Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkeliai, uostai ir politika

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    O iš kur pirksime elektrą? Nu tai galima ir ne tik elektros iš Baltarusijos nepirkti ir sau žalą daryti... Nepravilnym putiom idiote, tovarišči, - parafrazuojant Leniną. Назло маме отморожу уши, ar ne?

    Comment


      #22
      Parašė Al1 Rodyti pranešimą
      O iš kur pirksime elektrą? Nu tai galima ir ne tik elektros iš Baltarusijos nepirkti ir sau žalą daryti... Nepravilnym putiom idiote, tovarišči, - parafrazuojant Leniną. Назло маме отморожу уши, ar ne?
      O iš kur mes ją perkame iki šiol? Ir priminkite ką mes dar perkame iš Baltarusijos?

      Baltarusija yra 10-11 vietoje pagal užsienio prekybą su Lietuva. Lietuvos eksportas į Baltarusiją yra apie 4 proc., o importas apie 2 proc.

      Šiek tiek kita tema.

      Al1, kodėl jūs vertinate situacijas tik per tiesioginės ekonominės naudos prizmę? Neretai būna taip, kad netiesioginė nauda (ekonominė) yra žymiai didesnė, jei ne trumpuoju, tai ilguoju laikotarpiu.

      Comment


        #23
        Perkame elektrą, o siaube, iš Rusijos. Nu ir kur ta nepriklausomybė uždarius AE? Kai nepirkome elektros (neskaitant trumpus laikotarpius, kai AE buvo remontuojama), o dar ir parduodavome.

        Ir kokia ta nauda? Rinkos netekimas tai nauda? Dėl rinkų karai su milžiniškomis aukomis vyko ir vyksta. O čia štai taip atiduoda - kitą susirasime. Kur, visos rinkos jau seniai padalintos ir į jas patekti yra labai sunku, ypač jei reikia konkuruoti su stambiais konkurentais.

        Įskaityk dar ir transporto paslaugas, kurias Lietuva teikia Baltarusijos kroviniams, tai tie 4 ir 2 procentai, atitinkama, išaugs kokiais 2 punktais ir pakils į kokią 8-9 poziciją prekybos partneriuose.
        Ką mes perkame? Maisto produktai, cigaretės, alkoholis, statybinės medžiagos, kuras (durpės), gal benzinas, trąšos tikrai, elektros varikliai, traktoriai, sunkvežimiai, padangos traktoriams ir sunkvežimiams, autobusams, metalo gaminiai, geležinkeliai perka savo reikmėms įvairią produkciją, drabužiai...

        Comment


          #24
          Parašė Al1 Rodyti pranešimą
          Perkame elektrą, o siaube, iš Rusijos.
          Greičiausiai laikinai - http://www.15min.lt/verslas/naujiena...ros-664-698841
          1,3 tūkst. MW galios jungtys su Baltarusija turės būti uždarytos, nes kaimyninė valstybė stato nesaugią Astravo AE, taigi, elektra iš šios šalies nebus importuojama.

          „Neturėsime kitų išeičių kaip tik nenaudoti šių jungčių“, – konferencijoje antradienį sakė R.Masiulis. Jis tikino, kad Rusijos taip pat negalima laikyti patikima partnere, tad planuoti, kad bus galima importuoti elektrą iš Karaliaučiaus 600 MW jungtimi taip pat negalima.

          Comment


            #25
            Nuo to, kas nepirksime elektros saugimas padidės? Aš nežinau, jie ten visi debilai ar kažką vartoja??? Kalbėti jis gali ką nori, bet kai reikalas bus, tai ir pirks. Lenkija papildomos elektros neturi. Pati pirko iš Ukrainos, o ši perpardavinėjo elektrą iš Rusijos. Pernai. Šiemet jau Ukrainai pačiai elektros trūksta.
            Ne per Baltarusiją pirksime, tai per Latviją iš Rusijos. Ar kas nuo to pasikeis? Tranzito petys padidės, kaina irgi, o ir Latvijos galingumai matyt neleis to padaryti be investicijų į perdavimo linijas.

            Tema ne apie tai.

            Comment


              #26
              Tai ir nerašyk ne į temą, nes tikrai ne apie tai.

              Comment


                #27
                Tai kad kiti nukrypsta ir reikia atsakyti.

                Comment


                  #28
                  Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                  Ką aš jau seniai minėjau. O paskui ir Vidurinės Azijos bei Azijos srautus nukreips į Rusijos uostus ir geležinkeliai Pribaltikoje užsilenks. Primiausiai Estijos, Latvijos, o paskui ir Lietuvos. Mūsų padėtis geriausia, lyginant su LV ar EE, bet tai neguodžia.
                  Kalbama apie krovinius iš Baltarusijos, o ne Rusijos. Baltarusiams eksportuoti naftos produktus per Klaipėdos uostą yra ekonomiškiausia, nes kelias trumpiausias. Na gerai, Rusijos geležinkeliai padarys 25% nuolaidą - ir kas iš to? Kažin ar to užteks, nes kelias tai ne 25%, o per pusę ilgesnis, nei iki Klaipėdos. Kažin ar patys geležinkeliai norės dirbti be pelno, veikiausiai net į nuostolį. Ir netgi transportavimo kaštus sumažinus iki tiek, kad jie išsilygintų, baltarusiams vargu ar apsimokėtų per Rusijos uostus transportuoti savus naftos produktus, juk atsižvelgti reikia ne tik į geležinkelio tarifą, reikia įvertinti ir tai, kad naftos produktai geležinkeliu keliautų dvigubai ilgiau, tiek pat ilgiau baltarusius pasieks ir apmokėjimai už produktus (baltarusiams reiktų sukrapštyti daugiau apyvartinių lėšų), atitinkamai yra apribojami Baltarusių produktų pristatymo terminai - tai jau nelankstumas prieš klientus. Ir tai tik geležinkelis, reikia prisiminti dar ir tai, kad laivams plaukti iki Sankt Peterburgo yra kus kas toliau, nei iki Klaipėdos, o tai irgi papildomi kaštai - Laivo nuoma, įgula, kuras ir sugaištas laikas (nelankstus grafikas + reikalingos didesnės apyvartinės lėšos). Nematau daug galimybių rusams nugvelbti baltarusių naftos produktų transportavimą, nebent tai būtų daroma ne pagal ekonominę logiką, o forsuojant iš Kremliaus, t.y. 'mes jums suteikiam nuolaidas naftai, o jūs jos produktus per mūsų uostus transportuojat). Bet ekonomikos tokiame susitarime nebūtų.

                  Comment


                    #29
                    Jei Rusija užsibrėžė tikslą, tai padarys. Ir mes nežinome, kiek tiek 25 proc. iš RŽD pusės yra mažiau už Klaipėdos maršrutą. Ir kiek tai sudarys nuostolių RŽD. O gal jokių nuostolių nesudarys. Mes nežinome. Faktas vienas, kad sprendimas yra politinis ir nuo jo Pribaltikai bus blogai. Dėl atstumo, tai geležinkeliu per Rusiją yra arčiau nei per Klaipėdą Novopolocko kombinatui, o Mozyrio maždaug tiek pat, gal ten 50 km ir daugiau.

                    Comment


                      #30
                      Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
                      Kalbama apie krovinius iš Baltarusijos, o ne Rusijos. Baltarusiams eksportuoti naftos produktus per Klaipėdos uostą yra ekonomiškiausia, nes kelias trumpiausias. Na gerai, Rusijos geležinkeliai padarys 25% nuolaidą - ir kas iš to? Kažin ar to užteks, nes kelias tai ne 25%, o per pusę ilgesnis, nei iki Klaipėdos.
                      Nuo Novopolocko iki Ust-Lugos geležinkeliais bus apie 800km, iki Klaipėdos per Daugpilį - apie 560km. Pritaikus nuolaidą 800*0,75=600. Bet ir LG, ir LDz taip pat gali pritaikyti nuolaidas. Taip pat geležinkelio linija link Rusijos uostų gali pareikalauti pralaidumo didinimo (o tai taip pat yra pinigai).

                      Comment


                        #31
                        Niekaip nesupranti Al1, Lietuvai elektros pirkti iš Baltarusijos atseit logikos nėra (ne tuo keliu atseit einama), o štai Baltarusijai krovinius eksportuoti kelis kartus ilgesniu keliu, bet ne per Baltijos uostus logika yra? Tai klausimas, kas ne tuo keliu eina mes ar jie?

                        Comment


                          #32
                          O tu nesupranti, kad Rusijoje pervežimų tarifai mažesni, plius nuolaida. Uostų tarifai taip pat mažesni. Paskaičiuok, ir gausis, kad jei ne pigiau, tai tiek pat. Mes realių kainų nežinome, tačiau vien tik kilometrais vadovautis negalima.
                          Per Latviją ir Lietuvą (Daugpilį) negabens, nes čia kertasi LDz ir LG interesai. Todėl gabens tik arba per Latviją ir jos uostus, arba per Lietuvą ir Klaipėdą. Kelias ne kelis kartus ilgesni, o beveik toks pats. Kas liečia geležinkelį. Kas dėl jūrų dedamosios, tai jei Rusijoje pigiau pakrauti į laivą, uosto mokesčiai mažesni, tai gal tai atperka didesnę dedamąją jūra. Galiausiai Ust Luga tik plečiasi, o ne žliumbia, kad per ją nieko neveža, nes, matai, per Klaipėdą ar Rygą pigiau. Rusija planingai vykdo krovinių nukreipimą į savo uostus ir jau ne pirmus metus. Taip kad nieko čia naujo. Kol pačios Rusijos pajėgumai neleido to daryti, tol naudojosi Pabaltijo uostais. Kol dar santykiai buvo geri, tol naudojosi. Bet kai dabar jie labai blogi, tai ir nori kuo greičiau nutraukti gabenimą. Ir kitus savo sąjungininkus paskatinti tą padaryti.

                          Comment


                            #33
                            Žiūrėk kaip nori, tačiau baltarusiams krovinius gabenti per Ust-Lugą yra žymiai toliau tiek geležinkeliais, tiek jūromis, juolab jei žiūrėsim nuo Minsko. O dar prisideda ir sugaištas laikas. Iš ekonominio požiūrio tai būtų visiškas absurdas. Tai galima būtų tik dėl politinių motyvų, jeigu lieps Putinas. Bet pažiūrėsim ką jis sakys kinams, kurie Putino tokioms durnystėms sunkiai pasiduos, o jie gi kuria prie Minsko prekių iš Kinijos paskirstymo centrą ir jiems reikės uosto, taip gavos, kad artimiausias Klaipėdos.

                            Comment


                              #34
                              Ir vėl tas pats. Geležinkeliais praktiškai tas pats, ar netgi trumpiau. Dar kartą kartoju, kad kaina gali atsverti ilgesnį kelią jūra. Laikas taip pat trąšoms ar naftos produktams neturi lemiamos reikšmės (+1 para per Ust Lugą), tai ne pomidorai ar bulvės.

                              Comment


                                #35
                                Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                O tu nesupranti, kad Rusijoje pervežimų tarifai mažesni, plius nuolaida. Uostų tarifai taip pat mažesni. Paskaičiuok, ir gausis, kad jei ne pigiau, tai tiek pat. Mes realių kainų nežinome, tačiau vien tik kilometrais vadovautis negalima.
                                Per Latviją ir Lietuvą (Daugpilį) negabens, nes čia kertasi LDz ir LG interesai. Todėl gabens tik arba per Latviją ir jos uostus, arba per Lietuvą ir Klaipėdą. Kelias ne kelis kartus ilgesni, o beveik toks pats. Kas liečia geležinkelį. Kas dėl jūrų dedamosios, tai jei Rusijoje pigiau pakrauti į laivą, uosto mokesčiai mažesni, tai gal tai atperka didesnę dedamąją jūra. Galiausiai Ust Luga tik plečiasi, o ne žliumbia, kad per ją nieko neveža, nes, matai, per Klaipėdą ar Rygą pigiau. Rusija planingai vykdo krovinių nukreipimą į savo uostus ir jau ne pirmus metus. Taip kad nieko čia naujo. Kol pačios Rusijos pajėgumai neleido to daryti, tol naudojosi Pabaltijo uostais. Kol dar santykiai buvo geri, tol naudojosi. Bet kai dabar jie labai blogi, tai ir nori kuo greičiau nutraukti gabenimą. Ir kitus savo sąjungininkus paskatinti tą padaryti.
                                Čia jūsų teoriniai paskaičiavimai gerbiamieji nevertina vieno dalyko. 100 km ilgesnė trasa galbūt ir tiek pat laiko užtrunka. Bet kuo daugiau varu suvarytų krovinių, tuo mažiau uostas stengiasi (jie nekonkuruoja, jam ir taip atvaro). Kuo mažiau stengiasi, tuo didesnė gaišatis. Gal tą 100 km atveš taip pat greitai kaip per Klaipėdą. Bet kur Klaipėdoje kokiam X veiksmui reikia dienos, Ust Lugoje reikės savaitės. Nes nėra jokių šansų juos prarasti.

                                Nežinau kaip dabar, bet prieš penkis metus plaukė į Klaipėdą Kaliningrado kroviniai, nes Kaliningrade labai jau prastovos gaudavosi.

                                Taip pat esu įsitikinęs, kad nenorima prarasti Baltijos šalyse 1520 vėžės. Nes nebus krovinių - neliks ir vėžės.

                                PS Šitoje šakoje, Baltarusiška atominė elektra, kaip ten sako moderatoriai, nulėkėte nuo bėgių. Lietuva jos nepirks, nes Vilnius yra evakuacijos zonoje. Leningrado AE nuo Sankt Peterburgo toliau nei Astravo AE nuo Vilniaus.

                                Comment


                                  #36
                                  Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                  Ir vėl tas pats. Geležinkeliais praktiškai tas pats, ar netgi trumpiau. Dar kartą kartoju, kad kaina gali atsverti ilgesnį kelią jūra. Laikas taip pat trąšoms ar naftos produktams neturi lemiamos reikšmės (+1 para per Ust Lugą), tai ne pomidorai ar bulvės.
                                  Googlas rodo, kad atstumas nuo Minsko iki Ust-Lugos yra 60% didesnis, nei iki Klaipėdos, tai šitą prie ko priskiri, prie 'atstumas praktiškai tas pats' ar prie 'iki Ust Lugos netgi trumpiau'. Diskusija jau panašėja į tą, kur reikia įrodyt, kad pasaulis apvalus, nes konspiracijų galimybė tampa realesnė, nei ta, kad žmogus žvelgdamas į žemėlapį nesupranta kas akivaizdžiai matos - baltarusių krovinių transportavimas per Ust-Lugą būtų ryškiai tolimesnis tiek jūra, tiek geležinkeliais.

                                  Comment


                                    #37
                                    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
                                    Googlas rodo, kad atstumas nuo Minsko iki Ust-Lugos yra 60% didesnis, nei iki Klaipėdos, tai šitą prie ko priskiri, prie 'atstumas praktiškai tas pats' ar prie 'iki Ust Lugos netgi trumpiau'.
                                    Benziną iš Minsko neveža, veža arba iš Novopolocko (~800 vs ~560km) arba iš Mozyriaus (~1200 vs ~900).

                                    Comment


                                      #38
                                      Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                                      Benziną iš Minsko neveža, veža arba iš Novopolocko (~800 vs ~560km) arba iš Mozyriaus (~1200 vs ~900).
                                      Na, iš Novoplocko tai vistiek +42% atstumas, to negalima vadinti nei 'toks pats' nei 'ar netgi trumpesnis' - jis yra ryškiai ilgesnis ir skaičiuojant transportavimo kaštus tai sudaro milžinišką dalį, o kažkas čia nori įrodyt, kad tai ne tik apsimoka, bet dar ir ant tiek pigiau, kad priedo ryškiai prailgėjusį ir pabrangusį laivų maršrutą iki UstLugo atperka. Ir čia kalbant vien apie Novopolacką, kuris artimiausias Ust-Lugai, bet baltarusiai ne tik benziną gamina, gamina daug produktų ir iš tos pačios naftos, yra ir trašos, statomas ir kiniečių paskirstymo centras prie Minsko ir rusai, geriausiu atveju, gali nugvelbti tik mažą dalį visų Baltarusijos krovinių, tačiau ir tos pačios mažos dalies neišeis, nes tai vistiek ekonomiškai nepagrindžiama.

                                      Comment


                                        #39
                                        Baltijoje atsigauna automobilių gabenimai laivais

                                        Baltijos jūros automobilių gabenimo keltais rinkoje šiais metais daugelyje linijų pastebimos atsigavimo tendencijos.

                                        Tai siejama su 2014-2015 metais gerokai smukusiu automobilių pardavimu Rusijoje. Per metus būdavo 30-35 proc. kritimai.

                                        Naujas tendencijas automobilių gabenimo jūrų keltais rinkoje pastebėjo automobilių gabenimo kompanijos „Transfennica Russia“ atstovai.

                                        Automobilių importas jūrų keltais į Rusiją šiemet yra 9,2 proc. didesnis nei pernai.

                                        Comment


                                          #40
                                          Transportavime dar yra kaštai pakrovimas, iškrovimas, saugojimas iškrovus. Kai jau pakrauni, 42 proc. ilgenis kelias nebus 42 proc. brangesnis transportavimas.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X