gitana Gitenytė.

Ji mano, kad ir toliau brangs naujos statybos butai bei sklypai.

„Net apstulbome su bendradarbiais suskaičiavę, kad per metus mieste dvigubai pabrango butai, tačiau norinčių jų įsigyti nemažėja“, - sakė direktorė.

Bendrovės „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto ekspertė Eilina Zilnienė sakė, kad ekspertai prognozavo, jog nekilnojamasis turtas nuo 2005-ųjų pradžios iki 2006-ųjų dar gali brangti apie 30 proc.

Anot G.Gitenytės, visas nekilnojamasis turtas vidutiniškai per metus pabrango 80 proc.

Butų trūksta

Butai uostamiesčio centre per praėjusius metus brango kiek mažiau nei kituose Klaipėdos kvartaluose, nes centre - Senamiestyje ir Naujamiestyje - būsto kainos ir anksčiau buvo labai didelės.

Centre pernai dviejų kambarių butas, pasak direktorės G.Gitenytės, vidutiniškai kainavo apie 220 tūkst. litų. Šiemet - 300-350 tūkst. litų.

Miško kvartale, anot jos, 2005-ųjų pradžioje dviejų kambarių butas kainavo 125 tūkst. litų. Šiemet - dvigubai brangiau.

„Šiame kvartale ypač perkami butai, nes rinkoje jų trūksta“, - paaiškino direktorė.

Anot jos, Žvejybos uosto kvartale būsto kainos buvo palyginti nedidelės.

„Dviejų kambarių butas Minijos gatvėje prieš metus kainavo 90 tūkst. litų. Šiemet pabrango net iki 195 tūkst. litų“, - sakė direktorė.

Ji teigė, kad Baltijos prospekte, Debreceno gatvėje pernai sausį du kambarius klientai galėjo įsigyti už 105-120 tūkst. litų. O šiemet dviejų kambarių butas jau kainuoja apie 200 tūkst. litų.

„Pastebėjome, kad pagausėjo klientų, kurie dirba užsienyje. Jauni žmonės galvoja apie ateitį. Kol kas Lietuvoje nėra geresnio būdo investuoti, kaip pirkti nekilnojamąjį turtą“, - įsitikinusi direktorė.

Kainų šuolis

Nekilnojamojo turto kainos uostamiestyje ypač sparčiai didėjo nuo pernai lapkričio iki šių metų vasario.

„Pavyzdžiui, Lūžų gatvėje - miesto pietiniame pakraštyje - trijų kambarių butas iki pernai lapkričio kainavo 177 tūkst. litų. O šį vasarį - jau 250 tūkst. litų. Tik per tris mėnesius butai pabrango per 40 proc.“, - pasakojo bendrovės „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto ekspertė E.Zilnienė.

Bendrovės „Palnesta“ Klaipėdos filialo direktorė G.Gitenytė teigė, kad vien per šių metų sausį mieste butai ir sklypai pabrango 15 proc.

Komercijai skirtos patalpos per metus pabrango apie 50 proc.

Anot ekspertės E.Zilnienės, naujos statybos komercinių patalpų pernai sausį buvo galima įsigyti po 4,2 tūkst. už vieną kvadratinį metrą, o šiemet kaina šoktelėjo iki 6 tūkst. litų.

Senamiestyje atitinkamai - po 4 tūkst. litų, dabar - po 7 tūkst. litų.

„Geltoni“ sklypai

Klaipėdos rajono savivaldybė patvirtino rajono bendrąjį planą, numatantį plotus, kur galima keisti žemės ūkio sklypų paskirtį į gyvenamųjų namų statybos.

Todėl Klaipėdos priemiestyje sklypai per metus pabrango dvigubai.

Bendrovės „Palnesta“ Klaipėdos filialo direktorė G.Gitenytė sakė, kad pirkdami žemę rajono teritorijoje klientai pasitikslina: „Sklypas baltoje zonoje ar geltonoje?“

Anot jos, baltoje zonoje - sklypai pigesni, nes jų paskirties keisti negalima, jie numatyti žemdirbystei. Keisti žemės paskirtį galima geltonoje zonoje.

Namų neparduoda

Palangoje ypač brango kotedžai.

Butai senojoje kurorto dalyje, Vytauto gatvėje prie jūros, anot ekspertės E.Zilnienės, pernai sausį kainavo po 4 tūkst. litų už kvadratinį metrą, šiemet - po 7 tūkst. litų.

„Rytinėje Palangos dalyje butai per metus pabrango nuo 2,5 iki 4 tūkst. litų už kvadratinį metrą“, - teigė ekspertė E.Zilnienė.

Individualių namų, pasak jos, Palangoje niekas nebepardavinėja.

„Kotedžų kaina kurorte per metus padvigubėjo - nuo 4,5 tūkst. iki 9 tūkst. litų už kvadratinį metrą.

„Pernai rudenį kotedžą Palangoje dar buvo galima įsigyti po 5,7 tūkst. litų už kvadratinį metrą“, - prisiminė E.Zilnienė.

Prie jūros - nepigu

Klaipėdoje namų ir kotedžų kainos ypač priklauso nuo vietos.

Arčiau jūros ir Mažajame Kaimelyje namai brango žymiai labiau nei kitose miesto vietose.

„Vidutiniškai namų kainos padidėjo iki 50 procentų“, - sakė E.Zilnienė.

Tauralaukyje namai su daline apdaila pabrango nuo 2,3 tūkst. iki 3 tūkst. už kvadratinį metrą. Kotedžai - nuo 2,8 iki 3,6 tūkst. litų už kvadratinį metrą.

Anot „Palnestos“ atstovės G.Gitenytės, namai Giruliuose pabrango per 60 proc. Mažajame Kaimelyje namų kainos šoktelėjo 70 proc., tiek pat - ir Klaipėdos rajone prie jūros, Karklėje.

Bankai nereiklūs

Nekilnojamojo turto specialistai teigė, kad turto kainos mieste sparčiai auga, nes trūksta butų, namų, sklypų.

Be to, bankai beveik nereikalauja garantijų paskoloms būstui įsigyti, o kreditų palūkanos nedidelės ir nekinta. Padidėjo ir gyventojų perkamoji galia. Nors pasak G.Gitenytės, iš sutaupytų lėšų nekilnojamąjį turtą įsigyja tik apie 10 proc. klientų. Kiti ima paskolas.

Anot ekspertės E.Zilnienės, nekilnojamojo turto kainos didėjo visoje šalyje, Klaipėda išsiskiria tuo, kad čia turtas brango sparčiau nei sostinėje.

„Žinoma, Vilniuje nekilnojamojo turto kainos didesnės, bet palyginus jų augimo procentą - uostamiestis sostinę aplenkė“, - teigė ekspertė.

puikios zinios!:

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai sukirto rankomis dėl naujos atominės jėgainės Ignalinoje

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=8893138

Tiksliau čia tarėsi ne dėl visos elektrinės statybos, bet naujojo, trečiojo, reaktoriaus statybų.

Aš asmeniškai visom penkiom už
Visų pirma dėl to, kad uždarius elektrinę kiltų labai didelės socialinės problemos, o naujasis reaktorius išsprestu daugelį problemų. Juo labiau, kad ignalinoje puiki infrastrūktūra+visi reikiami specialistai.
Dar vienas didelis +, kad visą šį projektą finansuos 3 šalys, kas, bent jau turėtų, sumažinti korupciją, juk nevienašalis projektas visada skaidresnis - visada sunkiau sukti "makles" kai šalia dar 2 partneriai, kas nuteikia optimistiškai

lauksim kažko konkretesnio

Trakų pievose ketinama statyti žirgų sporto centrą

Australijos verslininkai užsimojo Lietuvoje sukurti grandiozinį žirgų sporto centrą - per aštuonerius metus Trakų rajone ketinama pastatyti moderniausią Rytų Europoje hipodromą, kurio vertė - maždaug 700 mln. litų.

Sporto centre ketinama įrengti žirgynus, kuriuose tilps iki tūkstančio žirgų. Kompleksą taip pat sudarys lenktynių ir treniruočių trasos, mokykla žokėjams, treneriams bei teisėjams, žirgų pardavimų žiedas, pramogų parkas, 100 vietų viešbutis, parduotuvės, restoranai. Čia būtų rengiamas ir totalizatorius. Šalia hipodromo planuojama pastatyti gyvenamuosius namus darbuotojams, įrengti kitus objektus, rašo dienraštis "Lietuvos rytas"

Ambicingą projektą ketina įgyvendinti bendra Lietuvos ir Australijos įmonė "Baltijos hipodromai". Žirgų sporto centro statybas finansuotų australai. Šiuo metu "Baltijos hipodromai" siekia, kad Vyriausybė Baltijos žirgų lenktynių centro projektui suteiktų valstybinės svarbos statusą. Jei hipodromas gautų tokį statusą, bendrovė galėtų be konkurso išsinuomoti valstybei priklausančią žemę 99 metams.

Verslininkai norėtų įrengti hipodromą maždaug 30 kilometrų nuo Vilniaus - Trakų rajone, Paluknio seniūnijoje, Merkio ir Luknos upių pievose. Jie yra nusitaikę į 454 hektarų žemės plotą. Paluknio kaime namų valdoms skirta žemė kainuoja beveik 650 litų už arą. Šia kaina 454 hektarų sklypas būtų vertas 29,5 mln. litų.

Pasak "Baltijos hipodromų" generalinio direktoriaus Gintauto Petkevičiaus, sklype, į kurj pretenduoja jų bendrovė, intensyvi ūkinė veikla nevykdoma. Sklypas įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondą.

"Tokio hipodromo nėra visoje Rytų Europoje. Net hipodromai Paryžiuje, Londone, kurie yra dideli ir garsūs, yra šiek tiek pasenę. Lietuvoje hipodromas bus modernus, su naujausiomis technologijomis, pavyzdžiui, šildomu taku", - sakė jis.

Grandiozinis projektas būtų įgyvendinamas dviem etapais: pirmojo etapo darbai, kurie kainuotų 340 mln. litų, būtų baigti iki 2007 metų, o 2008 metais hipodrome jau turėtų vykti žirgų lenktynės.

Antrojo etapo darbus ketinama pradėti 2010-aisiais ir užbaigti per penkerius metus. Šiam etapui būtų skirta 360 mln. litų. Hipodrome iš pradžių bus įrengta 10 tūkst. vietų žiūrovams. Tačiau bus galimybė vietų skaičių padidinti iki 30 tūkstančių.

Planuojama, kad visiškai užbaigto komplekso apyvarta kasmet sieks 440 mln. litų. Komplekse būtų įdarbinta apie tūkstantį žmonių, o iš viso su sporto komplekso veikla bus susiję 5 tūkst. darbo vietų.