Stai kokie ispudingi laivai sioje regatoje dalyvauja ..


Daugiau foto..

Greiciau tvarkyt pakrantes

Dziugi naujiena

Klaipėda - prestižinės burlaivių regatos dalyvė




Savivaldybę pasiekė didžiųjų burlaivių regatos "Tall Ships Races" organizatorių laiškas, kuriuo miesto vadovams pranešama džiugi žinia - Klaipėda įtraukta į 2009 metais šios vienos iš garsiausių pasaulio regatų dalyvius priimsiančių uostų sąrašą.

Toks sprendimas buvo priimtas kovo 25 dieną Londone vykusiame "Tall Ships Races" Europos padalinio direktorių valdybos posėdyje. Jau žinomas ir preliminarus regatos maršrutas. Planuojama, kad "Tall Ships Races 2009" prasidės liepos pradžioje Gdynėje (Lenkija). Iš jos vyks lenktynės į Sankt Peterburgą, po to - kruizas į Suomijos uostą Turku, o iš jo - vėl lenktynės į Klaipėdą.

Tikslus maršrutas su patvirtintomis datomis bei sutarties projektas klaipėdiečiams bus atsiųsti kiek vėliau.

Pasak uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus, 2009-ieji tiek Klaipėdai, tiek visai Lietuvai svarbūs dar ir tuo, kad tais metais bus švenčiamas mūsų valstybės tūkstantmetis, tad į mūsų uostą užsukę didžiausi ir gražiausi pasaulio burlaiviai jubiliejaus iškilmes dar labiau pagyvins. Be to, bus stengiamasi, kad regata sutaptų ir su kasmet švenčiama Jūros švente.

Pasak R. Taraškevičiaus, preliminariais apskaičiavimais, priimti regatos dalyvius kainuos 2-3 mln. litų. Miestui tai gan nemaži pinigai, todėl, sakė Klaipėdos meras, bus dedamos visos pastangos, kad šį renginį paremtų ir valstybė.

R. Taraškevičiaus įsitikinimu, žinia, kad į Klaipėdą užsuks viena iš garsiausių pasaulio regatų, neabejotinai turės įtakos sprendžiant lėšų, reikalingų Pilies uosteliui įrengti bei Danės krantinėms rekonstruoti, klausimą.

R. Taraškevičiaus įsitikinimu, Klaipėda šios prestižine laikomos regatos dalyve galėjo tapti ir anksčiau, jei nebūtų nutrūkęs daugiau nei prieš dešimtį metų pradėtas darbas. 1993-iaisiais uostamiesčio mero pareigas ėjęs Benediktas Petrauskas buvo nuvykęs į Londone vykusią regatos organizatorių konferenciją. Dar po trejų metų buvo sudarytas regatos organizacinis komitetas, rinktos lėšos Klaipėdai pristatyti, išleistas specialus leidinys, sukurtas reklaminis kino filmas. 1996 m. meras Silverijus Šukys buriuotojų konferencijoje oficialiai pristatė Klaipėdos miestą ir pakvietė regatą. Deja, vėliau, nuolat keičiantis merams, šis sumanymas buvo lyg ir užmirštas.

Nuo 1956 m. organizuojamoje Didžiųjų burlaivių regatoje, iki 2003 m. vadintoje "Cutty Sark Tall Ships Races", paprastai dalyvauja apie 100 burinių laivų su buriuotojų profesionalų ir naujokų įgulomis iš viso pasaulio. Kaimyniniuose Sankt Peterburgo, Talino, Gdynės, Kotkos uostuose ši regata svečiavosi ne po vieną kartą. Prieš keletą metų joje sėkmingai pasirodė ir Ryga.

Lietuvos pirmininkavimas ES kainuos 300 mln. Lt

Lietuva pradeda pasirengimą po kelerių metų teksiančiai misijai pirmininkauti visai Europos Sąjungai. Daugiau kaip 300 milijonų litų arba po 100 litų nuo kiekvieno Lietuvos gyventojo - maždaug tiek turėtų kainuoti Lietuvos pirmininkavimas visai Europos Sąjungai 2013 m. antroje pusėje, kai Bendrijoje tikriausiai bus dar daugiau valstybių nei dabartinės 25.

Pareigūnai tai vadina brangiu, bet garbingu diplomatiniu iššūkiu Lietuvai.

Pirmoji iš Baltijos šalių

Pagal dabar ES galiojančią tvarką kas pusmetį viena valstybių pirmininkauja visai Bendrijai. Iki šiol tai darė tik vadinamosios ES senbuvės. Tačiau artėja ir bloko naujokių eilė.

Pernai gruodį ES užsienio reikalų ministrai patvirtino pirmininkavimo Bendrijai tvarkaraštį 2006-2018 m. Šiuo metu ES pirmininkė yra Austrija, nuo liepos 1-osios iki metų pabaigos pirmininkavimą perims Suomija, kitąmet - Vokietija ir Portugalija.

Pirmoji iš dešimties naujųjų ES valstybių visai bendrijai pirmininkaus Slovėnija. Tai bus jau po beveik dvejų metų - 2008-ųjų pirmojoje pusėje. 2009 m. sausį-birželį ES pirmininke bus Čekija, 2011 m. - Vengrija ir Lenkija.

Lietuva bus pirmoji iš Baltijos valstybių, kuriai teks pirmininkavimo visai gigantiškai Bendrijai našta. Mūsų valstybė pusę milijardo gyventojų turinčiai Sąjungai vadovaus nuo 2013-ųjų liepos 1 dienos iki pat metų pabaigos. Latvijai ši garbė teks 2015 m. pirmojoje pusėje, Estijai - tik 2018 m. sausį-birželį.

Patvirtins planą

Pasirengimas šiam įvykiui prasidėjo jau dabar. Netrukus Vyriausybė turėtų svarstyti ir pritarti Pasirengimo pirmininkauti ES planui. Pasirengimas pradedamas jau dabar, nes pirmininkavimas daugiamilijoninei Bendrijai, nors ir truksiantis tik šešis mėnesius, yra didžiulis iššūkis ne tik Lietuvos diplomatijai, bet ir visai šalies valdymo sistemai.

ES pirmininkaujanti valstybė yra atsakinga už Bendrijos viršūnių tarybos darbą ir daugiau kaip 250 jos parengiamųjų organų posėdžių. Iš viso per pusmetį lietuvių atstovai turės vadovauti daugiau kaip tūkstančiui įvairių ekspertų grupių, komitetų ar tarybų darbui.

Pirmininkaudama ES Lietuva privalės tinkamai organizuoti visų šių organų darbą, taip pat vadovauti visų ES valstybių vadovus ir įvairių sričių ministrus vienijančioms taryboms. “Reikės sugebėti atlikti organizatoriaus-vadybininko, politinių iniciatyvų generatoriaus, derybų tarpininko, atstovavimo Sąjungai funkcijas. Tuo laikotarpiu Lietuva taps visos daugiamilijoninės ES veidu”, - “Kauno dienai” sakė Užsienio reikalų ministerijos ES departamento Politinio ir institucinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Neilas Tankevičius.

Kol kas nėra aišku, Lietuvos Prezidentas ar Ministras Pirmininkas taps ES viršūnių tarybos vadovu tuo laikotarpiu, kai mūsų šalis pirmininkaus Bendrijai. “Tai kiekvienos valstybės apsisprendimo reikalas. Matyt, bus kažkoks politinis sprendimas šiuo klausimu”, - tvirtino N.Tankevičius.

Be to, iki 2013 m. gali atsirasti vadinamasis ES prezidentas, tai yra Viršūnių tarybos pirmininkas. Tokiu atveju Lietuvos aukščiausiems pareigūnams neteks garbė pabūti visos ES vadovu.

Reikia parengti daug valdininkų

Iki 2013 m. Lietuvoje reikės tinkamai parengti apie 600 valstybės tarnautojų, kuriems teks pagrindinis pirmininkavimo visam blokui darbo krūvis. “Tai iš Lietuvos atstovų pareikalaus ne tik gilių dalykinių žinių visose ES vykdomų politikų srityse, bet ir kvalifikuoto supratimo apie jos institucijų darbo organizavimą, taip pat labai gero anglų ir prancūzų arba vokiečių kalbų mokėjimo”, - teigė N.Tankevičius.

Todėl per ateinančius trejus metus bus skiriamas didelis dėmesys ir finansiniai ištekliai šių pareigūnų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui. “Tarnautojų korpusas neturėtų būti radikaliai didinamas tik pirmininkavimo laikotarpiu. Svarbu jau dabar atrinkti tuos pareigūnus, kurie galėtų po kelerių metų imtis su pirmininkavimu ES susijusių darbų. Juos reikia atitinkamai parengti”, - sakė N.Tankevičius.

Tačiau jis nepaneigė, kad gali tekti specialiai pirmininkavimui pasamdyti vieną kitą šimtą žmonių, su kuriais bus pasirašytos specialios darbo sutartys tik tam laikotarpiui.

Pasak pareigūno, norint, kad su ES klausimais detaliai susipažintų kuo daugiau valstybės tarnautojų, reikėtų plėsti specialiųjų atašė, jų pavaduotojų ir padėjėjų Lietuvos atstovybėje prie ES korpusą, deleguoti nacionalinius ekspertus laikinai dirbti į bloko institucijas, skatinti stažuotojų iš Lietuvos siuntimą į jas.

“Ministerijos ir kitos valstybės institucijos taip pat turėtų siųsti daugiau valstybės tarnautojų į ES Tarybos darbo grupių posėdžius”, - tvirtino N.Tankevičius.

Gali susirinkti valstybių vadovai

Rengdamasi pirmininkavimui Lietuva turės peržiūrėti ir parengti savo infrastruktūrą. “Didesnė dalis posėdžių vyks Briuselyje, tačiau praktika rodo, kad ne vienas ekspertų ar ES valstybių pareigūnų susitikimas rengiamas ir pirmininkaujančioje šalyje. Tad turime parengti atitinkamas vietas, kur tokie posėdžiai galėtų vykti”, - sakė N.Tankevičius. “Į būsimus renginius pirmininkavimo metu atvyksiančioms delegacijoms ir žiniasklaidos atstovams turės būti parengtos tinkamos patalpos ir logistika”, - pridūrė jis.

Neatmetama galimybė, kad pirmininkaujant visai Bendrijai Lietuvoje bus surengtas ir ES valstybių vadovų susitikimas, nors paprastai dabar jie rengiami Briuselyje. “Gali būti, pavyzdžiui, surengtas neformalus valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas”, - sakė pareigūnas.

Tai, anot jo, labai padidintų Lietuvos prestižą. Tačiau ar toks susitikimas bus surengtas, paaiškės ne anksčiau kaip 2012 metais, kai bus maždaug aiški Lietuvos pirmininkavimo ES aktualių klausimų darbotvarkė.

Kainuos šimtus milijonų

N.Tankevičiaus tvirtinimu, pirmininkavimo ES krūvį kiekviena valstybė jaučia nevienodai. “Didesnėms šalims tai mažesnis iššūkis, nes jos turi gerokai didesnius pajėgumus pirmininkauti daugiamilijoninei Bendrijai. Tuo tarpu mažesnėms šalims, tokioms, kaip Lietuva, tai gerokai didesnis iššūkis, kuriam reikia kruopščiai rengtis iš anksto”, - sakė pareigūnas.

Anot jo, pirmosios naujosios ES valstybės, kurioms teks pirmininkauti blokui 2008 ir 2009 m. - Slovėnija ir Čekija - jau dabar susiduria su nemažomis pasirengimo problemomis, nes tenka didesnę dalį savo pareigūnų skirti apmokymams dirbti su ES reikalais, taip “atplėšiant” juos nuo aktualių klausimų sprendimo.

Paklaustas, kiek kainuos pasirengimas pirmininkauti ES ir pats pirmininkavimas, N.Tankevičius sakė, kad, kaip rodo praktika, ši suma priklauso nuo valstybės ir varijuoja nuo maždaug 240 iki 350 milijonų litų.

Pasirengimas pirmininkavimui jau pradėtas. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Užsienio reikalų ministerija užregistravo du interneto adresų vardus - anglišką ir prancūzišką, kurie bus naudojami informuoti apie Lietuvos pirmininkavimą ES - www.eu2013.lt ir www.ue2013.lt. Taip pat pasirašyta daugiašalė sutartis dėl daugiametės Lietuvos valstybės tarnautojų prancūzų kalbos mokymo programos.

"Kauno diena"

Pavasarį prasidės tilto per geležinkelį į Melnragę statybos http://www.delfi.lt/news/economy/aut...php?id=9222944

informuoja www.DELFI.LT

Į Ukmergės gatvę viliojami ir verslininkai, ir gyventojai

Viktorija Vitkauskaitė
„Sostinės“ korespondentė
2006-04-06
Gyvenamųjų kvartalų nelies

Bendrąjį sostinės planą ruošiantys valdininkai Ukmergės gatvei užsimojo nupiešti naują veidą.

Greitkeliu virtusioje gatvėje neliks didžiulių automobilių srautų, o aplink gatvę išdygs naujų verslo centrų, gyvenamieji daugiabučiai.

Įmonės „Vilniaus planas“ atstovai viliasi, kad investuotojai aplinkinių rajonų gyventojams įkurs daug naujų darbo vietų. Todėl vilniečiai, užuot kasdien iš gyvenamųjų rajonų važiavę į centre esančias darbovietes, rasti darbo vietų galės netoli savo namų.

Sovietmečiu pastatytus gyvenamuosius kvartalus statybų karštligė aplenks.

Tačiau palei Ukmergės plentą Fabijoniškėse, Pašilaičiuose, Šeškinėje turėtų išdygti ne vienas daugiaaukštis biurų ir gyvenamasis pastatas.

Neliks automobilių spūsčių

„Plečiantis Vilniaus miestui Ukmergės gatvė tapo viena svarbiausių miesto gatvių. Tačiau šiuo metu ji labiau primena greitkelį.

Kai automobilių srautus nukreipsime vakariniu greitkeliu, situacija pasikeis. Avižienių, Bukiškių, kitų rajonų gyventojai į centrą galės važiuoti jau ne Ukmergės gatve.

Dalis transporto srautų pasuks ir Šiaurine gatve. Taip Ukmergės gatvėje automobilių spūsčių sumažės. Mes galėsime suformuoti ir pėstiesiems patrauklios gatvės, o ne greitkelio veidą“, – sakė įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Iki vakarinio greitkelio besidriekiančioje gatvės atkarpoje eismas išliktų toks pat intensyvus.

Statys verslo centrus

Sumažinti automobilių spūstis turėtų ir nauji verslo paskirties statiniai. „Naujų gyvenamųjų namų taip pat reikėtų pastatyti.

Tačiau mes siūlome kurti kuo daugiau naujų darbo vietų aplinkiniams gyventojams. Taip Ukmergės gatvė galėtų tapti periferinio miesto centro dalimi.

Tuomet mieste sumažėtų ne tik automobilių srautai, bet ir triukšmas bei oro tarša“, – teigė M.Pakalnis.

Prie pagrindinių Ukmergės gatvės sankryžų projektuotojai siūlo statyti aukščiausius pastatus, o atkarpoje nuo Ukmergės gatvės pradžios iki vakarinio greitkelio – vienaaukščius namus, kotedžus, daugiabučius.

„Didžiulių dangoraižių aplink gatvę statyti nerekomenduojame. Tačiau čia galėtų stovėti keli 16-24 aukštų verslo paskirties pastatai. Pavyzdžiui, šitoks dangoraižis galėtų atsirasti priešais prekybos centrą „Senukai“.

Naujame daugiaaukštyje įrengus automobilių stovėjimo aikštelių, patogiau taptų ir visiems“, – svarstė M.Pakalnis.

Dabartinį pastatų aplink Ukmergės gatvę išdėstymą architektai vadina chaotišku. Jų nuomone, leidžiantis Ukmergės gatve centro link statinių skaičius aplink gatvę turėtų tolygiai didėti.

Ragina renovuoti daugiabučius

Pašilaičių, Fabijoniškių ir Šeškinės namų bendrijų gyventojams projektuotojai jų namų langų užstatyti naujais daugiabučiais neketina.

„Gyvenamieji rajonai itin tvarkingai suplanuoti, todėl jokių naujų statybų ten neturėtų būti. Svarbiausia yra atnaujinti ir apšiltinti daugiabučius namus. Jei gyventojai patys rodys iniciatyvą, sulauks ir savivaldybės paramos“, – sakė „Vilniaus būsto“ vyriausiasis architektas.

Kuriamam viso miesto bendrojo plano įgyvendinimui skirta dešimt metų.

„Mes įvardysime teritorijas, kuriose savivaldybė turėtų investuoti pirmiausia. Ukmergės gatvės teritorija tikrai bus viena iš prioritetinių miesto dalių“, – kalbėjo įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas M.Pakalnis.

Bendrajame plane numatytos permainos valdininkams ir investuotojams atsieis apie pusę milijardo litų.

Paluknio hipodromo projektas pajudėjo
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...php?id=9248362

/\
Šaunu, projektas atrodo labai nekuklutis

Nekilnojamojo turto projektai Lietuvoje nuo Europos atsilieka 10 metų

Projektuotojai tvirtina, jog moderniausi Lietuvoje nekilnojamojo turto projektai nuo Europos atsilieka daugiau nei 10-čia metų. Jų teigimu, nauji nekilnojamojo turto objektai tik iš dalies gali būti vadinami šiuolaikiniais, nes juose diegiami elektroninių instaliacijų sprendimai yra beviltiškai pasenę ir neatitinka laikmečio galimybių.

„Pagrindinis indikatorius, rodantis pastatų vertę ir šiuolaikiškumą, yra protingas namas – šildymo, apšvietimo, apsaugos sistemų, jų valdymo, ergonomikos visuma. Be šios sistemos modernaus pastato sąvoka pasaulyje šiandien neįsivaizduojama“, - sako apšvietimo ir elektros instaliacijų projektų bendrovės „Šviesos studija" direktorius Andrius Kleiza.

Eksploatuojamas „protingas“ gyvenamas namas leidžia sutaupyti iki 30 proc. energijos, dalis kurios paprastai iššvaistoma dėl išsiblaškymo. A. Kleizos teigimu, daugelyje šalių „protingas“ namas jau dešimtmetį yra įprastas gyvenamųjų namų ir biurų reiškinys, tapęs gyvenimo ir darbo kokybės sinonimu arba net vertinimo kriterijumi.

Pagrindiniai sistemos privalumai tiek gyvenant ar dirbant tokiose patalpose, tiek rekonstruojant pastatą – energijos taupymas, ergonomiškumas, komfortas.

Tuo tarpu Lietuvoje diegiamos tik atskiros „protingo“ namo sistemos ar kelių jų junginys, leidžiantis tik iš dalies pasinaudoti sistemos teikiamomis galimybėmis. „Dažniausiai manoma, jog tai - sistema, valdanti atskirus pastato įrenginius, tokius kaip apšvietimas, šildymas, vartai ar signalizacija. Tačiau atskiri sistemos elementai tik fragmentuotai leidžia suvokti ir įvertinti, kas yra protingas namas“, - sako A. Kleiza.

Jo teigimu, Lietuvoje tokios dalinės „protingo“ namo sistemos įgyvendinamos tik viename iš tūkstančio statomų namų. Į šį skaičių neįeina tokie sistemos elementai kaip automatizuoti katilai, pakeliami vartai ir pan., kurie nėra „protingo“ namo elementai.

Dauguma projektų praranda galimybę tapti „protingu“ namu dėl klaidingo supratimo, jog įgyvendinti šį šiuolaikinį sprendimą galima bet kada. „Pageidavimas turėti protingą namą turi būti išgirstas su pirmaisiais pastato planais, antraip įgyvendinimas priklausys nuo pastato šeimininko finansinių galimybių“, - sako A. Kleiza.

Remiantis projektuotojų patirtimi, įrengtame pastate galimos tik kosmetinės rekonstrukcijos, kurios, lyginant su suplanuota „protingo“ namo statyba, pareikalaus mažiausiai 3 kartus didesnių investicijų.

lietuvos radijas

Prekybos centrų statytojai nusitaikė į sostinės priemiesčius

Darius Babickas
„Lietuvos ryto“ korespondentas
2006-04-12
Žemę buvo priversti taupyti

Šiuolaikiškų prekybos centrų pertekliaus sostinėje tikrai nėra.

Taip mano bendrovės Baltijos investicijų grupės (BIG) direktorius Alvydas Misiūnas. Jo vadovaujama Panevėžio įmonė Vilniaus pakraštyje stato didelį prekybos centrą, kuris duris atvers šių metų rugsėjį.

Maždaug 20 tūkstančių kvadratinių metrų ploto prekybos centras BIG Ukmergės gatvėje, šalia viešbučio „Baltpark“, išsidėstys per tris aukštus.

Tiesa, vienas aukštas bus po žeme, jis bus skirtas atvažiuojančių pirkėjų automobiliams.

„Automobilių aikštelė bus ne tik po žeme, bet ir šalia prekybos centro. Žinoma, po žeme yra savotiškų privalumų – nelyja, nesninga, į prekybos centrą galima pakilti eskalatoriais. Šiaip įrengti automobilių aikštelę po žeme nėra pigu, bet kai sostinėje šiandien žemės kaina labai didelė, plotą reikia taupyti“, – kalbėjo A.Misiūnas.

Jo teigimu, prekybos centras BIG bus patogioje vietoje. Važiuojantiems iš Vilniaus nereikės išsukti iš kelio. Kita vertus, Ukmergės plento prieigose statomi didžiuliai gyvenamųjų namų kvartalai, kurių naujakuriams tiesiog būtinas prekybos centras.

Atiduos duoklę architektūrai

Prekybos centras Vilniuje nebus pirmasis Baltijos investicijų grupės pastatytas objektas.

Praėjusiais metais panašaus ploto prekybos centras buvo atidarytas Klaipėdoje.

Dar anksčiau prekybos centrai buvo pastatyti Panevėžyje.

„Kai statomi prekybos centrai miestų pakraščiuose, išorės apdailai neskiriama daug dėmesio, fasadai paprasčiausiai apkalami profiliuotos ar kitokios skardos lakštais. Šitaip pigiau.

Mes nenorėjome pigiausios apdailos, norėjome patrauklaus prekybos centro. Jeigu prekybos centras būtų panašus į sandėlį, mums patiems nebūtų didelio džiaugsmo“, – sakė A.Misiūnas.

Jo teigimu, buvo atiduota savotiška duoklė architektūrinei daliai. Fasadui pasirinkta įvairesnių medžiagų. Dalis fasado bus klinkerio plytų, bus nemažai stiklo konstrukcijų.

BIG prekybos centro projekto autorius Valdas Klimavičius būsimą objektą apibūdino kaip aukštesnės klasės prekybos centrą.

„Žinoma, jis nebus sostinės Gedimino prospekto lygio, tačiau bus patrauklus, jaukus lankytojams“, – sakė V.Klimavičius.

Jo teigimu, prekybos centrams išskirtinio interjero nereikia, bet daug dėmesio būtina skirti lankytojų patogumui. Vidaus erdvės bus išdėstytos taip, kad pirkėjams nebūtų klaidu, jie nesivargintų ieškodami reikiamo prekybos salono.

Jeigu kurie vaikščiodami pavargs, čia pat galės pailsėti. Ne tik kavinėse, bet ir ant alėjose įrengtų suolų.

Pramogų irgi netrūks

Visame BIG prekybos centre veiks apie 80 parduotuvių. Pirmame veiks „Maxima“ prekybos centras. Šiame aukšte taip pat duris atvers drabužių, avalynės ir parfumerijos prekybos salonai.

Antras BIG prekybos centro aukštas bus skirtas laisvalaikiui praleisti. Čia numatoma įrengti kavines, restoranus. Lankytojams bus pasiūlyta ir pramogų – boulingo klubas, sporto klubas, soliariumas. Žinoma, bus ir įvairių prekybos salonų.

A.Misiūnas sakė, kad verslininkai mato sparčią miesto plėtrą ir šio rajono perspektyvas, todėl išnuomoti prekybos plotus nebuvo sunku.

„Per tris mėnesius išnuomojome beveik visą prekybos plotą. Kai bus atidarytas prekybos centras, jis kurį laiką bus miesto pakraštyje. Tačiau neabejoju, kad netrukus jis jau bus įvardijamas kaip centrinėje miesto dalyje esantis prekybos centras“, – prognozavo staigią miesto plėtrą A.Misiūnas.

Manau, sakydamas, kad "BIG netrukus bus centrinės miesto dalies PC", tas Misiūnas nusvaigo šiek tiek. Kol taip atsitiks ir jis spes nusenti, o gal ir mes

Šiaip tai miestas plėsis ne vien palei Ukmergės plentą. Čia prieš kokią savaitę permečiau straipsnį apie teritoriją aplink Spaudos rūmus ir Pilaitę. Tikrai panašu, kad bus urbanizuojama ne Ukmergės plento "strėlė", o platus frontas palei vakarinį aplinkelį Karoliniškės-Viršuliškės (Spaudos rūmai)-Pilaitė-Ukmergės plentas. Tokiu atveju BIG, aišku, nebebūtų ant miesto ribos, bet dar nebūtų taip giliai, kad jau sakytume, jog tai - "centras".

O mes šitą straipsnį praleidom?

http://www.omni.lt/?i$9359_16017_118641$z_333702

Į "Forumo" kaimynus taikosi biurų kompleksas

Naujojo Vilniaus centro dešiniajame Neries krante urbanistinė masė dar padidės. Pagal neseniai Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą teritorijos raidos programą (arch. G.Čaikauskas, A.Paslaitis) šalia pramogų ir laisvalaikio centro “Forum Palace“, nugriovus dabar čia esančius prastos būklės namus, bendrovės “Forum Palace“ ir “E.L.L. Nekilnojamas turtas“ ketina statyti 3 apie 8, 9 ir 10 aukštų nuomojamiems biurams skirtus pastatus.

Kaip “Statybų pilotui“ teigė “E.L.L. Nekilnojamo turto“ direktorius Andrejus Trofimovas, planai itin svarbioje Vilniui vietoje statyti naujus pastatus bene metus buvo kruopščiai derinami su miestu, o raidos programa ruošiama konsultuojantis su urbanistikos specialistu A.Nasvyčiu.

“Statybų piloto“ žiniomis, į maždaug 35.000 m² ploto komplekso statybas, prasidėsiančias po metų, ketinama investuoti apie 150 mln. litų.

„Statybų pilotas“

Smagu apie tai skaityti

Jau buvo prieš kurį laiką. Dar kažkas (ar ne Vytauc?) sakė, kad vietoj 8 plius9plius10 galetų vieną 27-ių pastatyt

O šiaip tai įdomu, ką ten išspaus. www.development.lt matosi bent jau naujų pastatų tiksli vieta, o apie architektūrą dar neteko girdėt.

Juokingesnio straipsnio seniai nebuvau skaitęs. Keista, kaip čia Vilniui du pointus apskritai davė. Vienas mano bičiulis estas tvirtina, kad Taline žymiai geresnis sidras, tai gal reikėjo ne alaus, o sidro kategorijoj lyginti. Be to prie ko čia krepšinis ir estai? Štai žiemos olimpinėse estai gavo 3 aukso, lietuviai - lūzeriai. Tai kaip jau 10:0 gaunasi
__________________________________________________ ___________

Talinas - Vilnius 8:2 (Kodėl estai gyvena geriau?)
Talino senamiestis įveikė Lietuvos sostinę. lrytas.lt
Gediminas Kaributas
2006-04-18 19:09
Kodėl estai gyvena geriau nei lietuviai? Kodėl Estiją rimčiau nei Lietuvą vertina investuotojai ir net užsienio turistai?

O gal tai netiesa? Estijos įvaizdžio kūrėjų fokusai, ir nieko daugiau? Ar vis dėlto nereiktų purkštauti, kad estai pasikėlę?

Nepretenduoju į apibendrinimus. Tik keli palyginimai iš pirmo žvilgsnio. Dauguma - ne Lietuvos naudai.

1. Oro uostas.

Talino oro uostas - nedidelis kaip ir Vilniaus, bet modernus, gražus akiai, funkcionalus, europietiškai jaukus ir šiltas.

Vilniaus oro vartai - prie stalininės architektūros „šedevro“ primūrytas pusiau „brandaus socializmo“, pusiau suicidinis (daug atsisveikinti su gyvenimu virvės pagalba tinkančių metalinių vamzdžių) prielipas.

Keleiviams - ir sutinkantiems, ir išvykstantiems - dvi slegiančios statinės. Daug nefunkcionalių užkaborių.

Rezultatas - 1:0 Talino naudai.

2. Sostinė.

Ar jaučiatės Vilniuje kaip Europoje? Ne apskritai, o tik tuomet, kai žiūrite į savo ką tik išblizgintus, bet jau dulkėtus batus? Arba ką tik iš „Statoil“ plovyklos išvairuotus, bet jau vėl dulkėtus savo ratus?

Vilniuje, net senamiestyje ar Gedimino prospekte, net saulėtą dieną purvo ir žemių tiek daug, kad batus tenka valyti jau už posūkio. Pakilus vėjui Vilniuje siaučia dulkių audros, todėl baltos kelnės jau po po pirmos dėvėjimo dienos tampa pilkos.

Taline gali vaikščioti tris dienas su tais pačiais batais, bet šepečio ir batų tepalo neprireiks.

Estijos sostinės senamiestyje ir net kilometrą nuo jo - jokio purvo ar žemės grumstelio. Ne tik ant šaligatvių. Gatvėse - taip pat. Namų sienos - švarios, tvarkingos, jokių grafiti.

Rezultatas - 0:2 pagyrūno A.Zuoko nenaudai.

3. Prekyba senamiestyje.

Vilniaus Pilies gatvė - lyg Gariūnų filialas. Vienoje krūvoje - paveikslai, odos, gintarai ir vilnoniai drabužiai, kuriuos siūlo styrantys pikti prekeiviai.

Talino senamiestyje - daugybė gražių, tvarkingų suvenyrų parduotuvėlių. Pirmieji gėlių ir suvenyrų kioskai - ir tai stacionarūs, stogą turintys nameliai - jau už senamiestį juosiančios sienos.

Rezultatas - 3:0 Talino naudai.

4. Restoranai.

Vilniaus senamiestį baigia užgožti ne pačius geriausius kvapus skleidžiančios „čili picos“, „fortai“, „pomodorai“. Vienintelis airiškas pabas žuvo narsiųjų mirtimi prieš kelerius metus.

Talino senamiestyje nėra „Stiklių“, bet nėra ir nė vienos popsinės „picos“, kurios šūkis - kuo daugiau riebaus jovalo.

Užtat žmonių paslaugoms - dešimtys nedidelių, jaukių, skirtingo stiliaus ir virtuvių restoranų, daug airiškų pabų.

Rezultatas - 4:0 Talino naudai.

5. Aptarnavimas.

Taline gal ir lėtesnis nei Vilniuje. Bet malonesnis, ypač senamiestyje, tad tebūnie šiuo atveju lygiosios.

Rezultatas nesikeičia 4:0 Talino naudai.

6. Maistas.

Tokio įvairumo kaip Talino restoranuose vilniečiai gali tik pavydėti.

Palyginsiu tik vieną punktą, bendrą abiem miestams: Vilnius turi „Reval Lietuva“, Talinas - „Reval Olimpija“. Vilniaus viešbučio restoranui su savo patiekalais tik slėptis, kai kalbama apie jo „Reval“ brolį Taline.

Rezultatas - 5:0 Talino naudai.

7. Alus.

Lietuviškas - geresnis. Ir pigesnis. Didelis „Saku“ bokalas viešbutyje - iki 11 litų, restoranėlyje su vaizdu į Rotušę - virš 14 litų.

Rezultatas - 5:1 Talino naudai.

Tiesa, su išlyga. Šiaip ar taip, estų atlyginimų vidurkis - didesnis už lietuvių, be to, jie moka daug mažesnius mokesčius, kuriuos valdžia dar mažins. Gal todėl kavinėse sėdi ne tik suomiai, bet ir estų senjorai?

8. Darbas ir šventės.

Lietuva Velykas leido sau švęsti dar ir antradienį, ką jau kalbėti apie atsipagiriojimą trečiadienį. Estija jau dirbo ir pirmadienį.

Taline Velykų dieną buvo atdaros net visos drabužių parduotuvės, o Vilniuje socialdemokratai ir darbininkai taikosi ir prekybos centrus sekmadieniais uždaryti.

Gegužę Lietuvoje - dar du šventiniai pirmadieniai. Veikėjas, kuriam šovė į galvą mintis už Velykų sekmadienį duoti vieną poilsio dieną, vertas metų tinginio nominacijos.

Rezultatas - 6:1 Talino naudai.

9. Išmaldos kaulytojai.

Vilniaus senamiestyje stovi ant kiekvieno kampo. Taline per tris dienas pavyko sutikti du - vieną senutę ir vieną prasigėrusią būtybę. Bet ir tas pačias - tik už senamiesčio sienos.

Rezultatas - 7:1 Talino naudai.

10. Politika.

Lietuvius valdo legionierius V.Uspaskichas. Estams net į galvą nešautų balsuoti už neaiškų priklydėlį.

Rezultatas - 8:1 Talino naudai.

11. Krepšinis.

Estijoje savaitgalį vyko Baltijos lygos, o tiksliau kalbant, Lietuvos pirmenybės - dėl medalių varžėsi tik keturi lietuvių klubai.

Rezultatas - 8:2 Talino naudai.

Estai nemoka žaisti krepšinio, bet ar tai - paguoda lietuviams? Juk estai gyvena geriau nei mes. Kodėl geriau?

Estai daugiau ir geriau dirba, labiau myli savo valstybę ir daug mažiau tikisi iš politikų.

/\ Ir visi šitie paistalai ryte buvo parašyti. Gal kokioj humoro skiltį?

Stai cia nors ne itin i forumo tematika bet kiek pamaloninantis straipsnelis, kad visiskai nesusigadintumem dienos su tuo "8:2"
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...php?id=9338233

Visiskai sutinku su straipsniu, iki Talino Vilniui kaip karvei iki menulio. Iskyrus kai kurias senamiescio gatves ir Gedimino prospekta - viskas apleista ir purvina, labiau primena koki provincialu Sibiro nei Europos miesta.