Manau prie to prisidejo izraelis.

Nekelk nacionalinės nesantaikos, žydai terorizmu neužsiminėja ir kai Šaronas neveiksnus karo jiems tikrai nereikia.

Taip.
Ir dar Amerika ir gėjai.

Ir šunys mutantai iš kosmoso

Klaipėdoje miręs Indijos pilietis, pirminiais įtarimais, galėjo sirgti paukščių gripu

http://www.delfi.lt/news/daily/Healt...php?id=8707109

Iš tiesų dėl visko kaltas išgėręs lietuvis turistas vietiniuose koralų rifuose nelegaliai šaudęs ryklius savadarbiu povandeniniu šautuvu...

Lauksim tolesnių naujienų.

John susitaikyk Lietuvos įvaizdis yra prastas. Nes mažai į tai buvo įdėta lėšų ir aplamai pastangu. Tai dabar ir rezultatas mano nuomone

Skirtumas tarp solidžios ir nelabai solidžios spaudos- straipsnio kaina. Tokie dalykai už dyką nerašomi. Estai matyt gavo "apimties nuolaidą"

Skaitytojai privertė „The New York Times“ ištaisyti klaidą tekste apie Lietuvą

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...php?id=8709025

Toki "ultramodernuma" galima surasti bet kuriame didesniame vakaru Europos mieste.

Nors kita vertus tai estai saunuoliai, surado savo sriti (smegenu plovimas per PR apie aukstasias technologijas vakarieciams) ir investuoja i ja... Tuo tarpu lietuviai visiems pasakoja apie savo dainas, sokius, alu ir duona, is kuriu nei vienas nera kuo nors ypatingas

Tie straipsniai apie Estija vis kartojasi ir vis raso apie ta pati. Man net jau pradeda atsibosti, nes is anksto nesunkiai galima numatyti apie ka bus straipsnis.
Wifi, SMS pagalba atliekamos paslaugos ir pan dalykai nesakyciau, kad yra kazkas labai ispudingo, bet is tokiu galima sakyti "smulkmenu" ispucia didziuli burbula.

Jūreivį Klaipėdoje pakirto greičiausiai ne paukščių gripas

http://www.delfi.lt/news/daily/Healt...php?id=8713137

http://www.vilnius.lt/new/portlets/a...os/n060207.htm
"Tačiau biurokratams neįtiko nė vienas architektų pasiūlymas" - idomiai cia. O mes kazkada speliojom kodel nestatomas fontanas. Ji butu finansavusi omnitel, o dabar greiciausiai bus viskas is savivaldybes pinigu.

Kiek atsimenu konkursinius darbus, tai visi buvo apybaisiai- tikrai džiaugiuosi, kad tada nė vieno taip ir nepatvirtino

Puoselėti Vilniaus senamiestį raginami ir vietiniai gyventojai



Viktorija Vitkauskaitė
„Sostinės“ korespondentė




Susidomi nedaugelis

Senamiesčio namų restauravimu susirūpinę valdininkai ir pačius gyventojus skatina nesėdėti sudėjus rankų.

Šiemet kelis šimtus tūkstančių litų planuojama skirti privačių namų restauravimui. Bet vilniečiai tokia parama pasinaudoti neskuba.

Vienus vertingų pastatų savininkus gąsdina reikalavimas parengti projektus ir sąmatas. Kitus atbaido tai, kad apie pusę senų namų restauravimui reikalingos sumos turi dengti patys gyventojai. Kartais idėja restauruoti pastatą žlunga ir dėl namo kaimynų tarpusavio vaidų.

Tuo tarpu žymesniems savivaldybei priklausantiems statiniams neteks ilgai laukti restauratorių.

Šiais metais Senamiesčio atgaivinimo programai skirti 24 mln. litų. Šie pinigai teks bažnyčių, Arkikatedros varpinės, medinių pastatų ir Mokslų akademijos bibliotekos remonto darbams.

Interjerui paramos neskiria

„Restauruoti istorinius pastatus yra perspektyvu. Vis dažniau ir nekilnojamojo turto bendrovės teiraujasi, kiek istoriniame name likę autentiškų dalykų.

Tačiau iki šiol istorinio pastato reikšmę vertina mažai savininkų“, – tvirtino Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius Gediminas Rutkauskas.

Istorinių pastatų savininkai iš savivaldybės gali gauti paramą ne tik fasadams, bet ir stogams, balkonams, stogvamzdžiams remontuoti ar net aplinkai sutvarkyti.

Pastatų viduje taip pat neretai būna likę autentiškų detalių. Tačiau krosnių, židinių, lipdinių ar parketo restauravimui valdininkai lėšų neskiria.

Sulaukti paramos norintys gyventojai turi patys pasirūpinti ir projektu, ir sąmatos apskaičiavimu. Nuo pirmojo gyventojų ir valdininkų pokalbio iki suteiktos paramos prabėga maždaug dveji metai.

Lėšas iš savivaldybės gauna apie trečdalis visų pateiktų projektų.

Apie vartus primins stendas

Net jei vilniečiai nesuskubs rūpintis savo namo remontu, sostinės restauratoriai šiais metais turės daug darbo.

Dalis lėšų iš 24 mln. litų teks bažnyčių remontui. Šįmet ketinama baigti restauruoti Šv.Kotrynos bažnyčią ir atnaujinti šalia esantį S.Moniuškos skverą. Sostinės valdininkai ketina suremontuoti ir į Šv.Kazimiero bažnyčią vedančius smarkiai apirusius laiptus.

Arkikatedros varpinę, kurios stogas ir kryžius pernai buvo atnaujinti, šiemet ketinama perdažyti.

Planuojama sutvarkyti ir Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos fasadą.

Valdininkai nepamiršo ir L.Stuokos-Gucevičiaus gatvėje esančios gynybinės sienos, kurios fragmentą ketinama atkurti. Planuojama sutvirtinti Bernardinų kapinių šlaitą, slenkantį į Vilnios upę.

Restauratorių rankų sulauks ir trys mediniai pastatai, esantys Žvėryne bei Antakalnyje.

Valdininkai į paveldosaugininkų raginimus atkurti Subačiaus gatvės vartus kol kas žiūri skeptiškai.

„Pasaulio paveldo tendencijos liudija, kad atkurti statinius galima tik kritiniais atvejais.

Šių vartų tėra išlikę keli piešiniai, todėl statinį atkurti būtų nekorektiška.

Vilniaus savivaldybė tam savo pinigų tikrai neskirs.

Privatūs investuotojai yra kalbėję apie norą atkurti vartus, tačiau jokio galutinio sprendimo nėra“, – sakė G.Rutkauskas.

Vasarą toje vietoje, kur kadaise buvo Subačiaus vartai, planuojama pastatyti informacinį stendą.

Šis pastatas, matomas nuo pusės Vilniaus, vertas paminėjimo ir forume.
Pirmasis straipsnis; po to buvo ir daugiau - ir pirmuose laikraščių puslapiuose

„Sostinė“, 2006.02.01

Rūmų ant Tauro kalno likimą apraizgė intrigos
Verslininkai pastatą nori pirkti, o profsąjungos prabilo apie paslaptingus mainus

Vilius Mackonis

Surengė mitingą
Ant sostinės Tauro kalno stovinčius Profsąjungų rūmus apipynė spekuliacijos.
Vakar kalno papėdėje buvo surengtas mitingas, kurio dalyviai Vyriausybės ir sostinės savivaldybės reikalavo išpirkti rūmus ir taip užtikrinti, kad būtų išsaugota jų paskirtis.
Bet didžiąją šito pastato dalį valdančios profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai tuojau pat paskelbė nebeparduosiantys jiems priklausančių patalpų, nors neseniai jie dar tvirtino priešingai.
Dabar jie tikina ketinantys pastatą mainyti į kitą nekilnojamąjį turtą.
Įsigyti rūmus pretenduojančios įmonės „VIPC Vilnius“ atstovai sako apie tai nieko negirdėję. Verslininkai svarsto, jog skleisdami įvairius gandus, „Solidarumo“ atstovai nori padidinti turto vertę.
Valdininkai į šią istoriją nesikiša, nerodydami paramos nei profsąjungos atstovams, nei verslininkams. Savivaldybės atstovai tikina, kad teritorija ant Tauro kalno turi likti atvira visuomenei.
Tačiau jie verslininkams neketina trukdyti įsigyti pastatą ir neplanuoja Profsąjungų rūmų išpirkti, kaip reikalavo mitingo dalyviai.

Investuotojai susidomėjo
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai nebeparduosiantys jai priklausančios rytinės rūmų dalies paskelbė vakar vykusio mitingo metu. Prieš tai jie išplatino pareiškimą, kuriame guodžiasi patyrę spaudimą ir kaltina „siaurų interesų grupuotes“.
„Prašysime prezidiumo neparduoti patalpų. Galbūt bus apsistota ties keitimo variantu“, – teigė „Solidarumo“ pirmasis viceprezidentas Petras Grėbliauskas.
Prieš porą savaičių buvo paskelbta, kad „Solidarumui“ priklausančios 5,2 tūkst. kvadratinių metrų ploto patalpos bus parduotos už 20 milijonų litų.
Iš viso pardavėjai sulaukė aštuonių įmonių pasiūlymų. Vėliau, P.Grėbliausko teigimu, pretendentų sumažėjo: „Jie kažkaip tarp savęs susitarė ir liko du pirkėjai“.
Pagrindinis pretendentas į Profsąjungų rūmus yra įmonė „VIPC Vilnius“, nuo 2004 metų valdanti dalį pastato. Patalpas verslininkai įsigijo po rūmus nusiaubusio gaisro. Anksčiau Darbo federacijai priklausiusios patalpos buvo vertinamos 6,5 milijono litų.

Derybų vingiai – mįslingi
Bet apie patalpų keitimą prabilę profsąjungos nariai tikina, kad derybos su „VIPC Vilnius“ yra nutrauktos.
P.Grėbliauskas teigia, kad dėl mainų tariamasi su kitais investuotojais, tačiau su kuriais, atsisakoma įvardyti.
„Solidarumo“ atstovas patikino, kad pastatas privatininkams bus perleistas tik įsitikinus, kad Tauro kalno teritorija išliks prieinama visuomenei.
„Verslininkai samdys gerus architektus, o ant Tauro kalno kurs kultūrinį projektą“, – trumpai pakomentavo P.Grėbliauskas.
Jis taip pat sakė, kad nebeparduoti rūmų profsąjungą paskatino palankesnės sąlygos. Tačiau kokios, P.Grėbliauskas nekomentavo.

Profsąjunga gudrauja
Bendrovės „VIPC Vilnius“ direktorius Darijus Vilčinskas teigė tik iš gandų girdėjęs, kad „Solidarumas“ nebeparduoda Profsąjungų rūmų.
„Ši organizacija labai slapukauja“, – sakė D.Vilčinskas.
Jo teigimu, paskelbę apie patalpų keitimą, profsąjungos nariai tikisi prispausti verslininkus ir išpešti didesnę kainą.
Mat „VIPC Vilnius“, kaip rūmų bendrasavininkiai, turi pirmumo teisę išpirkti likusias patalpas. „Solidarumas“ turi pirmiausia derėtis būtent su šia įmone. Nusprendusi patalpų neparduoti, o jas išmainyti, profsąjunga išvengtų minėtos prievolės.

Vizija jau parengta
Kokį projektą norėtų įgyvendinti Profsajungų rūmų sklype, verslininkai kol kas slepia. Jie tikina, kad iš pradžių nori susitarti su „Solidarumu“, o tuomet pristatyti vizijas valdininkams.
D.Vilčinskas atskleidė tik tiek, kad rūmų vietoje atsirastų visuomeninės paskirties objektai.
Paklaustas, ar dalis patalpų būtų skirtos ir komercijai, D.Vilčinskas neatsakė.
„Solidarumo“ atstovai yra pasakoję, kad jiems verslininkai rodė du galimus projektus.
Vienu atveju, ant Tauro kalno įsikurtų sporto salės, poilsio zonos. Kitu atveju, čia užtektų vietos ir kultūros reikmėms, pavyzdžiui, koncertų salėms.
Abiem minėtais atvejais, Profsąjungų rūmai būtų nugriauti, o jų vietoje iškiltų naujas pastatas.

Išpirkti nesiruošia
Sostinės valdininkai tikina, kad komercinės paskirties objektai ant Tauro kalno negalimi, kadangi to neleidžia Vilniaus bendrojo plano sprendiniai.
Pakeitimų nenumatoma daryti ir dabar kuriamame bendrajame plane.
„Stengsimės, kad sklypas būtų išsaugotas visuomenės reikmėms“, – tikino sostinės vicemeras Algimantas Vakarinas.
Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė nesikiš į profsąjungų derybas su verslininkais, kaip to norėtų gyventojai.
Vakar Tauro kalno papėdėje vykusio mitingo metu buvo reikalaujama, kad sostinės savivaldybė arba Vyriausybė išpirktų Profsąjungų rūmus.
„Prie ko čia raginimai? Profsąjungų rūmus gavo už dyką, todėl dabar galėtų juos atiduoti visuomeninėms organizacijoms“, – kalbėjo A.Vakarinas.

Priminė seną idėją
Vakar mitingą organizavę vilniečiai reikalavo, jog išpirktų Profsąjungų rūmų vietoje įsikurtų Tautos namai.
Tokio komplekso, kuris sujungtų kultūrines, visuomenines, reprezentacines funkcijas, idėja buvo iškelta dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tarp idėjos autorių buvo Jonas Basanavičius, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Tautos namų statybai tuomet aukojo daugybė gyventojų. Už surinktas lėšas buvo nupirktas sklypas ant Tauro kalno.
Tautos namų idėja buvo atgaivinta praėjusiame dešimtmetyje. Kalbėta, kad ant Tauro kalno galėtų įsikurti Nacionalinė galerija.
1994 metais Vilniaus valdyba net rezervavo sklypą Tautos namams. Rezervuota teritorija apėmė visą Tauro kalną iki pat K.Kalinausko gatvės ir siekė net Lukiškių aikštę. Vėliau teritoriją valdininkai sumažino iki Pamėnkalnio gatvės.
Šis sprendimas galioja ir dabar, tačiau apie jį savivaldybėje mažai kas prisimena.

Plačiau...

Dublinas be raginimų galėtų ir finansiškai prisidėti

/ o kai įrengs, galės airiai atvažiavę nemokamai kaip ant karuselių "katūlintis"