Lietuvos kariuomenės pasirengimas

[Tomas]

Lazerinių sistemų apskritai dar nelabai yra, jos veikiausiai bus ir tikriausiai net visai pasiteisins, dėl ko Lietuvai daug protingiau būtų investuoti į jų kūrimą ir vystymą, ypač kai lazerių technologijose Lietuva yra viena pirmaujančių pasaulio šalių. Bet čia pavizduotas buvo ne lazeris, o kulkomis šaudanti anti-droninė sistema ir tada klausimas kaip ta antidroninė sistema apsigins nuo dronų, kai dronai bus valdomi AI, bendraus tarpusavyje, puolimą vykdys spėčiais ir galės kad ir iš visų 4 pusių vienu metu tą sistemą atakuoti 5 ar 10 dronų?

Tavo 10 dronų spiečių puls mano 100 dronų spiečius. Šachas ir matas.

[Galys]

Lazerinių sistemų apskritai dar nelabai yra, jos veikiausiai bus ir tikriausiai net visai pasiteisins, dėl ko Lietuvai daug protingiau būtų investuoti į jų kūrimą ir vystymą, ypač kai lazerių technologijose Lietuva yra viena pirmaujančių pasaulio šalių. Bet čia pavizduotas buvo ne lazeris, o kulkomis šaudanti anti-droninė sistema ir tada klausimas kaip ta antidroninė sistema apsigins nuo dronų, kai dronai bus valdomi AI, bendraus tarpusavyje, puolimą vykdys spėčiais ir galės kad ir iš visų 4 pusių vienu metu tą sistemą atakuoti 5 ar 10 dronų? Ar ji sugebės per sekundę 360 laipsnių spinduliu visus dronus sunaikinti?



Yra kas nelabai keičiasi, kokie kareivių šalmai ir toliau lieka šalmais, yra ir kas grįžta iš antrojo pasaulinio karo, kaip kad motociklų naudojimas (nes pigūs, greiti ir manevringi), visko yra, bet esmė, kad jeigu kažkokie ginklai vis dar naudojami, kad ir tie patys tankai, tai nereiškia, kad karyba iš esmės nėra pasikeitųsi.

Tų lazerinių sistemų yra ir tikrai nemažai, bent jau youtube algoritmas man gana dažnokai išmeta kas kažkiek laiko kokį prototipą. Kai kuriuos video pažiūriu, tai kažkokia australų įmonė, jei gerai pamenuu, net gyrėsi, kad savo gaminius išbandinėja Ukrainoje. Tokios sistemos ant šarvuotų mašinų labai pasiteisintų, nes jų minusai: lietus, rūkas ir pan. sutampa su tais pačiais minusais, kuriuos turi ir fpv dronai. Plius didelės mašinos turi galingus variklius, generuoti energiją ir neblogą aušinimo sistemą.

Kas dėl AI: tai jei tokias automatinio nusitaikymo sistemas turės dronai, kodėl tokių pat sistemų negali turėti kulkosvaidis su kamera? Tarkime jei atakoje dalyvauja 30 trasporto vnt. kur kiekvienas turi tokį bokštelį, tai ten tie dronų spečiai turėtų suktis trijų nulių kategorijoje.

Dar dėl dronų spiečių su AI, tai visiškai pritariu Tomui. Jei kitoje pusėje bus toks pat dronas su AI taikinio lockinimu, tai tiesiog pasieksime tašką, kur vienam taikiniui sunaikinti labiau apsimokės iššauti vieną javelin nei žaisti su dronų spiečiais.

[Galys]

Nelabai ilgalaikis, nes ir patys dronai tobulėja, darosi manevringesni, greitesni, patys ukrainiečiai apie tai kalba, kad seniau shahedus su kulkomos buvo galima numušti, o to dabar nebeišeina padaryti, reikia arba brangių priešraketinių sistemų arba tų pačių dronų.

Ten šnekama apie FPV dronus mūšio lauke, kas dėl shahedų, tai su jais reikia kovoti į tą jų fabriką tatarstane paleidžiant Tomahawk'us arba flamingus, visa kita yra resursų ir laiko gaišimas.

[Tomas]

Ten šnekama apie FPV dronus mūšio lauke, kas dėl shahedų, tai su jais reikia kovoti į tą jų fabriką tatarstane paleidžiant Tomahawk'us arba flamingus, visa kita yra resursų ir laiko gaišimas.

Patikslinsiu - ne tik į fabriką, bet ir į fabrike dirbančių darbininkų namus.

[Ignalina]

Patikslinsiu - ne tik į fabriką, bet ir į fabrike dirbančių darbininkų namus.

Romas gali dar vieną į rusšaudžių sąrašą įtraukt.

[MedinisStrazdas]

T.y. praktiškai nėra jokios sunkiosios pramonės pajungta karui. Kartais susidaro toks įspūdis, kad kokia WW2 kariuomenė su savo pramone be jokių problemų pervažiuotų tiek per Ukrainą, tiek per rusiją.

Tai jeigu per beveik 4 metus nesugebėjome net šovinių gamybos padvigubinti tai ką jau kalbėti apie sunkiają pramonę.

[RokasLT]

Tik klausimas, ar dideliame aukštyje tai irgi labai efektyvu? Tikėkimės kad taip.

[Eidvis]

Tai, kad į dronų sparnus paleidžiamas 'siūlas', surakinantis jų propelerį, matau pirmą kartą. Aš manau Lietuva turi nemažo potencialo kurti tokias ir daug pažangesnes technologijas, bet problema turbūt yra ir ta, kad jas sukūrus pas mus norima tuo pasidžiaugti, tik jokie patentai čia nesuveiks, tiek Kinija, tiek Rusija jas nukopijuos ir laimės tame, kad jų produkciją padarys masine. Dėl to kažkaip reikėtų sukurti sistemą, ir čia jau vyriausybės darbas, kad kūrėjai yra motivuojami pagrinde finansiškai, mainais į konfidencialumą ir to, ką jie sukuria, užslaptinimą. O tada pakankamai išvysčius technologiją - galima vystyti masinę gamybą ir siųsti į Ukrainą.

[Arunasx]

Baisoka realiai paskaičius, kad tokia svarbi įstaiga iš esmės yra sabotuojama:
Gynybos milijardus leidžiančioje agentūroje – įtampa dėl krūvio ir atlyginimų https://www.lrt.lt

Per menki atlyginimai, dažna darbuotojų kaita, sunkumai rasti naujų žmonių, mįslingai patrauktas vadovas, dėl politinės krizės stringantys projektai, milžiniški krūviai ir dar didesnė atsakomybė už milijardines sutartis – su tokia realybe gyvena Gynybos resursų agentūros (GRA) prie Krašto apsaugos ministerijos darbuotojai.
„Mes jau dabar nesusitvarkome su dabartiniu biudžetu, nes žmonės išeina iš darbo, naujų neprisikviečiama. Aš neįsivaizduoju, kaip panaudosime gynybos pinigus kitais metais“, – LRT kalbėjo agentūros darbuotojas, sutikęs papasakoti situaciją anonimiškai. Augant gynybos biudžetui, agentūros darbuotojai – kariškiai ir civiliai – susiduria su dar didesniais krūviais ir atsakomybe. Tačiau jų bazinis atlyginimas keičiasi vos pastebimai.
„Pastaruoju metu darbuotojų trūkumas juntamas ir šiandien darbuotojų kaita agentūroje sudaro 15 proc. Siekdama pritraukti darbuotojų, GRA nuolat skelbia konkursus į laisvas pareigybes. Šias metais jau buvo paskelbta 30 konkursų“, – teigiame komentare.
Agentūroje dirbantis asmuo pasakojo, kad trūkstant darbuotojų, agentūros darbuotojams tenka neadekvatus krūvis, nes sutartys – daugiamilijoninės, o projektai – sudėtingi. Kai kurie jų jau ima strigti, nes reikia keisti įstatymus, o nuolatinė kaita ministerijos politiniame lygmenyje – neleidžia priimti reikalingų sprendimų.
„Žmonių trūksta nuolat. Vienas žmogus kartais vykdo trijų pareigas. Kai kurie išeina, nes paprasčiausiai neišlaiko tempo. Projektai stringa, nes nėra kam jų administruoti“, – sako šaltinis. Iki šiol nėra ne tik ministro ir viceministrų, kurie kuravo įsigijimus. Agentūros darbuotojai skundžiasi, kad nėra kam prisiimti atsakomybėms, projektai stoja, nes nėra politinio lygmens vadovų.

[MedinisStrazdas]

Tai pinigai juk į gynybos priemones nuėjo, o ne į atlyginimus. Papildomų pinigų neatsirado, nes taip ir nesugebėjo per 6 metus įvesti nei NT, nei taršos mokesčio

[Galys]

Tai, kad į dronų sparnus paleidžiamas 'siūlas', surakinantis jų propelerį, matau pirmą kartą. Aš manau Lietuva turi nemažo potencialo kurti tokias ir daug pažangesnes technologijas, bet problema turbūt yra ir ta, kad jas sukūrus pas mus norima tuo pasidžiaugti, tik jokie patentai čia nesuveiks, tiek Kinija, tiek Rusija jas nukopijuos ir laimės tame, kad jų produkciją padarys masine. Dėl to kažkaip reikėtų sukurti sistemą, ir čia jau vyriausybės darbas, kad kūrėjai yra motivuojami pagrinde finansiškai, mainais į konfidencialumą ir to, ką jie sukuria, užslaptinimą. O tada pakankamai išvysčius technologiją - galima vystyti masinę gamybą ir siųsti į Ukrainą.

Tai kad tos technologijos su siulais, tinkleliais ir pan. jau skaičiuoja turbūt antrą dešimtmetį. Nenustebčiau jei šitas "išradimas" demonstruojamas video buvo parsisiųstas iš kokio aliexpress.

[Tomas]

Netrukus tuos tinklus ar siūlus atakuos AI valdomi nano dronų spiečiai ir vis tiek viskam šachas ir matas.

[Edd]

Tik klausimas, ar dideliame aukštyje tai irgi labai efektyvu? Tikėkimės kad taip.

Kad numuštų balioną su šia vaikiška šaudykle reikia prie baliono gan arti priskristi, 3-10km aukštyje, balionui skrendant iki 200km/h greičiu. Tai reiškia kad paprastas kvadkopteris net nelabai tinka, tokiuose aukščiuose efektyviau būtų tiesiog dronai su sparnais (fixed wing). Jei skrenda ~200 balionų, sugaudyti juos tiesiog fpv valdymu būtų sudėtinga, reikia AI. Plius dronas tai dronas, čia jau antraeilis klausimas, visų pirma tuos balionus reikia užfiksuoti ir sekti kur tiksliai jie yra. Todėl panašu kad ne viskas taip paprasta.

[Lettered]

Kad numuštų balioną su šia vaikiška šaudykle reikia prie baliono gan arti priskristi, 3-10km aukštyje, balionui skrendant iki 200km/h greičiu. Tai reiškia kad paprastas kvadkopteris net nelabai tinka, tokiuose aukščiuose efektyviau būtų tiesiog dronai su sparnais (fixed wing). Jei skrenda ~200 balionų, sugaudyti juos tiesiog fpv valdymu būtų sudėtinga, reikia AI. Plius dronas tai dronas, čia jau antraeilis klausimas, visų pirma tuos balionus reikia užfiksuoti ir sekti kur tiksliai jie yra. Todėl panašu kad ne viskas taip paprasta.

Yra dronų skrendančių iki 350 km/h, reikia tik ant jų galo adatą primontuoti, tik problema turbūt pačių balionų aptikimas ir matymas.

[Sklansky]

„Rheinmetall“ vadovas: tikimės sukurti apie 1.100 darbo vietų, su lietuviais kalbamės dėl dronų ir oro gynybos sistemų

Arminas Pappergeris, Lietuvoje šaudmenų gamyklos statybas antradienį oficialiai pradėjusios Vokietijos gynybos pramonės kompanijos „Rheinmetal“ vadovas, sako, kad toliau žiūri į Lietuvą kaip į potencialią vietą investicijoms ir bendradarbiavimui. Kompanija ceremonijos metu su Lietuvos Vyriausybe pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl 155 mm sviedinių užtaisų gamybos kompetencijų centro Lietuvoje kūrimo. „Rheinmetal“ dairosi dar bent į dvi gynybos sritis ir tikisi Lietuvoje sukurti bent 1.000–1.100 darbo vietų.

Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/2025/11/04...sistemu-575271

Gal kas galėtų visu straipsniu pasidalinti?

[digital]

Kad numuštų balioną su šia vaikiška šaudykle reikia prie baliono gan arti priskristi, 3-10km aukštyje, balionui skrendant iki 200km/h greičiu. Tai reiškia kad paprastas kvadkopteris net nelabai tinka, tokiuose aukščiuose efektyviau būtų tiesiog dronai su sparnais (fixed wing). Jei skrenda ~200 balionų, sugaudyti juos tiesiog fpv valdymu būtų sudėtinga, reikia AI. Plius dronas tai dronas, čia jau antraeilis klausimas, visų pirma tuos balionus reikia užfiksuoti ir sekti kur tiksliai jie yra. Todėl panašu kad ne viskas taip paprasta.

Kad negalima numušti, nes krisdamas 30 kg svoris gali pridaryti bėdos. Kalba buvo apie perėmimą.

[suoliuojantis]

„Rheinmetall“ vadovas: tikimės sukurti apie 1.100 darbo vietų, su lietuviais kalbamės dėl dronų ir oro gynybos sistemų



Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/2025/11/04...sistemu-575271

Gal kas galėtų visu straipsniu pasidalinti?

Nieko detalaus nepasakyta. Pradeda statybas Lietuvoje, Latvijoje irgi statys naują šaudmenų gamyklą, o Estija nieko jiems neatsakė. Nori ir toliau bendradarbiauti su Lietuva, vyriausybė irgi siekia būti Rheinmetall ekosistemos dalimi. Ir panašus blablabla. Jokių detalių.

Pvz:

Trečias taškas yra šiandien paskelbta šaudmenų užtaisų gamykla, dėl kurios dar kalbamės. Mes taip pat kalbamės apie tai, ar yra galimybių bendradarbiauti nepilotuojamų orlaivių sistemų (UAV) srityje, taip pat oro gynybos srityje. Tai yra penki punktai. ... Netiesioginės darbo vietos yra mano minėta tiekimo grandinė. Aš kalbu apie tai, nes mes siekiame gauti komponentus iš gamintojų čia, Lietuvoje“, – „Verslo žinioms“ sakė A. Pappergeris.

...
Lietuvoje ir Latvijoje gamyklas statanti gynybos kompanija derėjosi ir su Estija, tačiau šalies valdžia vėliau pranešė, kad vokiečių pasiūlymas jų nesudomino.

„Mes kalbėjomės su Estija, bet jie nepriėmė jokių sprendimų. Nėra taip, kad jie mums nepateikė atsiliepimų. Jie paprasčiausiai nepriėmė jokių sprendimų šiuo klausimu. Tai yra vyriausybės rankose, ne mūsų“, – situaciją paaiškino A. Pappergeris.

[xvoss]

„Rheinmetall“ vadovas: tikimės sukurti apie 1.100 darbo vietų, su lietuviais kalbamės dėl dronų ir oro gynybos sistemų



Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/2025/11/04...sistemu-575271

Gal kas galėtų visu straipsniu pasidalinti?

Prašau:

Arminas Pappergeris, Lietuvoje šaudmenų gamyklos statybas antradienį oficialiai pradėjusios Vokietijos gynybos pramonės kompanijos „Rheinmetal“ vadovas, sako, kad toliau žiūri į Lietuvą kaip į potencialią vietą investicijoms ir bendradarbiavimui. Kompanija ceremonijos metu su Lietuvos Vyriausybe pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl 155 mm sviedinių užtaisų gamybos kompetencijų centro Lietuvoje kūrimo. „Rheinmetal“ dairosi dar bent į dvi gynybos sritis ir tikisi Lietuvoje sukurti bent 1.000–1.100 darbo vietų.

„Mes pradėjome nuo techninės priežiūros centro, kurį įkūrėme tankams. Baisogalos gamykla yra antras taškas. Trečias taškas yra šiandien paskelbta šaudmenų užtaisų gamykla, dėl kurios dar kalbamės. Mes taip pat kalbamės apie tai, ar yra galimybių bendradarbiauti nepilotuojamų orlaivių sistemų (UAV) srityje, taip pat oro gynybos srityje. Tai yra penki punktai. Tikiuosi, kad per ateinančius metus galėsime sukurti daugiau nei 1.000, galbūt 1.100 darbo vietų. Bet jei kuriate tiesiogines darbo vietas, visada kuriate ir netiesiogines darbo vietas. Netiesioginės darbo vietos yra mano minėta tiekimo grandinė. Aš kalbu apie tai, nes mes siekiame gauti komponentus iš gamintojų čia, Lietuvoje“, – „Verslo žinioms“ sakė A. Pappergeris.

Jis teigė neatmetantis galimo bendradarbiavimo ne tik su besikuriančios Lietuvos gynybos industrijos gamintojais, bet ir su tradicinės pramonės atstovais, pavyzdžiui, chemijos pramone.

A. Pappergerio teigimu, naudos iš naujų gamyklų gaus tiek Lietuvoje dislokuota vokiečių brigada, tiek mūsų pačių kariuomenė, tačiau didesnis kompanijos dėmesys Lietuvai ateina ne dėl brigados.

„Vokietijos ir Lietuvos santykiai vyriausybių lygmeniu yra labai geri. Mes aptarėme su Vyriausybe, ar jie nori tapti „Rheinmetall“ ekosistemos dalimi. Vyriausybė priėmė sprendimą ir pasakė, kad nori eiti šiuo keliu. Tai ir yra priežastis, kodėl mes čia investuojame“, – sakė jis.

Anksčiau praėjusią savaitę skelbta, kad Vokietijoje „Rheinmetall“ kartu su dronų startuoliais „Stark“ ir „Helsing“ pretenduoja į maždaug 900 mln. Eur sutartis dėl dronų kamikadzių gamybos. Šiais dronais, kurių būtų pagaminta iki 12.000, būtų aprūpinta ir Lietuvoje esanti Vokietijos brigada, teigė leidinys.

„Tiesa, kad mes dėl to deramės, bet sutartis dar nėra pasirašyta. Tačiau tikimės, kad iki metų pabaigos priimsime sprendimą“, – VŽ nurodė A. Pappergeris.

Lietuvoje ir Latvijoje gamyklas statanti gynybos kompanija derėjosi ir su Estija, tačiau šalies valdžia vėliau pranešė, kad vokiečių pasiūlymas jų nesudomino.

„Mes kalbėjomės su Estija, bet jie nepriėmė jokių sprendimų. Nėra taip, kad jie mums nepateikė atsiliepimų. Jie paprasčiausiai nepriėmė jokių sprendimų šiuo klausimu. Tai yra vyriausybės rankose, ne mūsų“, – situaciją paaiškino A. Pappergeris.

Kompanija pastaruoju metu intensyviai investuoja – prieš ceremoniją Baisogaloje paskelbta apie naujas gamyklas Bulgarijoje ir Rumunijoje. Gynybos pramonė plečiasi visoje Europoje ir kol kas sustoti nesiruošiama.

„Šiuo metu esame investicijų etape, kuris truks dvejus metus. Manau, kad turėsime dar daugiau investicijų. Bet po to, po 2 ar 3 metų, investicijos pasieks aukščiausią lygį, tuomet jos išliks stabilios“, – prognozavo „Rheinmetall“ vadovas.

A. Pappergeris „Rheinmetall“ dirba nuo 1990 m. Kompanijoje jis kopė karjeros laiptais ir 2013 m. buvo paskirtas valdybos pirmininku.
Viena statoma, kita minty


Antradienį oficialiai pradėtos gamyklos statybos bus vykdomos 340 ha plote, Kemėrų kaime, maždaug 6 km nuo Baisogalos. Joje kasmet planuojama pagaminti dešimtis tūkstančių 155 mm artilerijos sviedinių. Pirmąją produkciją tikimasi pagaminti 2026 m. viduryje, o visu tempu dirbti 2027 m.

Pernai vasarą šalims pasirašius investicijų sutartį skelbta, kad Vokietijos koncernas būsimoje gamykloje ketina sukurti bent 150 naujų darbo vietų. Pagal sutartį „Rheinmetall“ priklauso 51%, „Epso-G Invest“ – 48%, o Giraitės ginkluotės gamyklai – 1% įmonės „Rheinmetall Defence Lietuva“ akcijų. Spalio pabaigoje paskelbta, kad 141 mln. Eur vertės užsakymą statyti gamyklą gavo „PST Group“. Bendrovės technika darbus statybvietėje pradės per kelias savaites.

155 mm sviedinių užtaisų gamybos kompetencijų centro Lietuvoje kūrimas, dėl kurio antradienį pasirašytas bendradabiavimo memorandumas, galėtų būti daugiau nei 400 mln. Eur investicija. Kaip nurodo BNS, užtaisų gamyklą valdytų jungtinė „Rheinmetall“ ir Lietuvos įmonė – tai būtų toks pat modelis, kaip ir gamykla Baisogaloje: 51% jos akcijų priklausytų Vokietijos koncernui.

<...>

[Dundorfas]

Kad negalima numušti, nes krisdamas 30 kg svoris gali pridaryti bėdos. Kalba buvo apie perėmimą.

Kia šachedus šaudys jau bus nesvarbu.

[Edd]

Kad negalima numušti, nes krisdamas 30 kg svoris gali pridaryti bėdos. Kalba buvo apie perėmimą.

Buvo visokių kalbų, įskaitant ir numušimą, virš Vilniaus turbūt to nedarytų, bet gal kur nors virš retai apgyvendintų teritorijų. Dėl perėmimo tai įdomu kaip tas perėmimas atrodytų, galima sugalvoti keletą variantų, bet jie dar sudėtingesni (gal išskyrus mažų skylučių padarymas lazeriu kad ne visiškai nukristų, bet greičiau nusileistų).