Absurdas kazkoks... 16 aukstu monolitiniai komiblokai - jokiu problemu, gali stoveti, o nauju pastatu - siukstu. Na kazkam tas naudinga (Lietuvoj kitaip nebuna). O apie UNESCO tai is viso patyliu - kai rusai state naftos platforma Baltijos juroje, tai visiem nusispjaut buvo i ta UNESCO. Siaip ju centrine bustine yra Paryziuje, kuris irgi yra itrauktas i paveldo sarase (bent keletas vietu), betgi tam paciam Paryziuj yra bene daugiausiai dangoraiziu Europoj... sunervino.

Taigi senvagė - nuo laikų, kai Neris buvo Amazonės pločio Beje, visai neseniai, geras gylis buvo farvateryje, jei patvindavo net Katedros aikštė. Mažiausiai 10-12m turėjo būti.
Bet "Helios" tikrai nėra žemutinėje terasoje

Reikia nemažų pastangų, kad iš Senamiesčio pamatytum tuos dangoraižius. O ir pamačius, manęs širdies priepuolis tikrai neištinka
Gaila, kad UNESCO užsiciklino ant dangoraižių ir nemato kur kas aktualesnių problemų pačiame Senamiestyje dėl kurių tikrai reikia nuleisti akis prieš besidominčius svečius

O kokios tos problemos? Aš maniau, kad senamiestis gerai išblizgintas

Paminklosaugininkai kuo toliau,tuo labaiu isdurneja:
Beje,gal kas turite tu daugiaauksciu vizualizaciju,arba bent info apie juos?

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...php?id=7134472

Šiaip tikėtina, kad dėl šios teritorijos vyksta labai didelė korupcija ir kad tai yra tik vienos bendrovės protegavimas, kad kartais daugiau nei akivaizdu

Haha
Savivaldybe moka uz Siemens arena, nes neleido statyt daugiabuciu. Tuoj pastatys daugiabucius ir savivaldybe dar mokes uz arena, cia p***ets yra

Žinai, Marčiulionytė turi apie tai savo viziją, ji yra tokia: kur eiti, jei UNESCO parašys notą apie pavojų senamiesčiui mano kadencijos metu?

Iš klestinčio vienuolyno liko tik pastatas vaiduoklis



Morta Baužienė




Atidavė dvaro pastatą

Vilniaus senamiestyje Maironio gatvėje priešais Adomo Mickevičiaus paminklą jau daugiau kaip penkiolika metų praeivius šiurpina apleistas pastatas dideliais užmūrytais langais.

Per praėjusį dešimtmetį greta įsikūrė prabangus viešbutis „Hazienda“, buvo rekonstruota Maironio gatvė, o šis pastatas – vis toks pat. Tai – buvusio moterų bernardinių-observančių vienuolyno prie Šv.Mykolo bažnyčios namai. Vienuolynas čia pradėjo kurtis 1594 metais, kai Leonas Sapiega paskyrė sklypą būsimam ansambliui.

Vienuolės atsikraustė ne į tuščią vietą. Joms L.Sapiega atidavė buvusio Eustachijaus Valavičiaus dvaro pastatą.

LDK kancleris E.Valavičius rėmė reformaciją ir savo valdą testamentu 1582 metais paliko greta stovėjusiems kalvinų maldos namams. Kažkokiu būdu testamentas liko neužregistruotas, turtu kurį laiką naudojosi giminės.

Kai 1593 metais E.Valavičiaus brolvaikiai savo dėdės turtą padovanojo L.Sapiegai, šis jau buvo perėjęs iš protestantų į katalikų tikėjimą ir net nemanė dvaro atiduoti kalvinams.

Išlaikė baudžiauninkai

Šio vienuolyno fundacijos akte 1599 metų spalio 1 dieną L.Sapiega dėkoja Dievui už tai, kad jį, eretiką, atvedė į tikros katalikų religijos kelią ir pasižada iš plytų savo žemėje pastatyti Šv.Mykolo Arkangelo bažnyčią bei moterų bernardinių-observančių vienuolyną.

Vienuolynui išlaikyti L.Sapiega užrašė didžiules valdas su malūnais, karčemomis, užvažiuojamaisiais namais, alkoholinių gėrimų darykla, lentpjūvėmis.

Vienuolyno naudai dovanotose žemėse dirbo 6870 baudžiauninkų. Už gausias dovanas ir gerą aprūpinimą L.Sapiega iš vienuolių reikalavo vieno – melstis už karalių, valstybę ir fundatoriaus šeimą.

Bernardinių-observančių vienuolyno statyba tęsėsi net iki 1606 metų.

Į jo uždarą trijų korpusų ansamblį, kaip vakarinis sparnas, buvo įjungtas senasis E.Valavičiaus dvaras.

Šildė be krosnių

Vienuolyno namai, prisiglaudę prie pietinės Šv.Mykolo bažnyčios sienos, supo taisyklingo plano uždarą kiemą.

Pirmame aukšte aplink kiemą visus korpusus juosė procesijoms ir pasivaikščiojimams skirtas erdvus koridorius. Antrajame aukšte abipus koridoriaus buvo išdėstytos patalpos. Daugiausia tai vienuolių celės ir auklėtinių miegamieji.

Pirmajame aukšte buvo archyvas, lobynas, ligoninė. Koridoriaus sienose buvo įmūrytos spintelės, slaptavietės.

Kaip šis vienuolynas buvo apšildomas, tiksliai žinoma.

Turtingos ir kilmingos vienuolyno seserys tikriausiai negyveno šaltose celėse.

Tačiau architektūrinių tyrinėjimų metu krosnių nerasta. Kadangi kai kuriuose Lietuvos bernardinų vienuolynuose buvo įrengta hipokaustinė šildymo sistema, daroma prielaida, kad šilto oro sistema po grindimis galėjo veikti ir šiame vienuolyne.

Prie Maironio gatvės esančio Rytinio korpuso pietiniame kampe buvo didžiausia ir puošniausia vienuolyno patalpa – valgomasis. Specialia anga sienoje jis susisiekė su virtuvės ir maisto podėlio patalpomis.

Iš virtuvės buvo išeinama į ūkinį kiemą ir sodą, kuris tęsėsi iki Vilnios. Dabartinės Maironio gatvės tada dar nebuvo.

Kieme stovėjo vienuolyno raštininkės, iždininkės, kalvio būstai, samdinių troba, klėtis, alkoholinių gėrimų darykla, rūsys, paukštidė, arklidė, vežiminė.

Mokė bajorų dukras

Vienuolyne gyvendavo 24-30 seserų. Bernardinės-observantės dar yra vadinamos klarisėmis, nuo šv.Klaros, šio ordino reformatorės vardo. O bernardinai yra Pranciškonų ordino šaka, vadinami mažesniaisiais broliais observantais.

Pirmasis moterų bernardinių vienuolynas įsikūrė 1495 metais Užupyje.

Yra išlikęs pasakojimas, kad L.Sapiega pastatęs Šv.Mykolo ansamblį, nes labai gailėjęs Užupio bernardinių, kurios, neturėdamos savo bažnyčios, per šalčius ir darganas vaikščiodavo į vyrų vienuolyno maldos namus.

Iš tikrųjų, naujasis vienuolynas buvo kitos, daug griežtesnės regulos, į jį stojo kilmingų šeimų dukros. Vienuolynas buvo labai turtingas. Jis gaudavo didžiules lėšas ir fundacijas.

Be to, vienuolės dar uždirbdavo iš turtingų panelių pensiono, kurį laikė nuo įsikūrimo. Jos mokė bajoraites skaityti, rašyti, aritmetikos, geografijos, prancūzų kalbos ir rankdarbių.

Statybos truko ilgai

Vienuolyną, kaip ir visą Vilnių, 1655-1661 metais apiplėšė okupantai. Juos išvijus, iš gautų fundacijų vienuolės vėl puošė ir gražino savo namus.

Iki 1673 metų buvo uždengti nauji vienuolyno pastatų stogai, suremontuotos vidaus patalpos. Kai kurios celės perdarytos į dvi patalpas, geriau apšildomos – pastatyta krosnių.

Statybos buvo vykdomos ir po šimto metų.

XVIII amžiaus antroje pusėje buvo subarokinti namų stogai. Jie tapo laiptuoti. Taip pat rytinio korpuso gale buvo pristatyti kontraforsai.

Jie sulaukė mūsų dienų ir ilgai tyrinėtojams piršo mintį, kad būtent čia yra seniausia ansamblio dalis. Kaip paaiškėjo 1988 metų architektūrinių tyrinėjimų metu, seniausioji dalis yra priešingoje kiemo pusėje.

Naujesniųjų statybų metu vienuolyne buvo įrengtos dvi pasimatymų su artimaisiais kambariai – parlatorijai. Pokalbiai čia vykdavo per grotuotą langelį.

Gyveno atsiskyrėliškai

Griežtos regulos vienuolės laikėsi atsiskyrėliško gyvenimo. Į trejus metus trukusį noviciatą priimdavo 16 metų arba vyresnes merginas.

Vienuolynui vadovavo motina, ne jaunesnė nei 40 metų amžiaus. Ji buvo renkama trejiems metams. Ši vienuolija Lietuvoje savo organizacijos neturėjo, visą laiką priklausė Lenkijos provincijai.

Vienuolyno materialinei gerovei pirmasis smūgis suduotas 1842 metais, tuomet iš jo atimta dalis žemių bei uždėta piniginė kontribucija.

1863 metais vienuolėms uždrausta priimti naujokes, o 1886 metų gegužės mėnesį vienuolynas ir visai uždarytas. Dar jam veikiant, ansambliui buvo padaryti didžiuliai nuostoliai.

Įkūrė nakvynės namus

Ruošiantis tiesti dabartinę Maironio gatvę, 1869-1870 metais buvo nugriauti ūkiniai vienuolyno pastatai, sunaikintas sodas.

Iki tol buvusi uždara dviejų vienuolynų ir trijų bažnyčių teritorija visai pasikeitė.

Naujoji gatvė pavadinta Aleksandro skersgatviu.

Uždarius bernardinių vienuolyną, jo pastatai buvo perduoti Marijos gailestingumo draugijos įstaigoms. Šias draugijas XIX amžiaus pradžioje Rusijoje steigė carienė Marija Fiodorovna.

Jos vardu ir pavadintos gailestingumo draugijos. Uždarytame vienuolyne draugija įkūrė nakvynės namus, prieglaudą senutėms ir vargšų valgyklą „Dobrotnaja kopeika“.

Iš Krokuvos Šv.Juozapo vienuolyno 1921 metais atvykusios trys vienuolės pastatus rado labai varganus.

Atvykėlės mėgino atkurti garsųjį vienuolyną: vienose patalpose įsteigė naujokyną, kitose – vaikų darželį, mokyklą ir Lenkijos kraštotyros draugijos Vilniaus skyriaus turistų viešbutį.

Tačiau daug lėšų sukaupti nespėjo ir per 18 metų atliko tik kai kuriuos smulkius remonto darbus. Sugrąžinus Vilnių Lietuvai, 1939 metais bernardinės apleido vienuolyną ir grįžo į Lenkiją.

Neranda investuotojo

1948 metais senojo vienuolyno ansamblis buvo nacionalizuotas. Dalis pastatų tapo butais, o korpusas prie Maironio, tuometinės Tiesos, gatvės 1949 metais paverstas Konservatorijos studentų bendrabučiu. Jis 1951 metais perduotas Dailės institutui. Nederinant su Paminklų inspekcija buvo statomos pertvaros, keičiamas patalpų planas, kertami langai.

Visi senbuviai iš vienuolyno ansamblio išsikraustė 1988 metais.

Architektai Saulius Šilemionis ir Robertas Žilinskas atliko architektūrinius tyrimus. Buvo parengtas restautavimo pritaikymo projektas.

Bet restauravimo darbai vienuolyno namuose taip ir neprasidėjo. Vilniaus archivyskupijos kurija, perėmusi pastatus 1993 metų vasarą, iki šiol neranda tinkamo investuotojo.

Vilniaus archeologų žemėlapyje – ir žvejų kaimas



Dešiniajame Neries upės krante, prie Olimpiečių bei Rinktinės gatvių sankirtos, archeologai atkasė unikalių radinių, kurie liudija apie čia buvusį žvejų priemiestį.

Istorinė žvejų gyvenvietė buvo įsikūrusi netoli nuo dabartinio Karaliaus Mindaugo tilto prieigų. Iš radinių archeologai gali spręsti apie XV amžiaus Vilniaus raidą.

Mokslininkai aptiko dekoratyvinę plytelę. Tyrimui vadovaujantis archeologas Kęstutis Katalynas tvirtino, jog tokios plytelės Lietuvoje jis dar nėra matęs.

Kasinėtojus nustebino ir kitas radinys – kunigaikščio Vytauto Didžiojo laikų kokliai. Tokie radiniai iki šiol buvo aptikti tik per kasinėjimus Vilniaus Žemutinėje pilyje.

Archeologas K.Katalynas įsitikinęs, jog šioje pilyje ir istoriniame žvejų priemiestyje surasti kokliai yra vieno Lenkijoje gyvenusio meistro rankų darbas.

Iš radinių archeologai spėja, jog žvejų priemiestis formavosi netikėtai anksti. Manoma, kad kai kurios aptiktos šukės buvo sukurtos maždaug XIV amžiaus pabaigoje.

„Tuo metu dar tik buvo pradėtas apgyvendinti Vilniaus senamiestis“, – tvirtino prie Olimpiečių ir Rinktinės gatvių sankirtos atliekamiems tyrimams vadovaujantis K.Katalynas.

Archeologas spėjo, jog istoriniuose šaltiniuose minimas žvejų priemiestis galėjo pradėti formuotis iš žvejų kaimo ir labai greitai išsiplėtojo į gyvenvietę.

K.Katalynas pasakojo, jog XVI amžiuje žvejų priemiestyje veikė vienintelis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje stiklo fabrikas.

Neatsiejama Vilniaus miesto dalimi žvejų priemiestis tapo XVI amžiuje, kai buvo pastatytas pirmasis tiltas per Nerį.

„Sostinės“ ir BNS inf.

Archeologai - patys smagiausi mano sutikti žmonės, faktas.Kęstas irgi.

K. Katalynas: Italų architektas siūlo statyti žydų kapinių centre
| 2005 07 27 07:25:34 |OMNI LAIKAS



Vilniuje įsismarkavęs statybų bumas ir vis garsiau, kaip sakė vienas prezidentas, dainuojantys kranai kelia nerimą paveldo saugotojams ir istorikams. Dešiniajame Neries krante viena po kito į viršų stiebiasi pačios ambicingiausios idėjos, nebūtinai sutampančios su architektūriniais reikalavimais, o senamiesčio centre rekonstruojami pastatai ir paminklai, kurių istorine verte tenka abejoti.

Apie besikeičiantį Vilniaus veidą „Omni.lt“ kalbėjosi su archeologu ir sostinės istorijos žinovu dr. Kęstučiu Katalynu, jau daugiau nei 20 metų vadovaujančiu archeologiniams darbams Vilniuje.

XVIII ar XIX a. Vilnius, žinoma, buvo kitoks nei dabar. Tačiau ar sostinė išsaugo pagrindinius savo bruožus?

Faktiškai nuo XIX a. Vilniaus ne tiek labai jau daug ir skiriasi, nes būtent tame amžiuje pradėjo įgauti dabartinį savo veidą. Iki tol tai buvo medinis miestas, tačiau per šimtmetį pasikeitė į mūrinį. Todėl tai, ką dabar matome, galime sakyti, yra XIX a. Vilnius, radikaliai jis nesikeičia.

Kiekvienas miestas vis dėlto keičiasi ir turi keistis. Kaip, jūsų nuomone, turėtų būti išlaikyta pusiausvyra tarp autentiško palikimo ir modernizacijos?

Tai labai sudėtinga problema. Šiaip jau atkuriant miestą laikomasi principo, kad rekonstruojama arčiausiai dabarties statyti pastatai. Be to, juk Vilnius ilgą laiką buvo didelis kaimas, tad jį atkurti būtų keistoka, nes juk dabar tai didmiestis.

UNESCO bara Vilniaus valdžią dėl kylančių dangoraižių dešiniajame Neries krante. Ar tikrai jie niokoja Vilniaus senamiesčio veidą?

Pats aukščiausias iš dangoraižių „Hanner“ iš tiesų gana bjauriai kyšo. Kiti dangoraižiai, beje, iš senamiesčio nesimato. Kita vertus, pagal juridinius aktus jų statyti nebuvo draudžiama.

Taip pat reiktų pridurti, kad UNESCO reikalavimus kai kurios interesų grupės panaudoja savo reikalams.

Tad dangoraižiai Vilniaus senamiesčio vaizdo tikrai nepagerina, tačiau didele dalimi miesto centras išlieka autentiškas.

Vilniečiai neseniai sužinojo apie Italijoje gyvenančio architekto Massimiliano Fukso pasiūlytą projektą, kaip rekonstruoti apleistus Sporto rūmus ir „Žalgirio“ stadioną. Kaip jūs vertinate šią naują dešiniajame Neries krante planuojamą įgyvendinti idėją?

M. Fuksas, ko gero, net nežino, kad Sporto rūmai stovi istorinių žydų kapinių centre. Šios kapinės driekiasi aplink rūmus kelių šimtų metrų spinduliu. Jos yra ypatingos svarbos paminklas, istorinių vertingumu joms prilygsta tik Bernardinų ir Rasų kapinės.

Vilniuje žydų, kaip žinia, gyveno labai daug ir buvo vienintelės jų kapinės, įkurtos XV a., o carinės valdžios uždarytos 1831 metais.

Jei šioje vietoje bus susirengta ką nors daryti, o, regis, taip ir bus, reikės atlikti išsamius tyrinėjimus, nes kol kas šioje vietoje vyko tik archeologinė žvalgyba, o laidojimo vietas reikalaujama visiškai ištirti. Tai užtruktų labai ilgai ir brangiai. Archeologiniu požiūriu kapaviečių tyrinėjimas - sudėtinga procedūra: kiekvienas žmogus turi daugiau nei šimtą kaulų, kiekvieną reikia apžiūrėti, be to, žydų ortodoksai labai jautriai reaguoja į kapaviečių kasinėjimus. Problemų sočiai, todėl aš, net jei kas ir pasiūlytų, nesiveržčiau ten dirbti.

Be to, projekte planuojamo statyti kad ir 20 aukštų dangoraižio taip pat niekas neleis statyti, nes ta vieta patenka į Vilniaus pilių vizualinės apsaugos zoną.

Ar Vilniaus istorija dar kada nors mena tokį statybų bumą?

Centre - ne. Senamiestis jau seniai tirštai užstatytas, todėl radikalių statybų nevyko.

Vienintelis rimtas statybų bumas buvo XIX a. antroje pusėje, kai imtasi įsisavinti neapgyventus rajonus dabartiniame Naujamiestyje. Tuomet buvo sukurti ištisi gatvių tinklai (dabartinės Vytenio, Švitrigailos ir kitos gatvės), statyti standartiniai namai. Tokie projektai tuomet įgyvendinti visoje Rusijos imperijoje, taip sakant, ko caras užsimanydavo ir paliepdavo, tas ir buvo daroma.

O dabar eina antroji tokių statybų banga.

Kaip jūs vertinate šią bangą?

Ją sąlygojo pinigų antplūdis, todėl statoma kur įmanoma, daromas verslas, todėl ne visada atsižvelgiama į kitus reikalavimus.

O Vilnius turi iš to naudos?

Kažkiek naudos yra. Štai vadinamasis Šanchajaus rajonas po truputį tvarkomas, visiškai pakeistas ir sutvarkytas eismas Konstitucijos prospekte.

Bet kai kurie pastatai statyti tiesiog ne vietoj ir geriau iš viso jų nebūtų. Štai Fabijoniškių mikrorajone neseniai pastatyta gyvenamųjų namų tiesiai ant buvusio sąvartyno, kuris dar visai neseniai funkcionavo.

Kai kas sako, kad ir Valdovų rūmai statomi be reikalo. Ar reiktų juos laikyti istorine Vilniaus dalimi, kurią būtina atstatyti?

Mano nuomonė jau 20 metų nesikeičia - manau, kad tai ne istorinio pastato atstatymas, o visiškai nauja statyba. Apie Valdovų rūmus išlikę labai mažai informacijos - nežinomas jų aukštis, vidaus išplanavimas ir t.t. Jau dabar matosi, kad jis per aukštas, per masyvus, todėl nustelbia Katedrą, Gedimino pilį.

Tai tikrai nėra būtinoji Vilniaus dalis. Juk ir L. Stuoka-Gucevičius projektavo Katedrą galvodamas, kad šių rūmų nebus. Be to, naujas skandalas dėl Valdovų rūmų gali kilti, jei reiks iškirsti šalia esančius kelis parko medžius, kurie užstoja pastato fasadą.

Algirdas Brazauskas įsitraukė į šių statybų smagumą dar savo prezidentavimo metais, kai buvo manoma, kad atstatytuose rūmuose įsikurs Prezidentūra. Vėliau paaiškėjo, kad pastatas tam per ankštas. Kai pastatys, matysime, ką su juo veiks.

Istoriniame Vilniuje yra bent keletas tokių projektų, kuriuos siekė įgyvendinti A. Brazauskas, bet kurie yra tik jo ambicijos. O juk, atvirai kalbant, jis neturi skonio. Pavyzdžiui, Katedros aikštėje stovintis Gedimino paminklas, kurį vadinu „girtas kunigaikštis“. Pažiūrėkite iš šono, kaip jis stovi. Net turistai iš jo juokiasi.

Rekonstruojamos ir kai kurios kitos istorinės Vilniaus vietos, pavyzdžiui, žydų kvartalas. Dėl jo ekspertai taip pat nesutaria. Ar ši rekonstrukcija išlaikys autentiškumo egzaminą?

Ten panaudota faktiškai visa turima istorinė medžiaga. Gal šimtu procentu ir neatitiks, tačiau bus maždaug toks, koks ir buvo.

Vilniuje yra daug radikalesnių projektų, pavyzdžiui, priešais Katedros aikštę L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėje įsikūręs viešbutis „City park“. Jį projektuojant buvo siūloma daug variantų, deja, pasirinktas pats blogiausias.

Kodėl?

Pati pastato forma, tūris neturi nieko bendra su senamiesčiu. Jis pastatytas iš Vilniui visai nebūdingų medžiagų. Girdėjau architektų atsiliepimų, kad jau geriau jis būtų „stikloidas“, t. y. visas iš stiklo.

Kokios vietos Vilniuje jums, kaip archeologui, šiuo metu užmena daugiausia mįslių?

Vilnius labai daug kasinėtas, informacijos surinkta daug. Naujų mįslių kyla ten, kur išlikę daugiausia kultūrinių sluoksnių, pavyzdžiui, Žemutinėje pilyje.

Gana prastai išsiaiškinta, kaip Vilniuje augo kolonijinės bendruomenės. Turiu omenyje stačiatikių bendruomenę Latako gatvėje ir vokiečių miestą aplink Šv. Mikalojaus bažnyčią. Daug dalykų ten nežinoma, pavyzdžiui, kurioje vietoje buvo turgavietės, o jos tikrai buvo. Abiem šiems centrams labai nepasisekė, nes ten dirbę archeologai elgėsi neatsakingai - netgi dirbo su ekskavatoriais, ataskaitų neparašė.

Dar viena mįslė - „Kreivasis miestas“, jis dabar apima Kalnų parko teritoriją. XIII-XIV a. tai buvo tankiai apgyvendinta vieta, bet rajonas faktiškai netyrinėtas. 1390 m. šis „miestas“ buvo visiškai sudegintas ir sudegino ne kas kitas, o Vytautas. Tuo metu jis pjovėsi su Jogaila ir tai buvo įprastinė taktika - vienas iš siaubiamųjų žygių.

Ar yra sostinėje pamirštų, negaivinamų vietų, kurios istoriškai miestui svarbios?

Viena kaip tik pradėta gaivinti - miesto siena. Neseniai atkasti keli atsitiktiniai fragmentai Pylimo gatvėje, bet eiliniai praeiviai juos retai pastebi, nes dalis atkasti vidiniuose kiemuose, kiti - ganėtinai aukštai, kad liktų nepastebėti.

Greitai prasidės sienos atkasimo darbai L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėje. Dar viena spraga bus užlopyta, bet tokių spragų - gyvas velnias, mat visos sienos ilgis sudaro 3 kilometrus 300 metrų.

Pamenu, kaip Prezidentūros parke buvo atkasta dalis sienos. Tuomet net projektai buvo parengti, ruoštasi tuos fragmentus turistams rodyti. Tačiau kai statybininką prezidentą pakeitė kitas, viskas užstrigo ligi šiol.

Ties Rotuše dabar taip pat vyksta darbai. Tačiau kol kas - tai tik įprasti telekomunikacijos tiesimo darbai. Užtat kitąmet planuojama kasinėti jau centrinę Rotušės aikštę, kur glūdi gotikinio stiliaus pastatų liekanos.

Kalbėjosi Tomas Vaiseta

OMNI naujienos

---------------------------------------

Nesuprantu, ar dabar reikės tas kapines atstatyti ?

Na siaip tai visas Vilnius yra vienos dideles kapines. Gedimino preospekte atkase kazkokias kapines salia savivaldybes, Mindaugo tilta tiese irgi kaulu prikase, Siaures miestelyje is vis puse prancuzu armijos rado, ant Tauro Kalno irgi zydu ir liuteronu kapines (o is ju ankapiu laiptai buvo padaryti), Vingio parke kur anksciau buvo lunaparkas pasirodo 1 pasaulinio vokieciu kapines ir tt. Ir is vis name kur anksciau gyvenau kaimynas remonta dare, tai atpleses grindis tris skeletus rado, nuo antro pasaulinio uzsilikusius. Nemanau, kad cia labai jau rimtas dalykas ir delto reiktu stabdyti statybas ir po kauleli narstyti. Reikia pasielgti kaip ir su prancuzais: operatyviai surinkti ir perlaidoti. Zinoma prancuzai ne zydai, cia gali buti savu nuansu

Apskritai numirėlius reikia kremuoti ir tada jau jokių keblumų nekils

Cia truputi nesurista su Lietuva, bet visteik idesiu:
-----------------------------------------------------

Čikagai suprojektuotas spiralinis dangoraižis, kuris bus aukščiausias Amerikoje

Čikagoje netrukus gali iškilti spiralinis 115 aukštų stiklo ir betono dangoraižis, kuris būtų pats aukščiausias pastatas Jungtinėse Valstijose, antradienį pranešė šio projekto kūrėjai.
Kritikai šį 610 m aukščio dangoraižį "Fordham Spire" lygina su milžiniška torto žvake, o kiti sako, kad toks pastatas nėra tinkamas po rugsėjo 11-osios, kai garsūs dangoraižiai gali tapti teroristų taikiniais.

Statyti tokį dangoraižį, kuriame bus įrengti butai ir viešbutis, sumanė Čikagoje įsikūrusios kompanijos "Fordham" valdybos pirmininkas Christopheris Carley (Kristoferis Karlis). Jį suprojektavo Ispanijoje gimęs architektas Santiago Calatrava (Santjagas Kalatrava), išgarsėjęs gracingais tiltais, Milvokio meno muziejaus priestatu ir transporto centru, kuris turi būti pastatytas toje Niujorko vietoje, kur stovėjo per rugsėjo 11-osios atakas sugriuvę Pasaulio prekybos centro dangoraižiai.

Grakštaus dangoraižio, kurio stogas bus 444 m aukštyje, smailė iškils gerokai aukščiau už 442 m aukščio dangoraižį "Sears Tower", kuris šiuo metu yra aukščiausias šalyje. Naujasis dangoraižis bus aukštesnis ir už Niujorke statyti siūlomą "Freedom Tower", kuris turi būti 541 m aukščio.

"Čikagoje gimė modernioji Amerikos architektūra, ji išugdė tokius genijus kaip Louisas Sullivanas (Luisas Salivanas), Danielis Burnhamas (Danielis Bernemas), Frankas Lloydas Wrightas (Frenkas Loidas Raitas) ir (Ludwigas) Miesas van der Rohe (Liudvigas Mysas van der Rohė), - sakoma Ch.Carley pranešime. - Norime tęsti šią tradiciją XXI-ajame amžiuje ir padovanoti savo miestui vieno neabejotinų šiandienos genijų šedevrą".

Dėl lėšų trūkumo jau yra tekę atsisakyti mažiausiai dviejų projektų statyti Čikagoje aukščiausią pasaulio pastatą po to, kai 1996 metais šio titulo neteko "Sears Tower", kurį pranoko Kvala Lumpūro dangoraižiai-dvyniai "Petronas Towers".

Šiuo metu aukščiausias pastatas pasaulyje yra Taivano sostinėje Taibėjuje esantis "Taipei 101", kurio aukštis - 509 m, tačiau netrukus jį pranoks "Burj Dubai" Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), kurio aukštis gali siekti 700 metrų.

Manoma, kad butai "Fordham Spire", kuris turėtų būti baigtas 2008 metais, kainuos iki 7,5 mln. dolerių (21,6 mln. litų). Kiekvienas aukštas žemiau esančiojo atžvilgiu bus pasuktas dviem laipsniais, kad susidarytų judesio įspūdis. Įgaubtas stiklo fasadas atlaikys stiprius vėjus, o masyvios betoninės konstrukcijos leis suformuoti erdves be kolonų ir 250-yje butų bei viešbutyje įrengti 3 m aukščio langus - nuo grindų iki lubų.

Kaimynai galės nesijaudinti bent jau dėl šio pastato metamo šešėlio - dangoraižio plotas prie pamatų bus tik 1,3 tūkst. kv. metrų.

Nekilnojamojo turto magnatas ir realybės televizijos žvaigždė Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sakė, kad šiuo metu Čikagoje statomą savo vardo butų ir viešbučių dangoraižį sumažino saugumo sumetimais.

"Tokio klimato sąlygomis nenorėčiau statyti ano pastato. Kaip ir nenorėčiau aname pastate gyventi", - "The Chicago Tribune" sakė D.Trumpas.

Omni.lt
------------------------------------------------------

Ech truksta Lietuvai savojo Trupmo

@Sula
Nu, kad kas kapines atkurtų, to dar negirdėjau, ypač 19 amžiuje uždarytas Tiesiog reiks išsamių archeologinių tyrimų, o pagal žydų tradicijas, tai atvažiuos rabinas su kompanija, pasiims palaikus ir perlaidos pagal žydų papročius, nėr čia tragedijos iš viso.Ir nebebus ten kapinių.

Baltieji rūmai susirūpino statybomis Vilniuje

Baltųjų rūmų institucija reikalauja Lietuvos Vyriausybės pasiaiškinti, ar tikrai prabangūs gyvenamieji namai prie Karaliaus Mindaugo tilto statomi ant senųjų žydų kapinių. Sostinės savivaldybė tokius įtarimus neigia.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...php?id=7164382

Žydai valdo...

Man irgi nepatiktų, jei kokioj dabartinėj Baltarusijoj ant lietuvių kapinių, kad ir labai senai uždarytų, sugalvotų ką nors statyti. Reikalaučiau, kad bent jau perlaidoti būtų senoliai su derama pagarba ir ne bet kokioj vietoj...

Kai statė Sporto rūmus kapinių centre - nė šuo neamtelėjo. Baltieji rūmai tylėjo. Nors dar ten buvo kapų liekanos - pats atsimenu.
Ir, staiga, keliamas triukšmas stebėtinai sutampa su šios teritorijos sutvarkymo projektų svarstymo peripetijomis. Ir kai tikrosios kapinės jau iš esmės išardytos ir užpiltos.