Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Spaudos kavinė

Collapse
Tai svarbi tema.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    LR „Sostinė“ 2005.06.23
    Gyventojus erzina statybos po paslapties šydu
    Savivaldybė svarstys, kaip išsamiau informuoti vilniečius apie naujus projektus
    Vilius Mackonis


    Pranešimai – nepastebimi
    Savivaldybei siūloma keisti vilniečių informavimo apie detaliųjų planų rengimo tvarką.
    Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, apie statytojų planus visuomenė sužino iš miesto seniūnijose kabančių skelbimų ir savivaldybės pranešimus spausdinančių laikraščių.
    Teigiama, kad šios priemonės pranešti apie būsimas statybas – ne pačios efektyviausios.
    „Žmonės neperskaito laikraščių, o seniūnijose irgi lankosi ne visi gyventojai. Juk seniūnijai priklauso ne vieno namo bendrija, o dešimtys tūkstančių žmonių“, – sakė Lazdynų seniūnas Algis Strelčiūnas.
    Neseniai savivaldybės Miesto plėtros komitetui jis pasiūlė šalia įstatyme numatytų informavimo būdų įtraukti dar vieną – pradėjus teritorijos planavimą, konkrečioje vietoje pakabinti informacinį stendą, kuriame būtų nurodytas pastato aukštis, užstatymo tankis.

    Konfliktai – visame mieste
    Svarstymus, kaip papildomai informuoti visuomenę, paskatino dažni konfliktai tarp statytojų bei gyventojų.
    Pastaruoju metu per sostinę nusirito net kelios vilniečių pasipiktinimo bangos, kurias sukėlė verslininkų planai.
    Balandžio pabaigoje gyventojų priekaištų sulaukė ant Tauro kalno modernų daugiabutį namą statyti ėmusi įmonė „Sklypo servisas“.
    Aistros užvirė dėl įmonės „Baltijos ąžuolas“ planų tarp Žirmūnų gatvės 111-ojo ir 113-ojo namų įterpti naują septynių aukštų namą. Aplinkinių daugiabučių gyventojai puolė ardyti statybininkų atvežtas tvoras ir graudeno, jog šis daugiabutis jiems užstos saulę. Esą dėl to kris jų butų kainos.
    Lazdynų gyventojai taip pat protestavo prieš naujų namų statybas Erfurto gatvėje. Bendrovė šiuos namus statys netoli Šv.Jono Bosko bažnyčios.
    Dar vienas konfliktas buvo beįsiplieskiąs Lazdynėlių gatvėje, kur turėjo iškilti aštuonių aukštų namas. Gyventojai pareikalavo, kad jis būtų perpus žemesnis. Statytojai turėjo nutraukti darbus kaip tik pastatę keturis aukštus.

    Paskatintų diskusijas
    Naujovę siūlantis A.Strelčiūnas mano, kad šitokie konfliktai dažniausiai kyla būtent dėl netobulos informavimo sistemos.
    Jo teigimu, informacijos pateikimas į akis krintančiuose stenduose atkreiptų žmonių dėmesį dar neprasidėjus statyboms.
    Dėl to visuomenė aktyviau įsitrauktų į diskusijas, valdininkams bei verslininkams pavyktų iš anksto išspręsti galimus nesutarimus.
    „Geriau visus klausimus išspręsti anksčiau, nei pradedami kloti pamatai. Tuomet nebūtų situacijų, kai gyventojai puola po ekskavatorių ratais“, – teigė Lazdynų seniūnijos vadovas.

    Informavimui – mažai dėmesio
    Su statytojais konfliktuojančių gyventojų pusę palaikančių sostinės bendruomenių atstovai palaiko ketinimus plėsti informavimo būdų sąrašą.
    Jų teigimu, dabar informacijos pateikiama per mažai, o gyventojų teises ginančios bendruomenės nespėja sekti įvykių mieste.
    „Ne kartą prašėme, kad visuomenės informavimui apie statytojų planus būtų skiriama daugiau dėmesio.
    2003-iaisiais tvirtinant Teritorijų planavimo įstatymą prašėme, kad suinteresuotos organizacijos apie plėtros projektą būtų informuojamos raštu, bet to nepasiekėme“, – sakė Pilaitės bendruomenės vadovė Janina Gadliauskienė.

    Susidūrė su nenoru
    Tačiau ji pabrėžė, kad informacinio stendo pastatymas išspręstų ne visas problemas.
    Anot J.Gadliauskienės, daug bėdų kelia valdininkų nenoras išklausyti gyventojų nuomonės.
    „Naujienas apie detaliųjų planų kūrimą užtektų platinti ir seniūnijose. Reikėtų tik informuoti aktyviai veikiančias organizacijas.
    Bet susidaro įspūdis, kad savivaldybei pavaldžios seniūnijos nenori teikti tokios informacijos. Kad detalieji plana sukurti prieš kelerius metus, paaiškėja tik pradėjus statybas“, – teigė J.Gadliauskienė.
    Ji ragino savivaldybę keisti planų svarstymų tvarką ir rengti apklausas, kurios būtų labiau reprezentatyvios negu diskusijos, kuriose dažniausiai dalyvauja vos keli žmonės.

    Pasigedo tvirtesnės pozicijos
    Su vilniečiais apsipykę verslininkai taip pat abejoja, ar sprendimas statyti stendus apsaugos nuo visų nesklandumų.
    „Nepasakyčiau, kad gyventojų konfliktai su investuotojais Vilniuje kyla dėl nežinojimo. Kartais nežinojimu tik prisidengiama – kas domisi, tas sužino apie planuojamus projektus“, – sakė į konfliktą su Žirmūnų gyventojais įsivėlusios bendrovės „Baltijos ąžuolas“ direktorius Saulius Makauskas.
    Jo nuomone, dėl kylančių gyventojų nepasitenkinimo bangų ir verslininkų patiriamų nuostolių kalta tik miesto valdžia, neturinti tvirtos sostinės plėtros vizijos.
    Dėl to dažnai keičiami ankstesni sprendimai.
    „Miestas turi būti formuojamas vadovaujantis plėtros planais. Tokiu atveju viskas būtų aišku.
    Tačiau pastačius stendus teks klausytis kaimynų priekaištų. Gal gyventojams visi plėtros planai pasirodys netinkami?
    Tokiu atveju statytojai, kurie vadovaujasi įstatymais, liks apgauti“, – sakė S.Makauskas.

    Žmonėms trūksta paaiškinimų
    Pasak „Baltijos ąžuolo“ direktoriaus S.Makausko, jo vadovaujama įmonė tarp girnų pateko būtent dėl to, kad savivaldybė tinkamai neinformavo Žirmūnų gyventojų.
    „Mes įsigijome jau parengtą investicinį projektą, ne tuščią sklypą. Iki tol turėjo būti surengtos diskusijos su visuomene. Valdininkai sakė, kad viskas gerai.
    Paaiškėjo, kad taip nebuvo. Bėdos dingtų, jei savivaldybė nuspręstų ne statyti stendus, o aiškinti žmonėms, kas gali būti kuriama šalia jų būstų“, – piktinosi S.Makauskas.
    Ar keisti visuomenės informavimą apie vykstančius planavimo darbus, svarstys sostinės taryba.




    Tiesą sakant, bent savivaldybės puslapyje "Sostinėje" apie detaliuosius planus (žr. šeštadienio skalbimus) ar tinklapyje galėtų būti bent nuorodos su vietovės planais, kurioje vietoje ir kas bus daroma.
    Koks specas gali suprasti, ką reiškia "užsakovas - Miesto plėtros departamentas pradeda detalų planavimą sklype 0000:0123:9876".

    Comment


      Gal kas gali gauti visą straipsnį iš "Sostinės"?

      Vilnius verslininkus vilios į krantinę
      http://www.delfi.lt/news/economy/aut...php?id=6966654
      Mano galerija Flickr'yje

      Comment


        Parašė Mantaz
        Gal kas gali gauti visą straipsnį iš "Sostinės"?

        Vilnius verslininkus vilios į krantinę
        http://www.delfi.lt/news/economy/aut...php?id=6966654
        Verslininkus vilios į krantinę



        Vilius Mackonis
        „Sostinės“ korespondentas


        Neryje dar šią vasarą gali užvirti laivyba.

        Savivaldybė paskelbė septynias vietas, kuriose verslininkams siūloma įrengti laikinas prieplaukas.

        Visų įmonių, kurios norėtų šiemet upėje organizuoti turistines keliones, atstovai ateinantį trečiadienį kviečiami į savivaldybę.

        Valdininkai tikisi, kad įrengti prieplaukas pavyks Žiemos uoste, ties Verkių malūnu, 1-ajame bei 2-ajame paplūdimiuose, ties Šilo tiltu, ties Koncertų ir sporto rūmais bei ties Baltuoju tiltu, netoli paplūdimio.

        „Tačiau šiemet čia prieplaukų įrengti nesiūlysime, kadangi Žvėryno tiltas remontuojamas ir po juo plaukti negalima“, – sakė B.Raguotienė.

        Kol kas norą vilniečiams pasiūlyti naują paslaugą pareiškė tik turizmo agentūra „Kelrodis“.

        Tiesa, įmonei tikriausiai teks koreguoti savo planus.

        Mat keliauninkus kanojomis ir pripučiamais plaustais verslininkai žadėjo plukdyti nuo Baltojo tilto iki Vingio parko pėsčiųjų tilto, tačiau po Žvėryno tiltu dabar plaukti negalima.

        Bendrovės direktorius Algirdas Valantiejus žadėjo susipažinti su savivaldybės pasiūlymais.

        „Bet kuriuo atveju mums tiek daug prieplaukų nereikia. Užtektų vienos arba dviejų“, – teigė turizmo agentūros vadovas.

        Savivaldybė Neries upę turizmui žada pritaikyti kitais metais.

        Planuojama, kad turistai laivu galėtų nukeliauti nuo Lazdynų iki Verkių regioninio parko.

        Tam teks pagilinti Neries upės vagą.
        iš lrytas.lt, +iliustracija

        Comment


          Dėkui
          Mano galerija Flickr'yje

          Comment


            Šis tas apie naują VNO terminalą

            Už Šengeno ribų iš Lietuvos skrendančius keleivius stebės "Fimos" simuliatorius
            http://www.delfi.lt/news/economy/aut...php?id=6976859
            Mano galerija Flickr'yje

            Comment


              manau neblogos naujienos Kaune:
              http://www.omni.lt/?i$9359_16007$z_287197

              Comment


                Panevėžyje ir neblogos naujienos
                P.

                Comment


                  Premjerui užtarus A.Zuoką, savivaldybė palaimino K.Brazauskienės bendrovės statybas

                  Premjerui Algirdui Brazauskui praėjusią savaitę užsiminus, kad, jo manymu, Vilniaus meras Artūras Zuokas neturėtų atsistatydinti iš Vilniaus mero posto, Vilniaus miesto savivaldybė skubiai patvirtino detalųjį planą sklypo, esančio sostinės M.K.Čiurlionio g. 84. Jame stovi premjero žmonos Kristinos Brazauskienės vadovaujamas viešbutis „Crown Plazza“.

                  Detaliajame plane, kuriam išimtinai greitai pritarė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kolegija, numatyta, kad bendrovė „Draugystės viešbutis“ prestižiniame sklype, kuriame dabar šalia viešbučio “Crown Plazza” yra įrengta neuždengta stovėjimo aikštelė, galės statyti iki 9 aukštų apartamentų viešbutį su požemine automobilių stovėjimo aikštele.

                  Įsakymą dėl sklypo M.K.Čiurlionio g. 84 detaliojo plano tvirtinimo Vilniaus miesto savivaldybės departamentai ir administracijos direktorius pasirašė per rekordiškai trumpą laiką. Tam prireikė tik dviejų dienų – birželio 22-osios ir 23-iosios.

                  Keistas sutapimas yra tai, kad įsakymo pasirašymo išvakarėse, birželio 21-ąją, premjeras A.Brazauskas, duodamas interviu Lietuvos radijui, pareiškė: "Mes (socialdemokratai) atskirai šio klausimo nesvarstėme, bet susidarė toks įspūdis, kad nėra pagrindo atstatydinti A.Zuoką, ir mūsų frakcija (Vilniaus miesto taryboje), tikiuosi, nepalaikys šito atstatydinimo".

                  Taip A.Brazauskas kalbėjo prieš Vilniaus miesto taryboje praėjusią savaitę rengtą balsavimą dėl nepasitikėjimo meru.

                  Sklypas, kuriame buvo leista vykdyti statybas bendrovei „Draugystės viešbutis“, yra išnuomotas tai pačiai bendrovei 99 metams.

                  Šią informaciją Seimo konservatorių frakcijos lyderis Jurgis Razma įvardino, kaip vieną iš tų, dėl kurių laikinajai Seimo komisijai, tiriančiai faktus apie A.Zuoką, reikėtų leisti pratęsti darbą iki lapkričio pirmos dienos.

                  „Sužinoję apie tai, kad tokiame politiniame kontekste vyksta tokie dalykai, mes (konservatorių frakcija) kreipėmės į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisija, kuri ir turėtų atsakyti į visus klausimus“, - DELFI sakė J.Razma.
                  Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                  Comment


                    Konspiracija! Konspiracija!
                    You have your way. I have my way. As for the right way, the correct way, and the only way, it does not exist.

                    Comment


                      Parašė blitz
                      Konspiracija! Konspiracija!
                      Burtų vakarienė kažkokia
                      אני בכל זאת אאמין באהבה, אפילו אם היא מתה,
                      אני אאמין באלוהים, אפילו אם הוא שותק.

                      Comment


                        Vsio zakono!!!

                        Comment


                          Lietuvoje - vandens pramogų parkų bumas
                          http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7004689
                          Mano galerija Flickr'yje

                          Comment


                            Nelegalios statybos Vilniuje bus įteisinamos tik gavus miesto tarybos pritarimą

                            http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=7022773

                            Comment


                              Kliedesiai kažkokie, praktikoje viskas būna atvirkščiai
                              אני בכל זאת אאמין באהבה, אפילו אם היא מתה,
                              אני אאמין באלוהים, אפילו אם הוא שותק.

                              Comment


                                Ir dar http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...php?id=7023122
                                אני בכל זאת אאמין באהבה, אפילו אם היא מתה,
                                אני אאמין באלוהים, אפילו אם הוא שותק.

                                Comment


                                  Ekspertus baugina būsto kainų burbulas

                                  Būsto kainų augimas Lietuvoje jau beveik atitinka finansų analitikų apibūdinamo burbulo pavadinimą. Rinkoje per viešuosius ryšius jį pučia ir statybų bendrovės, ir nekilnojamojo turto agentūros. Pasak Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio, “burbulai didėja dažniausiai lėčiau, nei žlunga”. Per metus būsto paskolų portfelis padidėjo 78 proc.

                                  Nutylėti naudinga

                                  Lietuvos banko duomenimis, sausį-balandį bankai gyventojams suteikė paskolų už 2,4 mlrd. litų. Tai 85 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį 2004 m. Būsto paskolų portfelis per minėtą laikotarpį padidėjo 1,7 mlrd. Lt arba 78 proc.

                                  “Negali būti, kad 10 metų iš eilės didėtų nekilnojamojo turto kainos po 40 proc. kasmet, - sakė “SEB Vilniaus banko” finansų analitikas Gitanas Nausėda. - Bet šiuo metu yra pakankamai ekonominių veiksnių kainoms didėti”.

                                  Tuo tarpu Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius ir finansų analitikas Raimondas Kuodis pirmasis prabilo apie pavojingas tendencijas, kurios nekilnojamojo turto rinkoje pastaraisiais metais pasitvirtino kaip pagal iš anksto parašytą scenarijų. “Vyksta tai, kas ir turėjo įvykti, - sakė R.Kuodis. - Lietuvoje yra žmonių, kurie supranta, jog kyla burbulas, bet jie ir toliau ant to burbulo joja”.

                                  Su kainomis nesusiję dalykai

                                  R.Kuodis neabejoja, kad nekilnojamojo turto agentūrų vadovai, statybos bendrovių direktoriai per viešuosius ryšius daro didelę įtaką rinkai. “Ypač prognozuodami būsto brangimą, o tokių pareiškimų su konkrečiais skaičiais žiniasklaidoje iki šiol buvo iš tikrųjų daug, - prisiminė R.Kuodis. - Neturėdami informacijos iš kitų šaltinių, žmonės, suprantama, tiki šitais ekspertais, manydami, jog jie turi geresnę informaciją”.

                                  R.Kuodžio nuomone, būtent taip “gimsta savaime išsipildančios pranašystės”. Vienas žinomiausių finansų analitikų teigė, kad su nekilnojamojo turto kaina siejamas euro įvedimas arba stojimas į ES buvo ir yra visiškai “nesusiję ir nelogiški” dalykai.

                                  “Žaidimas viešaisiais ryšiais skatina pamišimą, kuris naudingas, kad didelė visuomenės dalis patikėtų, jog nekilnojamasis turtas brangsta”, - aiškino Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius. Pirmuosius įspėjimus R.Kuodis pateikė dar 2004 m. vasarį.

                                  Skelbiama prieštaringa informacija

                                  Vieną rodiklių nekilnojamojo turto rinkoje egzistuojant burbului R.Kuodis nurodo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų nuomos tendencijas. “Nuomos kainos ne tik nedidėja, o smunka”, - sakė jis. Finansų analitikas teigia, jog didėjantis skirtumas tarp būsto kainų ir nuompinigių yra akivaizdžiausias įrodymas, kad rinkoje yra burbulas.

                                  Atidžiai skaitantys spaudą aptiktų kuriozinių pranešimų. Pavyzdžiui, tą pačią dieną vienas laikraštis skelbia, jog išsinuomoti butą Kaune arba Vilniuje labai sudėtinga, nes paklausa - didžiulė, tuo tarpu kitame leidinyje nuomos rinka vadinama “visiškai sustingusia”.

                                  Nuompinigių dydžiai taip pat iškreipiami. Pastaruosius 7-8 metus Kaune išsinuomoti dviejų kambarių butą galima mokant ne daugiau kaip 200-250 Lt (neskaitant mokesčių už komunalinius patarnavimus). Tuo tarpu šią savaitę viename dienraščių skelbta, kad per mėnesį reikia mokėti ne mažiau kaip 400-500 Lt.

                                  Net centrinėse miesto gatvėse gausu pasiūlymų išnuomoti prekybos patalpas, kurios tuščios stovi mėnesių mėnesiais.

                                  Neabejoja gyventojų galimybėmis

                                  “Didėjančios gyventojų pajamos, mažėjantis nedarbo lygis ir labai mažos bankų palūkanų normos skatina žmones skolintis, todėl priežasčių nekilnojamojo turto kainoms kilti yra, - įsitikinęs “SEB Vilniaus banko” finansų analitikas G.Nausėda. - Artimiausiais mėnesiais ir ketvirčiais Europos centrinis bankas neketina didinti palūkanų normų, todėl sąlygos skolintis išliks labai palankios”.

                                  Palyginti su vidutiniu darbo užmokesčio fondu, gyventojų įsiskolinimo lygis, pasak G.Nausėdos, šiuo metu siekia apie 25 proc. “Tuo tarpu Japonijoje ir Didžiojoje Britanijoje šis rodiklis yra keletą kartų didesnis”, - teigė finansų analitikas.

                                  Tačiau G.Nausėda pripažino, jog žemės sklypų kainos kai kuriose Vilniaus vietovėse jau beveik pasiekė Paryžiaus ir Niujorko lygį. “Situacija kai kur pavojinga”, - pridūrė jis.

                                  Skolininkų nedaug

                                  Kreditų valdymo ir skolų išieškojimo bendrovės “Žvilgsnis iš arčiau” sąrašuose daugiausia skolininkų yra tarp tų asmenų, kurie bankams negrąžinę vartojamųjų paskolų. Jų dydis siekia nuo tūkstančio iki keliasdešimt tūkstančių litų. Apie 70 proc. skolininkų nesugeba grąžinti maždaug po 4000 Lt. “Stambesnių kreditų negrąžino tik vienas kitas asmuo”, - teigė “Žvilgsnis iš arčiau” Rinkodaros ir aptarnavimo departamento direktorius Erikas Zubrus.

                                  Bendrovei bankai nepateikė nė vieno prašymo iš skolininko išieškoti būsto kreditą. “Su tokiais skolininkais bankai dirba savarankiškai, nes šiuo metu nekilnojamojo turto rinkoje problemų parduoti užstatą (namą arba butą) nėra”, - sakė E.Zubrus. Dėl šios priežasties, pasak specialisto, artimiausiu metu skolų išieškojimo įmonėms tokiais skolininkais rūpintis nereikės.

                                  Kritinė “blogų” paskolų riba

                                  Kitos skolų išieškojimo UAB “Intrum Justitia” direktorius Audrius Astrauskas patvirtina, kad nenusistovėjusios kainos nekilnojamojo turto rinkoje yra labai palankios bankams. “Prieš 3-4 metus suteikę kreditą būstui, šiuo metu jį pardavę, bankai gali netgi neblogai uždirbti”, - sakė A.Astrauskas.

                                  Tačiau finansų analitikas G.Nausėda teigia, jog “bankai nenori turėti daug “blogų” (negrąžintinų) paskolų”. “Jei atsiras daug “blogų” paskolų ir visi bankai su savo nekilnojamuoju turtu rinkoje mėgins jį parduoti, bankams kils didelių problemų”, - aiškino G.Nausėda.

                                  Kiek žmonių jau dabar negali grąžinti kreditų, kai sąlygos jiems gauti yra pačios palankiausios, G.Nausėda negalėjo pasakyti. Užsienyje “blogų” paskolų lyginamoji dalis, anot jo, nėra didelė ir nesiekia 5 proc. Kritine tokių paskolų riba G.Nausėda nurodė 10-15 proc.

                                  Nuomonės išsiskiria

                                  Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius R.Kuodis neprognozuoja, kada būsto kainų burbulas sprogs bei kuo tai pasireikš - staigiu kainų smukimu ar tik jų stabtelėjimu. “Pasaulyje yra buvę įvairiausių atvejų, - sakė R.Kuodis. - Po burbulo sprogimo Japonijoje, nekilnojamojo turto kainos šioje šalyje smuko 10 metų”.

                                  “SEB Vilniaus banko” finansų analitikui G.Nausėdai nerimą kelia tik psichologiniai rinkos veiksniai. “Juos lemia ne žmonių noras turėti geresnį būstą ir ne didėjančios jų pajamos, o noras užsidirbti iš ateities kainų skirtumo”, - sakė G.Nausėda.

                                  Jis išreiškė susirūpinimą, kad kai kurios statybų bendrovės vilkina butų pardavimą. “Kai kurių būstų pasiūla dirbtinai stabdoma siekiant dar labiau įkaitinti rinką, - aiškino G.Nausėda. - Jei šis veiksnys dominuos toliau, nekilnojamojo turto burbulas galutinai susiformuos po 1-1,5 metų”.

                                  Informaciją valdo verslininkai

                                  Paklaustas, ar netiksli informacija žiniasklaidoje gali daryti įtaką būsto kainų burbulo augimui, G.Nausėda atsakė, jog “tai iš dalies jau padaryta”. “Kiekviena žinutė apie tolesnį nekilnojamojo turto kainų didėjimą ir prognozes, kad jos toliau kils, lemia žmonių elgesį”, - pripažino finansų analitikas.

                                  Pastarosiomis dienomis dienraščiuose netikslią informaciją pastebėjęs G.Nausėda ją pavadino labai pavojingu dalyku. “Dezinformacija nulemia klaidingą žmonių elgesį rinkoje”, - sakė jis.

                                  Tikėtina, jog Lietuvoje toliau pučiantis kainų burbului informacijos apie brangstantį nekilnojamąjį turtą bus vis daugiau. Juolab kad kai kurias žiniasklaidos priemones valdo itin stambūs koncernai. Pavyzdžiui, BTV, “Lietuvos žinios”, “Radiocentras”, “RC2” ir “Ruskoje radio” priklauso “Achemos grupės” koncernui, jungiančiam net 40 įmonių. LNK ir naujienų agentūros ELTA kontrolinis akcijų paketas priklauso “MG Baltic” koncernui su 30 įmonių, tarp jų - net dvi nekilnojamojo turto bendrovės “MG Valda” ir “Megarenta”. Tuo tarpu 20 įmonių vienijanti “Rubicon group” valdo Penktąjį kanalą (Vilnius, Kaunas, Alytus) ir “Vilniaus žinias”.

                                  Viešųjų ryšių specialistai yra net apskaičiavę, kiek laiko ir pinigų reikia, kad viena ar kita informacija pasiektų 65 proc. visuomenės. Intensyviai reklamai 2-3 savaitėms būtina skirti 143,2 tūkst. Lt. Tiek apytikriai šiuo metu kainuoja pusė namo ne itin prestižinėje Vilniaus vietoje arba neblogai suremontuotas dviejų kambarių butas 15 metų senumo name Kaune, Šilainių mikrorajone.

                                  Gediminas Stanišauskas, "Kauno diena"

                                  Comment


                                    Užsienio investicijos į Lietuvą smuko 21 proc.

                                    Per penkis šių metų mėnesius Lietuva gavo 966,74 mln. litų tiesioginių užsienio investicijų - 21 proc. mažiau nei pernai sausį-gegužę (1,225 mlrd. litų). Gegužės mėnesį tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 112,5 mln. litų, pranešė Lietuvos bankas.

                                    Grynųjų tiesioginių užsienio investicijų srautas sudarė 43,2 proc. sausio-gegužės mėnesio einamosios sąskaitos deficito.

                                    Gegužę užsienyje Lietuvos įmonės investavo 327,7 mln. litų. Per penkis mėnesius Lietuvos įmonių investicijų užsienyje srautas siekė 1,36 mlrd. litų.

                                    Šalies komercinių bankų iš užsienio gautos paskolos darė didžiausią įtaką bendram teigiamam kitų investicijų srautui, kurį gegužę sudarė 526 mln. litų.

                                    Lietuvos banko duomenimis, pernai Lietuva sulaukė 2,15 mlrd. litų tiesioginių užsienio investicijų.

                                    Lietuviai jau ant tiek kieti, kad jau daugiau investuoja uzsienij nei uzsienieciai Lietuvoj.
                                    Bet manau tas smukimas cia nieko blogo, nes lietuviu imones pastaraisiais metais sustiprejo ir nebereik uzsienieciu pagalbos
                                    Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                                    Comment


                                      Na užsienio investicijos yra geros tuom, kad į šalį ateina pinigai, kurių nereikia uždirbti ir taip valstybė tampa turtingesnė. Tiesa, kad gautas pelnas taip pat priklauso užsienio kapitalui, tačiau dažnai jis perinvestuojamas toje pačioje valstybėje, be to dalis pelno išmokama darbuotojams darbo užmokesčio pavidalu.
                                      Mano galerija Flickr'yje

                                      Comment


                                        Ziurint kokie objektai, jeigu kokios gamyklos kaip kad LEZ`ai tai manau uzsienio investicijos tikrai gerai, bet kokios statybos ar panasiai, tai man atrodo nelabai, geriau lietuviams pelnas liktu
                                        Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                                        Comment


                                          Gal kas gali paaiskinti viena dalyka. PVZ Indorama kur investuoja pinigus i gamykla, tai nuo ko yra skaitomos investicijos, statybu pradzios, pabaigos ar statybu metu?
                                          Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                                          Comment

                                          Working...
                                          X