Dar vienas irodymas, kad Lietuvos valdininkai yra absoliutus nulis

"Kauno diena"

Vietoj gydymo kompleksų išdygs gyvenamieji namai

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=6468380

ligoniams ar daktarams?

Nebesuprantu, jei tik koks nors projektas susijes su Kaunu, tai tuojau pat yra strigdomas. Gal cia man paranoja prasidejo, bet jau nebe pirmas toks atvejis. Ir ne del kauno valdininku kaltes

Klaipėdos valdžia išsigando dangoraižių

Iki šiol Klaipėdoje dar neiškilo nė vienas dangoraižis, tačiau anksčiau investuotojų užmojus statyti aukštybinius pastatus palankiai vertinę valdininkai jau traukiasi ir kalba apie būtiną tokių statybų motyvaciją.

Tikimasi, kad į visus klausimus, kur uostamiestyje būtų geriausia statyti dangoraižius, atsakys Savivaldybės administracijos užsakytas Aukštybinių pastatų išdėstymo Klaipėdoje specialusis planas. Jis turėtų būti parengtas jau paskutinį šių metų ketvirtį.

Pasak miesto mero Rimanto Taraškevičiaus, faktas, kad gyvenamosios statybos srityje atsiliekame tik nuo sostinės, džiugina, tačiau dangoraižių statybos motyvacija mieste esą vis dėlto sukelia diskusijų.

"Šiuo metu tokiu verslu užsiimančios įmonės siekia statyti kuo aukštesnius pastatus - stebinti 25, 30 ar dar daugiau aukštų turinčiais dangoraižiais. Mes turėtume nuspręsti, kokio aukščio pastatai Klaipėdai būtų priimtini. Pritariu dalies kitų miestų architektų nuomonei, kad statinių aukštis turi būti ribojamas. Ypač tai pasakytina apie senamiestį", - sakė R. Taraškevičius.

Daugiau:
http://www.ve.lt/?data=2005-04-14&ru...&id=1113404503

Del senamiescio sutinku - nereik, bet del kitu vietu tai nesamone...

Skaičiau, skaičiau aš apie tuos viadukas, bet kiek mano durnas protas supranta tai pagrindinis (mano nuomone reikalingiausias) viadukas niekur nepaminėtas, tai reikia suprast, kad nebus viaduko tiesiai atvažiuojant nuo tunelio kilt i šeškų kalna?

Naujoji Vilniaus architektūra. Kokia ji? (konkursas)

http://www.delfi.lt/news/DELFI_for_w...lbumID=6353320

„Lietuvos rytas“ 2005 04 18

L.Valdininkai neria kilpą augantiems miestams
Atkakliai brukamas ydingas įstatymas pavers šalį beveidžiu Europos užkampiu

Darius Babickas, „Lietuvos ryto“ korespondentas




Artėjančios sumaišties ženklai
Savivaldybių vadovai, investuotojai ir projektuotojai neramiai laukia sumaišties, kuri gali kilti jau balandžio 20-ąją.
Šią savaitę jau įsigalios naujasis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, kuris gali tapti miestų plėtros stabdžiu.
„Artėjančios sumaišties ženklų matyti jau dabar. Pareigūnai nebederina projektų, viskas stringa.
Po balandžio 20 dienos, matyt, liksime be darbo. Investuotojai ir statybininkai jau žvalgosi į užsienį. Įkandin jų reikės traukti ir mums“, – niūrią ateitį piešė architektas Alvidas Songaila.
Grupė Architektų sąjungos narių kreipėsi į šalies prezidentą Valdą Adamkų, Seimo ir Vyriausybės vadovus, norėdami išaiškinti naujojo įstatymo žalą. Kartu buvo parengtas įstatymo projektas, kuriuo siūloma bent pusmečiui atidėti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo įsigaliojimo laiką.

Valdžia neišgirdo įspėjimų
Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos nario Arvydo Avulio, jei aukščiausioji valdžia atsižvelgtų į šiuos įspėjimus ir viską blaiviai pasvertų, suirutės dar būtų galima išvengti.
Raginimą sustabdyti įstatymo įsigaliojimą aukštoms valdžios institucijoms yra nusiuntusios ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros, Lietuvos statybininkų bei Savivaldybių asociacijos.
Praėjusią savaitę sustabdyti įstatymo įsigaliojimą Seime pasiūlė opozicinė Liberalų ir centro frakcija, tačiau į prašymą nebuvo atsižvelgta.

Atriš rankas savivalei
Po kelių dienų įsigaliosiantį įstatymą kritikuoja bemaž visos institucijos ir organizacijos. Maža to, įstatymą parengusios Kultūros ministerijos atstovai irgi sutinka, kad ne viską buvo spėta padaryti.
Daugiausia kritikos naujasis įstatymas sulaukė dėl to, jog iš beveik 50 poįstatyminių aktų yra parengti vos trys. Didžioji dalis šių aktų dar tik ruošiama ir derinama.
Labiausiai nerimaujama dėl to, kad pasitelkus neišbaigtą įstatymą bus stabdomi investiciniai projektai ne tik arti miesto centro, bet ir jo pakraščiuose.
Kartu neapibrėžtos saugojimo sąvokos gali būti parankios kultūros paveldo objektų naikintojams. Savivaldybių vadovai bei architektai įspėja, kad, sunaikinę saugomą objektą, ateityje apsukrūs verslininkai gali išvengti atsakomybės.

Miglotos sąvokos kelia nerimą
„Ypač neaiškios įstatyme minimos sąvokos – vizualinės apsaugos zona arba vizualinė tarša. Jos nėra apibrėžtos, todėl galima panorėjus sustabdyti bet kurį pradėtą arba planuojamą nekilnojamojo turto plėtros projektą“, – piktinosi A.Avulis.
Vilniaus meras Artūras Zuokas „Lietuvos rytui“ priminė praėjusiais metais teisingumo viceministro Gintaro Švedo pareikštas pastabas apie rengiamo įstatymo trūkumus.
Teisingumo ministerijos pareigūno rašte pažymima, kad projektas neatitinka Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo, numatančio, kad teisės akto turinys turi būti logiškas, glaustas ir aiškus.
Verslininkai, projektuotojai ir savivaldybių atstovai tvirtina, kad į šias pastabas nebuvo atsižvelgta, o Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas priimtas skubotai.

Grėsmė kultūros paminklams
„Šitoks įstatymas ne tik neapsaugos kultūros vertybių, bet gali prisidėti prie jų sunaikinimo. Kas tuomet prisiims atsakomybę? Teoretikai tvirtina, kad kultūros paveldo vertybių niekas nepuls naikinti.
Tačiau miesto vadovas esu ne pirmus metus ir matau, kaip sunku apsiginti nuo ketinimų griauti saugomus objektus.
Vos tik pradės veikti naujas įstatymas, nebeliks iki šiol galiojusio saugomo objekto apsaugos reglamento. Juk dar nėra sukurtas naujas reglamentas. Nors vertingi pastatai formaliai išliks saugomi, nebebus tiksliai apibrėžta, kas konkrečiai saugoma – namo fasadas, stogo konstrukcija ar jo interjeras“, – kalbėjo sostinės meras.
A.Zuokas mano, kad tokia situacija gali pasinaudoti nedori verslininkai. Senamiesčio pastatų stogai ir langų struktūra gali pasikeisti neatpažįstamai. Kiti pastatų išorę paliks nepakitusią, tačiau viduje elgsis kaip panorėję.

Įžvelgia piktus kėslus
Paklausti, ar daug kritikos sulaukęs naujasis įstatymas parengtas neapgalvotai, „Lietuvos ryto“ pašnekovai kalbėjo, kad tai labiau primena sąmoningą žingsnį.
„Kažkam nepatinka, jog Vilnius siekia tapti regiono centru ir pamažu juo tampa. Specialiosios tarnybos turėtų pasidomėti, ar politikai, pasiūlę priimti visiškai neparengtą įstatymą, stabdantį sostinės ir kitų miestų plėtrą, nėra veikiami suinteresuotų užsienio valstybių jėgų. Šios prielaidos nevertėtų atmesti“, – įsitikinęs A.Zuokas.
Panašiai svarstė ir architektas A.Songaila. Jo nuomone, įstatyme esantys neaiškumai – ne atsitiktinumas, o gerai apgalvotas veiksmas. Šitaip siekiama sutrikdyti spartų Vilniaus ir kitų šalies miestų augimą.
„Prieš keliolika metų irgi būta panašių mėginimų. Buvo priimtas įstatymas, kuriuo visi pastatai, statyti anksčiau nei 1940 metais, paskelbti saugomais. Tas įstatymas lėmė, kad Taline tuo metu augo dangoraižiai, o mes tik darėme sostinės Šnipiškių rajone esančių lauko tualetų istorinius tyrimus.
Kam prireikė keisti jau nusistovėjusią tvarką? Juk nebuvo atlikta dabar galiojančio įstatymo trūkumų analizė“, – svarstė A.Songaila.
Jo nuomone, geriausias būdas ką nors sunaikinti – saugoti, kol viskas sunyks.
A.Avulis pritarė nuomonei, kad yra pagrindo įtarimams dėl suinteresuotumo stabdyti Vilniaus ir kitų šalies miestų plėtrą: „Kai kuriems įstatyme numatytiems reikalavimams tikrai nerandame logiško paaiškinimo. Todėl kyla įtarimų, kad neapibrėžtumas ir įvairūs draudimai nėra vien tik kažkieno užgautos ambicijos“.

Iškraipomos ekspertų išvados
Naujojo įstatymo rengėjai tvirtina, kad jis buvo suderintas su UNESCO paveldo apsaugos konvencija ir griežčiau reguliuos paveldo reikalus.
Tačiau architektai teigia, kad tokie argumentai – tik priedanga. Iš tiesų užsienio ekspertų, nagrinėjančių paveldo apsaugos problemas, išvados yra iškraipomos.
„Kažkodėl nutylimos pastabos, kad pas mus jau daug nuveikta ir liko mažai spręstinų problemų. Kita vertus, ir patiems specialistams nesuprantama, kodėl mes patvirtinome tokią didelę Vilniaus senamiesčio apsaugos zoną. Juk žinoma, kad Lietuvos sostinė neišvengiamai plėsis“, – kalbėjo architektė Irena Kliobavičiūtė.
Vilniaus meras mano, kad saugojimas neturėtų apsiriboti vien tik draudimu. Tačiau kol kas prisidengiama kilniais tikslais ir dėl visiškai nepaaiškinamų priežasčių stabdomi projektai.
Jo teigimu, šiandien yra pakankamai įstatymų, kontroliuojančių statybas sostinės Senamiestyje.
Todėl nesuprantama, kam reikalingas dar vienas įstatymas, kuris viską sujauktų.
„Iškart po to, kai Vilniaus senamiestis buvo įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą, imta kalbėti, kad greitai jis bus iš ten išbrauktas. Čia – tik kai kurių valstybės tarnautojų spekuliacijos.
Jokių oficialių UNESCO grasinimų ar pretenzijų dėl Vilniaus senamiesčio nesame sulaukę ir nemanau, kad sulauksime“, – įsitikinęs A.Zuokas.

Na va,bendraminciu yra. Reikia ieskoti kontaktu.

Surasim

Nelegalių statybų schema
http://www.delfi.lt/news/daily/atgim...php?id=6495432

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=6519503

Fantazijos ar realybe?

noreciau, kad butu realybe

Tame straipsnyje, atrodo, suimaise fantazija ir realybe.

Normalus straipsnis. Fantastika yra tik tai, kad kažkas artimiausiu laiku išspręs tą problemą
Aš, pavyzdžiui, 2-jų leidimų laukiu jau 5-tus metus. 1-o - virš 17-kos metų. Štai šiltnamio pamatams gavau sąlyginai greitai, per 1,5 metų. Statinio vertė - 300Lt. Procedūros (įskaitant darbą, popierizmą, kelioliką vizitų) - apie 1000Lt
Ar daug žinote, kiek žmonės gavę leidimų tvorai ar šiltamiui?
Jeigu reiktų griauti "nelegalias" statybas, tai tektų po buldozeriu pakloti ištisus rajonus, kaimus.

Įdomu, o valdovų rūmai ar turi leidimą statybai?

Butu idomu stebeti, kaip griautu "nelegaliai" pastatytus valdovu rumus
o siaip tai, kai tokiu greiciu pas mus sukasi biurokratiniai sraigteliai, gali ir numirti nesulaukes leidimo pamatams
Su valdovu rumu leidimais viskas tvarkoj, ten viskas eina kitu lygiu ir atitinkamai "greiciau"

Tikrai. Žinau, kad "Akropoliui" leidimas buvo padarytas per rekordinį vieno mėnesio terminą. Pats tuo metu lankiausi departamente - vis ant ausų buvo pastatyti - kiti darbai buvo visai sustoję

Na zinom, kokiais budais Vp reikalai tvarkomi, taciau kaip su valdovu rumais - sunku pasakyti. Bet sprendziant is to, kad tai kaip ir nacionalines svarbos projektas - su ledimais neturetu kilti problemu Problemos kyla tada, kai esi paprastas, visu istatymu bebenadantis laikytis "Lietuvos pilietis", neturintis kazkokiu isikirtiniu rysiu, nenorintis kysiais maitiniti biurokrateliu - va tada jau ir siltnami pasidaro problematiska iteisinti. Stai kaip valstybinis aparatas gerai sustyguotas ir tarnaujantis "visiems vienodai"

wow geras paaiskinkit man naiviam - ar is tikro statybos prasideda negavus JOKIO (net preliminaraus) leidimo/paraso is savivaldybes/departamento/apskrities ?