Tesinys: Elito kvartalai – išrinktiesiems

------------------------------------------------------
Amerikoje uždaros bendrijos egzistuoja jau seniai

Jungtinėse Amerikos valstijose gyvenęs lietuvis Vytautas Dūdėnas sako, kad ten egzistuoja dvi būsto nuosavybės formos: buto nuosavybė ir bendrijos nuosavybė. Buto nuosavybė - tai tokia pati forma kaip ir Lietuvoje, kai perkamas atskiras butas daugiabučiame name. Tuo tarpu perkantis butą bendrijoje asmuo juridiškai įsigyja ne butą, o bendrijos (arba kooperatyvo) akcijas. Buto plotas lemia akcijų skaičių, o akcijų skaičius – balsų skaičių visuotiniame akcininkų susirinkime.

Tokie kooperatyvai nustato savas vidaus elgesio taisykles. Pavyzdžiui, neįsileisti į bendriją šeimų su mažais vaikais, vyresnių nei 60 metų amžiaus, neleisti išnuomoti buto ne bendrijos nariui. Dėl taisyklių atsiranda tam tikrų apribojimų norint butą parduoti. Parduodant butą reikia parduoti akcijas, o tai privalu suderinti su bendrijos taryba. "Taryba pirmiausiai žiūri, ar pirkėjas yra finansiškai pajėgus ir mokus, po to vertina, ar būsimasis gyventojas atitinka bendrijos taisykles ir ar jo gyvenimo būdas sutampa su bendrijos narių gyvenimo būdu, – pasakoja V.Dūdėnas. – Kartais tokios bendrijos nenori įsileisti įžymybių, nes jos pritrauks dėmesį ar kitokio tipo, kitokio gyvenimo būdo žmonių".

Pardavėjas turi pats rasti pirkėją, kuris atitiktų bendrijos profilį, ir kartais tai būna nelengva. Ilgai nesuradus pirkėjo gali tekti nuleisti kainą ir taip prarasti dalį pinigų. Tiesa, tokiuose megapoliuose kaip Niujorkas pirkėją rasti nesudėtinga.

Už taisyklių nesilaikymą nustatomos baudos. "Žmogus net savo buto viduje negali daryti ko nori", – sako V.Dūdėnas. Pavyzdžiui, prieš darant remontą reikia pateikti architekto ekspertizę, planus ir sąmatas, susimokėti už statybinių medžiagų vežiojimą liftu, palaikyti švarą, perdažyti laiptinę.

Tokia nuosavybės forma JAV nėra populiari. Plačiausiai taikoma Niujorke, Manhetene.

Butų kainos senamiestyje ir prestižiniuose rajonuose per pirmuosius Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metus pakilo apie 30 proc. Gyventojus pirkti būstą skatina mintis, kad netrukus kainos dar pakils

Prabangūs butai Vilniuje

Dangoraižis Konstitucijos pr. "Ranga IV"
"Vilniaus vartai" "Ranga IV"
Daugiaaukštis Žirgo g. "Ranga IV"
"Delfinas" "Invalda Real Estate"
"Nidos namai" "Invalda Real Estate"
"Grand Duke Palace" "Middle European Investment"
"Rotušės vartai" "Middle European Investment"
Vingio apartamentai "Middle European Investment"
Stiklių vartai "Middle European Investment"
"Strazdelio namai" "B.E.Realty"
Užupio valda "Remada"

Šiandien už butus (apartamentus) naujai statomuose prabangiuose daugiabučiuose centrinėje miesto dalyje prašoma nuo 7 iki 12 tūkst. Lt/kv.m.
------------------------------------------------------

O cia tie namai po 2 milijonus: http://www.archbiuras.lt/Images/Gale...595_Lauru2.jpg Raskit 3 skirtumus tarp namo ir garazo As nieko pries 2 milijonus kainuojancius namus, bet sitie ryskiai netempia iki tos sumos ir atrodo juokingai.

Investicijos

LEZ ketinama statyti rapsų perdirbimo gamyklą

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), kur šiuo metu veikia keturios įmonės, pagal jau pasirašytas sutartis šiemet bus pradėti įgyvendinti trys nauji projektai. Pagal vieną iš jų - Lietuvos bendrovė "Mestilla" rengiasi investuoti per šimtą milijonų litų ir dar šį rudenį pradėti didžiausios Baltijos šalyse gamyklos, gaminsiančios kuro priedą metilo esterį, gamyklą.

Vakar bendrovės atstovai uostamiesčio savivaldybėje surengė projekto pristatymą miesto merui, LEZ vadovybei, kitoms suinteresuotoms žinyboms.

Pasak investuotojų, pagrindinė žaliava, kuri bus naudojama gamyboje yra rapsų sėklos, iš kurių per metus tikimasi pagaminti 115 tūkst. tonų metilo esterio. Pakeleivinės medžiagos, kurios bus gaunamos metilo esterio gamybos metu - kalio trąšos, pašarams naudojamos rapsų išspaudos, techninis glicerinas. Pagamintus produktus per Klaipėdos uostą planuojama eksportuoti į Vakarų Europą, Skandinavijos šalis.

Pasak projekto vadovo UAB "Lietuvos statybų projektavimo institutas" direktoriaus Jono Mulevičiaus, įmonę ketinama pastatyti pačioje žemiausioje, vakarinėje LEZ dalyje, netoliese katilinės. Bendras jos užimamos žemės plotas sudarys 4,5 ha.

J. Mulevičiaus teigimu, kol kas atlikti tik pirmieji projektavimo darbai, baigiamas rengti gamtosauginis projektas, derinami rizikos analizės ir poveiko sveikatai projektai.

Be rapsų sėklų, kurios į gamyklą, pasak J. Mulevičiaus, bus pristatomos jau išvalytos, gamyboje bus naudojamas metanolis, kalio hidroksidas, sieros bei fosforo rūgštys ir kitos medžiagos. Dalis metanolio - apie 0,8 tonos per metus technologinio proceso metu išsiskirs į orą. Degimo proceso metu į aplinką išsiskirs ir anglies bei sieros dioksidai, azoto oksidai, o perkraunant grūdus į orą išrūks apie 11 tonų organinių dulkių.

Tačiau direktorius tikino, kad pavojaus klaipėdiečių sveikatai gamykla nekels: "Gamykla nėra labai švari, bet ir nepriskiriama prie labai pavojingų. Į aplinką pateksiančių kenksmingų medžiagų kiekis bus labai nedidelis ir neviršys leistinų normų. Didžiausias triukšmo faktorius bus geležinkelio vagonų, automobilių judėjimas".

Nors gamyklos teritorijoje bus jaučiamas aliejaus kvapas, pasak J. Mulevičiaus, klaipėdiečiai jo taip pat nepajus.

Įgyvendinus projektą, gamykloje pamainomis dirbtų kelios dešimtys žmonių. J. Mulevičiaus teigimu, jie taip pat būtų apsaugoti nuo žalingo poveikio sveikatai: "Visas gamyklos ciklas vyks uždarose nerūdijančio plieno talpyklose, tad grėsme sveikatai būtų galima tik avarijos atveju, jeigu į kvėpavimo takus patektų didžiulis metanolio kiekis".

Laima ŠVEDAITĖ

www.ve.lt

Kauno marių pusiasalyje jau tris šimtmečius stovintis baroko perlas - Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis vertas būti kandidatu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą - įsitikinę meno žinovai, sunerimę dėl šio unikalaus objekto išlikimo
http://www.delfi.lt/news/daily/picof...tureID=6829276

Cia gal kazkokia klaida, nes jau seniau buvo sita zinia pranesta? Bet kokiu atveju gera zinia, nors ir nieks turbut neabejojo, kad taip ir bus. Cia tie formalumai tik del vaizdo.

Čia daugiau politinės naujienos, tačiau surištos su Vilniaus miesto mero kėde, todėl manau įdomu

Nesutarimai manau ryškėja ir konservatoriai gali pasitraukti iš koalicijos savivaldybėje, todel galime laukti naujo mero Aš šiaip manau, kad Zuoką reikia mesti lauk ir kuo greičiau.

Opozicijos lyderis tikisi, jog liberalcentristams pakaks ryžto atstatydinti kontroversijon patekusį lyderį

Vilnius, birželio 6 d. (BNS). Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius tikisi, jog partneriams opozicijoje liberalcentristams pakaks ryžto atstatydinti kontroversijon patekusį partijos lyderį, Vilniaus merą Artūrą Zuoką.

„Lauksime artimiausiu laikotarpiu Liberalų ir centro sąjungos sprendimų, tikimės, jog jiems užteks politinės išminties paremti prezidentą Valdą Adamkų“, - spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A.Kubilius.

Prezidentas V.Adamkus praėjusią savaitę pareiškė praradęs pasitikėjimą dviem konfliktuojančiais svarbias pareigas užimančiais parlamentinių partijų lyderiais ir paragino juos „priimti atitinkamus sprendimus“.

„Pastaruoju metu ypač plačiai aptarinėjami dviejų parlamentinių partijų vadovų tarpusavio kaltinimai. Toks politikų santykių aiškinimasis kenkia valstybės ir savivaldos interesams, diskredituoja jas visuomenės akyse“, - kalbėjo prezidentas, vertindamas konfliktą tarp valdančiosios Darbo partijos lyderio, ūkio ministro Viktoro Uspaskicho ir opozicinės Liberalų ir centro sąjungos pirmininko, Vilniaus mero A.Zuoko, kurie vienas kitą kaltina privačių įmonių protegavimu.

Parlamentinės opozicijos bei konservatorių lyderis A.Kubilius spaudos konferencijoje pirmadienį tvirtino tikįs, jog „liberalcentristai savo problemą išspręs ir galės kartu su mumis stotis šalia prezidento į sąžiningos politikos perspektyvų gynybą“.

Prezidento pasitikėjimą praradęs A.Zuokas praėjusią savaitę patvirtino svarstąs atsistatydinimo galimybę. Sprendimas dėl A.Zuoko atsistatydinimo ir partijos pirmininko pareigų gali būti priimtas pirmadienį vakare šaukiamame Liberalų ir centro sąjungos valdybos posėdyje.

A.Kubilius spaudos konferencijoje neskubėjo prognozuoti, ar konservatoriai trauksis iš koalicijos opozicijoje su liberalcentristais, jei A.Zuokas ir toliau partijos vadovu.

Pasak A.Kubiliaus, A.Zuokui likus liberalcentristų lyderiu, konservatoriai „šios savaitės pabaigoje ar kitos pradžioje rinksis į prezidiumo posėdžius ir svarstys tolesnę bendradarbiavimo perspektyvą“.

Pradedama naujojo "Litexpo" paviljono statyba
http://www.miestai.net/content/view/270/41/

Sis tas naujo apie Klaipeda:

http://www.omni.lt/?i$9359_16017$z_282524

ELTA

Keleivių skaičius šiemet labiausiai augo Palangos oro uoste

Per penkis šių metų mėnesius tarp trijų šalies oro uostų labiausiai keleivių skaičius išaugo Tarptautiniame Palangos oro uoste. Sausio-gegužės mėnesiais per Palangos oro uostą skrido 29,93 tūkst. keleivių - 54,8 proc. daugiau nei atitinkamu 2004-ųjų laikotarpiu, kai keleivių skaičius siekė 19,33 tūkstančio.


Tarptautiniame Vilniaus oro uoste keleivių skaičius per penkis šių metų mėnesius išaugo 43 proc. - nuo 310,182 tūkst. iki 443,742 tūkstančio.

Tarptautiniame Kauno oro uoste keleivių skaičiaus augimas siekė 12,5 proc. - per penkis šių metų mėnesius jų skraidinta 11,02 tūkstančio (pernai - 9,8 tūkst.).

Palangos oro uosto vyriausioji buhalterė Regina Zajančiauskytė Eltai sakė, kad daugiau keleivių uostas sulaukia dėl Skandinavijos oro bendrovės SAS pernai spalį pradėtų reguliarių skrydžių į Kopenhagą, kurių šiemet įvykdyta 8,28 tūkstančio.

"Kauno aerouosto" vadovo Kęstučio Cicėno teigimu, keleivių skaičių šiemet padidino prasidėjęs turistinis sezonas. Daugiausiai poilsinių skrydžių per Kauno oro uostą siūlo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius "Novaturas".

Šių metų gegužės mėnesį, palyginti su pernai geguže, Kauno uostas skraidino beveik 3 kartus daugiau keleivių - 3,96 tūkstančio.

Keleivių skaičiaus augimas kituose oro uostuose gegužės mėnesį buvo lėtesnis nei per visus šiuos metus. Vilniaus oro uoste augimas siekė 36,5 proc. - iki 114,763 tūkst. keleivių, o Palangos oro uoste - 16,4 proc. - iki 8,1 tūkst. keleivių.

"Gegužės mėnesį "Aviakompanija Lietuva" pradėjo reguliarius reisus iš Palangos į Kelną ir Miuncheną Vokietijoje bei Maskvą. Praktiškai per dieną pervežti 139 keleiviai. Šie reisai irgi augins mūsų keleivių skaičių. Tačiau skrydžius nutraukė pernai į Kopenhagą ir Stokholmą reguliarius reisus turėjusi Švedijos kompanija "Swedline", - pasakojo R.Zajančiauskytė.

Skrydžių skaičius šiemet išaugo (47,2 proc.) tik Vilniaus oro uoste - per penkis mėnesius surengta 11,73 tūkst. skrydžių. Palangoje šiemet skrydžių įvykdyta panašiai kaip ir pernai - 1,94 tūkst., o Kaune skrydžių sumažėjo 50 reisų iki 1,8 tūkstančio.

Krovinių ir pašto siuntų apimtys Kauno oro uoste šiemet išaugo 82 proc. ir sudarė 1,975 tūkst. tonų, Palangoje jų skraidinta panašiai kaip pernai - vos 11 tonų. Vilniaus oro uoste krovinių ir pašto srautai šiemet smuko 5,2 proc. ir sudarė 2,081 tūkst. tonų

Statistikos departamento duomenimis, 2004 metais trys Lietuvos oro uostai sulaukė 1,097 mln. keleivių - 41 proc. daugiau nei 2003-iaisiais (778,06 tūkst.), suorganizuota 33,76 tūkst. skrydžių - 21,3 proc. daugiau (27,84 tūkst.). Krovinių srautas palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 26,3 proc.: nuo 11,91 tūkst. iki 8,77 tūkst. tonų.

Lietuviškas individualizmas nuosavose tvirtovėse

"Nelabai prie širdies man tie naujojo stiliaus kvadratiniai namai, – kalbėjo po parodą-konkursą "Individualių namų architektūra" vaikštinėdamas "Electrolux Lietuva" vadovas Saulius Olencevičius. – Nors mačiau keletą, kurie atrodė visai neblogai. Galbūt realybėje pamačius projektą nuomonė pasikeistų". Praėjusių metų individualiųjų namų projektų konkurso rezultatai rodo tą patį: internetu balsavusių lietuvių nuomonė nesutapo su komisijos, kurią sudarė Lietuvos architektai, dėstytojai ir žurnalistai, pažiūromis. Šių metų internetinio balsavimo rezultatų dar nėra, tačiau parodos atidarymo vakarą, per kurį architektai rinko tarp kolegų pripažintą darbą, taip pat laimėjo ne toks kampuotas projektas.

Nugalėjo netolimos ateities projektas

Geriausiu šių metų realizuotu projektu buvo išrinktas architekto Ramūno Raslavičiaus namas Vytėnuose (Kaunas). Kaip "Veidui" sakė komisijos narys, Dailės akademijos docentas ir praktikuojantis architektas, Architektų sąjungos valdybos narys Marius Šaliamoras, rinkdami nugalėtoją komisijos nariai siekė, kad projektas atspindėtų Europos tendencijas ir tiktų vidutines pajamas gaunančiam žmogui. "Bėda ta, kad Lietuvoje to vidutinio vartotojo dar nėra. Europoje intelektualai patenka į vidurinįjį visuomenės sluoksnį, o Lietuvoje, deja, mokytojai, gydytojai ar mokslininkai priklauso žemesniajam sluoksniui. Todėl Lietuvoje nuosavo namo statytojo paveikslas yra šiek tiek netikslus ir daliai žiūrovų gali pasirodyti, kad pirmą nominaciją gavo šaltas, neišvaizdus, šiek tiek vokiško stiliaus namas. Vis dėlto įvertinus visas projekto sudedamąsias dalis, šis darbas labiausiai atitiko racionalumo, protingo plano, santūrios estetikos kriterijus. Pagal tokius kriterijus renkasi vidutiniokai europiečiai ir skandinavai", – kalbėjo M.Šaliamoras.

M.Šaliamoras prognozuoja, kad tokie namai sudarys daugumą po 10-15 metų naujai statomų namų. Tuomet Lietuva atrodys kaip Skandinavija: nedideli, vieno ar retais atvejais dviejų aukštų terakotos, granito ar lauko akmens spalvos nameliai žemo nuolydžio šlaitiniais ar visai plokščiais stogais. Lietuvių skonis labai skiriasi nuo lenkų, kurie tiesiog dievina baltus biurgeriškus namelius šlaitiniu raudonų čerpių stogu.

Praėjusių metų pirmosios vietos laimėtojas ir šių metų komisijos narys architektas Virginijus Juozaitis sako, kad kol kas galima kalbėti tik apie miestiečių skonį. Šiuo metu didžiausią statybų dalį sudaro serijinio projekto pagrindu "patobulinti" namukai. Tai ekonominės klasės namai, pritaikyti šeimos poreikiams.

Ir tik kas dešimtą projektą, pasak V.Juozaičio, galima laikyti individualiu, nors tikrai originalų projektą, kurį kurdamas architektas turi erdvės kūrybai, užsisako vos 2 proc. klientų. Išties originalios architektūros pavyzdžiais bus galima pasigėrėti dabar statomame ekskliuzyviniame Laurų kvartale ("Veidas", Nr 20). Šio kvartalo gyvenamuosius namus projektuoja tokie architektai, kaip Vilius Adomavičius, Audrius Ambrasas.

M.Šaliamoras įvardija kelias šiuo metu ryškėjančias stiliaus tendencijas. Pirmoji – tradicinė: dvišlaitis stogas, du aukštai arba vienas aukštas su mansarda. Antra kryptis – lengvas istorizmas, kuriam būdinga prabanga, kartojamą laikmetį atspindintys elementai. Trečia tendencija - modernūs namai, kurių savininkai yra pavargę nuo įmantrių formų ir renkasi lakoniškas skandinaviškas linijas, minimalizmą.

Projekto individualumą riboja kaina

"Man paprastai per metus pasitaiko gal du originalūs užsakymai, - kalba V.Juozaitis. - Tokie užsakovai paprastai turi ir ypač gerą sklypą". Žinoma, tai brangus malonumas, nes prie tokio lygio projekto dirba iki septynių specialistų, darbai trunka apie pusmetį. Užsienyje architekto darbo įkainiai svyruoja nuo 3 iki 10 proc. sąmatinės vertės. Prabangesnio namo kaina Lietuvoje šiuo metu svyruoja apie 1 mln. Lt, tad architektui skiriama suma gali svyruoti nuo 30 iki 100 tūkst. Lt.

Tuo tarpu serijinio namo projekto kaina prasideda nuo 3 tūkst. Lt. Jei projektas nors šiek tiek keičiamas, kaina gali pakilti iki 5 tūkst. Lt, o labiau "individualizuotas" projektas, į kurį įeina ir teritorijos planavimas, gali kainuoti iki 15 tūkst. Lt. "Lietuvoje kainos iš esmės nėra didelės, - sako M.Šaliamoras. – Kainų skirtumai tarp serijinio ir individualaus projekto kol kas nėra tokie dideli kaip užsienio šalyse, todėl būsimieji namo savininkai gali sau leisti pirkti individualizuotą projektą".

Individualiųjų namų paroda Vilniaus rotušėje veiks iki birželio 20 dienos. "Delfi" interneto vartuose lankytojai gali balsuoti internetu už labiausiai jiems patikusį projektą. Birželio 20 dieną bus paskelbtas internautų išrinktas tinkamiausias Lietuvos namas.

Šiemet per ketvirtį naujų butų pastatyta ketvirtadaliu daugiau

Statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį ketvirtį šalyje individualiuose namuose arba kotedžuose įrengti 565 butai.

Visų šalyje šiemet per sausį-kovą pastatytų naujų butų naudingasis plotas siekė 157 tūkst. kv. m - 25 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Daugiau kaip pusė naudingojo ploto pastatyta vieno ar dviejų butų gyvenamuosiuose namuose.

Iš 195 Vilniuje pastatytų naujų gyvenamųjų namų 180 yra individualūs namai arba kotedžai, kuriuose įrengta iki dviejų butų.

Kauno apskrityje pastatyti 173 namai, iš jų 171 individualūs namai arba kotedžai, Panevėžio apskrityje pastatyti 39 individualūs namai, Klaipėdos apskrityje - 31 individualus namas, kotedžas ir 4 daugiabučiai, Šiaulių apskrityje pastatyti 32 nuosavi namai.

Giedrė Putelytė
Veidas 2005.06.02 - Nr. 23

----------------------------------------------------
Cia straipsnyje minimas Delfi konkursas http://www.delfi.lt/news/DELFI_for_w...php?id=6817548

Audrio Karaliaus namukas

Atrodo kaip konteiniariai furu sukrauti.

kažkokia beryšybė..

O jis pats jame gyvena, ar tik jo suprojektuotas?

man tai 'didysis kritikas' karalius kartais atrodo pats ypac nevykes architektas
Tiek urmo bazes, tiek galu gale ir naujasis krantas Vilijampoleje nerodo didelio jo sugebejimo...

jis tiesiog nesuprastas genijus
siaip slykstus namas,manau tokios architekturos neiimanoma niekaip pateisint,nors karalius tikriausiai ka nors sugalvotu

hmm karalius gal ir nera superarkitektas, bet nesitikejau , kad jus taip lengva shokiruoti...
del estetikos sunku gincytis, tik ydomu ar gyventojui patogu ten gyvent.

Klaikuma, manes ten niekas nepriverstu gyventi, ir vaikams neleisciau.

Neturetum kur gyventi tai ir gyventum, net verst nereiketu

Bet cia sustrai ir pigiai, nusiperki 4 konteinerius, pasisamdai svarscika uz 100lt per diena, issipjauni langus, apsisiltini ir gyveni kaip Karalius
Pasidaryk pats...

Nu jus negailestingi aukstuomenei!