Geležinkeliai, uostai ir politika

[Perfect]

Šiandien (tiksliau, praėjusį vakarą) Jakilaitis suvartė naują Lietuvos geležinkelių vadą, kai tas tarp svarbiausių darbų paminėjo paramą.
Kol kas akivaizdus naujo LG vadovo privalumas tik tai, kad jis yra buvęs ministro pavaldinys (nuo Klaipėdos naftos laikų) ir bus klusnus naujo ministro nurodymų vykdytojas. Sėdėjo kamputyje, nelabai turėdamas ką pasakyti nei apie skaičius, nei apie tikslus. Tiesa, žodį "auditas" kartojo kaip burtažodį.

Ministras kažką šnekėjo apie 8 metus besikaupisį pūlinį. Galima tarkuoti geležinkelius už neišspręstą ginčą su Orlenu ar išardytą geležinkelį į Rengę.
Tenka pastebėti, kad geležinkelių pervežimų augimas per 8 metus nelabai primena "pūlinį". Pūlinys bus, jei sumažės pajamos ir reikės daryti "kostkatingą".
Ką jie darys su geležinkeliais, matyt nelabai žino. Kol kas girdima tik ankstesnių vadų kritika ir deklaracijos apie skaidrius viešuosius pirkimus.

Šiek tiek nukrypstant nuo temos. Jei svarbiausia yra parama, tai stambūs rėmėjai yra ne tik LG, bet ir Lietuvos energija ir ta pati Klaipėdos nafta. Taip išeina, kad gelžinkeliuose šioje srityje viskas blogai, o Klaipėdos naftoje - viskas gerai

Jakilaitis nieko nei suvartė, nei nesuvartė. Tiesiog norėjo išgirsti kokių reformų imsis naujasis vadovas. O vadovas yra iš šalies ir jam reikia įsigilinti į situaciją, ko be audito negali padaryti joks naujai pradėjęs įmonėje dirbti žmogus. Be to, naujasis vadovas buvo paskirtas ne tam kad įgyvendintų kažkokią naują "magišką" verslo viziją. Jis ateina tam, kad būtų sutvarkytas įmonės valdymas, t.y. būtų pravalytas socdemų lovys nuo expolitikų, Kirkilų žmonų ir visokių kitų partinių paraminių "nachlebnikų". Tad šiuo atveju labiau Jakilaitis parodė savo nenuovoką.

[John]

Tai tu ir nepateiki argumentų, kodėl LG centrinė administracija neturėtų sėdėti Mindaugo g.

Pranešimas #40

[Al1]

Ko reikia bankams, prašom diskutuoti temoje "Diskusijos apie tai, ko reikia bankams", o ne šioje LG temoje. Ačiū.

Tai tu ir nepateiki argumentų, kodėl LG centrinė administracija neturėtų sėdėti Mindaugo g., o bankai turėtų užimti riebias vietas centre. Nes be bankų nelabai kas tokias vietas su pastatais teužima, išskyrus valdiškas institucijas ir įmones. Bet jei visas jas iškelti, tai centras liks tuščias.

Ir kodėl tema buvo perkelta į kitą forumo skiltį?

[Aleksio]

Ko reikia bankams, prašom diskutuoti temoje "Diskusijos apie tai, ko reikia bankams", o ne šioje LG temoje. Ačiū.

Šitas pastatas turi priklausyti geležinkeliams. Diskusija baigta. Ačiū.

[John]

O bankams reikia milžiniškų pastatų miestų geriausiose vietose? Aš turiu omenyje milžiniškus centrinius ofisus? Ką jie gero duoda visuomenei ir valstybei? Palūkiniai parazitai. Nu aišku, gi realiai jie valdo ekonomiką, ne valstybė. Tai ir reikia daug ploto visokiems manageriams nei ministerijose klerkams.
Vienai iš didžiausių Lietuvos įmonių tai yra normalaus dydžio pastatas. O kodėl tik privačios įmonės gali turėti tokius pastatus centrinėse miestų dalyse? Beje, gal ir universitetams, mokykloms ir ministerijoms reikėtų nešdintis iš centro? Jos tai tikrai neuždirba pinigų, priešingai nei geležinkeliai. Ir ką tada mes turėsime iš miesto centro? Va ką reikia vyti iš centro, tai visokius ofisų pastatus. Jų jau daugiau nei reikia ir galima. Tai būtų transporto problemos sprendimas.

Ko reikia bankams, prašom diskutuoti temoje "Diskusijos apie tai, ko reikia bankams", o ne šioje LG temoje. Ačiū.

[John]

Kuo remiantis daroma išvada, kad pe didelis? Jis net ne vienintelis administracinės paskirties pastatas Vilniuje, tai jei centrinei administracijai per didelis, įkėlus kitų padalinių administracijas (plačiąja prasme ofisines darbo vietas), jis ir per mažas gali būti.

Na pastato plotas turbūt siekia apie 20K m2 ar kažkas panašaus. Ar tikrai ten reikia tiek erdvės? Ir pačiam centre? Ypač turint omeny, kad tikriausiai bus nemažai atleidimų ir lean'inimo prie naujos administracijos. Pakaktų kokio paprasto šiuolaikinio ofisiuko kur nors pigesnėje vietoje ir su pigesniu šildymu. O šitas galėtų tapti viešbučiu ar kažkuo panašiu.

[Al1]

Tai kol kas niekas ir nesiruošia iš jo iškraustyti LG, nors manau, jei "reformos" pasuks negera kryptimi, pastato klausimas iškils.

[Sula]

Kuo remiantis daroma išvada, kad pe didelis? Jis net ne vienintelis administracinės paskirties pastatas Vilniuje, tai jei centrinei administracijai per didelis, įkėlus kitų padalinių administracijas (plačiąja prasme ofisines darbo vietas), jis ir per mažas gali būti.

Pastatas istorinis, vienas iš nedaugelio, kuris taip ilgai naudojamas pagal savo tiesioginę paskirtį. Gerai būtų išsaugoti tą tęstinumą.

[Al1]

Įdomu, kaip bus su LG pastatu-tvirtove, kuris LG yra gerokai per didelis? Kokia maždaug jo vertė rinkoje šiuo metu?

O bankams reikia milžiniškų pastatų miestų geriausiose vietose? Aš turiu omenyje milžiniškus centrinius ofisus? Ką jie gero duoda visuomenei ir valstybei? Palūkiniai parazitai. Nu aišku, gi realiai jie valdo ekonomiką, ne valstybė. Tai ir reikia daug ploto visokiems manageriams nei ministerijose klerkams.
Vienai iš didžiausių Lietuvos įmonių tai yra normalaus dydžio pastatas. O kodėl tik privačios įmonės gali turėti tokius pastatus centrinėse miestų dalyse? Beje, gal ir universitetams, mokykloms ir ministerijoms reikėtų nešdintis iš centro? Jos tai tikrai neuždirba pinigų, priešingai nei geležinkeliai. Ir ką tada mes turėsime iš miesto centro? Va ką reikia vyti iš centro, tai visokius ofisų pastatus. Jų jau daugiau nei reikia ir galima. Tai būtų transporto problemos sprendimas.

[Eimantas]

Įdomu, kaip bus su LG pastatu-tvirtove, kuris LG yra gerokai per didelis? Kokia maždaug jo vertė rinkoje šiuo metu?

Kuo remiantis daroma išvada, kad pe didelis? Jis net ne vienintelis administracinės paskirties pastatas Vilniuje, tai jei centrinei administracijai per didelis, įkėlus kitų padalinių administracijas (plačiąja prasme ofisines darbo vietas), jis ir per mažas gali būti.

[Romas]

Šiandien (tiksliau, praėjusį vakarą) Jakilaitis suvartė naują Lietuvos geležinkelių vadą, kai tas tarp svarbiausių darbų paminėjo paramą.
Kol kas akivaizdus naujo LG vadovo privalumas tik tai, kad jis yra buvęs ministro pavaldinys (nuo Klaipėdos naftos laikų) ir bus klusnus naujo ministro nurodymų vykdytojas. Sėdėjo kamputyje, nelabai turėdamas ką pasakyti nei apie skaičius, nei apie tikslus. Tiesa, žodį "auditas" kartojo kaip burtažodį.

Ministras kažką šnekėjo apie 8 metus besikaupisį pūlinį. Galima tarkuoti geležinkelius už neišspręstą ginčą su Orlenu ar išardytą geležinkelį į Rengę.
Tenka pastebėti, kad geležinkelių pervežimų augimas per 8 metus nelabai primena "pūlinį". Pūlinys bus, jei sumažės pajamos ir reikės daryti "kostkatingą".
Ką jie darys su geležinkeliais, matyt nelabai žino. Kol kas girdima tik ankstesnių vadų kritika ir deklaracijos apie skaidrius viešuosius pirkimus.

Šiek tiek nukrypstant nuo temos. Jei svarbiausia yra parama, tai stambūs rėmėjai yra ne tik LG, bet ir Lietuvos energija ir ta pati Klaipėdos nafta. Taip išeina, kad geležinkeliuose šioje srityje viskas blogai, o Klaipėdos naftoje - viskas gerai

[Lettered]

Įdomu, kaip bus su LG pastatu-tvirtove, kuris LG yra gerokai per didelis? Kokia maždaug jo vertė rinkoje šiuo metu?

Ne toks ir didelis kaip vienai didžiausių Lietuvos įmonių, na jei atsiras laisvų patalpų tai manau greičiausiai išnuomos, kaip ir dabar kai kurios patalpos yra išnuomotos. Kas tikrai yra per dideli, tai stočių pastatai, na gal tik išskyrus Vilniaus.

[John]

Įdomu, kaip bus su LG pastatu-tvirtove, kuris LG yra gerokai per didelis? Kokia maždaug jo vertė rinkoje šiuo metu?

[Al1]

Apie ką? Apie vadovus? Taigi iš to, kas vyksta, matosi, jog taip vadinamos pertvarkos yra politinės ir aš neatmetu, kad siekiama LG per kelis metus taip "reformuoti", kad iš jos liktų tik riebus kąsnis privatizatoriams, o visa kita eitų į metalo laužą ir istorijos archyvus.

[vėkas]

Viskas gerai. Tiesiog pas mus geležinkeliais gabenama apie 50 proc. krovinių, o Vakarų Europoje tik 10-20 proc. Turint omenyje tai, kad Lietuvoje iš esmės yra tik du transporto koridoriai, gaunasi labai efektyvūs rodikliai. Vakarų Europoje tinklas kur kas didesnis, todėl tai dar labiau mažina lokomotyvų išnaudojimo rodiklį, nes reikia daugiau lokomotyvų, kurie nėra pilnai apkraunami darbu.



Būtent visokie bankininkai ir ofisiniai vadybininkai, kurie tik popierėlius kilnojo ir neturi jokio supratimo apie realų ekonomikos sektorių (finansai, ir šiaip visokie oro pardavimai nėra reali ekonomika), ir kelia didžiausia nerimą. Jei jiems svarbiausia bus efektyvumas, tai nieko gero iš LG nebus - keleivių pervežimai užsirauks pirmiausiai, kai kurios linijos bus uždarytos, įmonė išdraskyta, dalis tiesioginės veiklos perduoda privačioms neaiškioms švogerių ir politikų kontoroms...

A|1 su visa pagarba tamstos žinioms apie geležinkelius - kartais atrodo, kad kritikuojate vien tam, kad kritikuotumėte.

[Eimantas]

Dar vienas keistas sandoris su Rusija: prabilo apie grėsmę nacionaliniam saugumui

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=73178840


Dar vienas straipsnis iš serijos "kaip mes sliekų ieškojom"..

[Al1]

Čia galima užduoti klausimą ir iš kitos pusės. Ar viskas gerai su vadyba LG, jei lokomotyvas tiek dirba? Galbūt jis per greitai "sudrožiamas"? Galbūt dėl laiko stokos nėra kada atlikti tarpinių mazgų apžiūrų, smulkių remontų? Važiuoja kol sustoja? O vokiečiai sau leidžia išklibusį oro kondicionierių pasitaisyti iš karto?

Priemonės gyvenimo ciklas turi būti optimalus (pvz. ar keisti 20 lokomotyvų kas 5 metus, ir visuomet turėti apynaujus, ar turėti 60 ir keisti kas 15 metų, bet visada turėti rezervo gedimams ir pikams uždengti). Čia aišku nuo daug ko priklauso - ar yra savo remonto bazė, ar yra specialistų ruošimo įstaiga, kokie finansiniai instrumentai naudojami įsigyti (pinigai iš karto ar lizingas).

Nesu specialistas, bet tokie apkrovos skirtumai (ne procentais, o 3,5 karto) kelia abejonių dėl optimalaus naudojimo

Viskas gerai. Tiesiog pas mus geležinkeliais gabenama apie 50 proc. krovinių, o Vakarų Europoje tik 10-20 proc. Turint omenyje tai, kad Lietuvoje iš esmės yra tik du transporto koridoriai, gaunasi labai efektyvūs rodikliai. Vakarų Europoje tinklas kur kas didesnis, todėl tai dar labiau mažina lokomotyvų išnaudojimo rodiklį, nes reikia daugiau lokomotyvų, kurie nėra pilnai apkraunami darbu.

Ar gerai, ar blogai su vadyba rodo krovinių gabeninimo statistika. Pažiūrėsim kaip atėjusiems naujiems iš visai kitų sektorių vadybininkams seksis.

Būtent visokie bankininkai ir ofisiniai vadybininkai, kurie tik popierėlius kilnojo ir neturi jokio supratimo apie realų ekonomikos sektorių (finansai, ir šiaip visokie oro pardavimai nėra reali ekonomika), ir kelia didžiausia nerimą. Jei jiems svarbiausia bus efektyvumas, tai nieko gero iš LG nebus - keleivių pervežimai užsirauks pirmiausiai, kai kurios linijos bus uždarytos, įmonė išdraskyta, dalis tiesioginės veiklos perduoda privačioms neaiškioms švogerių ir politikų kontoroms...

[John]

Tai negi šitai turėtų gelbėti nuo bausmės, jei buvo padaryta kokia afera?

Išvyks "atotstogų" į Rusiją/Baltarusiją, kur stebės situaciją ir bandys išsisukti nuo antrankių. Nenustabčiau, jei jis jau dabar yra ten.

[Aleksio]

Čia galima užduoti klausimą ir iš kitos pusės. Ar viskas gerai su vadyba LG, jei lokomotyvas tiek dirba? Galbūt jis per greitai "sudrožiamas"? Galbūt dėl laiko stokos nėra kada atlikti tarpinių mazgų apžiūrų, smulkių remontų? Važiuoja kol sustoja?

Viršridų tikrai nėra - numatyta atlikti remontą po tamtikro motovalandų skaičiaus, nustatytu laiku tai ir bus atlikta.

[Perfect]

Ar gerai, ar blogai su vadyba rodo krovinių gabeninimo statistika. Pažiūrėsim kaip atėjusiems naujiems iš visai kitų sektorių vadybininkams seksis.

Atvaizdas

Krovinių vežimo statistika irgi yra selektyvus faktas. Šiuo atveju skirtumus galėjo lemti ne tik vadyba, bet ir geopolitinė situacija. Estai ir Latviai yra išimtinai priklausomi nuo Rusijos krovinių, o Rusija kaip žinia nusprendė viską nukreipti į savo uostus. Tuo tarpu Lietuva turi garantuotą tranzitą į Kaliningrado sritį, kurio Rusija negali atsisakyti, ir dar nemažą dalį Baltarusijos krovinių, kuriuos veža per Klaipėdą ne tik dėl LG vadybos pasiekimų, bet ir dėl uosto krovos kompanijų įdėtų pastangų.