Lietuvos kariuomenės pasirengimas

[Arunasx]

Baisoka realiai paskaičius, kad tokia svarbi įstaiga iš esmės yra sabotuojama:
Gynybos milijardus leidžiančioje agentūroje – įtampa dėl krūvio ir atlyginimų https://www.lrt.lt

Per menki atlyginimai, dažna darbuotojų kaita, sunkumai rasti naujų žmonių, mįslingai patrauktas vadovas, dėl politinės krizės stringantys projektai, milžiniški krūviai ir dar didesnė atsakomybė už milijardines sutartis – su tokia realybe gyvena Gynybos resursų agentūros (GRA) prie Krašto apsaugos ministerijos darbuotojai.
„Mes jau dabar nesusitvarkome su dabartiniu biudžetu, nes žmonės išeina iš darbo, naujų neprisikviečiama. Aš neįsivaizduoju, kaip panaudosime gynybos pinigus kitais metais“, – LRT kalbėjo agentūros darbuotojas, sutikęs papasakoti situaciją anonimiškai. Augant gynybos biudžetui, agentūros darbuotojai – kariškiai ir civiliai – susiduria su dar didesniais krūviais ir atsakomybe. Tačiau jų bazinis atlyginimas keičiasi vos pastebimai.
„Pastaruoju metu darbuotojų trūkumas juntamas ir šiandien darbuotojų kaita agentūroje sudaro 15 proc. Siekdama pritraukti darbuotojų, GRA nuolat skelbia konkursus į laisvas pareigybes. Šias metais jau buvo paskelbta 30 konkursų“, – teigiame komentare.
Agentūroje dirbantis asmuo pasakojo, kad trūkstant darbuotojų, agentūros darbuotojams tenka neadekvatus krūvis, nes sutartys – daugiamilijoninės, o projektai – sudėtingi. Kai kurie jų jau ima strigti, nes reikia keisti įstatymus, o nuolatinė kaita ministerijos politiniame lygmenyje – neleidžia priimti reikalingų sprendimų.
„Žmonių trūksta nuolat. Vienas žmogus kartais vykdo trijų pareigas. Kai kurie išeina, nes paprasčiausiai neišlaiko tempo. Projektai stringa, nes nėra kam jų administruoti“, – sako šaltinis. Iki šiol nėra ne tik ministro ir viceministrų, kurie kuravo įsigijimus. Agentūros darbuotojai skundžiasi, kad nėra kam prisiimti atsakomybėms, projektai stoja, nes nėra politinio lygmens vadovų.

[MedinisStrazdas]

Tai pinigai juk į gynybos priemones nuėjo, o ne į atlyginimus. Papildomų pinigų neatsirado, nes taip ir nesugebėjo per 6 metus įvesti nei NT, nei taršos mokesčio

[Galys]

Tai, kad į dronų sparnus paleidžiamas 'siūlas', surakinantis jų propelerį, matau pirmą kartą. Aš manau Lietuva turi nemažo potencialo kurti tokias ir daug pažangesnes technologijas, bet problema turbūt yra ir ta, kad jas sukūrus pas mus norima tuo pasidžiaugti, tik jokie patentai čia nesuveiks, tiek Kinija, tiek Rusija jas nukopijuos ir laimės tame, kad jų produkciją padarys masine. Dėl to kažkaip reikėtų sukurti sistemą, ir čia jau vyriausybės darbas, kad kūrėjai yra motivuojami pagrinde finansiškai, mainais į konfidencialumą ir to, ką jie sukuria, užslaptinimą. O tada pakankamai išvysčius technologiją - galima vystyti masinę gamybą ir siųsti į Ukrainą.

Tai kad tos technologijos su siulais, tinkleliais ir pan. jau skaičiuoja turbūt antrą dešimtmetį. Nenustebčiau jei šitas "išradimas" demonstruojamas video buvo parsisiųstas iš kokio aliexpress.

[Tomas]

Netrukus tuos tinklus ar siūlus atakuos AI valdomi nano dronų spiečiai ir vis tiek viskam šachas ir matas.

[Edd]

Tik klausimas, ar dideliame aukštyje tai irgi labai efektyvu? Tikėkimės kad taip.

Kad numuštų balioną su šia vaikiška šaudykle reikia prie baliono gan arti priskristi, 3-10km aukštyje, balionui skrendant iki 200km/h greičiu. Tai reiškia kad paprastas kvadkopteris net nelabai tinka, tokiuose aukščiuose efektyviau būtų tiesiog dronai su sparnais (fixed wing). Jei skrenda ~200 balionų, sugaudyti juos tiesiog fpv valdymu būtų sudėtinga, reikia AI. Plius dronas tai dronas, čia jau antraeilis klausimas, visų pirma tuos balionus reikia užfiksuoti ir sekti kur tiksliai jie yra. Todėl panašu kad ne viskas taip paprasta.

[Lettered]

Kad numuštų balioną su šia vaikiška šaudykle reikia prie baliono gan arti priskristi, 3-10km aukštyje, balionui skrendant iki 200km/h greičiu. Tai reiškia kad paprastas kvadkopteris net nelabai tinka, tokiuose aukščiuose efektyviau būtų tiesiog dronai su sparnais (fixed wing). Jei skrenda ~200 balionų, sugaudyti juos tiesiog fpv valdymu būtų sudėtinga, reikia AI. Plius dronas tai dronas, čia jau antraeilis klausimas, visų pirma tuos balionus reikia užfiksuoti ir sekti kur tiksliai jie yra. Todėl panašu kad ne viskas taip paprasta.

Yra dronų skrendančių iki 350 km/h, reikia tik ant jų galo adatą primontuoti, tik problema turbūt pačių balionų aptikimas ir matymas.

[Sklansky]

„Rheinmetall“ vadovas: tikimės sukurti apie 1.100 darbo vietų, su lietuviais kalbamės dėl dronų ir oro gynybos sistemų

Arminas Pappergeris, Lietuvoje šaudmenų gamyklos statybas antradienį oficialiai pradėjusios Vokietijos gynybos pramonės kompanijos „Rheinmetal“ vadovas, sako, kad toliau žiūri į Lietuvą kaip į potencialią vietą investicijoms ir bendradarbiavimui. Kompanija ceremonijos metu su Lietuvos Vyriausybe pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl 155 mm sviedinių užtaisų gamybos kompetencijų centro Lietuvoje kūrimo. „Rheinmetal“ dairosi dar bent į dvi gynybos sritis ir tikisi Lietuvoje sukurti bent 1.000–1.100 darbo vietų.

Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/2025/11/04...sistemu-575271

Gal kas galėtų visu straipsniu pasidalinti?

[digital]

Kad numuštų balioną su šia vaikiška šaudykle reikia prie baliono gan arti priskristi, 3-10km aukštyje, balionui skrendant iki 200km/h greičiu. Tai reiškia kad paprastas kvadkopteris net nelabai tinka, tokiuose aukščiuose efektyviau būtų tiesiog dronai su sparnais (fixed wing). Jei skrenda ~200 balionų, sugaudyti juos tiesiog fpv valdymu būtų sudėtinga, reikia AI. Plius dronas tai dronas, čia jau antraeilis klausimas, visų pirma tuos balionus reikia užfiksuoti ir sekti kur tiksliai jie yra. Todėl panašu kad ne viskas taip paprasta.

Kad negalima numušti, nes krisdamas 30 kg svoris gali pridaryti bėdos. Kalba buvo apie perėmimą.

[suoliuojantis]

„Rheinmetall“ vadovas: tikimės sukurti apie 1.100 darbo vietų, su lietuviais kalbamės dėl dronų ir oro gynybos sistemų



Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/2025/11/04...sistemu-575271

Gal kas galėtų visu straipsniu pasidalinti?

Nieko detalaus nepasakyta. Pradeda statybas Lietuvoje, Latvijoje irgi statys naują šaudmenų gamyklą, o Estija nieko jiems neatsakė. Nori ir toliau bendradarbiauti su Lietuva, vyriausybė irgi siekia būti Rheinmetall ekosistemos dalimi. Ir panašus blablabla. Jokių detalių.

Pvz:

Trečias taškas yra šiandien paskelbta šaudmenų užtaisų gamykla, dėl kurios dar kalbamės. Mes taip pat kalbamės apie tai, ar yra galimybių bendradarbiauti nepilotuojamų orlaivių sistemų (UAV) srityje, taip pat oro gynybos srityje. Tai yra penki punktai. ... Netiesioginės darbo vietos yra mano minėta tiekimo grandinė. Aš kalbu apie tai, nes mes siekiame gauti komponentus iš gamintojų čia, Lietuvoje“, – „Verslo žinioms“ sakė A. Pappergeris.

...
Lietuvoje ir Latvijoje gamyklas statanti gynybos kompanija derėjosi ir su Estija, tačiau šalies valdžia vėliau pranešė, kad vokiečių pasiūlymas jų nesudomino.

„Mes kalbėjomės su Estija, bet jie nepriėmė jokių sprendimų. Nėra taip, kad jie mums nepateikė atsiliepimų. Jie paprasčiausiai nepriėmė jokių sprendimų šiuo klausimu. Tai yra vyriausybės rankose, ne mūsų“, – situaciją paaiškino A. Pappergeris.